- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-123-934/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00042-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- R. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui R. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – notaras Donatas Germanavičius, antstolis Raimundas Stanislauskas, „Plus Plus Capital“ AS.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 10 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dovanojimo sutartis), taikyti restituciją ir ieškovei grąžinti: 1) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – kluoną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau visi nekilnojamojo turto objektai kartu – ir Turtas), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. ji ir jos tėvas R. K. (toliau – ir atsakovas) sudarė Dovanojimo sutartį, kuria ieškovė atsakovui padovanojo 55 673 Eur vertės Turtą. Dovanojimo sutartį patvirtino notaras Donatas Germanavičius. Dovanojimo sutarties 5.2.1 papunkčiu atsakovas garantavo, kad visi Dovanojimo sutartimi jo prisiimti įsipareigojimai yra teisiškai teisėti ir neprieštaraujantys teisės aktams, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Ieškovė paaiškino, kad jos ir atsakovo santykiai buvo įtempti nuo pat jos vaikystės, tačiau po to, kai mirė ieškovės senelis V. K. ir ji paveldėjo Turtą, atsakovo elgesys pasikeitė. Jis ieškovės atžvilgiu buvo mandagus, paslaugus ir rūpestingas, ėmėsi iniciatyvos tvarkyti ir prižiūrėti Turtą, žadėjo jį remontuoti. Atsakovas ieškovei nurodė, kad Turtui sutvarkyti ir jį renovuoti reikalingos didelės sumos pinigų ir jeigu ieškovė jam padovanotų Turtą, jis jį įkeitęs paimtų paskolą ir už pasiskolintus pinigus Turtą renovuotų. Atsakovas ne kartą ieškovei nurodė, kad tokiu būdu jis nori jos atsiprašyti už savo elgesį, įkalbinėjo Turtą perleisti jam. Tačiau po Dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovo elgesys pasikeitė, o ieškovei pareikalavus grąžinti Turtą, iš atsakovo pusės sekdavo necenzūriniai žodžiai, grasinimai.
3. Ieškovė nurodė, kad prašo panaikinti Dovanojimo sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus. Ieškovės vertinimu, atsakovo veiksmai yra nukreipti išskirtinai į ieškovę ir jie negali būti vertinami kaip priimtini ir atitinkantys geros moralės principus.
4. Ieškinys dėl sandorio nuginčijimo yra reiškiamas dviem pagrindais – atsakovo, kaip apdovanotojo, atliktais veiksmais, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, bei tuo pagrindu, kad sandoris buvo sudarytas apgaulės įtakoje.
Šalies argumentai
5. Atsakovas byloje pateikė 2022 m. rugsėjo 1 d. raštą (ieškinio pripažinimą), kuriuo pripažino ieškovės jam pareikštą ieškinį dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. protokoline nutartimi atsakovo ieškinio pripažinimas buvo netenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja Dovanojimo sutarties panaikinimo sąlygos, numatytos CK 6.472 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad atsakovas prieš ieškovę po ginčo Dovanojimo sutarties sudarymo atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus – naudojo fizinį smurtą. Kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovas po Dovanojimo sutarties sudarymo prieš dovanotoją naudojo fizinį smurtą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo spręsti ir dėl ieškovės įrodinėtų veiksmų kvalifikavimo kaip geros moralės požiūriu neabejotinai griežtai smerktinų veiksmų.
8. Teismas pažymėjo, kad Dovanojimo sutarties 6.3 punkte nurodyta, kad šis sandoris nėra apsimestinis. Šalys notarui atskleidė tikrąją savo valią ir ją išreiškė Dovanojimo sutartyje. Taip pat šalys pareiškė, jog Dovanojimo sutarties esmė ir teisinės pasekmės notaro jiems yra išaiškintos, aiškiai ir pilnai suprantamos. Aplinkybę, kad notaras Dovanojimo sutarties esmę ir teisines pasekmes šalims išaiškino, teismo posėdyje patvirtino ir ieškovės atstovas. Teismas sprendė, kad ieškovei sudarant Dovanojimo sutartį, notaras buvo išaiškinęs, jog ginčo Turtas po dovanojimo pereis apdovanotojo (atsakovo) nuosavybėn.
9. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės atstovo argumentus, kad ieškovė ginčo turto nuosavybės perdavimą atsakovui suprato „kaip laikiną, tikslu gauti kreditą padovanoto turto remontui“. Teismas nurodė, kad ieškovė, veikdama kaip vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo, turėjo suprasti, kad padovanodama ginčo Turtą atsakovui, praras nuosavybės teisę į šį Turtą.
10. Teismas konstatavo, kad ginčo Dovanojimo sutartyje nėra nustatyta sąlyga, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui. Teismas ieškovės atstovo paaiškinimus apie aplinkybę, kad ginčo sandoris buvo sudarytas tikslu padovanotą Turtą įkeisti kredito įstaigai, užtikrinant ginčo Turtui suremontuoti gautą kreditą, vertino kaip prieštaraujančius ieškovės į bylą pateiktam oficialiam rašytiniam įrodymui. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės valios sudaryti ginčo Dovanojimo sutartį susiformavimui lemiamą įtaką turėjo kokie nors atsakovo tyčiniai nesąžiningi veiksmai. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo sandorį ji sudarė atsakovo apgaulės įtakoje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Dovanojimo sutartį; pritaikyti restituciją ir ieškovei grąžinti Turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė procesinį dokumentą, kuriuo pareiškė, kad ieškinį pripažįsta visiškai, tačiau nei šis dokumentas, nei ši aplinkybė skundžiamame procesiniame dokumente nebuvo vertinta ir dėl jos pasisakoma. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnį, priėmęs ieškinio pripažinimą, teismas priima byloje sprendimą patenkinti pareikštą ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teismas tokių veiksmų neatliko, nors dar 2022 m. rugsėjo 2 d. teisėjos rezoliucija atsakovo ieškinio pripažinimas tapo bylos sudėtine dalimi. Be to, šis atsakovo dokumentas nebuvo patenkintas nepateikiant jokių motyvų. Nors CPK 42 straipsnio 2 dalis numato teismo teisę nepriimti atsakovo ieškinio pripažinimo, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, tačiau nagrinėju atveju pirmosios instancijos teismo pasyvus elgesys yra akivaizdžiai pažeidžiantis tiek ieškovės teises, tiek ignoruojantis atsakovo raštu išdėstytą poziciją. Ieškovės vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo elgesys negali būti pripažintas teisėtu ir turi būti panaikintas;
11.2. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovės atstovo ir atsakovo atstovo paaiškinimai (kurie sutampa) nebuvo nuoseklūs. Atsakovas per savo atstovę pripažino, kad jis panaudojo apgaulę Dovanojimo sutarčiai sudaryti, o po sandorio sudarymo – panaudojo ir smurtą ieškovės atžvilgiu. Šie ieškovės atstovo ir atsakovo paaiškinimai buvo nuoseklūs ir tai sudarė aiškų pagrindą ieškinio patenkinimui. Be to, prašant panaikinti Dovanojimo sutartį CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus, ieškovės sudarytos Dovanojimo sutarties ginčijimo pagrįstumas turi būti vertinamas šios normos požiūriu, o būtent pagal tai, ar atsižvelgiant į dovanos pobūdį, Dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis (atsakovas) atliko prieš dovanotoją (ieškovę) tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovės vertinimu, atsakovo veiksmai buvo nukreipti išskirtinai į ieškovę ir tokio pobūdžio veiksmai negali būti vertinami kaip priimtini ir atitinkantys geros moralės principus. Taigi, yra visos prielaidos, tiek faktinės, tiek teisinės, ieškovės reikalavimų patenkinimui;
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas prieš ją po Dovanojimo sutarties sudarymo atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus, tai yra naudojo fizinį smurtą. Ieškovės vertinimu, atsakovas su ieškiniu sutiko, jo atstovė pateikė paaiškinimus ir patvirtino tas aplinkybes, kad atsakovas panaudojo apgaulę ir smurtinius veiksmus ieškovės atžvilgiu, taigi, šios aplinkybės, kurios buvo patvirtintos paties atsakovo, neturi būti papildomai įrodinėjamos;
11.4. Nors ieškovė aiškiai nurodė, kad ginčo Turtas atsakovui buvo perleistas tam, kad pastarasis jį įkeistų ir suremontuotų, o atsakovas nurodė, kad jam nepavyko gauti kredito ir toliau jis nesirūpino savo pažadų įgyvendinimu, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai vadovavosi ginčo Dovanojimo sutarties tekstu bei konstatavo, kad sandoris atitinka šalių valią. Ieškovės vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija negali būti pripažinta teisėta, nes Dovanojimo sutarties tekstas turėtų būti sugretintas su faktinėmis aplinkybėmis bei šalių paaiškinimais šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas, nors ir vertino tą aplinkybę, kad ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovės išsilavinimas nėra teisinis, todėl jai pačiai atlikti teisinį vertinimą nėra galimybių, dėl ko ji ir buvo apgauta.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo „Plus Plus Capital“ AS prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie atsikirtimai:
