Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-265-805/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ patikslintą ieškinį atsakovui N. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo N. V. 8 708,46 Eur negrąžintą paskolą, 846,11 Eur palūkanas, 2 234,35 Eur negautų palūkanų pajamas, 385,65 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 1 842,55 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, 136,50 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.com, kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola (kredito gavėjai), gali teikti elektroniniu būdu paraiškas gauti vartojimo kreditą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys investuotojai – skolintojai – dalyvauti aukcione, ir investuoti į tokias paskolas. Ieškovas yra tarpusavio skolinimo platformos prganizatorius, turintis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) V skirsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, jis yra įrašytas į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ir jo veikla yra prižiūrima Lietuvos banko. Atsakovas N. V., kaip kredito gavėjas, elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_(duomenys neskelbtini) , sudaryta (2019 m. spalio 10 d. 17:53) platformoje www.gosavy.com, kuri yra administruojama ieškovės. Atsakovui pateikus vartojimo kredito paraišką, ieškovė vertino atsakovo kreditingumą pagal VKĮ reikalavimus ir ieškovės kreditingumo vertinimo ir atsakingo skolinimo taisykles. Po atsakovo pateiktos vartojimo kredito paraiškos (ofertos) Nr. oferta_(duomenys neskelbtini) įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų į atsakovo sąskaitą, t. y. tarp atsakovo ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) , kurios pagrindu atsakovui skolintojai suteikė 11 000,00 Eur dydžio paskolą refinansavimui, 72 mėnesių terminui, už 14 procentus metines palūkanas, kurią atsakovas privalėjo skolintojams grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Į atsakovo paskolą įvairiomis sumomis yra investavę iš viso 311 skolintojų. Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė, t. y. pažeidė sutartį, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką ir ieškovė įgijusi skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, pagal portalo naudojimo sutarties 12.7 punktą, 2022 m. kovo 21 d. pateikė atsakovui pranešimą Dėl 2019 m. spalio 10 d. paskolos sutarties OFERTA oferta_(duomenys neskelbtini) sutarties nutraukimo, automatinio reikalavimo perėmimo ir reikalavimo nedelsiant grąžinti skolą, palūkanas ir delspinigius. Atsakovas iki šios dienos nėra įvykdęs savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei.

3. Atsakovas N. V. įstatymo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. sprendimu už akių patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė: 8 708,46 Eur negrąžintą kreditą, 846,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 2 234,35 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, 385,65 mėnesinį tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 136,50 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 874,85 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė. Pripažino 2019 m. spalio 10 d. vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_(duomenys neskelbtini) pagrindu sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos“, nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; iš atsakovo valstybės naudai priteisė 9,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas.

5. Dėl negrąžinto kredito. Teismas, ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 8 708,46 Eur negrąžinto kredito sumą.

6. Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo. Teismas, įvertinęs tai, kad 846,11 Eur palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 21 d.), byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų šias palūkanas sumokėjęs, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino.

7. Dėl negautų palūkanų pajamų (nuostolių) priteisimo. Atsakovui pažeidus vartojimo kredito sutartį, sutartis nuo 2022 m. kovo 21 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo metu atsakovo negrąžinto kredito suma sudarė 8 708,46 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį iki šiol neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Todėl, remdamasis byloje esančia kredito sutartimi, kurioje šalys susitaria dėl pelno palūkanų mokėjimo per visą kredito grąžinimo laikotarpį, teismas pripažino, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius) tenkino, priteisiant iš atsakovo ieškovei 2 234,35 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. kovo 21 d.) iki sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 15 d.), ieškovės paskaičiuotas pagal sudarytą sutarties grafiką.

8. Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti jai 385,65 Eur tarpininkavimo mokestį, kurio atsakovas nesumokėjo iki sutarties nutraukimo – 2022 m. kovo 21 d., bei 1 842,55 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, paskaičiuotas pagal sutarties mokėjimo grafiką po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 15 d.). Ieškovės pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo 385,65 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kurį atsakovas turėjo sumokėti ieškovei iki sutarties nutraukimo už jam suteiktą tarpininkavimo paslaugą, yra pagrįstas, nes šalys sutarties galiojimo metu privalo vykdyti prisiimtas prievoles, o vienai jų prievolės nevykdant, kita šalis turi teisę reikalauti ją įvykdyti natūra.

9. Teismas taip pat nustatė, sutartimi šalys sulygo dėl atlygio už teikiamą tarpininkavimo paslaugą, kurio dalį atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei kaip tarpininkavimo mokestį pagal šalių sulygtą mokėjimo grafiką iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo. Be to, sutartis su atsakovu ieškovės iniciatyva vienašališkai buvo nutraukta 2022 m. kovo 21 d., dėl ko teismas sprendė, kad nuo šios dienos šalys buvo atleistos nuo įsipareigojimų pagal sutartį tolesnio vykdymo, tame tarpe ir nuo tolesnio tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pagal sutartyje nustatytą mokėjimo grafiką po sutarties nutraukimo. Ieškovė ieškiniu į šią aplinkybę atsižvelgia ir pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo 385,65 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kurį atsakovas turėjo sumokėti iki sutarties nutraukimo, bet jo nesumokėjo. Tačiau, ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo ir 1 842,55 Eur negautą tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal sutarties mokėjimų grafiką po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 15 d.), ką ieškovė grindžia sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punktu ir įvardija kaip ieškovės patirtus minimalius nuostolius (negautas pajamas) dėl sutarties nutraukimo.

10. Teismas nurodė, kad nors minėta sąlyga dėl ieškovės teisės į minimalius nuostolius buvo aptarta sutarties specialiosiose sąlygose, jos 2.9 punkte, akivaizdu, kad ji yra įtvirtinta standartinėje paraiškos formoje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad ši sąlyga su atsakovu ieškovės buvo aptarta individualiai. Taipogi įvertintinos sutarties pasirašymo aplinkybės. Ši sąlyga akivaizdžiai įtvirtina neproporcingą vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nutraukimo atveju, nes atsakovas, būdamas vartotoju, nepaisant sutarties nutraukimo, o taip pat paslaugų neteikimo jam fakto po sutarties nutraukimo, įsipareigoja sumokėti tą patį atlygį ieškovei, kurį ji turėtų mokėti, jeigu sutarties nebūtų nutraukta, todėl ši sąlyga teismo laikyta nesąžininga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai).

11. Teismas konstatavo, kad sutarties specialiosios dalies 2.9 punkte įtvirtinta sąlyga, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, yra nesąžininga, todėl negaliojanti nuo jos sudarymo momento, o atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 842,55 Eur negautas pajamas, kurias ieškovė skaičiuoja kaip atsakovo turėtą sumokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal sutarties mokėjimo grafiką po sutarties nutraukimo ir sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 15 d.), nepagrįstas, todėl netenkintas ir visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

12. Dėl delspinigių priteisimo. Teismas sprendė, kad delspinigiai yra pagrįstai paskaičiuoti pagal kredito sutarties bendrųjų sąlygų 10.1–10.2 punktus ir specialiųjų sąlygų 2.11 punktą. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdė, sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių bei numatė jų skaičiavimą, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo.

13. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą už akių: priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 842,55 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 842,55 Eur negautą tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal tarp šalių – ieškovės ir atsakovo, sudarytos sutarties Nr. oferta (duomenys neskelbtini) , mokėjimų grafiką po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos (2025 m spalio 15 d.), ką ieškovė grindžia sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punktu ir įvardija kaip savo patirtus minimalius nuostolius (negautas pajamas) dėl sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju remtis šia sutarties nuostata nėra pagrindo, nes ji yra nesąžininga. Teismas nesivadovavo pagrindiniu įrodymu, grindžiančiu ieškovės reikalavimus, t. y. tarp šalių – ieškovės ir atsakovo, sudaryta sutartimi bei nepagrįstai neatsižvelgė į sutarties 2.3, 2.8 bei 2.9 punktus.

1.2. Negalima individualios sutarties sąlygos pripažinti nesąžininga, nes sutarties sudarymo metu ji atsakovą tenkino, atsakovas su šia sutarties sąlyga, pasirašydamas sutartį, sutiko. Tai buvo po individualaus atsakovo kreditingumo vertinimo. Šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, o šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, ne tik nepagrįstai nesivadovavo tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta sutartimi, bet ir priėmė sprendimą prieštaraujantį šalių sudarytai sutarčiai.

1.3. Kiekvienas darbas turi būti atlygintas, ir tai apima ieškovės negautas mėnesinio tarpininkavimo mokesčio pajamas. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl nepriteistų mėnesinio tarpininkavimo mokesčio negautų pajamų. Teismas neatsižvelgė į VKĮ numatytą reguliavimą (V, V-1 skirsniai, 253 straipsnio 6 dalis, 253 straipsnio 61 dalis), kur numatyta ieškovė teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatoriui pagal sutartį. Ieškovė valdo tarpusavio platformą SAVY, kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola (kredito gavėjai) gali teikti elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą, o platformoje registruoti fiziniai asmenys investuotojai – skolintojai dalyvauti aukcione, ir investuoti į tokias paskolas. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos organizatorius, turintis VKĮ V skirsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, ji yra įrašyta į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą ir jo veikla yra prižiūrima Lietuvos banko.

1.4. Organizatorius pagrįstai tikėjosi gauti teismo sprendimu nepriteistą mėnesinį tarpininkavimo mokestį kaip negautas pajamas. Organizatorius (ieškovė) turi teisę į atlygį ir jos veikla teikiant sutelktinio finansavimo paslaugas nėra labdaringa veikla. Ieškovė nėra bankas ir pagrindines pajamas uždirba iš gaunamų tarpininkavimo mokesčio pajamų, o palūkanas už paskolintas lėšas gauna į atsakovo paskolą investavę paskolos davėjai, kurie nėra verslininkai, ir profesionaliai neužsiima vartojimo kredito teikimo veikla.

1.5. Kitoje analogiškų aplinkybių turinčioje byloje Nr. e2-8814-1025/2020, kurioje atsakovas ginčijo ieškovės paskaičiuotą ir teismo priteistą tarpininkavimo mokestį, nurodydamas, kad bet kokius kitus mokesčius draudžia VKĮ 11(8) straipsnis, Lietuvos bankas pateikė išvadą, kuri yra aktuali ir šioje byloje, ir dėl tarpininkavimo mokesčio taikymo nurodė, kad VKĮ nedraudžia vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui be palūkanų, mokamų už pinigų naudojimąsi, taikyti ir kitus mokesčius. Kaip pažymėjo Lietuvos bankas, VKĮ 25-3 (6) ir (6-1) straipsnyje yra reguliuojama tarpusavio skolinimo operatoriui mokamo atlygio skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Lietuvos bankas išvadoje nustatė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad sutartyje nustatytas tarpininkavimo mokestis būtų sąlyginis, todėl nėra pagrindo tokį mokestį kvalifikuoti kaip netesybas. Lietuvos banko nuomone, ieškovė analogiškoje byloje turi teisę skaičiuoti ir taikyti tarpininkavimo mokestį už ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vykdomas funkcijas, tačiau dėl tokio mokesčio taikymo nutraukus sutartį, turėtų pasisakyti teismas, įvertinęs tarpininkavimo mokesčio paskirtį, sutartinės atsakomybės formą ir kitas bylos aplinkybes.

1.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė paslaugas teikia ir po sutarties nutraukimo. Taigi, teismo argumentas, jog sutarties sąlyga, kuri buvo individualiai aptarta su atsakovu yra nesąžininga ir ieškovė negali gauti atlyginimo už paslaugų teikimą ir turėtas išlaidas dėl tarpininkavimo (administravimo) paslaugų teikimo ir po sutarties nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kuomet ieškovė būtų verčiama užsiimti labdaringa veikla. Šiuo atveju priteista suma yra per maža ir akivaizdžiai neatperka ieškovės patirtų platformos organizacinių ir veiklos vykdymo išlaidų. Teismo sprendimas už akių šiuo aspektu yra nesąžiningas, neteisingas, ir pažeidžia ieškovės teisėtų lūkesčių principą, kuris teisėtai apima teisę gauti negautas mėnesinio tarpininkavimo mokesčio pajamas pagal sutartį.

1.7. Atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl ieškovė negali savavališkai nustoti teikti sutarties tarpininkavimo ir platformos administravimo paslaugas atsakovui / paskolos davėjams, nes tai būtų sutarties ir organizatoriaus pareigų pažeidimas, už kurį jai priežiūros institucija gali skirti sankciją dėl įsipareigojimų nevykdymo. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neteikia tarpininkavimo (administravimo) paslaugų atsakovui pagal sutartį bei platformoje sudarytą ir galiojančią portalo naudojimosi sutartį kol atsakovo įsipareigojimai neįvykdyti ieškovui vykdant tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teises ir pareigas, nes akivaizdu, kad jos nėra pasibaigusios. Ieškovė turi teisę sąžiningai gauti visą pagal sutartį priklausantį mėnesinį tarpininkavimo mokestį, įskaitant ir negautas pajamas, nes tik tuomet kai atsakovas įvykdys įsipareigojimus pagal sutartį baigsis dalykiniai santykiai tarp šalių.

