- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- e2A-1463-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00769-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendras Finansavimas“
- Atsakovas
- A. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras Finansavimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ patikslintą ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Bendras Finansavimas“ (toliau – ir UAB „bendras Finansavimas“) prašė teismo priteisti iš atsakovės A. A. 4 800,00 Eur negrąžintą paskolą, 618,41 Eur palūkanas, 2 227,59 Eur negautų palūkanų pajamas, 207,13 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 1 272,37 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, 51,11 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. liepos 31 d. atsakovė ieškovės administruojamame portale www.gosavy.com pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_514312. Su atsakove buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – ir sutartis), kuria atsakovei suteiktas 4 800 Eur vartojimo kreditas 51 mėnesio laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimo grafiką iki 2024 m. spalio 15 d. ir mokėti sutartyje numatytus mokesčius. Atsakovė prievolių nevykdė, todėl ieškovė 2021 m. kovo 6 d. išsiuntė pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, priėmė sprendimą atsakovei už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės A. A. ieškovei UAB „Bendras finansavimas“ 4 800 Eur negrąžintą kreditą, 618,41 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 207,13 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 2 227,59 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos, 51,11 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1107,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas pripažino 2020 m. liepos 31 d. vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_51432 pagrindu sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos“, nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, tačiau atsakovė gauto kredito negrąžino ir taip pažeidė prievolę. Byloje nesant duomenų apie grąžintą vartojimo kreditą, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 4 800 Eur negrąžintą kreditą bei 618,41 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 15 d.).
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 227,59 Eur negautas pajamas palūkanų, paskaičiuotų pagal sutarties mokėjimo grafiką po sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 15 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 15 d.), forma. Ieškovė kas mėnesį planavo gauti mokėjimo palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, taikant 24 proc. metinių palūkanų normą pagal sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą mokėjimo grafiką. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas pagrįstai gali tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas. Skolininkei nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties nutraukimo metu atsakovės negrąžinto kredito suma sudarė 4 800 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios, priteisė iš atsakovės ieškovei 2 227,59 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus pagal sudarytą sutarties grafiką nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 15 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 15 d.).
7. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 207,13 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, nesumokėtą iki sutarties nutraukimo, ir 1 272,37 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos. Teismas reikalavimą priteisti iš atsakovės 207,13 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kurį atsakovė turėjo sumokėti iki sutarties nutraukimo už tarpininkavimo paslaugą, pripažino pagrįstu ir tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis turi kelių rūšių sutarčių elementų –vartojimo kredito sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo sutarties, kadangi vartojimo kreditą suteikė byloje nedalyvaujantys tretieji asmenys skolintojai per ieškovės prižiūrimą ir administruojamą tarpusavio skolininko platformą, patalpintą adresu www.gosavy.com, už kurios teikiamas konkrečias tarpininkavimo paslaugas atsakovė ieškovei sulygo mokėti atlygį – tarpininkavimo mokestį (CK 6.716 straipsnis). Sutartis ieškovės iniciatyva vienašališkai nutraukta 2021 m. balandžio 15 d., nuo šios dienos šalys buvo atleistos nuo įsipareigojimų pagal sutartį tolesnio vykdymo. Reikalavimą priteisti iš atsakovės ir 1 272,37 Eur negautą tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal sutarties mokėjimų grafiką po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 15 d.), ieškovė grindžia sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punktu, įvardija kaip ieškovės patirtus minimalius nuostolius (negautas pajamas) dėl sutarties nutraukimo.
9. Ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, todėl teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (CK 6.228¹ straipsnis). Sutarties specialiųjų sąlygų 2.9 punkte šalys numatė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vadovautis šia sutarties sąlyga, kadangi yra nesąžininga.
10. Sutarties specialiosiose sąlygose 2.9 punkto sąlyga yra įtvirtinta standartinėje paraiškos formoje (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad ši sąlyga su atsakove buvo aptarta individualiai. Ši sąlyga akivaizdžiai įtvirtina neproporcingą vartotojo civilinę atsakomybę sutarties nutraukimo atveju, nes atsakovė, būdama vartotoja, nepaisant sutarties nutraukimo, o taip pat paslaugų neteikimo jai fakto po sutarties nutraukimo, įsipareigoja sumokėti tą patį atlygį ieškovei, kurį ji turėtų mokėti, jeigu sutartis nebūtų nutraukta. Teismas sprendė, kad ši sąlyga laikytina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai). Konstatavo, kad sutarties specialiosios dalies 2.9 punkte įtvirtinta sąlyga, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, yra nesąžininga, todėl negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.228¹ straipsnis, 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5, 16 punktai, 4, 8, 9 dalys). Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 272,37 Eur negautas pajamas, kaip turėtą sumokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal sutarties mokėjimo grafiką po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 15 d.), teismas pripažino nepagrįstu, todėl netenkino.
