- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-495-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18446-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“
- Atsakovas
- N. M.
- Kategorijos
- 2.6.8.9Sutarčių vykdymas
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ ieškinį atsakovei N. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bendras finansavimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. M., prašydama priteisti iš atsakovės 3 329,08 Eur negrąžintą kreditą, 517,44 Eur palūkanas, 1 463,18 Eur negautas pajamas, 157,05 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 802,70 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, 49,04 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad administruoja tarpusavio skolinimo platformą SAVY www.gosavy.com (toliau – skolinimo platforma), kurioje vieni asmenys, kuriems reikalinga paskola (kredito gavėjai), gali elektroniniu būdu teikti paraiškas gauti vartojimo kreditą, o skolinimo platformoje registruoti fiziniai asmenys investuotojai – skolintojai – dalyvauti aukcione, ir investuoti į tokias paskolas. Atsakovė, kaip kredito gavėja, elektroniniu būdu pateikė vartojimo kredito paraišką Nr. oferta_594165, sudarytą (2021 m. gegužės 27 d.) skolinimo platformoje, kuri yra administruojama ieškovės, po ko, buvo įvertintas atsakovės kreditingumas ir įvyko asmenų, norinčių skolinti pinigus (skolintojų) aukcionas, kurio pagrindu buvo sudaryta paskolos sutartis bei suformuotas vartojimo kredito mokėjimų grafikas, taip pat įskaityti pinigai iš skolintojų sąskaitų į atsakovės sąskaitą, t. y. tarp atsakovės ir skolintojų buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 594165, kurios pagrindu atsakovei skolintojai suteikė 3 400 Eur dydžio paskolą refinansavimui, 57 mėnesių terminui, už 22 procentų dydžio metines palūkanas, kurią atsakovė privalėjo grąžinti vartojimo kredito mokėjimų grafike numatyta tvarka. Tačiau atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, pažeidė sutartį, skolintojams laiku nepervedė lėšų pagal vartojimo kredito mokėjimų grafiką, ir ieškovė, įgijusi skolintojų vardu teisę nutraukti sutartį, 2022 m. balandžio 4 d. pateikė atsakovei pranešimą „Dėl 2021- 05- 27 Paskolos sutarties – OFERTA_oferta_594165 (toliau – Sutartis) nutraukimo“. Ieškovės duomenimis, atsakovė liko skolinga 6 318,49 Eur sumą, kurią sudaro 3 329,08 Eur negrąžinto kredito, 517,44 Eur nesumokėtų palūkanų, 1 463,18 Eur negautų palūkanų pajamų, 157,05 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio, 802,70 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, 49,04 Eur delspinigių.
3. Atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, atsakovės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovei 3 329,08 Eur negrąžintą kreditą, 157,05 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 517,44 Eur pelno palūkanas, 22 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos, nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos dienos (2026 m. vasario 25 d.), skaičiuotinas pagal sutarties mokėjimų grafiką ir neviršijant 1 463,18 Eur sumos, 49,04 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimu už akių priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, bei 680,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitoje dalyje ieškinį atmetė; taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4.1. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal sutartį, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 329,08 Eur negrąžintą kreditą, 157,05 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą už laikotarpį nuo sutartinių prievolių įvykdymo termino praleidimo dienos iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat už minėtą laikotarpį paskaičiuotas 517,44 Eur pelno palūkanas
4.2. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 463,18 Eur negautas palūkanų pajamas, teismas konstatavo, kad ieškovė įgijusi reikalavimo teisę į už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolintus atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukusi vienašališkai sutartį, iki šiol nėra atgavusi nei paskolintų pinigų (3 329,08 Eur), nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 22 procentai), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Tačiau, atsižvelgiant į teismų praktiką bei į tai, kad nėra žinoma, kokį laikotarpį atsakovė naudosis 3 329,08 Eur kredito suma, ieškovės reikalavimą dėl 1 463,18 Eur negautų pajamų priteisimo teismas nusprendė tenkinti iš dalies, kadangi grąžinus kreditą anksčiau nei iki sutarties pabaigos dienos, ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita atitinkama mokėjimo palūkanų (negautų pajamų) suma. Todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 22 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos, nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos dienos (2026 m. vasario 25 d.), skaičiuotinas pagal sutarties mokėjimų grafiką ir neviršijant 1 463,18 Eur sumos.
4.3. Atsižvelgdamas į tai, kad sutartis buvo nutraukta 2022 m. balandžio 25 d., tai, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo, taip pat į teismų praktiką, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 802,70 Eur negautų pajamų – tarpininkavimo mokesčio priteisimo.
4.4. Teismas patenkino ieškovės reikalavimus dėl 49,04 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo. Be to, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (64,14 procentų), priteisė ieškovei iš atsakovės 680,81 Eur bylinėjimosi išlaidų (92 Eur žyminio mokesčio ir 588,81 Eur už teisines paslaugas). Valstybei iš atsakovės buvo priteista 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliantė (ieškovė) UAB „Bendras finansavimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių ir priteisti iš atsakovės ieškovei 802,70 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, ne ilgiau nei atsakovė visiškai grąžins skolą, priteisti bylinėjimosi išlaidas; taip pat prašė įtraukti į bylos nagrinėjimą Lietuvos banką kaip išvadą teikiančią instituciją, kad būtų pasisakyta dėl ginčijamų sutarties nuostatų ir tarpusavio skolinimo platformos teisės gauti pajamas už vykdomą veiklą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau -VKĮ). Ieškovė apeliacinį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais.
5.1. Pažymi, kad teismas nesivadovavo pagrindiniu įrodymu, grindžiančiu ieškovės reikalavimus, t. y. tarp šalių sudaryta sutartimi, bei nepagrįstai neatsižvelgė į sutarties 2.3, 2.8 bei 2.9 punktus, kuriuose ieškovė su atsakove susitarė, kad kredito gavėjas mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą bei vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atkreipia dėmesį, kad negalima individualios sutarties sąlygos pripažinti nesąžininga, nes sutarties sudarymo metu ji atsakovę tenkino, atsakovė su šia sutarties sąlyga, pasirašydama sutartį, sutiko.
5.2. Nurodo, jog nesutinka su teismo pozicija dėl nepriteistų mėnesinio tarpininkavimo mokesčio negautų pajamų. Teismas sprendime neatsižvelgė į VKĮ numatytą reguliavimą (V, V-1 skirsniai, 25³ straipsnio 6 dalis, 25³ straipsnio 6¹ dalis), kur numatyta ieškovės teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatoriui pagal sutartį. Pažymi, kad turi teisę į atlygį ir ieškovės veikla teikiant sutelktinio finansavimo paslaugas nėra labdaringa veikla. Ieškovė nėra bankas ir pagrindines pajamas uždirba iš gaunamų tarpininkavimo mokesčio pajamų, o palūkanas už paskolintas lėšas gauna į atsakovės paskolą investavę paskolos davėjai, kurie nėra verslininkai, ir profesionaliai neužsiima vartojimo kredito teikimo veikla.
5.3. Atkreipia dėmesį, kad kitoje analogiškų aplinkybių turinčioje byloje Nr. e2- 8814- 1025/2020, Lietuvos bankas pateikė išvadą, kuri yra aktuali ir šioje byloje, ir dėl tarpininkavimo mokesčio taikymo nurodė, kad VKĮ nedraudžia vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui be palūkanų, mokamų už pinigų naudojimąsi, taikyti ir kitus mokesčius. Lietuvos banko nuomone, ieškovas analogiškoje byloje turi teisę skaičiuoti ir taikyti tarpininkavimo mokestį už ieškovo, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vykdomas funkcijas, tačiau dėl tokio mokesčio taikymo nutraukus sutartį, turėtų pasisakyti teismas, įvertinęs tarpininkavimo mokesčio paskirtį, sutartinės atsakomybės formą ir kitas bylos aplinkybes. Mano, jog į bylos nagrinėjimą yra tikslinga įtraukti Lietuvos banką kaip išvadą teikiančią instituciją, jog pasisakytų dėl ginčijamų sutarties nuostatų ir tarpusavio skolinimo platformos teisės gauti pajamas už vykdomą veiklą pagal VKĮ.
5.4. Nurodo, kad atsakovė nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl ieškovė negali savavališkai nustoti teikti sutarties tarpininkavimo ir platformos administravimo paslaugų atsakovei / paskolos davėjams, kadangi tai būtų sutarties ir organizatoriaus pareigų pažeidimas, už kurį ieškovei priežiūros institucija gali skirti sankciją dėl įsipareigojimų nevykdymo. Mano, kad teismui nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė neteikia tarpininkavimo (administravimo) paslaugų atsakovei pagal sutartį bei platformoje sudarytą ir galiojančią Portalo naudojimosi sutartį, kol atsakovės įsipareigojimai ieškovei nėra įvykdyti. Ieškovė šiuo pagrindu turi teisę sąžiningai gauti visą pagal sutartį priklausantį mėnesinį tarpininkavimo mokestį, įskaitant ir negautas pajamas, nes tik tuomet kai atsakovė įvykdys įsipareigojimus pagal sutartį pasibaigs dalykiniai santykiai tarp šalių. Pažymi, jog teismas neatsižvelgė į faktą, jog tarp ieškovės ir atsakovės nėra pasibaigę dalykiniai santykiai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ne atsakovė nutraukė sutartį, o ieškovė, esant atsakovės sutarties pažeidimui (nemokumui), todėl nėra aišku, kokiu pagrindu sprendime teismas pateisina negautų pajamų nepriteisimą ieškovei . Taip pat akcentuoja, kad teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovė netinkamai įvertino atsakovės kreditingumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai įvertino atsakovės kreditingumą, ir įvykdė VKĮ keliamus atsakingo skolinimo reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti ofertos 2.9 sąlygą nesąžininga, nes ieškovė atsakovei suteikė vartojimo kreditą, ir atsakovei gali būti taikomi mokesčiai (mėnesinis tarpininkavimo mokestis).
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo už akių dalis, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 802,70 Eur negautų pajamų (tarpininkavimo mokesčio) bei, atitinkamai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteisė ieškovei tik dalį jos prašomų bylinėjimosi išlaidų.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės elektroniniu būdu pateiktos 2021 m. gegužės 27 d. vartojimo kredito paraiškos Nr. oferta_594165 pagrindu skolinimo platformoje www.gosavy.com, kurią administruoja ieškovė UAB „Bendras finansavimas“, su atsakove buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. oferta_594165 (toliau – sutartis). Atsakovei buvo suteiktas 3 400 Eur dydžio vartojimo kreditas, refinansavimui, 57 mėnesių terminui (iki 2026 m. vasario 25 d.), o atsakovė įsipareigojo grąžinti kredito sumą pagal kredito mokėjimų grafiką, sumokėti 22 procentų palūkanas už naudojimąsi kredito suma ir kitas mokėtinas sumas, be kita ko, 248,20 Eur tarpininkavimo mokestį sudarius sutartį ir 17,34 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai nevykdė, praleido įmokų mokėjimo terminus, todėl ieškovė 2022 m. balandžio 4 d. pateikė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo apie sutarties nutraukimą. Ieškovės duomenimis, atsakovė liko skolinga ieškovei 6 318,49 Eur sumą, kurią sudaro 3 329,08 Eur negrąžinto kredito, 517,44 Eur nesumokėtų palūkanų, 1 463,18 Eur negautų palūkanų pajamų, 157,05 Eur mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų, 802,70 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų, 49,04 Eur delspinigių.
10. Ieškovei kreipusis į teismą dėl skolos pagal sutartį priteisimo iš atsakovės, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, iš esmės laikė pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų, negautų palūkanų pajamų, mėnesinio tarpininkavimo mokesčio palūkanų, delspinigių priteisimo, tačiau, atsižvelgdamas į teismų praktiką, tai, kad sutarties nutraukimas atleidžia jos šalis nuo sutarties vykdymo, netenkino ieškovės reikalavimo dėl 802,70 Eur negautų tarpininkavimo mokesčio pajamų priteisimo. Apeliantė, nesutikdama su tokia teismo pozicija, mano, kad turi teisę gauti mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo anksčiau termino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
11. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus. Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisines pasekmes, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K- 7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus sutartį, atsakovė, be kita ko, yra atleidžiama nuo tarpininkavimo mokesčio mokėjimo, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo), kurių nepadengia sutartinės kompensuojamosios palūkanos.
12. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl byloje kilusio ginčo dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės negautą tarpininkavimo mokestį už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, pirmiausia būtina įvertinti tokį tarpininkavimo mokestį reglamentuojančias sutarties nuostatas. Pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai kredito gavėjo mokėjimo grafike nurodytas tarpininkavimo mokestis, kurio 0 periodas skirtas sutarties tarpininkavimo mokesčiui mokėti, o kiti periodai nuo 1-ojo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos skirti mėnesiniam tarpininkavimo mokesčiui mokėti. Sutarties tarpininkavimo mokestis – kredito gavėjo organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo paslaugą. Mėnesinis tarpininkavimo mokestis – mėnesinis kredito gavėjo organizatoriui mokamas mokestis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas iki visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo; mėnesinis tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką ir jo dydis priklauso nuo vartojimo kredito sumos ir kitų individualių sąlygų ir yra nurodytas specialiosiose sąlygose ir mokėjimo grafike.
13. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.4 punktu kredito gavėjas (atsakovė) patvirtino, jog sutinka mokėti tarpininkavimo mokestį organizatoriui (ieškovei) pagal Specialiąsias sąlygas iki galutinio prievolės įvykdymo pagal sutartį. Be to, pagal sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.5 punktą, vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutiko organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokant mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki sutarties termino pabaigos. Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.3 punktu kredito gavėjas (atsakovė) patvirtino, kad sutinka sumokėti organizatoriui vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį 248,20 Eur ir mokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį 17,34 Eur taip, kaip yra nurodyta individualiame vartojimo kredito grąžinimo grafike, mokėjimo pranešimuose ir sutarties Bendrosiose sąlygose. Sutarties Specialiųjų sąlygų 2.7 punkte nurodyta, kad kredito gavėjas mokės tarpininkavimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins vartojimo kreditą; 2.8 punkte numatyta, kad sutarties nutraukimo atveju kredito gavėjas sutinka organizatoriui atlyginti minimalius nuostolius, sumokėdamas tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Kaip matyti iš paminėtų sutarties nuostatų, pateikto mokėjimų grafiko, atsakovė be kita ko įsipareigojo mokėti ieškovei 17,34 Eur mėnesinį tarpininkavimo mokestį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. vasario 25 d.). Tokiu būdu, ir ieškovė tinkamu sutarties vykdymo atveju galėjo tikėtis gauti sutartyje numatytą tarpininkavimo mokesčio sumą kas mėnesį iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos.
14. Visgi, nepaisant to, kad sutartimi su atsakove buvo sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, vien tai savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Kaip matyti iš aukščiau paminėtos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties (sąvokos), tarpininkavimo mokestis iš esmės yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir pan.) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl, nutraukusi sutartį ieškovė nebepatyrė šį mokestį sudarančių išlaidų, t. y. nebeturėjo prižiūrėti ir kontroliuoti mėnesinių mokėjimų surinkimo, paskirstyti atsakovės mokamų įmokų ir pan. Ir šiuo atveju, viena vertus neneigiant ieškovės, kaip skolinimo platformos operatorės, organizatorės teisės gauti pajamas, be kita ko ir jos paminėto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nustatyta tvarka, kita vertus, būtina akcentuoti, kad tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis sutarties ir teisės aktų nuostatomis. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos patiriamas išlaidas administruojant atsakovės sutartį po jos nutraukimo, šiame kontekste kritiškai vertinant ir apeliantės argumentus apie neva jos teikiamas paslaugas po sutarties nutraukimo, ką apeliantė įvardija kaip nepasibaigusius dalykinius santykius, atkreipiant dėmesį, kad toks apeliantės pateiktas šalių santykių interpretavimas nesudaro jokio pagrindo kitaip nei numato įstatymas vertinti sutarties nutraukimo teisines pasekmes. Pažymėtina, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Tokios pozicijos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A- 2492-392/2021, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A- 3013- 577/2021, 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, 2023 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-397-603/2023; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, ir kt.). Taigi, nors sutartimi atsakovė ir sutiko sutarties nutraukimo atveju sumokėti tarpininkavimo mokestį iki kredito sutarties pabaigos, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki kredito sutarties nutraukimo. Kaip jau minėta, po sutarties nutraukimo kredito davėja turi teisę reikalauti nuostolių, kurių nepadengia kompensacinės palūkanos, priteisimo, tačiau tokių aplinkybių ieškovė byloje neįrodinėjo.
15. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 802,70 Eur negauto tarpininkavimo mokesčio priteisimo.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (tarpininkavimo mokesčio) tinkamai motyvavo ir pagrindė. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų (pavyzdžiui, dėl Lietuvos banko kitoje civilinėje byloje pateiktos išvados, kuri nėra susijusi su nagrinėjama byla; skolintojų interesų, pirmiausia pažymint, kad jie nėra bylos šalis; dėl (ne)tinkamo atsakovės kreditingumo vertinimo ar ieškovės akcentuoto pagrindo pripažinti sutarties sąlygą nesąžininga nebuvimo, atkreipiant dėmesį, kad ši aplinkybė nebuvo vertinama skundžiamame sprendime, ir kt.) apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nėra pagrindo tenkinti ir apeliantės prašymo dėl Lietuvos banko kaip išvadą teikiančios institucijos įtraukimo į bylą, pirmiausia atkreipiant dėmesį, kad toks prašymas turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ir apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl tai nebuvo padaryta. Be to, ginčijamu klausimu jau yra susiformavusi teismų praktika, apeliacinį skundą pateikė ne vartotoja, o kredito davėja – savo srities profesionalė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo išvadą teikiančios institucijos įtraukimui į bylą (CPK 49 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
20. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei nepriteisiamos apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.