12.1. Trečiasis asmuo „Plus Plus Capital“ AS nurodė, kad yra įgijęs reikalavimo teises į Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-956-510/2012, solidariai iš atsakovo ir T. P., ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Swedbank“ naudai priteistą 364 877,04 Lt skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas. Vykstant priverstiniam skolos išieškojimo procesui atsakovas ir trečiasis asmuo 2020 m. birželio 3 d. sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Susitarimas), tačiau atsakovui nesilaikant Susitarimo nuostatų 2021 m. sausio 13 d. trečiasis asmuo vienašališkai nutraukė Susitarimą bei kreipėsi į išieškojimą vykdantį antstolį su prašymu pradėti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, įskaitant ir išieškojimą iš atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto. Tačiau 2021 m. sausio 25 d. buvo gautas atsakovo ieškinys trečiajam asmeniui, kuriuo buvo prašoma pripažinti Susitarimo nutraukimą neteisėtu bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo iš atsakovui priklausančio Turto sustabdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, o byloje priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su priimtu sprendimu atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi panaikino savo priimtą sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsakovo ieškinį trečiajam asmeniui „Plus Plus Capital“ AS atmetė. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Vykdant išieškojimą iš atsakovo, 2022 m. sausio 11 d. antstolis Raimundas Stanislauskas paskelbė pirmąsias atsakovui priklausančio Turto varžytines. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiu, Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Turto;
12.2. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė, kuri yra atsakovo dukra, reikšdama ieškinį nesiekia CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų, o CPK 5 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos institutą naudoja piktnaudžiaudama, siekdama kitų, įstatyme nenumatytų tikslų, o būtent – padėti atsakovui užvilkinti ir / ar išvengti skolos trečiajam asmeniui išieškojimo iš Turto;
12.3. Trečiasis asmuo „Plus Plus Capital“ AS nesutinka su ieškovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo atsakovo raštu išdėstytą poziciją dėl ieškinio pripažinimo ar šios aplinkybės visiškai nevertino bei skundžiamame sprendime dėl jos nepasisakė. CPK 42 straipsnio 2 dalis leidžia baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Tačiau atsakovo pareikštas ieškinio pripažinimas bylą nagrinėjančiam teismui nėra besąlygiškai įpareigojantis. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo „Plus Plus Capital“ AS nesutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu ir prašė pirmosios instancijos teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. 2022 m. rugsėjo 2 d. posėdžio metu, sprendžiant atsakovo prašymą baigti bylos nagrinėjimą iš esmės šiam pareiškus ieškinio pripažinimą, trečiasis asmuo „Plus Plus Capital“ AS prašė šio atsakovo prašymo netenkinti, kadangi jis pažeidžia trečiojo asmens „Plus Plus Capital“ AS (atsakovo kreditoriaus) teisėtus interesus. Trečiojo asmens „Plus Plus Capital“ AS vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu, spręsdamas klausimą dėl atsakovo pareikšto prašymo, pagrįstai ir motyvuotai žodine nutartimi nusprendė netenkinti atsakovo prašymo. Minėta žodinė nutartis buvo įrašyta į teismo posėdžio protokolą, be kita ko, priešingai nei teigia ieškovė, dėl šios aplinkybės yra pasisakoma ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime;
12.4. Nors atsakovas su ieškiniu sutiko, o atsakovo atstovė pateikė paaiškinimus ir patvirtino tas aplinkybes, kad atsakovas panaudojo apgaulę bei smurtinius veiksmus ieškovės atžvilgiu, tačiau trečiasis asmuo „Plus Plus Capital“ AS nesutinka su ieškovės argumentu, kad aplinkybės, susijusios su atsakovo panaudota apgaule bei smurtiniais veiksmais neturi būti papildomai įrodinėjamos. Visų pirma, ieškovė neįrodė, kad atsakovas prieš ją po ginčo Dovanojimo sutarties sudarymo atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus. Šiuo atveju būtent ieškovė turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie bent iš dalies patvirtintų ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu atliko geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus. Pati ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes įrodinėjo išskirtinai ieškovės atstovo paaiškinimais, byloje nebuvo prašoma apklausti liudytojų. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atstovės pateikti paaiškinimai buvo nenuoseklūs. Trečiojo asmens „Plus Plus Capital“ AS vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas jos atžvilgiu atliko veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, tai yra naudojo fizinį smurtą. Antra, trečiojo asmens „Plus Plus Capital“ AS vertinimu, ginčo Dovanojimo sutartis yra sąžininga ir atitinka tikrąją šalių valią. Netgi hipotetiškai laikant, jog ginčo sandoris buvo sąlyginis, akivaizdu, jog atsakovas neturėjo jokių objektyvių galimybių šios sąlygos (pagerinti Turtą) realiai įgyvendinti. Šiuo atveju ieškovė, būdama atsakovo giminaitė (dukra), negalėjo nežinoti apie atsakovo įsiskolinimą trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB, juolab aplinkybės, kad atsakovas nedirba bei negauna jokių pajamų.