11. Ieškovės reikalavimą priteisti 51,11 Eur delspinigius teismas pripažino pagrįstu ir tenkino. Konstatavo, kad delspinigiai pagrįstai paskaičiuoti pagal sutarties bendrųjų sąlygų 10.1–10.2 punktus, specialiųjų sąlygų 2.11 punktą. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, sutartimi šalys susitarė dėl delspinigių, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl delspinigių priteisimo.
12. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (86,13 proc.) – 1107,63 Eur.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Bendras finansavimas“ (toliau – ir apeliantė) prašo priteisti iš atsakovės A. A. apeliantei 1 272,37 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų ne ilgiau nei atsakovė visiškai grąžins skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. teismas nesivadovavo tarp šalių sudaryta sutartimi Nr. oferta 514312 bei nepagrįstai neatsižvelgė į sutarties 2.3, 2.8 bei 2.9 punktus. Sutarties 2.3 punkte nurodyta, jog kredito gavėjas (atsakovė) patvirtina, kad sutinka sumokėti organizatoriui vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį taip, kaip yra nurodyta atsakovei skirtame individualiame vartojimo kredito grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir sutarties bendrosiose sąlygose. Negalima individualios sutarties sąlygos pripažinti nesąžininga, sutarties sudarymo metu ji atsakovę tenkino, atsakovė su šia sutarties sąlyga, pasirašydama sutartį, sutiko. Tai buvo po individualaus atsakovės kreditingumo vertinimo. Teismas priėmė sprendimą, prieštaraujančią šalių sudarytai sutarčiai.
1.2. Teismas nutartyje neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) numatytą reguliavimą (penktasis, penktasis-1 skirsniai, 25³ straipsnio 6 dalis, 25³ straipsnio 61 dalis), kur numatyta Ieškovui teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatoriui, šis atlygis negali būti ribojamas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata). Įstatymas negali būti logiškai interpretuojamas tokiu būdu, kad įstatymų leidėjas tuo pačiu įstatymu nustatė teisėtos veiklos vykdymo sąlygas, pagrindus ir uždraudė už ją gauti atlygį (įskaitant negautas pagal sutartį priklausančias pajamas) (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis).
1.3. Apeliantė valdo tarpusavio Platformą SAVY, yra tarpusavio skolinimo platformos organizatorė, turinti VKĮ V skirsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, yra įrašyta į viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, jos veikla yra prižiūrima Lietuvos banko. Apeliantei mokamas atlygis yra sudarytas iš dviejų dalių, t. y. sutarties tarpininkavimo mokestis, mokamas sudarant sutartį, bei mėnesinis tarpininkavimo mokestis, mokamas už sutarties administravimą iki visiško įsipareigojimų įvykdymo (sutarties bendrųjų sąlygų 1.1 punktas). Pagal sutarties 2.8 punktą, kredito gavėjas mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą, o pagal sutarties 2.9 punktą vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Lietuvos bankas pateikė išvadą, kuri yra aktuali ir šioje byloje, ir dėl tarpininkavimo mokesčio taikymo nurodė, kad VKĮ nedraudžia vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui be palūkanų, mokamų už pinigų naudojimąsi, taikyti ir kitus mokesčius.
1.4. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalis numato, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju. Apeliantė neturi teisės gauti daugiau nei 50% atlygio sudarius sutartį, nepažeisdama VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimų, o 50% atlyginimo turi būti skaičiuojama proporcingai nuo atsakovės grąžintų įmokų. Negali būti laikoma, kad pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį yra ribojama teisė gauti 50% apeliantei priklausančio atlygio pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė paslaugas teikia ir po sutarties nutraukimo. Teismo argumentas, jog sutarties sąlyga, kuri buvo individualiai aptarta su atsakove yra nesąžininga ir apeliantė negali gauti atlyginimo už paslaugų teikimą ir turėtas išlaidas dėl tarpininkavimo (administravimo) paslaugų teikimo ir po sutarties nutraukimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.
1.5. Atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl apeliantė negali savavališkai nustoti teikti sutarties tarpininkavimo ir platformos administravimo paslaugas atsakovei / paskolos davėjams. Tarp apeliantės ir atsakovės dalykiniai santykiai nepasibaigė. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovei yra nustatyta neproporcingai didelė atsakomybė už sutarties nevykdymą ar netinkamą įvykdymą, ir tuo pagrindu sutarties 2.9 sąlygą pripažinti nesąžininga. Iš sprendimo nėra aišku, kokių prievolių apeliantė nevykdė atsakovei pagal sutartį, ir kokiu apeliantės pažeidimu remiantis ofertos 2.9 sąlyga yra pripažinta nesąžininga.
1.6. Vartojimo kreditas jau yra suteiktas, apeliantė / paskolos davėjai patyrė ženklius finansinius nuostolius, kreditas nėra grąžintas. Todėl nėra sąžininga, kad atsakovė be aiškios tikimybės ir aiškaus termino būtų įpareigota atlyginti tik dalį nuostolių arba tuo pagrindu būtų pateisintas negautų pajamų nepriteisimas. Ne atsakovė nutraukė sutartį, o apeliantė esant atsakovės sutarties pažeidimui (nemokumui). Teismas nenustatė aplinkybių, kad apeliantė netinkamai įvertino atsakovės kreditingumą.
14. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas prašymas priteisti 1 272,37 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 15 d.) dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 15 d.).
18. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė A. A. 2020 m. liepos 31 d. apeliantės administruojamame portale www.gosavy.com pateiktos vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_514312 pagrindu sudarė vartojimo kredito sutartį. Sutartimi atsakovei buvo suteikta 4 800 Eur vartojimo kredito suma 51 mėnesio laikotarpiui, atsakovė įsipareigojo mokėti 24 procentų dydžio metines palūkanas. Sutarties 2.3 punktu atsakovė patvirtino, kad sutinka sumokėti apeliantei 379,20 Eur vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 29,76 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Sutarties 2.6 punkte numatyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 48,04 procentų. Sutarties 2.8 punkte numatyta, kad atsakovė mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins kreditą. Sutarties 2.9 punktas numato, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju atsakovė sutinka apeliantei atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos.
19. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti 1 272,37 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 15 d.) dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 15 d.).
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Vartojimo kredito sutarties 1.13 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis – tai kredito gavėjo mokėjimo grafike nurodytas tarpininkavimo mokestis, kurio 0 periodas skirtas sutarties tarpininkavimo mokesčiui mokėti, o kiti periodai nuo pirmosios įmokos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Vartojimo kredito sutarties 1.12 punktas numato, kad sutarties tarpininkavimo mokestis – paskolos ar kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą, suradimo, paslaugą. Sutarties 2.3 punktu atsakovė patvirtino, kad sutinka sumokėti apeliantei 379,20 Eur vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį ir mokėti 29,76 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Pažymėtina, kad sutartyje nėra aiškiai apibrėžta tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarka.
22. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tarpininkavimo mokestis savo esme yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo skolininko sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2021 m. balandžio 15 d.
23. Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosios dalies sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tik vienkartinis sutarties tarpininkavimo mokestis savo esme yra mokestis už duomenų iš registrų surinkimą, įvertinimą, nemokumo galimybės nustatymą ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą, suradimą. Kiti sutarties periodai nuo pirmosios įmokos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Įvertinus sutarties 1.12 ir 1.13 punktų formuluotę, darytina išvada, kad sutarties tarpininkavimo mokestis, kuris mokamas vieną kartą po sutarties sudarymo, savo esme ir yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, sutarties paruošimu). Vėliau, kas mėnesį mokamas mėnesinis tarpininkavimo mokestis už suteiktą tarpininkavimo paslaugą. Sutartį nutraukus, nutrūksta ir tarpininkavimo paslaugos teikimas.
24. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, apeliantė nebeatliks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, o sutarties 2.9 punkto sąlyga, įpareigojanti atsakovę apeliantei atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, yra nesąžininga. Nutraukus vartojimo kredito sutartį baigiasi nuolatinės tarpininkavimo paslaugos poreikis. Vadinasi, apeliantė nebeteikia nuolatinio pobūdžio paslaugos. Aplinkybė, kad nutraukus sutartį nutrūksta ir nuolatinio pobūdžio paslaugos poreikis ir teikimas, savaime nėra pakankama konstatuoti apeliantės nuostolių faktą, net ir tuo atveju, jeigu mokestis už nutrūkusią paslaugą buvo numatytas sutarties mokėjimo grafike. Šiuo atveju, apeliantė negauna pajamų dėl to, kad pasibaigė pagrindas teikti nuolatinio pobūdžio paslaugą ir gauti apmokėjimą. Tokia faktinė aplinkybė savo esme nėra pakankama konstatuoti negautas pajamas dėl sutarties pažeidimo, sutarties nutraukimas nevaržo apeliantės pajamas gauti analogiškas paslaugas teikiant nauju pagrindu kitiems interesantams.
25. Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teise gauti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakove formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog apeliantė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė apeliantė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nekvestionuoja apeliantės teisės gauti atlygį už teikiamas paslaugas, teismo sprendimu pripažinta nesąžininga sąlyga, kuri apeliantei numatė teisę gauti pajamas už faktiškai neteikiamas paslaugas.
26. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1511-924/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022 ir kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
28. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos banko išvadą Lietuvos aukščiausiojo teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-781/2022, tačiau nepasisakė dėl šio dokumento prijungimo prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šio dokumento prijungimo prie bylos.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.