Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau –Klaipėdos apskrities VPK KPB) apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 1000 litų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nubaustas už tai, kad 2012 m. vasario 25 d. 1.25 val. Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namu, vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,45 promilių) neblaivumo laipsnis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skirdamas V. D. nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, teismas vadovavosi ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis ir paskyrė jam 1000 Lt dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t. y. paskyrė švelnesnę, nei numatyta šio straipsnio sankcijoje, nuobaudą.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Iš V. D. pasiaiškinimo (4 b. l.) matyti, kad jis su pažeidimu sutiko, gailėjosi jį padaręs, nurodė, kad vairavo automobilį išgėręs alaus. Teismo posėdžio metu V. D. taip pat labai gailėjosi padaręs administracinį teisės pažeidimą, paaiškino, kad kavinėje pietaudamas su draugais išgėrė alaus ir visiškai nesijautė apgirtęs, net nepagalvojo, kad jam gali būti nustatytas girtumas. Kadangi V. D. pripažino padaręs administracinės teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų pažeidimų, apylinkės teismas šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Iš byloje esančių alkotesterio parodymų (9 b. l.) matyti, kad nubaustajam buvo nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis, kuris labai nežymiai viršija minimalų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą girtumo laipsnį, t. y. 0,41 promilės girtumo laipsnį. Todėl darytina išvada, jog V. D. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jo kraujyje esantis etilo alkoholio kiekis neviršijo leistinos normos. Bylos duomenys taip pat liudija, kad V. D. savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ir turtui nepadarė.

Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Šiuo atveju, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsižvelgiant į tai, jog V. D. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jis yra blaivus, kad pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, dėl šios specialiosios teisės atėmimo jis gali prarasti darbą (32 b. l.), o tuo pačiu – savo pragyvenimo šaltinį, kad V. D. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, anksčiau už analogiškus pažeidimus baustas nebuvo, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, galima daryti išvadą, jog V. D. apylinkės teismas tinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Kartu pažymima, kad bauda taip pat yra administracinė nuobauda (ATPK 24 straipsnis), kurią paskyrus gali būti pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad V. D. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, pažeidėjo asmenybės, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas nekeičiamas. Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2012 m. balandžio 2 d. nutarimą V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, todėl naikinti šį teismo sprendimą apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.