13. Atsakovas R. K. papildomai pateikė 2023 m. vasario 3 d. raštą, kuriame nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašė jį patenkinti. Be to, prašė atkreipti dėmesį, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis sutiko su ieškiniu, tačiau jo pozicija nebuvo įvertinta teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl ieškinio pripažinimo instituto taikymo
17. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nevertino ir nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad atsakovas pripažino ieškinį, todėl padarė procesinės teisės normų pažeidimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
18. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei. Ieškinio pripažinimas yra dispozityvumo principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška. Šis principas leidžia šalims, neperžengiant įstatyme nustatytų ribų, pasirinkti savo elgesio variantą bylos nagrinėjimo procese. Vienas iš dispozityvumo principo turinio elementų yra atsakovo teisė pripažinti ieškinį (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį – bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.
19. Tačiau teismas automatiškai nepriima ieškinio pripažinimo, teismas turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, ieškinio pripažinimas teismui nėra privalomas, teismas turi įsitikinti, kad toks procesinis veiksmas nepažeidžia nei teisės aktų reikalavimų, nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas, be kita ko, įtvirtintas dėl to, kad nebūtų sudarytos prielaidos nesąžiningiems proceso dalyviams piktnaudžiauti teise.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad baigti bylos nagrinėjimą iš esmės leidžiama, jei yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui ir kiti byloje dalyvaujantis asmenys su tuo sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).
21. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-956-510/2012 solidariai iš atsakovo ir T. P. „Swedbank“, AB naudai buvo priteista 364 877,04 Lt skola ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Reikalavimo teises į teismo sprendimu priteistą skolą ir palūkanas įgijo „Plus Plus Capital“ AS, kurio naudai yra vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 35–52, 92–93). Vykstant priverstiniam skolos išieškojimo procesui atsakovas ir „Plus Plus Capital“ AS 2020 m. birželio 3 d. sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 143–148). Vykdant išieškojimą iš atsakovo nekilnojamojo turto, antstolis 2022 m. sausio 11 d. paskelbė atsakovui priklausančio Turto pirmąsias varžytines (1 t., b. l. 108–109). Ieškovė ieškinį atsakovui dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškė 2022 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-784-894/2022 ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Turto (1 t., b. l. 53–55).
22. Aptartų aplinkybių visuma (žr. šios nutarties 21 punktą) įrodo, kad Dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų įtakos „Plus Plus Capital“ AS, kuris pradėjęs priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovui priklausančio turto veiksmus, interesams, kadangi galėtų būti sudarytos prielaidos išvengti atsakovo skolos išieškojimo nukreipimo į Turtą.
23. Atsakovas pirmosios instancijos teismui 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė ieškinio pripažinimą (2 t., b. l. 28). Ieškinio pripažinimo klausimas buvo nagrinėjamas 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje, kurio metu teismas žodine nutartimi nutarė atsakovo ieškinio pripažinimą netenkinti (2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 10 sek. – 11 min. 5 sek.). Minėto posėdžio metu trečiasis asmuo „Plus Plus Capital“ AS reiškė prieštaravimą atsakovo pateiktam ieškinio pripažinimui, nurodydamas, kad toks prašymas prieštarauja CPK 42 straipsniui, nes juo siekiama pažeisti kreditoriaus interesus (2022 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 45 sek. – 9 min. 12 sek.). Atsakovas papildomai pateikė 2023 m. vasario 3 d. raštą, kuriame nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, prašė jį patenkinti.
24. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantė, teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 21–23 punktus) aptartų teisės normų bei teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 18-20 punktus), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. vykusio teismo posėdžio metu sprendė atsakovo pareikšto ieškinio pripažinimo klausimą ir įvertinęs tai, kad ieškinio pripažinimo priėmimas prieštarautų kreditoriaus „Plus Plus Capital“ AS interesams, pagrįstai nutarė jo nepriimti. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl tos aplinkybės, kad atsakovas pripažino ieškinį, atmestini kaip nepagrįsti, o objektyvių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia
25. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.
26. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018, 20 punktas).
27. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018, 23 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė padovanojo paveldėtą po senelio mirties Turtą savo tėvui (atsakovui) (1 t., b. l. 15–32). Ieškovė prašė pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento dviem pagrindais, tai yra CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus bei, CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, kai sandoris sudarytas apgaulės įtakoje (pastarąjį Dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindą ieškovė nurodė 2022 m. rugsėjo 2 d. posėdyje). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ginčijamos Dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindų, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
30. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės įrodinėjo, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, o atsakovo atstovė posėdžio metu pateikė paaiškinimus ir patvirtino tas aplinkybes, kad atsakovas panaudojo apgaulę dovanojimo sandoriui sudaryti bei po sandorio sudarymo – panaudojo smurtą apeliantės atžvilgiu. Apeliantės įsitikinimu, šios aplinkybės neturi būti papildomai įrodinėjamos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
31. Viena vertus, minėta (žr. šios nutarties 24 punktą), kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo ieškinio pripažinimą, kita vertus, CPK 187 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.
32. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką fakto pripažinimą galima konstatuoti, jei yra šios sąlygos: šalis žodžiu teismo posėdyje ar raštu procesiniame dokumente aiškiai išreiškė valią pripažinti faktą; šalis aiškiai apibrėžė pripažįstamą faktą; teismas nustato, kad tokio valios išreiškimo nelėmė apgaulė, smurtas, grasinimai, suklydimas ar siekimas nuslėpti tiesą; teismas nustato, kad pripažinimas atitinka kitus bylos duomenis; įstatyme nekonkretizuota, kokia forma fakto pripažinimas turi būti pareikštas, tačiau turi būti aišku, kad šalis siekia pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 55 punktas).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies tam tikro fakto pripažinimas nėra teismui privalomas ir teismo besąlygiškai nesaisto. Teismas gali pripažinti atitinkamą faktą nustatytu tik įsitikinęs, kad jo pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir kad nėra kitų aplinkybių, nurodytų CPK 187 straipsnio 2 dalyje. Proceso šalies pareiškimas, kad ji pripažįsta konkretų faktą, sukuria teismui pareigą įsitikinti, kad pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes. Tik įvykdęs šią pareigą teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu. Kasacinio teismo praktikoje ne tik akcentuojama, kad faktai nebenustatomi tokiu atveju, jei jų pripažinimas išreikštas aiškiai, nuoseklus, neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, bet ir pripažįstama, kad galimas vėlesnis pripažinimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 73 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
34. Atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką (žr. šios nutarties 32-33 punktus), teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo atstovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, susiję su atsakovo fizinio smurto prieš ieškovę naudojimu, negali būti vertinami kaip fakto pripažinimas, nes tokie paaiškinimai neatitinka fakto pripažinimo sąlygų. Šalies pripažįstamas faktas turi būti aiškiai apibrėžtas ir šalis turi aiškiai išreikšti valią pripažinti faktą. Tačiau atsakovas nei žodžiu, nei raštu procesiniame dokumente neišreiškė valios pripažinti konkretų faktą, susijusį su smurto naudojimu ieškovės atžvilgiu, ar apgaulės naudojimu, siekiant sudaryti Dovanojimo sutartį. Atsakovo ieškinio pripažinimas savaime nereiškia, kad jis besąlygiškai pripažįsta konkrečius faktus. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovės advokato padėjėjos teismo posėdyje teikti paaiškinimai, susiję su atsakovo (apdovanotojo) fizinio smurto prieš ieškovę (dovanotoją) naudojimu, buvo nenuoseklūs, kas leidžia pagrįstai abejoti jos parodymų patikimumu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškinio pripažinimas ar atsakovo atstovės teismo posėdžio metu nurodyta pozicija turi būti vertinama kaip aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti.
35. Ieškovė teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovės orumo žeminimą, psichologinio ar fizinio smurto naudojimą ir / ar panašius veiksmus, kurie galėtų būti smerkiami geros moralės požiūriu. Pažymėtina, kad pati ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, o ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes įrodinėjo išskirtinai ieškovės atstovo paaiškinimais, kurie, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neatitiko ieškinyje nurodytų aplinkybių.
36. Taigi, vertindama byloje nustatytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 26–28 punktus), teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog apeliantės nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti Dovanojimo sutartį, t. y. atsakovo veiksmai neatitinka pirmiau nurodyto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio.
37. Apeliantė taip pat nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su Dovanojimo sutarties vertinimu CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme. Jos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai formaliai vadovavosi ginčo sutarties tekstu bei konstatavo, kad sandoris atitinka sutarties šalių valią. Apeliantės vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija negali būti teisėta, nes sutarties tekstas turėtų būti sugretintas su faktinėmis aplinkybėmis bei šalių paaiškinimais byloje. Tikroji Dovanojimo sutarties šalių valia buvo perleisti atsakovui ginčo Turtą tam, kad šis jį galėtų įkeisti ir suremontuoti, tačiau atsakovui negavus kredito, jis ir toliau nesirūpino savo pažadų įgyvendinimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
38. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).
39. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 61 punktas). Ginčams dėl sandorio nuginčijimo CK 1.91 straipsnio pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės turi įrodyti to siekianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 61 punktas).
40. Taigi, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turi būti vertinami ne tik atsakovo, bet ir ieškovės (apeliantės) veiksmai, tiriamas bei vertinamas jos elgesys.
41. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys kreipėsi į notarą dėl Turto Dovanojimo sutarties sudarymo. Dovanojimo sutarties pasirašymo metu sutarties esmė ir teisinės pasekmės notaro jiems buvo išaiškintos, aiškiai ir pilnai suprantamos, todėl nėra pagrindo abejoti, kad šalys nesuprato, kokią sutartį sudarė, koks yra jos turinys ir kokie realūs padariniai sukuriami. Apeliantės teiginiai, kad tikroji Dovanojimo sutarties šalių valia buvo perleisti atsakovui ginčo Turtą tam, kad šis galėtų jį įkeisti ir gavęs kreditą suremontuoti, o atsakovui negavus kredito, jis juo nesirūpina ir savo pažadų neįgyvendina, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji, sudarydama Dovanojimo sutartį, buvo apgauta. Viena vertus, ginčo Dovanojimo sutartyje nėra nustatyta jokių sąlygų dėl Dovanojimo sutarties objekto panaudojimo konkrečiam tikslui (kredito gavimui), taip pat nėra nustatyta jokių įpareigojimų, kurie būtų nustatyti atsakovui (pagerinti Turtą) (CK 6.467 straipsnis), todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl Dovanojimo sutarties sąlygų nevykdymo. Kita vertus, ieškovė, būdama atsakovo duktė ir žinodama atsakovo turtinę padėtį, galėjo suprasti, kad atsakovo galimybės gauti kreditą yra ribotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, Dovanojimo sutartis atitinka tikrąją šalių valią. Apeliantė suvokė tiek sudaromo sandorio esmę, tiek savo tikslus, o poziciją dėl sudaryto sandorio neteisėtumo (apgaulės) galimai nulėmė aplinkybės, susiklosčiusios jau po Dovanojimo sutarties sudarymo, o ne atsakovo elgesys, t. y., apeliantė neįrodė, kad atsakovas, sudarydamas Dovanojimo sutartį, veikė nesąžiningai ir atliko tyčinius veiksmus, kurie turėjo lemiamą įtaką ieškovės valiai susiformuoti (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Apeliantės subjektyvūs samprotavimai savaime neįrodo notarine tvarka patvirtinto ginčijamo sandorio neteisėtumo CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindą, numatytą CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, todėl pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino CK 6.472 straipsnio ir 1.91 straipsnio nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.