1.8. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į faktą, jog tarp ieškovės ir atsakovo nėra pasibaigę dalykiniai santykiai. Atsakovo įsipareigojimai nėra įvykdyti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė neteikia tarpininkavimo (administravimo) paslaugų atsakovui pagal sutartį bei platformoje sudarytą ir galiojančią portalo naudojimosi sutartį, bei tuo pačiu, kad negalima iš atsakovo priteisti negautų mėnesinio tarpininkavimo mokesčio pajamų po sutarties nutraukimo. Ieškovė nereikalauja daugiau, nei jai priklauso pagal sutartį jos sąlygomis ir tvarka (įskaitant negautos pajamos). Taip pat nėra aišku, kokiais motyvais teismas remiasi, sutarties 2.9 sąlygą pripažindamas neteisėta. Iš sprendimo nėra aišku, kokių prievolių ieškovė nevykdė atsakovui pagal sutartį, ir kokiu ieškovė pažeidimu remiantis ofertos 2.9 sąlyga yra pripažinta nesąžininga.

1.9. Bylos atveju ne atsakovas nutraukė sutartį, o ieškovė, esant atsakovo sutarties pažeidimui (nemokumui), remdamasis SAVY portalo naudojimosi sutartimi ir jos 12.5 sąlyga, sutarties bendrosiomis sąlygomis, ir ofertos (specialiųjų sąlygų) 2.4, 2.9, 2.10, 2.12, 2.15, 2.18, 2.19, 2.20, 2.21 sąlygomis, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas pateisina negautų pajamų nepriteisimą ieškovei. Paskolos davėjai nėra verslininkai, ir jie negali užsiimti vartojimo kredito veikla kaip verslininkai, todėl jų interesai turi būti saugomi, nes jie prisiėmė atsakovo kredito riziką. Teismas nenustatė, kad ieškovė šiuo atveju būtų netinkamai įvertinusi atsakovo kreditingumą. Kadangi ieškovė tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, ir įvykdė VKĮ keliamus atsakingo skolinimo reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti ofertos 2.9 sąlyga nesąžininga, nes ieškovė atsakovui suteikusi vartojimo kreditą, ir atsakovui pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais, įskaitant ir negautas pajamas, gali būti taikomi mokesčiai (mėnesinis tarpininkavimo mokestis), ir dėl šios teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas.

15. Atsakovas N. V. įstatymo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės (apeliantės) UAB „Bendras finansavimas“ reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 842,55 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 21 d.) dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 15 d.).

18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 10 d. atsakovas N. V. ieškovės administruojamame portale www.gosavy.com pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_(duomenys neskelbtini) . Su atsakovu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovui buvo paskolinta 11 000,00 Eur vartojimo kredito suma 72 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimo grafiką ir mokėti sutartyje numatytus mokesčius iki 2025 m. spalio 15 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų laiku ir tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2022 m. kovo 21 d. išsiuntė pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Sutarties 2.3 punktu (Specialiosios sąlygos) atsakovas patvirtino, kad sutinka sumokėti apeliantei 671 Eur vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 42,90 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Sutarties 2.6 punkte numatyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 26,35 procentų. Sutarties 2.9 punkte numatyta, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju atsakovas sutinka apeliantei atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.

19. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Vartojimo kredito gavėjas – fizinis asmuo, su kuriuo Bendrovė sudarė vartojimo kredito sutartį. Šiuose santykiuose Bendrovė veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore.

20. Pažymėtina, kad nei bendrose CK nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai. Dėl to pagrindinę reikšmę, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokesčio dalį, pripažįstant ją negautomis pajamomis, pagrįstumo, turi su atsakovu sudarytos sutarties sąlygos.

21. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).

22. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1 punkte (sąvokos) numatyta, kad sutarties tarpininkavimo mokestis – paskolos ar kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą, suradimo, paslaugą. Tarpininkavimo mokestis – tai kredito gavėjo mokėjimo grafike nurodytas tarpininkavimo mokestis, kurio 0 periodas skirtas sutarties tarpininkavimo mokesčiui mokėti, o kiti periodai nuo pirmosios įmokos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Vartojimo kredito specialiųjų sąlygų 2.3 punktu atsakovas patvirtino, kad sutinka sumokėti apeliantei 671 Eur vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 42,90 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Pažymėtina, kad sutartyje nėra aiškiai apibrėžta tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarka.

