Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1254-1003/2023 pagal pareiškėjos L. J. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis T. U., R. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja L. J. pateikė skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2022-12-14 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), priimti L. J. 2022-12-12 prašymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo ir R. J. atžvilgiu imtis veiksmų dėl 2022-10-04 įvykio nevykdant 2022-09-28 nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

21. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Dėl naujų įrodymų

22. Suinteresuotas asmuo R. J. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: VTAS 2023-04-03 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną; 2023-03-28 pareiškėjos atsiųstą žinutę ir 2023-02-06 gydymo įstaigos pažymą; 2023-04-03 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-56-1021/2023.

24. Apeliacinės instancijos teismui suinteresuotas asmuo R. J. papildomai pateikė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-56-1021/2023, suinteresuoto asmens nuomone, paneigiančią sunkią pareiškėjos turtinę padėtį.

26. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

27. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas).

28. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, turi įvertinti, ar bylos šalis pirmosios instancijos teisme turėjo galimybę įrodinėti atitinkamas aplinkybes, ar jos jai buvo žinomos, ar buvo pakankamai laiko įrodymams teikti, ar teismas nesuvaržė bylos šalies teisių teikti byloje įrodymus, ar kooperavosi su šalimis renkant įrodymus. Jeigu teismas kooperavosi su šalimis proceso metu, nevaržė šalies procesinių teisių, o pati šalis nerodė iniciatyvos ar net piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (teikė prašymus dėl įrodymų tik teismo posėdžio dieną, neprašė skirti ekspertizės per pakankamą bylos nagrinėjimo laiką ir pan.), tai gali sudaryti pagrindą nepriimti vėliau pateiktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 32 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų pateikti rašytiniai įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamais klausimais, gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai šiuo atveju neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

32. Remiantis civilinės bylos bei vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-11-25 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis T. U. priėmė vykdyti L. J. pateiktą vykdomąjį dokumentą, išduotą 2022-09-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei L. J., atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų (vieno) sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų.

33. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 nutarta atsakovės prašymą dėl 2022-04-01 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies; pakeisti 2022-04-01 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovo R. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. J. tvarka: būdamas Lietuvoje ieškovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), nuo 2022-09-28, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytose patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui, užtikrinant, kad bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, įpareigojant atsakovę L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pristatyti vaiką į Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytas patalpas ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val. Ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prie 5 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

34. Antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022-09-28 nutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, 2022-11-28 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė tokią nutarties vykdymo tvarką: 1. būdamas Lietuvoje ieškovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukterimi E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), nuo 2022-09-28 Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytose patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui, užtikrinant, kad bendraujant su dukterimi nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, įpareigojat atsakovę L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pristatyti vaiką į Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytas patalpas ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val. Ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos; 2. Apie atvykimą į Lietuvos Respubliką ir išvykimą iš jos R. J., aukščiau nurodytu laiku, turi informuoti L. J. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir/arba SMS žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Nurodytą informaciją R. J. pateikia ir antstoliui T. U. el. paštu (duomenys neskelbtini). 3. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigojamas informuoti antstolį apie R. J. atvykimą į bendravimą su vaiku, nurodant atvykimo ir bendravimo laiką, el. paštu (duomenys neskelbtini).

35. Pareiškėja L. J. 2022-12-12 pateikė prašymą antstoliui priimti vykdyti 2022-09-28 nutartį ir imtis veiksmų vykdymo procese dėl sankcijų skyrimo R. J. už teismo nutarties nevykdymą. Prašyme nurodė, kad 2022-10-04 11.00 val. turėjo įvykti R. J. susitikimas su dukterimi. Vaiko tėvas teigė, kad spalio 1-2 dieną išvyksta į Švediją ir pagal teismo nutartį bendravimas su dukterimi vyks pirmadienį – spalio 3 d. nuotoliniu būdu. Pagal pateiktus kelto bilietus matyti, kad R. J. į Švediją išvyko tik spalio 4 d. 21.00 val., bet į susitikimą su dukterimi jis neatvyko.

36. 2022-12-14 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis atsisakė priimti vykdyti pateiktą teismo nutartį ir ją grąžino pateikusiam asmeniui nurodydamas, kad antstoliui antrą kartą pateiktas vykdomasis dokumentas, pagal kurį jau yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

37. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad 2022-09-30 R. J. informavo pareiškėją: „savaitgalį išvykstu, tai toliau bendravimas su dukra bus per kamerą. Kada grįšiu, būsi informuota, kaip kiekvieną kartą“. Pateiktas 2022-09-17 pirktas lėktuvo bilietas iš Kauno į Kopenhagą, skrydžio laikas – 2022-10-04 6.25 val.

