Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“, atstovaujamos administratoriaus „Eurobankrotas“, uždarosios akcinės bendrovės, įgalioto asmens R. S., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6038-800/2014 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hoja Electronics“, atstovaujamos administratoriaus „Eurobankrotas“, uždarosios akcinės bendrovės skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje Bendra Lietuvos ir Kanados įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo antstolis M. Petrovskis 2014 m. vasario 12 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino, skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme dėl skundo nurodė, jog skundas dėl vykdymo veiksmų stabdymo ir antstolio reikalavimo pateikti duomenis apie skolininko turtą teikiami antrą kartą tais pačiais pagrindais. Skolininko argumentas, jog antstolis neįteikė raginimo skolininkui yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Skolininkui, t. y. direktoriui R. N. raginimas buvo įteiktas asmeniškai 2012 m. rugsėjo 6 d., vėliau visi procesiniai dokumentai pakartotinai buvo įteikti UAB „Hoja Electronics“ administratorei D. P. ir L. K.. UAB „Hoja Electronics“ ir jos turto administratorius buvo tinkamai informuoti apie prasidėjusį vykdymo procesą. Vadovaujantis CPK 596 straipsnio 2 dalį naujai į vykdymo procesą įstojusiam skolininko turto administratoriui vykdymo veiksmai privalomi tiek pat, kiek ir anksčiau procese dalyvavusiam skolininkui ir jo administratoriui. Naujasis turto administratorius buvo paskirtas po to, kai vykdymo procesas jau buvo prasidėjęs (2013 m. lapkričio 29 d.), todėl iki to laiko atlikti vykdomieji veiksmai yra jam privalomi. Antstolis neprivalo vykdymo proceso pradėti iš naujo vien dėl to, kad yra pakeičiamas skolininko turto administratorius. Analogiškas skolininko prašymas stabdyti vykdymo veiksmus buvo išnagrinėtas 2013 m. rugpjūčio 23 d. antstolio atsisakymas stabdyti vykdymo veiksmus buvo skųstas, skundas išnagrinėtas Kauno apylinkės teisme ir atmestas. Todėl pakartotinis skundas dėl atsisakymo stabdyti vykdymo veiksmus tuo pačiu pagrindu, atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl reikalavimo pateikti duomenis apie skolininko turtą – 2013 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismas nutartyje Nr. 2S-2344-273/2013 pripažino, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai iš skolininko reikalauja pateikti duomenis apie turtą, siekiant užtikrinti realų sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bei netinkamai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias nutarties apskundimo terminus, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Teismas netinkamai taikė CPK 335 straipsnio l dalyje įtvirtintas nuostatas, nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, o ne per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio M. Petrovskio kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininkės UAB „Hoja Electronics“ pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2012 m. rugsėjo 6 d. vykdomąjį įrašą dėl 1 003 030 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo išieškotojo bendros Lietuvos ir Kanados įmonės UAB „Besserlita“ naudai. Antstolis M. Petrovskis 2012 m. rugsėjo 6 d. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą (vykd. bylos 1 t., b. l. 3), kuris 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo įteiktas UAB „Hoja Electronics“ direktoriui R. N. pasirašytinai (vykd. bylos 1 t., b. l. 4), 2012 m. rugsėjo 21 d. išsiųstas UAB „Hoja Electronics“ turto administratoriui (vykd. bylos 1 t., b. l. 56, 57). 2013 m. liepos 24 d. patvarkymu antstolis įpareigojo UAB „Hoja Elektronics“ turto administratorių UAB „Pajūrio administratorių agentūra“, nedelsiant bet ne vėliau kaip iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. pateikti duomenis, reikalingus vykdymo veiksmams atlikti: ilgalaikio ir trumpalaikio įmonės turto sąrašą, įmonės debitorių (skolininkų sąrašą), įmonės kasos knygą (vykd. bylos 2 t., b. l. 307). Dėl minėto patvarkymo buvo paduotas skundas. 2013 m. rugsėjo 13 d. Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-17811-454/2013 priėmė nutartį, kuria tenkino pareiškėjos UAB „Hoja Electronics“ skundą bei pripažino antstolio M. Petrovskio veiksmus neteisėtais ir panaikino 2013 m. liepos 24 d. priimtą patvarkymą Nr. S-4828 vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01200 (vykd. bylos 2 t., b. l. 367-366). 2013 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, ją panaikino, išsprendė klausimą iš esmės ir pareiškėjo UAB „Hoja Electronics“ administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (vykd. bylos 2 t., b. l. 417-419). 2013 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Hoja Electronics“ turto administratoriumi paskirtas UAB „Eurobankrotas“ (vykd. bylos 3 t., b. l. 35-36). 2014 m. sausio 16 d. antstolis M. Petrovskis priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie skolininko turtą (vykd. bylos 3 t.), kuriuo įpareigojo UAB „Hoja Electronics“ iki 2014 m. sausio 24 d. pateikti antstoliui UAB „Hoja Electronics“ ilgalaikio ir trumpalaikio įmonės turto sąrašą, įmonės debitorių (skolininkų) sąrašą, įmonės kasos knygą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės argumentas dėl raginimo įvykdyti reikalavimą neįteikimo turto administratoriui yra nepagrįstas. Raginimo įteikimo taisykles numato CPK 655 straipsnis, kuriame nurodyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą (CPK 655 straipsnio 3 dalis). Bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienašmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo (CPK 55 straipsnis). Nagrinėjamu atveju raginimas įvykdyti reikalavimą teisėtai įteiktas UAB „Hoja Electronics“ vadovui R. N. 2012 m. rugsėjo 6 d. Įstatymų leidėjas nenustato pareigos antstoliams teikti raginimus ir skolininko turto administratoriui. Gauto raginimo įvykdyti reikalavimą perdavimas turto administratoriui yra vadovo ir turto administratoriaus tarpusavio susižinojimo klausimas. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1480-265/2012, kurios pagrindu veikė UAB „Pajūrio administratorių agentūra” įgaliotas asmuo D. P., turto administravimo rūšis nenurodyta, t. y. nustatytas paprastasis turto administravimas (CK 4.239 straipsnio 2 dalis). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Jokių kitų papildomų įgalinimų Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtam turto administratoriui nenustatyta. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-705/2013 nurodė, kad iš Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1480-265/2012 turinio matyti, jog UAB „Hoja Electronics“ yra paskirtas visiškas turto administravimas, kas reiškia, kad įmonės valdymo organų veikla yra apribota tiek, jog laikoma, kad įmonė valdymo organų neturi, o vieninteliu ir teisėtu įmonės valdymo organu tampa turto administratorius, tačiau tas pats Lietuvos apeliacinis teismas vėlesnėje 2013 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-989/2013 pažymėjo, jog UAB „Hoja Electronics“ turto administratoriaus pareigos reglamentuotos CK 4.239 straipsnyje, kuris numato, kad, jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas. Iš res judicata galią turinčios Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013 matyti, kad teismas atmetė ieškovės R. P. prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nušalinti UAB „Hoja Electronics“ vadovą ir pakeisti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti visišką turto administravimą, kas įrodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1480-265/2012 nustatytas paprastas turto administravimas. Iš įsiteisėjusios Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013 matyti, kad teismas UAB „Hoja Electronics“ turto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ pavedimu advokatės G. M. UAB „Hoja Electronics“ vardu pateiktą ieškinį Lietuvos ir Kanados įmonei UAB „Besserlita” dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtu dėl to, kad UAB „Hoja Electronics“ turto administratorius UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nustatytą savo įgaliojimų apimtį neturėjo teisės UAB „Hoja Electronics“ vardu pateikti ieškinio teisme ir/ar pavesti tai padaryti advokatei (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kas taip pat įrodo, kad UAB „Hoja Electronics” vadovas R. N. buvo teisėtu atstovu jos vedamose bylose. Klaipėdos apygardos teismui 2013 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013 neteisėtai nustačius visišką UAB „Hoja Electronics” turto administravimą ir leidus nutartį vykdyti skubiai, UAB „Hoja Electronics” turto administratoriaus teisės buvo praplėstos, tačiau tik komercinės ūkinės veiklos vykdymo dalyje, nes visiškas turto administravimas valdymo organų funkcijų absoliučiai neapriboja. UAB „Hoja Electronics” turto administravimo rūšies fakto ir teisės klausimą galutinai išsprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-545/2014, kuria panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-628-265/2013 dalį, kuria paskirtas UAB „Hoja Electronics“ visiškas turto administravimas ir nustatė UAB „Hoja Electronics“ paprastąjį turto administravimą. Taigi, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organu nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01200 raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas skolininkės UAB „Hoja Electronics“ vadovui R. N., todėl sutiktina su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą argumentu, kad pakartotinai įteikinėti turto administratoriui raginimo antstolis neprivalėjo. Apeliantė skunde nenurodo, kokia vykdymo proceso norma numato įpareigojimą antstoliui vadovui įteiktą raginimą pakartotinai įteikti turto administratoriui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad antstolis procesinius dokumentus registruotu paštu 2012 m. rugsėjo 21 d., o taip pat el. paštu išsiuntė buvusiam turto administratoriui UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ (vykd. bylos 1 t., b. l. 31, 56), o tas dar kartą patvirtino tiek antstolio veiksmų teisėtumą, tiek skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą dėl tinkamo raginimo įteikimo skolininkei. Sutiktina su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad vykdymo proceso normos nenumato antstolio pareigos ir kompetencijos dalyvauti įmonės valdyme, jos turto administravime. Šie klausimai yra priskirtini įmonės vadovui ir turto administratoriui (Akcinių bendrovių įstatymas, CK 4.251 straipsnis). Todėl apeliacinio teismo nuomone, antstolis šiuo atveju nepažeidė vykdymo proceso normų, jei įmonės (skolininko) naujai paskirtas turto administratorius nebuvo tinkamai informuotas apie vykdymo veiksmus prieš tai buvusio turto administratoriaus ar įmonės vadovo.

Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog reikalavimo pateikti duomenis teisėtumo klausimas buvo išnagrinėtas 2013 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2344-273/2013. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 175² straipsnio 2 dalis), 2013 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2344-273/2013 buvo nagrinėjamas klausimas, ar teisėtas antstolio veiksmas reikalauti pateikti duomenis apie skolininko turtą iš turto administratoriaus. Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad antstolio reikalavimas pateikti duomenis apie skolininko turtą yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto administratoriaus skundą dėl to paties antstolio veiksmo, neprivalėjo dar kartą nagrinėti to paties klausimo.

Pažymėtina, kad CPK 628 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, sustabdžius vykdomąją bylą šio Kodekso 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti. Taigi šioje normoje įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai. Tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013). Duomenų apie skolininko turtą gavimas nėra turto išieškojimas, jo realizavimas ir pervedimas išieškotojui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti antstolio veiksmus kaip nepagrįstus ir neteisėtus dėl priimto patvarkymo pateikti duomenis apie skolininko turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2013, yra išaiškinęs, kad ir tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma ne CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytais pagrindais, o kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą net ir vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų, nes areštuotas turtas neskirstomas išieškotojams.

CPK 625-627 straipsniuose yra numatyti vykdymo veiksmų stabdymo pagrindai. Minėtuose CPK straipsniuose nėra numatytas vykdymo veiksmų stabdymo pagrindas ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to, tas pats klausimas – prašymas stabdyti vykdymo veiksmus ir atsisakymas stabdyti veiksmus tais pačiais pagrindais jau buvo nagrinėtas vykdymo procese tiek antstolio, tiek ir kitų teismų, todėl laikytina, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog turto administratoriaus nurodytais pagrindais nėra pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog vadovaujantis CPK 596 straipsnio 2 dalimi, naujai į vykdymo procesą įstojusiam turto administratoriui vykdymo veiksmai privalomi tiek pat, kiek ir anksčiau procese dalyvavusiam skolininkui ir jo administratoriui, kadangi teismo paskirti turto administratoriai, vadovaujantis CPK 596 straipsnio l dalies nuostatomis, nėra skolininko teisių ir pareigų perėmėjai. Nagrinėjamu atveju, proceso šalies pakeitimo vykdymo procese nebuvo – nesikeitė nei išieškotojas, nei skolininkas. Vykdymo proceso metu kelis kartus buvo pakeistas tik skolininko turto administratorius ar jo įgalioti asmenys. Pažymėtina, kad net skolininko įmonės vadovo pasikeitimas nelemia antstolio pareigos iš naujo atlikti privalomus vykdymo veiksmus, o turto administratorius tik turi teisę per vadovą ar savo iniciatyva žinoti apie vykdomosios bylos eigą ir pareigą vykdyti antstolio nurodymus, nes tokios turto administratoriaus teisės nulemtos bendrojo jo teisių reglamentavimo – registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytas CPK 596 straipsnio taikymo pažeidimas nėra esminis, nepaisant šio pažeidimo teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl jo naikinti minėtu skolininko nurodytu formaliu pagrindu negalima (CPK 328 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, o ne per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės atskirąjį skundą priėmė, nelaikė, kad jis pateiktas praleidus terminą, laikytina, kad šis argumentas neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.