Kauno apygardos teismo nutartis

2023-03-28 · Civilinė byla Nr. e2A-396-601/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
e2A-396-601/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09681-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Bendras Finansavimas“
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-396-601/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09681-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.2; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras Finansavimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-16821-1162/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“, ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Bendras Finansavimas“ (toliau – ir UAB „Bendras Finansavimas“) prašė teismo priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) 4 945,39 Eur negrąžintą kreditą, 889,97 Eur palūkanas, 2 179,41 Eur negautas palūkanų pajamas, 276,32 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 1 155,52 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, 113,99 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. kovo 18 d. atsakovas ieškovės administruojamame portale www.savy.lt pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_572599. Su atsakovu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – ir sutartis), kuria atsakovui suteiktas 5 000 Eur vartojimo kreditas 59 mėnesio laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimo grafiką iki 2026 m. sausio 25 d. ir mokėti sutartyje numatytus mokesčius. Atsakovas prievolių nevykdė, todėl ieškovė 2022 m. kovo 30 d. išsiuntė pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, priėmė sprendimą atsakovei už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d.sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“, juridinio asmens kodas 303259527, 4 945,39 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 39 ct) negrąžintą kreditą, 889,97 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 97 ct) mokėjimo palūkanas, 276,32 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 32 ct) tarpininkavimo mokestį, 113,99 Eur (vieno šimto trylikos eurų 99 ct) delspinigius, 2 179,41 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 41 ct) negautas pajamas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (8 405,08 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 329,68 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt devynių eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusią ieškinio dalį atmesti. Pripažinti 2021 m. kovo 18 d. Vartojimo kredito sutarties OFFERTA_Nr.oferta_572599 Specialiųjų sąlygų 2.8 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos“, nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė prievolės pagal sutartį, todėl ieškovei teisėtai nutraukus šią sutartį bei perėmus reikalavimo teisę, iš atsakovo jos naudai priteisiama negrąžinta kredito dalis – 4 945,39 Eur, 889,97 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iki sutarties nutraukimo, 276,32 Eur tarpininkavimo mokestis iki sutarties nutraukimo (CK 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

6. Atsakovui pažeidus sutartinę prievolę laiku grąžinti kreditą ir mokėti mokėjimo palūkanas, iš jo ieškovei priteisiami 113,99 Eur delspinigiai, pritaikius 0,05 proc. dydžio delspinigių normą (Vartojimo kredito sutarties Bendrų sąlygų 10.2 punktas, CK 6.72 straipsnis).

7. Atsakovui tinkamai vykdant Sutarties sąlygas, ieškovė galėjo tikėtis palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 25 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 22 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 179,41 Eur negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 9.6 punktas).

Šalies argumentai

8. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 155,52 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ne ilgiau nei atsakovas grąžins skolą. Tačiau teismas šios sumos, nes:

5.1. Aukštesnės instancijos teismai yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo siejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą. Tai pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1339-933/2020, 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-820-232/2020);

5.2. Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokesčio dydis ir vartotojo prievolė jį mokėti yra susieti su sutarties pažeidimu – vėlavimu mokėti įmokas. Šios nuostatos pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą, todėl pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad sutarties Specialiosios dalies 2.8 punkte įtvirtinta sąlyga, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, yra nesąžininga, todėl negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.2281 straipsnis, 6.2284 straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai, 4, 8, 9 dalys), o atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 155,52 Eur negautas pajamas, kurias ieškovė skaičiuoja kaip atsakovo turėtą sumokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal sutarties mokėjimo grafiką po Sutarties nutraukimo ir Sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 25 d.), nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ (toliau – ir apeliantė) prašo priteisti iš atsakovo R. M. apeliantei 1 155,52 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų ne ilgiau nei atsakovas visiškai grąžins skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. teismas nesivadovavo tarp šalių sudaryta sutartimi bei nepagrįstai neatsižvelgė į sutarties 2.3, 2.8 bei 2.9 punktus. Sutarties 2.3 punkte nurodyta, jog kredito gavėjas (atsakovas) patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį taip, kaip yra nurodyta atsakovui skirtame individualiame vartojimo kredito grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir sutarties bendrosiose sąlygose. Negalima individualios sutarties sąlygos pripažinti nesąžininga, sutarties sudarymo metu ji atsakovą tenkino, atsakovas su šia sutarties sąlyga, pasirašydama sutartį, sutiko. Tai buvo po individualaus atsakovo kreditingumo vertinimo. Teismas priėmė sprendimą, prieštaraujančią šalių sudarytai sutarčiai;

1.2. Teismas nutartyje neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) numatytą reguliavimą (5-1 skirsnis, 25³ straipsnio 6 dalis, 25³ straipsnio 6¹ dalis), kur numatyta ieškovei teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatoriui, šis atlygis negali būti ribojamas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata). Įstatymas negali būti logiškai interpretuojamas tokiu būdu, kad įstatymų leidėjas tuo pačiu įstatymu nustatė teisėtos veiklos vykdymo sąlygas, pagrindus ir uždraudė už ją gauti atlygį (įskaitant negautas pagal sutartį priklausančias pajamas) (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis);

1.3. Apeliantė valdo tarpusavio Platformą SAVY, yra tarpusavio skolinimo platformos organizatorė, turinti VKĮ V skirsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, yra įrašyta į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, jos veikla yra prižiūrima Lietuvos banko. Apeliantei mokamas atlygis yra sudarytas iš dviejų dalių, t. y. sutarties tarpininkavimo mokestis, mokamas sudarant sutartį, bei mėnesinis tarpininkavimo mokestis, mokamas už sutarties administravimą iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punktas). Pagal sutarties 2.8 punktą, kredito gavėjas mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą, o pagal sutarties 2.9 punktą vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Lietuvos bankas pateikė išvadą, kuri yra aktuali ir šioje byloje, ir dėl tarpininkavimo mokesčio taikymo nurodė, kad VKĮ nedraudžia vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui be palūkanų, mokamų už pinigų naudojimąsi, taikyti ir kitus mokesčius;

1.4. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis numato, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Apeliantė neturi teisės gauti daugiau nei 50% atlygio sudarius sutartį, nepažeisdama VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų, o 50% atlyginimo turi būti skaičiuojama proporcingai nuo atsakovo grąžintų įmokų. Negali būti laikoma, kad pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį yra ribojama teisė gauti 50% apeliantei priklausančio atlygio pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė paslaugas teikia ir po sutarties nutraukimo. Teismo argumentas, jog sutarties sąlyga, kuri buvo individualiai aptarta su atsakovu yra nesąžininga ir apeliantė negali gauti atlyginimo už paslaugų teikimą ir turėtas išlaidas dėl tarpininkavimo (administravimo) paslaugų teikimo ir po sutarties nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas;

1.5. Atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl apeliantė negali savavališkai nustoti teikti sutarties tarpininkavimo ir platformos administravimo paslaugas atsakovui / paskolos davėjams. Tarp apeliantės ir atsakovo dalykiniai santykiai nepasibaigė. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovui yra nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą, ir tuo pagrindu sutarties 2.9 sąlygą pripažinti nesąžininga. Iš sprendimo nėra aišku, kokių prievolių apeliantė nevykdė atsakovui pagal sutartį, ir kokiu apeliantės pažeidimu remiantis ofertos 2.9 sąlyga yra pripažinta nesąžininga.

1.6. Vartojimo kreditas jau yra suteiktas, apeliantė / paskolos davėjai patyrė ženklius finansinius nuostolius, kreditas nėra grąžintas. Todėl nėra sąžininga, kad atsakovas be aiškios tikimybės ir aiškaus termino būtų įpareigota atlyginti tik dalį nuostolių arba tuo pagrindu būtų pateisintas negautų pajamų nepriteisimas. Ne atsakovas nutraukė sutartį, o apeliantė esant atsakovo sutarties pažeidimui (nemokumui). Teismas nenustatė aplinkybių, kad apeliantė netinkamai įvertino atsakovo kreditingumą.

10. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos banko išvadą civilinėje byloje Nr. e2-8814-1025/2020, tačiau nepasisakė, kodėl šis dokumentas pridedamas prie apeliacinio skundo.

13. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų teikiamą dokumentą, nes apeliantė nepagrindė jo pateikimo būtinybės, be to, jis galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas prašymas priteisti 1 155,52 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2022 m. kovo 30 d.) dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. sausio 25 d.).

16. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas R. M. 2021 m. kovo 18 d. apeliantės administruojamame portale www.savy.lt pateiktos vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_572599 pagrindu sudarė vartojimo kredito sutartį. Sutartimi atsakovui buvo suteikta 5 000 Eur vartojimo kredito suma 59 mėnesio laikotarpiui, atsakovė įsipareigojo mokėti 22 procentų dydžio metines palūkanas. Sutarties 2.3 punktu (Specialiosios sąlygos) atsakovė patvirtino, kad sutinka sumokėti apeliantei 360 Eur vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 25 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Sutarties 2.5 punkte numatyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 40,69 procentų. Sutarties 2.8 punkte numatyta, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju atsakovas sutinka apeliantei atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

18. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1 punkte (sąvokos) numatyta, kad sutarties tarpininkavimo mokestis – paskolos ar kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą, suradimo, paslaugą. Tarpininkavimo mokestis – tai kredito gavėjo mokėjimo grafike nurodytas tarpininkavimo mokestis, kurio 0 periodas skirtas sutarties tarpininkavimo mokesčiui mokėti, o kiti periodai nuo pirmosios įmokos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Vartojimo kredito Specialiųjų sąlygų 2.3 punktu atsakovas patvirtino, kad sutinka sumokėti apeliantei 360 Eur vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 25 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Pažymėtina, kad sutartyje nėra aiškiai apibrėžta tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarka.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tarpininkavimo mokestis savo esme yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo skolininko sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2022 m. kovo 30 d.

20. Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosios dalies sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tik vienkartinis sutarties tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už duomenų iš registrų surinkimą, įvertinimą, nemokumo galimybės nustatymą ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą, suradimą. Kiti sutarties periodai nuo pirmosios įmokos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Įvertinus Vartojimo kredito sutarties Bendrosios dalies tarpininkavimo mokesčių formuluotes (nutarties 15 punktas), darytina išvada, kad sutarties tarpininkavimo mokestis, kuris mokamas vieną kartą po sutarties sudarymo, savo esme ir yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, sutarties paruošimu). Vėliau, kas mėnesį mokamas mėnesinis tarpininkavimo mokestis už suteiktą tarpininkavimo paslaugą. Sutartį nutraukus, nutrūksta ir tarpininkavimo paslaugos teikimas.

21. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, apeliantė nebeatliks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o sutarties 2.8 punkto sąlyga, įpareigojanti atsakovą apeliantei atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, yra nesąžininga. Nutraukus vartojimo kredito sutartį baigiasi nuolatinės tarpininkavimo paslaugos poreikis. Vadinasi, apeliantė nebeteikia nuolatinio pobūdžio paslaugos. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį nutrūksta ir nuolatinio pobūdžio paslaugos poreikis ir teikimas, savaime nėra pakankama konstatuoti apeliantės nuostolių faktą, net ir tuo atveju, jeigu mokestis už nutrūkusią paslaugą buvo numatytas sutarties mokėjimo grafike. Šiuo atveju, apeliantė negauna pajamų dėl to, kad pasibaigė pagrindas teikti nuolatinio pobūdžio paslaugą ir gauti apmokėjimą. Tokia faktinė aplinkybė savo esme nėra pakankama konstatuoti negautas pajamas dėl sutarties pažeidimo, sutarties nutraukimas nevaržo apeliantės pajamas gauti analogiškas paslaugas teikiant nauju pagrindu kitiems asmenims.

22. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teise gauti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakove formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog apeliantė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė apeliantė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nekvestionuoja apeliantės teisės gauti atlygį už teikiamas paslaugas, teismo sprendimu pripažinta nesąžininga sąlyga, kuri apeliantei numatė teisę gauti pajamas už faktiškai neteikiamas paslaugas.

23. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1511-924/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1463-587/2022, ir kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas