- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-23
- Bylos Nr.
- e2-784-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00042-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- Plus Plus Capital AS, notaras D
- Kategorijos
- 2.6.8.11.3Sutarties ar jos dalies negaliojimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui R. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notaras D. G., antstolis R. S., Plus Plus Capital AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai
1. Ieškovė E. M. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-6724, taikyti restituciją ir ieškovei grąžinti: 1) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė ir jos tėvas, atsakovas R. K. (toliau – ir atsakovas), sudarė dovanojimo sutartį, kuria ieškovė atsakovui padovanojo 55 673 Eur vertės turtą: gyvenamąjį namą; pastatą – kluoną; pastatą – tvartą; pastatą – šiltnamį; pastatą – šiltnamį ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas). Sutarties 5.2.1. punktu atsakovas garantavo, kad visi atsakovo sutartimi prisiimti įsipareigojimai yra teisiškai teisėti ir neprieštaraujantys teisės aktams, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šalių santykiai buvo labai įtempti nuo pat ieškovės vaikystės, tačiau mirus ieškovės seneliui V. K. ir ieškovei paveldėjus nekilnojamąjį turtą, atsakovo elgesys kardinaliai pasikeitė. Ieškovės atžvilgiu jis tapo labai mandagus, paslaugus ir rūpestingas. Atsakovas ėmėsi iniciatyvos tvarkyti ir prižiūrėti ieškovės paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir žadėjo jį suremontuoti. Toks atsakovo elgesys tęsėsi daugiau nei metus, atsakovas ėmėsi mažareikšmių remonto darbų (aplinkos sutvarkymas, čiaupo pakeitimas, durų sureguliavimas), tokiu būdu demonstruodamas savo pasiryžimą įvykdyti pažadus. Atsakovas nurodė, kad turtui sutvarkyti ir jį renovuoti reikalingos didelės sumos pinigų ir jei ieškovė jį jam padovanotų, jis įkeitęs turtą paimtų paskolą ir už pasiskolintus pinigus turtą renovuotų. Ieškovė, įtikinta atsakovo, sudarė dovanojimo sutartį, tačiau po sutarties sudarymo, atsakovo elgesys kardinaliai pasikeitė, bendravimas su ieškove tapo šaltas ir formalus, o vėliau tapo ir atgrasus. Ieškovė matydama, kad atsakovas nė neketina vykdyti savo pažadų – pradėjo reikalauti grąžinti turtą. Ieškovės reikalavimai iššaukdavo ypač didelę atsakovo agresiją, kurią vainikuodavo necenzūriniai žodžiai ir grasinimai. Ieškovė prašo panaikinti dovanojimo sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes toks atsakovo elgesys negali būti vertinamas kaip teisingas ir teisėtas nei įstatymų, nei geros moralės kontekste.
3. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad jeigu jai būtų buvę žinoma apie atsakovo turimus pradelstus ir neįvykdytus įsipareigojimus – ji nebūtų sutikusi sudaryti dovanojimo sutarties. Teismas faktinę situaciją turėtų vertinti ir kitu aspektu, t. y. ar turtas buvo skirtas tam, kad atsakovas įvykdytų savo prievoles, kurios pakito būtent kreditoriaus iniciatyva (kreditorius nurodo, jog jis buvo suteikęs atsakovui nuolaidų, tačiau jų atsisakė). Atsakovo prievolė kreditoriui kilo daug anksčiau nei atsakovas įgijo turtą, todėl negalima teigti, jog prievolės atsiradimui ar atitinkamiems kreditoriaus veiksmams ar sprendimams turėjo įtakos ieškovės atsakovui dovanotas turtas. Ieškovės perleisto turto vertė yra 55 673 Eur, o kreditoriaus reikalavimas viršija 140 000 Eur. Šie aspektai svarbūs vertinant būtent ieškinio pagrįstumą, t. y. atsakovui nuslėpus tokio dydžio savo kreditorinius įsipareigojimus aiškiai matyti jo nesąžiningumas. Kreditorius dar iki atsakovui įgyjant ieškovės turtą buvo sutikęs sumažinti reikalavimo sumą ir vos tik sudarius dovanojimo sutartį, susitarimai tarp kreditoriaus ir atsakovo buvo nutraukti ir išieškojimas nukreiptas į ieškovės padovanotą turtą. Tokie veiksmai ir išieškojimo eiga kelia abejonių ne tik atsakovo bet ir kreditoriaus sąžiningumu. Ieškovė patikėdama ir pasitikėdama savo tėvu, nepriklausomai nuo to, jog jų santykiai nebuvo geri, nenumanė, jog atsakovas siekia pasinaudoti jos padėtimi, kad galėtų padengti savo kreditorinius reikalavimus.
II. Atsakovo argumentai ir trečiojo asmens atsiliepimas
4. Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo santykiai su ieškove pašlijo jau seniai, tikėtinai dėl to, kad tėvų šeimos iširimo kaltininku ieškovė laikė būtent atsakovą. Dėl sunkios finansinės padėties atsakovas negalėjo prisidėti prie ieškovės mokslų finansavimo, kas iš esmės dar labiau pablogino santykius su dukra. Ginčo turtas priklausė atsakovo tėvams. V. K. 2018 m. gegužės 8 d. testamentu turtą paliko anūkei – ieškovei. Atsakovas, siekdamas pagerinti santykius su dukra, bei kompensuoti tai, jog finansiškai neprisidėjo prie ieškovės studijų, norėjo padėti ieškovei, nes paveldėtą turtą reikėjo sutvarkyti. Atsakovas pagelbėjo smulkiais darbais, aplinkos tvarkymu, viename iš kambarių savo jėgomis padarė kosmetinį remontą. Santykiai su dukra pradėjo gerėti, tačiau gyvenamajam namui buvo reikalingi didesni ir sudėtingesni darbai. Ieškovės paveldėtą turtą iš esmės sudaro gyvenamasis namas su kiemo statiniais, nes kiti statiniai: šiltnamiai, kluonas, tvartas yra sugriuvę, todėl atsakovas ketino juos iki galo sutvarkyti ir išregistruoti. Ieškovė ketino 2021 m. kuriam laikui išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas, todėl atsakovas įkalbėjo dukrą patikėti jam sutartus darbus, kol ji bus išvykusi. Gyvenamasis namas stovi valstybiniame žemės sklype, todėl atsakovas tikėjosi, jog galbūt jam dėl jo prastesnės turtinės padėties ir amžiaus pavyktų geresnėmis sąlygomis išpirkti šį žemės sklypą. Atsakovas įkalbėjo ieškovę laikinai perleisti turtą atsakovui, kol ji bus išvykusi ir atsakovas galės viską sutvarkyti, išregistruoti nesančius statinius, užsakyti žemės sklypo matavimus, projektus ir gauti leidimus dėl prisijungimo prie miesto vandentiekio ir nuotekų sistemos. 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė sudarė dovanojimo sutartį. 2019 m. kovo 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido reikalavimo teises į solidarius skolininkus atsakovą ir jo verslo parnerį trečiajam asmeniui PlusPlus Capital AS (toliau – ir kreditorius). Iš atsakovo turto buvo išieškota 8 416,75 Eur. Atsakovas su kreditoriumi 2020 m. birželio 3 d. sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. 41287138 (toliau – ir susitarimas), kuriuo atsakovas įsipareigojo kreditoriui dalimis sumokėti 11 583,25 Eur, o kreditorius nuo likusios skolos dalies atsakovą atleisti. Sudarant dovanojimo sutartį, atsakovui buvo panaikintas turto areštas, vykdomoji byla jo atžvilgiu buvo sustabdyta, todėl apie savo įsipareigojimus atsakovas ieškovei nieko nesakė. Įregistravus atsakovo nuosavybės teisę į turtą Nekilnojamojo turto registre, 2022 m. sausio 12 d. atsakovas gavo antstolio patvarkymą apie turto areštą 149 860 Eur sumai, nes 2021 m. sausio 13 d. kreditorius vienašališkai nutraukė susitarimą. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti vienašališką susitarimo nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti vykdyti susitarimą, tačiau 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovo ieškinį kreditoriui atmetė. Atsakovas nenorėjo dukters jaudinti ir sugadinti santykių, todėl ieškovei apie susidariusią situaciją nieko nesakė. Vykstant ginčams su kreditoriumi, atsakovas neatlikinėjo jokių remonto darbų ir visaip mėgino išsisukinėti, dėl ko pradėjo kilti konfliktai su dukra. Ieškovei neišvykus į Jungtines Amerikos Valstijas, ji matė, kad niekas nevyksta ir pasidarė įtari. 2021 m. spalio mėnesį ieškovė pradėjo reikalauti grąžinti turtą ir atsakovas prisipažino, jog to padaryti negali, nes turtas yra areštuotas. 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atmetė atsakovo apeliacinį skundą dėl susitarimo pripažinimo neteisėtu ir netrukus prasidėjo turto varžytinės. Atsakovas tyčia nesiekė ieškovės atžvilgiu atlikti jokių amoralių veiksmų, priešingai – ketino pagerinti santykius su dukra, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos kreditoriui nutraukus susitarimą atsakovo planai žlugo ir jis tapo situacijos įkaitu.
5. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieškovė nurodo kelis visiškai skirtingus CK numatytus pagrindus: 1) valios trūkumo dėl suklydimo pagal CK 1.90 straipsnį; 2) atsakovo nuslėptų aplinkybių pagal CK 1.91 straipsnį 3) dėl atsakovo veiksmų po sandorio Ieškovės atžvilgiu pagal CK 6.472 straipsnį. Nors ieškinio reikalavimo formuluotė, kuria buvo prašoma panaikinti dovanojimo sutartį suponuoja CK 6.472 pagrindą, tačiau iš procesinių dokumentų turinio matyti, jog ieškovė iš esmės labiau įrodinėja, jog jau sandorio sudarymo metu ieškovė buvo suklaidinta ar apgauta. Be ieškovės teiginių, nurodytų ieškinyje, daugiau jokie įrodymai atsakovo amoralių veiksmų nepatvirtina. Atsakovo susitarimas su kreditoriumi buvo tikras ir tai, jog jo nutraukimo nesitikėjo ir nesiekė pats atsakovas patvirtina aplinkybės, jog atsakovas šį kreditoriaus vienašalį susitarimo nutraukimą ginčijo teisme. Atsakovas iš dovanojimo sutartimi įgyto turto nepadengtų savo įsiskolinimo kreditoriui, todėl ieškovės nurodytas argumentas, jog neva dėl to atsakovas mėgino išvilioti iš jos turtą neturi pagrindo.
6. Trečiasis asmuo „PlusPlus Capital“ AS atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-956-510/2012 priteisė solidariai iš atsakovo ir T. P. „Swedbank“, AB naudai 364 877,04 Lt skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Reikalavimo teises į sprendimu priteistą skolą ir palūkanas yra įgijęs kreditorius. Atsakovas ir kreditorius 2020 m. birželio 3 d. sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis. Atsakovui nesilaikant susitarimo nuostatų, 2021 m. sausio 13 d. kreditorius vienašališkai nutraukė susitarimą ir kreipėsi į išieškojimą vykdantį antstolį su prašymu pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus. Atsakovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti susitarimo nutraukimą neteisėtu. 2021 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo atsakovo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. 2022 m. sausio 11 d. antstolis R. S. paskelbė pirmąsias atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytines. Įvertinus ieškinio turinį bei pareiškimo aplinkybes, ieškovė, kuri yra atsakovo dukra, nesiekia CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų, o CPK 5 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos institutą naudoja piktnaudžiaudama bei ne pagal įstatymo leidėjo nustatytą paskirtį, siekdama kitų, įstatyme nenumatytų tikslų, o būtent – siekdama atsakovui padėti užvilkinti ir / ar išvengti skolos trečiajam asmeniui išieškojimo iš nekilnojamojo turto. Tokie tikrieji ieškovės tikslai akivaizdūs tiek iš ieškinio pareiškimo aplinkybių, tiek iš jo turinio. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie bent iš dalies patvirtintų ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis remiantis bandomi pagrįsti pareikšto ieškinio reikalavimai.
7. Tretieji asmenys notaras D. G. ir antstolis R. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys 2020 m. gruodžio 10 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. 2-6724, kurios pagrindu ieškovė E. M. atsakovui R. K. padovanojo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 11 d. antstolis R. S. vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005 (skolininkas – R. K. , išieškotojas – „PlusPlus Capital“ AS) paskelbė ginčo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes (2022 m. vasario 17 d. dokumento numeris DOK-4536 priedas). 2022 m. rugsėjo 1 d. į bylą pateiktas atsakovo R. K. ieškinio pripažinimas (2022 m. rugsėjo 1 d. dokumentas numeris DOK-21456). 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje žodine nutartimi teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nutarė netenkinti atsakovo prašymo, pateikus ieškinio pripažinimą baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.
9. 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas patikslino, kad ieškinys dėl sandorio nuginčijimo yra reiškiamas dviem pagrindais – atsakovo, kaip apdovanotojo, atliktais veiksmais, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, bei tuo pagrindu, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje. Toliau teismas pasisakys dėl kiekvieno iš nurodytų pagrindų.
Dėl apdovanotojo veiksmų, neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu, kaip teisinio pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį
10. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, be kita ko, ginčijamas remiantis apdovanotojo geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais, t. y. kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini. Taigi, ieškovė E. M., siekdama panaikinti ginčo dovanojimo sandorį, turėjo įrodyti, kad atsakovas R. K. atliko prieš ją veiksmus, kurie griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Tokių veiksmų atlikimo faktas gali būti įrodinėjamas visais Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnyje išvardytais įrodymais.
12. Ieškovės advokatas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas R. K. (apdovanotasis) prieš ieškovę E. M. (dovanotoją) naudojo fizinį smurtą, todėl ginčo dovanojimo sandoris naikintinas tuo pagrindu, kad apdovanotasis atliko prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis). Ieškovės E. M. advokatas apibūdindamas atsakovo R. K. veiksmus, kurie laikytini neabejotinai griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, teismo posėdyje paaiškino, kad po ginčo dovanojimo sandorio sudarymo praėjus porai mėnesių (2021 m. sausio pabaigoje ar vasario pradžioje) ieškovei E. M. nuvykus pas atsakovą R. K., adresu (duomenys neskelbtini), ir kieme užklausus atsakovo dėl anksčiau įvykusio konflikto priežasčių, R. K. pradėjo keiktis ir elgtis agresyviai. Ieškovės advokato teigimu, E. M. ėmė trauktis, R. K. ją pastūmė abiem rankomis, dėl ko E. M. pargriuvo. R. K. pargriuvusiai dukrai (ieškovė byloje) dar kelis kartus įspyrė, ir už plaukų ištempė ją iš kiemo.
13. Teismas pažymi, kad tokie ieškovės advokato paaiškinimai neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių (nesutampa ieškinyje bei ieškovės advokato paaiškinimuose aptariamų įvykių datos), o būtent, ieškinio 7-8 punktuose yra nurodoma, kad ieškovei ėmus iš atsakovo reikalauti grąžinti padovanotą ginčo turtą, buvo iššaukta „ypač didelė atsakovo agresija, kurią vainikuodavo necenzūriniai žodžiai. Visa tai, kas nurodyta aukščiau, vainikavo 2021 m. spalio 18 d. ieškovės ir atsakovo susitikimas, kurio metu ieškovei nurodžius, kad atsakovas turėtų grąžinti turtą, arba ji kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo – atsakovas ją iškoneveikė ir pagrasino su ja susidoroti. Ieškovė šiuos tėvo žodžius suprato kaip realius ir kurie gali būti įgyvendinti, todėl liovėsi bendravusi su atsakovu“.
14. Teismas vertina, kad atsakovo atstovės advokato padėjėjos teismo posėdyje teikti paaiškinimai, susiję su atsakovo R. K. (apdovanotojo) fizinio smurto prieš ieškovę E. M. (dovanotoją) (ne)naudojimu buvo nenuoseklūs. Iš pradžių atsakovo R. K. atstovė nurodė, kad atsakovas nenori pripažinti, kad jis prieš dukrą (ieškovę E. M. ) naudojo smurtą (2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 01 min.). Vėliau R. K. atstovė nurodė, kad pripažįsta, jog smurto elementai galėjo būti – atsakovas ieškovę konflikto metu pastūmė, dėl ko ši nugriuvo kieme, „išplūdo necenzūriniais žodžiais“ (2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 40 min.).
Dėl įrodinėjimo pareigos
15. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018, 27, 28 punktai).
17. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareigą turi šalys (CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis), o teismas vadovauja įrodinėjimo procesui ir vertina šalių pateiktus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taigi, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Teismas akcentuoja, kad ieškovė byloje viso proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, kuriam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jis teikia teisines paslaugas pagal teisės aktuose nustatytas taisykles, jam žinomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos, taigi ir šalių rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai – tai, kad šalis turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas.
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovės advokatas teismo posėdyje, prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės, patvirtino, kad „<...> ieškovė pasirinko teismo posėdyje nedalyvauti“. Kartu nurodė, kad ieškovė nusprendė neprašyti apklausti liudytojais jos artimųjų giminaičių. Teismo posėdžio metu ieškovės advokatas pasiliko teisę esant poreikiui iki baigiamųjų kalbų pateikti prašymą dėl liudytojų – artimųjų giminaičių apklausos (2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 28 s.; 11 min. 25 s.; 13 min. 43 s.). Ieškovės atstovui patvirtinus, kad ieškinys yra įrodinėjamas išskirtinai tik šalies advokato paaiškinimais, teismas klausė, ar advokatas išaiškino atstovaujamajai teisines pasekmes, kurios galėtų kilti esant dizpozityviam ginčui ir įrodymų nepakankamumui (2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min., 00 s.; 30 min. 00 s.). Prieš pradedant baigiamąsias kalbas, teismas išaiškino ieškovės advokatui šalies procesinę pareigą teikti įrodymus, ir pakartotinai jo paklausė, ar nebus į bylą teikiamas prašymas dėl naujų įrodymų pateikimo, įskaitant ieškovės, kaip sandorį sudariusio asmens, paaiškinimus, liudytojų parodymus. Ieškovės advokatas patvirtino, kad procesinių prašymų, susijusių su papildomų įrodymų į bylą pateikimu, neteiks (2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 55 min.). Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes įrodinėjo išskirtinai ieškovės atstovo – advokato paaiškinimais.
19. Teismas, visapusiškai ištyręs bylos duomenis bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos, t. y. ieškovė neįrodė, kad atsakovas R. K. (apdovanotasis) prieš ieškovę E. M. (dovanotoją) po ginčo dovanojimo sandorio sudarymo atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus – naudojo fizinį smurtą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
20. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
21. Konstatavus, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas po ginčo dovanojimo sandorio sudarymo prieš dovanotoją naudojo fizinį smurtą, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės įrodinėtų veiksmų kvalifikavimo kaip geros moralės požiūriu neabejotinai griežtai smerktinų veiksmų. Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja dovanojimo sandorio panaikinimo sąlygos, numatytos CK 6.472 straipsnio 1 dalyje.
Dėl apgaulės
22. Ginčo dovanojimo sandorio negaliojimo antruoju pagrindu ieškovė įvardijo atsakovo R. K. apgaulę. Ieškovės advokatas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovo apgaulė, dėl kurios buvo sudarytas ginčo sandoris, pasireiškė tuo, jog atsakovas R. K. , prieš sudarant sandorį, ieškovei E. M. buvo žadėjęs, kad laikinai jam padovanojus gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius adresu (duomenys neskelbtini), jis nedelsdamas šį turtą įkeis kredito įstaigai ir tokiu būdu gavęs kreditą, jo lėšas panaudos ginčo turto pagerinimui. Pagerintą turtą atsakovas žadėjo palikti dukrai E. M. testamentu. Ieškovės atstovas paaiškino, kad ginčo turto remontui atsakovas kredito negavo, turto nesuremontavo, ieškovės naudai nesurašė testamento (2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 54 min. 32 s.).
23. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).
24. Susipažinęs su į bylą pateiktos 2020 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-6724 turiniu, teismas nustatė, jog sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad šis sandoris nėra apsimestinis. Šalys notarui atskleidė tikrąją savo valią ir ją išreiškė šioje sutartyje. Taip pat šalys pareiškė, jog šios sutarties esmė ir teisinės pasekmės notaro jiems yra išaiškintos, aiškiai ir pilnai suprantamos. Aplinkybę, kad sutarties esmė ir teisinės pasekmės notaro šalims buvo išaiškintos teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės advokatas (2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 00 min.). Teismas sprendžia, kad ieškovei E. M. sudarant ginčo sandorį, notaras buvo išaiškinęs, jog ginčo turtas po dovanojimo pereis apdovanotojo R. K. nuosavybėn.
25. Ieškovės advokatas teismo posėdyje nurodė, kad derinant ginčo dovanojimo sandorio sąlygas, ieškovė jau turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Įvertinęs minėtą aplinkybę, teismas sutinka su trečiojo asmens advokato teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad ieškovė, veikdama kaip vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, turėjo suprasti, kad padovanodama ginčo turtą atsakovui, praras nuosavybės teisę į šį turtą. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas nepagrįstu laiko ieškovės advokato argumentą, kad ieškovė ginčo turto nuosavybės perdavimą atsakovui suprato „kaip laikiną, tikslu gauti kreditą padovanoto turto remontui“.
26. CK 6.467 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.
27. Įvertinus į bylą pateiktos dovanojimo sutarties turinį, teismas konstatuoja, jog ginčo dovanojimo sutartyje nėra nustatyta sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui. Vadinasi, ginčo dovanojimo sutartis negali būti laikoma dovanojimo su sąlyga sutartimi. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas vertina, jog ieškovės advokato paaiškinimai apie aplinkybę, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tikslu padovanotą turtą įkeisti kredito įstaigai, užtikrinant ginčo turtui suremontuoti gautą kreditą, laikytini prieštaraujančiais ieškovės į bylą pateiktam oficialiam rašytiniam įrodymui, kuris turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, sprendžia nesant pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju ieškovės valios sudaryti ginčo dovanojimo sandorį susiformavimui lemiamą įtaką turėjo kokie nors atsakovo tyčiniai nesąžiningi veiksmai. Konstatuotina, jog ieškovė neįrodė ir antrojo ieškinio pagrindo, t. y. neįrodė, kad ginčo sandorį ji sudarė atsakovo apgaulės įtakoje (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
28. Ieškovei E. M. neįrodžius ginčijamo dovanojimo sandorio negaliojimo pagrindų, ieškinio reikalavimas pripažinti 2020 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-6724 negaliojančia nuo sudarymo momento, atmestinas. Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei 2020 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2-6724 atsakovui padovanotą nekilnojamąjį turtą.
29. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
31. 2022 m. gegužės 24 d. „Plus Plus Capital“ AS, kuris byloje yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prie prašymo pridėta advokato G. B. 2022 m. gegužės 23 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. Prašyme nurodyta, kad trečiasis asmuo patyrė 1 370 Eur advokato pagalbos išlaidų: 70 Eur už teisinę konsultaciją; 150 Eur už pareiškimo dėl įstojimo į bylą parengimą; 800 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą; 200 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui; 150 Eur už atstovavimą teisme (dokumentas numeris DOK-13845). Trečiojo asmens turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos. Atmetus ieškinį, šios išlaidos trečiajam asmeniui „Plus Plus Capital“ AS priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
32. Teismas šioje byloje patyrė 9,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) (b. l. 2). Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
33. 2022 m. sausio 26 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005 sustabdyti iš ginčo nekilnojamojo turto vykdomi išieškojimo veiksmai. Šiam sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2022 m. sausio 26 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui „Plus Plus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, iš ieškovės E. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 370 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš ieškovės E. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,26 Eur (devynis eurus 26 ct) išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, minėtą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/15/02005 iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – kluono, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), sustabdymą.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.