23. Sutartyje pateiktas tarpininkavimo mokesčio apibrėžimas patvirtina, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taigi tarpininkavimo mokestis apibrėžiamas kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus gaunamas atlygis už paslaugas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vertinimu, suteikimu ar administravimu, arba už kitas panašias paslaugas, kurios yra susijusios su tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla. Ieškovės gaunamas atlyginimas sutartyje įvardijamas kaip tarpininkavimo mokestis, apeliaciniame skunde įvardijama, kad šis mokestis pagal savo esmę ir paskirtį yra administravimo mokestis.

24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, yra nesąžininga, todėl negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.228¹ straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai, 4, 8, 9 dalys), o atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 842,55 Eur negautas pajamas, kurias ieškovė skaičiuoja kaip atsakovo turėtą sumokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal sutarties mokėjimo grafiką po sutarties nutraukimo ir sutarties termino pabaigos (2025 m. spalio 15 d.), nepagrįstas.

25. Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosios dalies sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tik vienkartinis sutarties tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už duomenų iš registrų surinkimą, įvertinimą, nemokumo galimybės nustatymą ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą, suradimą. Kiti sutarties periodai nuo pirmosios įmokos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Įvertinus vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies tarpininkavimo mokesčių formuluotes, darytina išvada, kad sutarties tarpininkavimo mokestis, kuris mokamas vieną kartą po sutarties sudarymo, savo esme ir yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, sutarties paruošimu). Vėliau, kas mėnesį mokamas mėnesinis tarpininkavimo mokestis už suteiktą tarpininkavimo paslaugą sutartį nutraukus, nutrūksta ir tarpininkavimo paslaugos teikimas.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarpininkavimo mokestis sudaro vartojimo kredito kainos dalį ir yra didelė ekonominės naštos, susijusios su kredito sutartimi vartotojo prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, dalis (nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokesčio suma sudaro 1 842,55 Eur. Kartu paminėtina ir tai, kad siekdami užtikrinti vartotojų apsaugą nacionaliniai teismai turi pareigą užtikrinti, kad išlaidos, kurios nustatytos vartotojui, nebūtų atlygis už paslaugas, kurios nėra suteiktos vartotojui (bus suteiktos ateityje), kurių apimtis nėra iki galo aiški arba kurios nėra objektyviai susijusios su sutartimi.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pačios apeliantės nurodomą tarpininkavimo (administravimo) mokesčio paskirtį, taip pat į tai, kad su minėtu mokesčiu susijusios išlaidos ir jų paskirstymas nustatomi platformos operatoriaus vienašališkai, dėl ieškovės turimos diskrecijos apskaičiuojant mokėtinas sumas praktiškai tampa labai sudėtinga vartotojui ar teismui nustatyti išlaidas, objektyviai susijusias su dėl netinkamo vykdymo nutrauktomis sutartimis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, apeliantė, prašydama priteisti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo kaip patiriamas paskolos administravimo išlaidas (nuostolius), nepateikė įrodymų apie tai, kokias konkrečias operacijas turi atlikti, kokių ir kiek konkrečių išlaidų (kaštų) patiria administruodama atsakovės sutartį bei siekdama atgauti iš atsakovės skolą, t. y. kokia konkreti išlaidų dalis jai tenka, kurias ieškovė patiria valdydama tarpusavio skolinimo platformą bei ją administruodama (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius, kad prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis atitinka faktiškai suteiktas paslaugas ir ieškovės patirtas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl tarpininkavimo (administravimo) mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos priteisimo, taip pat priteisti maksimalių atlygį, apskaičiuotą remiantis VKĮ 25³ straipsnio 6 dalimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarpininkavimo mokestį priteisė iki sutarties nutraukimo dienos.

28. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytoje priežiūros institucijos – Lietuvos banko, nuomonėje dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu yra nurodyta, kad operatoriui mokamas atlygis (arba jo dalis) skaičiuojamas tik nuo faktiškai vartojimo kredito gavėjo paskolos davėjui grąžintos (sumokėtos) įmokos.

29. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teise gauti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakove formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog apeliantė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų.

30. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, todėl apeliantės UAB „Bendras finansavimas“ apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmetamas. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nėra pateikę jų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų atlyginimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir plačiau nepasisako.

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.