38. 2022-12-19 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad Skyriaus specialistai neturi galimybių patikrinti, ar R. J. 2022-10-03, taip pat 2022-10-04 iki vakaro buvo išvykęs į Latviją, todėl nepakanka duomenų konstatuoti, kad tėvas su dukra bendravo nesilaikant Marijampolės apylinkės teismo 2022-09-28 nutartyje numatytų dukros ir tėvo bendravimo sąlygų. Be to, 2022-10-03 įvyko nuotolinis tėvo ir dukros bendravimas, tai patvirtino abu tėvai. Abu tėvai nurodė, kad R. J. iš anksto buvo informavęs L. J., kad jo Lietuvos Respublikoje nebus.

Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų

39. Vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis).

40. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodytos akivaizdžios kliūtys, kuriai bent vienai esant antstolis turėtų atsisakyti vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdyti (pvz., vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisės neturintis asmuo; vykdomasis dokumentas nevykdytinas to antstolio ir kt.), o 8 punkte nustatyta, kad gali būti ir kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, 55 punktas).

41. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 6 punkte numatyta, kad pateikdamas vykdyti elektroninį vykdomąjį dokumentą, prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti išieškotojas privalo patvirtinti, kad pateikiamas vykdyti elektroninis vykdomasis dokumentas anksčiau nebuvo pateiktas vykdyti. Jeigu išieškotojas elektroninį vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia pakartotinai, kartu su Instrukcijos 5 punkte nurodytu prašymu išieškotojas privalo pateikti antstolio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo jam buvo grąžintas elektroninis vykdomasis dokumentas.

42. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja 2022-12-14 prašymu prašė priimti vykdyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-09-28 nutartį, kurią jau buvo pateikusi 2022-11-24 prašymu, o antstolis 2022-11-25 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė ją vykdyti, užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Esant minėtoms aplinkybėms, antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 6 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos vykdyti pateiktą teismo nutartį, kadangi nutartis vykdymui buvo teikiama antrą kartą, ir ji jau buvo priimta vykdyti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog antstolis turėjo pagrindą atsisakyti priimti antrą kartą vykdymui teikiamą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-09-28 nutartį, kadangi ji jau buvo priimta vykdyti, o pakartotinis vykdymas pagal tą patį vykdomąjį dokumentą yra imperatyviai neleidžiamas teisės normų.

43. Pareiškėja nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų neskundžia, o akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta objektyviai neišsiaiškinus visų susiklosčiusių faktinių aplinkybių, susijusių su R. J. tinkamu nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu. Pareiškėja akcentavo, jog priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytas akivaizdus faktas, kad R. J. 2022-10-04 nutarties nevykdė, nors turėjo galimybes ir pareigą bendrauti su dukra betarpiškai teismo nustatyta tvarka Lietuvoje. Pareiškėjos vertinimu, teismas galimai selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, juos nepagrįstai vertino skolininkui palankia linkme, vadovavosi ir rėmėsi išimtinai skolininko pateikta galimai subjektyvia informacija. Pareiškėjos nuomone, skundžiama nutartis yra naikintina kaip nepagrįsta, kadangi nėra išsamiai motyvuota, o argumentai nėra išsamiai atsakantys į klausimus, kylančius dėl bylos nagrinėjimo dalyko.

44. Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

45. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

46. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

48. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis T. U., atsisakydamas priimti vykdyti antrą kartą teikiamą 2022-09-28 nutartį bei 2022-12-14 priimdamas patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, nesurašė. Procesiniuose dokumentuose antstolis nurodė, jog R. J. vykdo 2022-09-28 teismo nutarties reikalavimus ir nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos nėra padaręs jokių pažeidimų, todėl rašyti teismo sprendimo nevykdymo aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos R. J. skyrimo nėra jokio pagrindo.

49. Pareiškėja tie pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog R. J. pagal nustatytą laikiną bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarką su ja betarpiškai turėjo bendrauti 2022-10-04 11.00 val., tačiau pareiškėją informavo, kad 2022 m. spalio 1-2 dienomis išvyksta į Švediją. Gavus kelto bilietus paaiškėjo, kad R. J. į Švediją išvyko tik spalio 4 d. 21.00 val. Pareiškėjos vertinimu, R. J. su dukterimis bendrauti galėjo, tačiau to nepadarė, tokiu būdu nevykdė teismo nutarties.

50. Kaip nustatyta, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1912-1021/2022 nutarta atsakovės prašymą dėl 2022-04-01 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies; pakeisti 2022-04-01 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovo R. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. J. tvarka: būdamas Lietuvoje ieškovas R. J. bendrauja su nepilnamete dukra E. J. nuo 2022 m. rugsėjo 28 d., Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytose patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui, užtikrinant, kad bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, įpareigojant atsakovę L. J. pristatyti vaiką į Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytas patalpas ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val. Ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prie 5 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos.

51. Antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022-09-28 nutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, 2022-11-28 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė tokią nutarties vykdymo tvarką: 1. būdamas Lietuvoje ieškovas R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukterimi E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), nuo 2022-09-28 Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytose patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui, užtikrinant, kad bendraujant su dukterimi nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, įpareigojat atsakovę L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pristatyti vaiką į Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytas patalpas ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val. Ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorines dienas iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos; 2. Apie atvykimą į Lietuvos Respubliką ir išvykimą iš jos R. J., aukščiau nurodytu laiku, turi informuoti L. J. el. paštu (duomenys neskelbtini) ir/arba SMS žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Nurodytą informaciją R. J. pateikia ir antstoliui T. U. el. paštu (duomenys neskelbtini). 3. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius įpareigojamas informuoti antstolį apie R. J. atvykimą į bendravimą su vaiku, nurodant atvykimo ir bendravimo laiką, el. paštu (duomenys neskelbtini).

52. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad 2022-09-30 R. J. informavo pareiškėją: „savaitgalį išvykstu, tai toliau bendravimas su dukra bus per kamerą. Kada grįšiu, būsi informuota, kaip kiekvieną kartą“. Į bylą pateiktas 2022-09-17 pirktas lėktuvo bilietas iš Kauno į Kopenhagą, skrydžio laikas – 2022-10-04 6.25 val. Pareiškėja taip pat nurodė, jog R. J. teigė, kad 2022 m. spalio 1-2 dienomis išvyksta į Švediją, tačiau gavus kelto bilietus paaiškėjo, kad R. J. į Švediją išvyko tik 2022-10-04 21.00 val. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo R. J. apie savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos pareiškėjai pranešė, iki betarpiško bendravimo su vaiku likus 4 dienoms informavo pareiškėją, kad bendravimas su dukra dėl jo išvykimo vyks ne tiesiogiai.

53. Savo procesiniuose dokumentuose suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2022-09-30 informavo pareiškėją, jog pasikeitė planai, ir jis išvyko savaitgalį į Latviją, o spalio 4 d. grįžo iš Latvijos vakare į Klaipėdos uostą ir išvyko į Švediją. Spalio 3 d. bendravimas vyko nuotoliu, kadangi jis buvo Latvijoje. Pagal suplanuotą grafiką 2022-10-04 niekaip nebūtų galėjęs gyvai susitikti su dukterimi.

54. 2022-12-19 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad Skyriaus specialistai neturi galimybių patikrinti, ar R. J. 2022-10-03, taip pat 2022-10-04 iki vakaro buvo išvykęs į Latviją, todėl nepakanka duomenų konstatuoti, kad tėvas su dukra bendravo nesilaikant Marijampolės apylinkės teismo 2022-09-28 nutartyje numatytų dukros ir tėvo bendravimo sąlygų. Be to, 2022-10-03 įvyko nuotolinis tėvo ir dukros bendravimas, tai patvirtino abu tėvai. Abu tėvai nurodė, kad R. J. iš anksto buvo informavęs L. J., kad jo Lietuvos Respublikoje nebus.

55. 2023-04-03 nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną konstatuota, kad byloje esančių duomenų nepakanka nustatyti, jog R. J. nepanaudojo tėvų valdžios ar panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams – 2022-04-25, 2022-08-01, 2022-10-04, 2022-11-08 nesilaikė teismo nutarčių dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir tokiais savo veiksmai padarė vaikui neturtinę žalą.

56. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, taip pat kitus į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie tik patvirtina itin konfliktiškus pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tarpusavio santykius, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų apie teismo nutarties dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. R. J. keltu iš Lietuvos Respublikos į Švediją išvyko 2022-10-04 21.00 val., tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad iki tos dienos jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ir buvo kitoje užsienio valstybėje. Nustatytoje laikinoje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje nustatyta suinteresuoto asmens pareiga tik informuoti pareiškėją apie atvykimą ir išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

57. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju duomenų, kad R. J. netinkamai vykdo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-09-28 teismo nutartį, nenustatyta, todėl antstolis neturėjo pagrindo surašyti teismo sprendimo nevykdymo aktą ir kreiptis į teismą dėl baudos R. J. skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, 2022-12-14 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas, ir nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjos L. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

58. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, vykdomosios bylos duomenis, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą, pagrįstą bei motyvuotą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

60. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

61. Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 300,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikta 2023-04-04 sąskaita už teisines paslaugas, kurios suma 300,00 Eur, bei 2023-04-06 mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie 300,00 Eur sumos sumokėjimą už advokatės teisines paslaugas.

62. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

63. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, suinteresuoto asmens pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas Rekomendacijas, bei į suinteresuoto asmens pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas advokatės pagalbai (200,00 Eur), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstas ir pernelyg didelis. Nors prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto galimo šių išlaidų dydžio, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, į tai, kad suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė ir argumentus, kurie buvo nurodyti ir procesiniuose dokumentuos pirmosios instancijos teisme, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma yra per didelė, šiuo atveju prieštarautų protingumo bei sąžiningumo principams. Dėl nurodytų priežasčių suinteresuotam asmeniui R. J. iš pareiškėjos L. J. apeliacinės instancijos teisme priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 100,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų advokatės pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.