Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams; į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d nuosprendį; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl M. L. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat šias veikas kvalifikuodamas, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir M. L. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, taikydamas veikų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu galiojančią įstatymo redakciją.

7. 2023 m. balandžio 27 d. buvo priimtas BK 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – ir Įstatymas), įsigaliojęs 2023 m. birželio 1 d. Sutinkamai su paminėtomis BK 3 straipsnio bei BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo iki 2023 m. birželio 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą šiame įstatyme išdėstytą BK straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

8. M. L. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas už svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į patalpą. Ši M. L. veika – svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į patalpą buvo kvalifikuota pagal nusikaltimo padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją. Už šio nusikaltimo padarymą įstatymo sankcijoje buvo numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), pasikeitė ir BK 178 straipsnio 2 dalies reglamentavimas, nagrinėjamu atveju aktualus svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą kaip kvalifikuojantis nusikalstamos veikos požymis iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkeltas į BK 178 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui matyti, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Įstatymas šiuo atveju nuteistojo M. L. veikos nusikalstamumo nenaikina, bausmės nešvelnina ir kitaip jo teisinės padėties nelengvina, todėl nuteistojo M. L. nusikalstama veika dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 3 (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) neperkvalifikuotina. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, padarymą nebuvo keičiama, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl šių M. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo.

Dėl nuteistajam M. L. paskirtos bausmės

9. Nuteistasis M. L. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam už nusikalstamas veikas paskirta bausme, prašo paskirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

10. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. L. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. L. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

12. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas M. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 2 metams, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą nubaudė laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Skirdamas bausmes M. L. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad M. L. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad M. L. nusikalto būdamas ne kartą teistas, tame tarpe ir už tokios pat rūšies nusikaltimų padarymą, nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei savaitei po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra nuteistojo M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo M. L. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas paskyrus straipsnių sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. L. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes M. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam M. L. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos švelnesnės bausmės teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. L. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs) nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (už dvi nusikalstamas veikas), 187 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už nusikalstamas veikas, kurias padarė po nagrinėjamoje byloje padarytų nusikalstamų veikų (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys).

14. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąjį M. L. charakterizuojančius duomenis, taip pat aplinkybes, kad M. L. anksčiau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas ir M. L. pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat tai, kad naujas nusikalstamas veikas M. L. padarė netrukus po to, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, ir kad nuosprendžio priėmimo metu M. L. atžvilgiu buvo atliekamas naujas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, pagrįstai nuteistajam M. L. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

15. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde M. L. nurodo tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis dėl nusikalstamų veikų padarymo visiškai prisipažino, tačiau teismas nepagrįstai manė, kad jis prisipažino tik iš dalies ir jo parodymai yra nenuoseklūs, todėl jam netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų. Taigi, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistojo M. L. nuomone, nagrinėjamu atveju buvo skiriant jam bausmę pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos šių sąlygų, BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikytinos. Pabrėžtina, jog BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-71-458/2020, 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014).

16. BPK 426 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka. Jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pagreitinto proceso tvarka byla nebuvo nagrinėjama. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, po kaltinamojo akto paskelbimo nuteistasis M. L. teismui pareiškė, kad kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažįsta visiškai ir sutinka duoti parodymus, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu duodamas parodymus nuteistasis nurodė skirtingas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jo parodymai nebuvo nuoseklūs, nuolat kito, todėl atsižvelgus į tai, kad bylos aplinkybės dėl M. L. pateiktų kaltinimų nebuvo aiškios, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą BPK 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. M. L. kaltės formalus pripažinimas teisme ne tik neleido teismui taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo (BPK 273 straipsnis), tačiau iš esmės neprisidėjo ir prie tinkamo bylos išnagrinėjimo bei teisingo sprendimo priėmimo. Nors nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, visgi tokį nuteistojo pareiškimą teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų.

17. Baudžiamoji byla, kurioje M. L. nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, teisme buvo nagrinėjama bendra tvarka (įrodymų tyrimas nebuvo sutrumpintas, byla nebuvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka) ir baudžiamasis procesas buvo baigtas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, o ne baudžiamuoju įsakymu. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima taikyti M. L. atžvilgiu šio straipsnio nuostatas ir tuo pagrindu trečdaliu sumažinti jam paskirtą bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir nesumažino M. L. paskirtos bausmės vienu trečdaliu. To nėra galimybės padaryti ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi visos BK 64¹ straipsnyje įtvirtintos sąlygos turėjo egzistuoti baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

18. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu M. L. už nusikalstamas veikas paskirta subendrinta bausmė pagrįstai buvo subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu M. L. paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir subendrindamas nuteistajam M. L. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, paskirtą subendrintą bausmę su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. L. už nusikalstamas veikas paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo M. L. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Tokių apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos išvadų nepaneigia nuteistojo M. L. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis, būdamas laisvėje, vartojo narkotines medžiagas, todėl jautėsi labai blogai, negalėjo suvokti savo veiksmų, dabar nebevartoja narkotinių medžiagų ir gydosi nuo priklausomybės ligų, jaučiasi gerai, yra jauno amžiaus, turi žmoną ir mažą vaiką, jo mama ligota, jai sunku be jo pagalbos atlikti ūkiškus darbus. Pažymėtina, kad vien tik nuteistųjų interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis M. L. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. M. L., būdamas anksčiau teistas už tokios pat rūšies nusikalstamų veikų padarymą, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių

20. Kaip matyti iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, jame netinkamai nurodytos nusikalstamų veikų, už kurių padarymą buvo nuteistas M. L. aplinkybės. Aprašant nusikalstamas veikas teismas nekonstatavo, kad M. L. padarė nusikalstamas veikas, tačiau nurodė, kuo M. L. yra kaltinamas. Be to, skundžiamame nuosprendyje yra nurodytos nusikalstamų veikų, kurių padarymu M. L. buvo kaltinamas pagal kaltinamąjį aktą, aplinkybės. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras 2023 m. kovo 2 d. teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, kadangi nustatyta, kad M. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. V. padarė viešoje vietoje, ir tokiais savo veiksmais, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

21. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės). Tačiau šioje dalyje neturi būti pažodinio kaltinamojo akto perrašymo. Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153/2008). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020). Taigi nagrinėjamu atveju nuosprendyje tinkamai nenurodžius ir neaprašius nusikalstamų veikų, kurios nustatytos teisiamajame posėdyje, nesilaikyta BPK 305 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumai nelaikytini esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, nes visos M. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės iš esmės nurodytos skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, teismui aprašant byloje esančių įrodymų vertinimą ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad dėl šių pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumų apeliacinių skundų nėra paduota (ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą, kuriuo buvo ginčijama nuteistajam paskirta bausmė), nėra pagrindo naikinti ar keisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 17 d. nuosprendį.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

23. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nutartimi nuteistajam M. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Algimantas Ruginis. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. rugsėjo 11 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3, 11, 30.1 punktais, prašoma iš M. L. valstybės naudai priteisti 169,53 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam M. L. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam M. L. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis M. L. iki nusikalstamų veikų padarymo nedirbo (2 t., b. l. 44), tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių M. L. sunkią turtinę padėtį, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma ir gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo M. L. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš M. L. valstybės naudai 169,53 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 53 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.