Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Ž., jo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2014-01-18, 07.37 val., Pašvitinio g. 46, Joniškyje, vairavo automobilį „Land Rover Freelander“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,55 promilės) girtumo laipsnis.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Kad A. Ž. padarė šį pažeidimą, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testo rezultato šaknele, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Posėdžio metu A. Ž. bei jo atstovė paaiškino, kad jis serga žarnyno opine liga bei vartoja nuo jos vaistus, bei pateikė tai patvirtinantį išrašą iš medicininių dokumentų. Taip pat paaiškino, kad gydytojas jam yra paskyręs receptinius vaistus, kuriuose nėra alkoholio, tačiau jis vartoja kitus, nereceptinius, vaistus, kuriuose yra alkoholio ir kurių gydytojas jam nėra paskyręs, tačiau jų vartojimas su gydytoju yra suderintas. 2014-01-18 iš ryto prieš sėsdamas už vairo tuščiu skrandžiu jis išgėrė nedidelį kiekį šių vaistų ir dėl to pareigūnai jam nustatė neblaivumą. Jis taip pat nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbe bei tam, kad galėtų vežioti neįgalią uošvę R. L. į gydymo įstaigą. A. Ž. bei jo atstovė prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones.

ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-6262/09). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

Iš teismui pateiktos vaistų „Melissen-geist E“, kuriuos, anot A. Ž., jis vartoja, pakuotės matyti, kad šiuose vaistuose alkoholio koncentracija sudaro 80 procentų tūrio. Būdamas sveiko proto ir 50 metų amžiaus, A. Ž., gerdamas šiuos vaistus, neabejotinai suvokė, jog vartoja alkoholį, nes tokios alkoholio koncentracijos vaistas turi specifines skonio savybes, būdingas stipriems alkoholiniams gėrimams. Todėl 2014-01-18 sėsdamas už automobilio vairo ir jį vairuodamas, jis aiškiai suvokė, jog vairuoja transporto priemonę išgėręs, bei lengvabūdiškai toleravo visas su tuo susijusias rizikas. Be to, jis taip pat suvokė, jog šie vaistai jam nėra būti, nes nėra gydytojo paskirti.

Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) A. Ž. charakteristikos matyti, jog A. Ž. nuo 2007 m. vasario 9 d. dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigose, o nuo 2013 m. sausio 7 d. – (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu. Charakteristikoje nurodoma, jog A. Ž. vairuotojo pažymėjimas yra būtinas jo kasdieniniame darbe vykdant jam pavestas funkcijas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokioms konkrečiai (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto funkcijoms vykdyti yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. A. Ž. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) turi savo automobilių ūkį bei vairuotojus, todėl teismas iš byloje esančių duomenų neįžvelgia rizikos, jog netekęs teisės vairuoti transporto priemones, A. Ž. gali netekti ir einamų pareigų. Be to, A. Ž. darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.).

Aplinkybė, jog A. Ž. tenka vežioti neįgalią R. L. į gydymo įstaigą, taip pat nusuponuoja būtinumo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi Joniškyje bei jo rajone veikia viešojo transporto sistema, o centrinės gydymo įstaigos yra keliasdešimties kilometrų atstumu – Šiauliuose. Gaudamas 1950 Lt dydžio atlyginimą, A. Ž. turi realias galimybes pirkti sau ir R. L. viešojo transporto paslaugas. Neatidėliotinais atvejais galima naudotis greitosios pagalbos paslaugomis, kurios yra nemokamos.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Tai, kad A. Ž. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris tik maža dalimi viršijo leistiną ribą, nedaro šios veikos mažareikšme, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslams (ATPK 20 str.) pasiekti A. Ž. už padarytą pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti A. Ž. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Baudą turite sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; kiekvienu atveju nurodydami mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas surašė protokolą. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev