- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-152-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00049-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 18 d., 7.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Land Rover Freelander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,55 promilės) girtumo laipsnis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimą, pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti žymiai trumpesniam laikui.
Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, bylos aplinkybes vertino labai formaliai, nepagrįstai atmetė jo nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant jo atsakomybės klausimą. Apelianto manymu, buvo pagrindas taikyti atsakomybę švelninančias įstatymo nuostatas ir paskirti jam skirti nuobaudą švelnesnę, nei įstatymo numatyta (ATPK 30¹ straipsnis).
Apeliantas teigia, kad alkotesterio parodymai jam sukėlė didžiulę nuostabą ir nemažą išgąstį, nes alkoholinių gėrimų prieš įvykį seniai nebuvo vartojęs. Turi rimtų problemų dėl žarnyno, nuolat vartoja medikamentus, taip pat ir geriamą vokišką tinktūrą (aprašymą pateikė į bylą), kuri, kaip ir visi tokio tipo vaistai, yra pagaminta su etilo alkoholiu, tačiau vartojamas kiekis nėra toks, kad nuo jo jaustųsi apsvaigęs. Šiuos vaistus jam rekomenduota gerti ryte tuščiu skrandžiu, o praėjus 15-20 min lengvai pavalgyti. Įvykio rytą paskambino kolega iš (duomenys neskelbtini) ir paprašė atvažiuoti trumpam pasitarti. Jis, kaip ir kiekvieną rytą, išgėrė vaistus, pavalgyti galvojo grįžęs (buvo ne darbo diena, šeštadienis) ir išvažiavo. Jam niekada nekilo mintis, kad dėl tinktūros, kuri geriama mililitrais, matuojant specialiu pakuotėje esančiu indeliu, negalėtų vairuoti. Netoli namų vyko policijos reidas, buvo stabdomi be išimties visi automobiliai ir tikrinami vairuotojai. Nors byloje ir yra surašytas jo nušalinimo nuo vairavimo aktas, realiai jis buvo nušalintas tik kol buvo surašytas protokolas, po to policijos pareigūnai jam leido važiuoti toliau.
Mano, kad tiek policijos pareigūnai, tiek teismas, jo bylos aplinkybes įvertino labai formaliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-261-3165/2009, Nr. N-261-833/2012 ir kt), jog atsižvelgiant į įrodinėjimo priemonių reikšmę tokio pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.N-556-1022/2012).
Pasak apelianto, tiek teismui, tiek policijos pareigūnams žinoma alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudotojo instrukcija, kuri reglamentuoja alkotesterio naudojimo tvarką. Šioje instrukcijoje nurodyta, kad kiekvienam blaivumo testui turi būti naudojamas naujas vienkartinis antgalis, atliekant blaivumo testo procedūrą būtina įsitikinti, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes. Be to, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintoje Formoje Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas“, 20 punkte nurodyta, kad alkoholio kiekis nustatomas iškvepiamame ore būtinai išskalavus burną. Tai yra esminiai reikalavimai, kurie pagrįsti mokslo tyrimais. Šių reikalavimų nepaisymas ir sudaro pagrindą kilti abejonėms dėl patikrinimo rezultatų patikimumo. Jam prieš pučiant į alkotesterį, niekas nepaklausė, ar jis valgė, gėrė, rūkė ir pan., nedavė vandens burnai išskalauti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad matavimo priemonės instrukcijos nepaisymas yra pagrindas nesiremti prietaiso parodymais (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-766/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 126 straipsnį kyla tik tuomet, kai konstatuojamas asmens, vairavusio transporto priemonę, atitinkamas neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; šio objektyvaus administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės apsvaigimą apibrėžia kaip asmens psichikos būseną ar elgesio sutrikdymą, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos; šių taisyklių 6.1 punktas numato, kad policijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad esant neblaivumo/apsvaigimo požymiams (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jo būsena iš viso nebuvo vertinama, nebuvo nurodyta atlikti kokius nors testus, kurie patvirtintų jo apsvaigimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, Nr. N575-718/2012, Nr. N444-1254/2012 ir kt.).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo vairavimo stažas beveik 25 metai, per tą laiką nei karto nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, todėl mano, kad teismas turėjo pagrindo manyti, jog jis yra patyręs ir drausmingas vairuotojas, turi ir sveiko proto, ir gyvenimiškos patirties, ir be reikalo nerizikuoja savo ir kitų sveikata ar gyvybe. Teismui pateikta jį charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad jis nėra piktybinis teisės pažeidėjas, yra pareigingas pilietis, atsakingas darbe ir šeimoje. Net formaliai ir pripažįstant, kad jis padarė pažeidimą, vairuodamas po to, kai pavartojo savo sudėtyje etilo alkoholio turinčių vaistų, jam nustatytas promilių kiekis, nežymiai viršijantis leistiną normą, nesant jokių kitų apsvaigimo ir jo būsenos pavojingumo požymių, rodo nedidelį veikos pavojingumą ir yra pagrindas taikyti švelnesnę atsakomybę.
ATPK 20 straipsnyje yra išvardinti administracinių nuobaudų tikslai - auklėti pažeidimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Pasak apelianto, šie administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti jam taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, t. y. netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį taikant žymiai trumpesniam terminui, nei skyrė apylinkės teismas. Apeliantas teigia, kad jis alkoholiu nepiktnaudžiauja, kaip jau minėjo per 25 metų vairavimo stažą nebuvo baustas už tokius pažeidimus. Automobilio vairavimas reikalingas ir darbe, ir asmeniniame gyvenime, automobilio vairavimas yra ne prabangos dalykas, o būtinybė. Teismo teiginiai apie tai, kad neįgali jo žmonos mama gali pas gydytojus nuvažiuoti ir visuomeniniu transportu, o jis yra finansiškai pajėgus tokias jo keliones finansuoti, rodo didelį teismo nejautrumą kitų žmonių problemoms. Suvokia, koks dėmesys valstybėje yra skiriamas tokiems pažeidimams, tačiau gyvenime nėra vienodų situacijų, ir nuobaudos turėtų būti skiriamos ne tik formaliai žiūrint į pažeidimą ir į sankciją, nuobauda turėtų būti individualizuojama atsižvelgiant į tai, kokiomis sąlygomis pažeidimas buvo padarytas ir į jį padariusį asmenį. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-12-282/2011, ATP-307-300/2011, ATP-236-116/2012, ATP-132-282/2012, Nr. ATP-143-300/2012 ir kt), mano, kad yra vertas, kad jam būtų taikomos atsakomybę švelninančios įstatymo nuostatos ir neskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba jis skirtas žymiai trumpesniam laikui, pažeidimas atsitiktinis, įvykdytas dėl tam tikrų nepalankiai jo atžvilgiu susiklosčiusių aplinkybių.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į A. Ž. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti A. Ž. paskirtą administracinę nuobaudą. Teigia, kad neblaivumas A. Ž. buvo nustatytas laikantis visų reikalavimų įtvirtintų teisės aktuose, o jo nurodytos aplinkybės yra pasirinkta gynybinė versija.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymo tvarką reglamentuoja 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo (toliau – taisyklės). Taisyklių 3 punkte yra nurodyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės. Šių taisyklių 6.3 punkte yra nurodyta, kad policijos pareigūnai nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba policijos pareigūnai pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 punkte yra nurodyta, kad Policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Atsižvelgiant į šias teisės normas, apelianto teiginiai apie tai, jog policijos pareigūnai nepasiūlė išsiskalauti burnos prieš atliekant neblaivumo nustatymo testą, neatitinka Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų ir negali būti vertinami, kaip apelianto atsakomybę lengvinančios ar šalinančios aplinkybės. Pažymėtina, jog transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Pagal taisyklių 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. žinodamas, jog ilgą laiką nevartojo alkoholinių gėrimų ir nesutikdamas su alkoholio matuoklio rezultatais galėjo kreiptis į medicinos įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra ir nustatyta ar jis yra blaivus.
Apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti alkoholio matuoklio parodymais, kadangi šiuos duomenis patvirtina policijos pareigūno G. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, jog A. Ž. iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis pažeidimo padarymo ir alkoholio matuoklio duomenų neginčijo. Tokius duomenis patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokole A. Ž. nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta versija, kad jis prieš vairuodamas transporto priemonę gėrė vaistų, kurių sudėtyje yra alkoholio, laikytina pasirinkta gynybos taktika, kadangi asmuo išgėręs vaisto, kurio sudėtyje yra 80 procentų tūrio alkoholio, ir jam nustačius neblaivumą, tokią svarbią aplinkybę būtų nurodęs jo padarytą pažeidimą užfiksavusiems policijos pareigūnams.
Teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad A. Ž. padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, ir jo kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, nes konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas administracinę nuobaudą A. Ž. netinkamai įvertino jo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir paskyrė per griežtą nuobaudą. Šiuo atveju aukštesnysis teismas įvertinęs tai, kad A. Ž. nustatytas girtumo laipsnis (0,55 prom. pritaikius 5% paklaidą 0,5225 prom.) nežymiai viršijo leistiną normą, kad jis turėdamas daugiau nei 24 metų vairuotojo stažą buvo tik vieną kartą baustas už administracinį teisės pažeidimą, daro išvadą, kad A. Ž. laikosi įstatymų reikalavimų ir tai buvo atsitiktinis jo pažeidimas. Teismas taip pat įvertina, kad A. Ž. dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailėjosi, kad yra vedęs, dirba, jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu, yra gerai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi neįgalia žmonos motina R. L.. Taigi nustatytos aplinkybės, kad A. Ž. iš esmės prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kad jis turėdamas didesnį nei 24 metų vairuotojo stažą anksčiau buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykdant darbines funkcijas, bei rūpinantis neįgalia žmonos motina leidžia pagrįstai teigti, kad yra visuma aplinkybių, jog ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. Ž. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti A. Ž. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį iki 3 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimą pakeisti:
taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas A. Ž. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtą papildomą nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams pakeisti ir A. Ž. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.