Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI2-11299-979/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-10-17
Bylos Nr.: eI2-11299-979/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07861-2023-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas: Y. H.
Atsakovas: Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-11299-979/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07861-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Sigitos Fomičiovos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suintesuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Y. H. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 23S117799, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. birželio 23 d. (toliau – Sprendimas Nr. 1) bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 23 S121977, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) (toliau – Sprendimas Nr. 2), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:

1.1. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4¹ punkto pagrindu (užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 44¹ straipsnio nuostatas) pareiškėjui, Baltarusijos Respublikos piliečiui, 2022 m. birželio 23 d. išduotas leidimas laikinai gyventi.

1.2. Pagal 2022 m. birželio 10 d. darbo sutartį Nr. 15 įsidarbino UAB „Finespace“. Pareiškėjo sutuoktinei K. H. ir mažamečiui vaikui D. H. išduoti leidimai laikinai gyventi. Pareiškėjo sutuoktinė vykdo individualią veiklą, o vaikas lanko darželį. Šeima Lietuvoje gyvena daugiau kaip metus ir sukūrė ekonominius bei socialinius ryšius, integravosi į Lietuvos socialinį gyvenimą.

1.3. Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 (toliau kartu – ir Sprendimai) priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) pateikta informacija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui tuo pagrindu, kad pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenės pasienio kontrolės departamente (2018 m. – 2021 m.) privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

1.4. 2023 m. gegužės 29 d. pildydamas Departamento klausimyną nurodė, kad nuo 2021 m. kovo 9 d. nebedirba Baltarusijos Respublikos sienos apsaugos tarnyboje ir yra iš esmės pakeitęs kvalifikaciją, t. y. dirba programinės įrangos inžinieriumi ir tokias pačias funkcijas pareiškėjas atlieka Lietuvoje. Be to, po pasitraukimo iš tarnybos nevykdė ir šiuo metu nevykdo jokių sąveikų ar bendradarbiavimo su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose, ir patvirtino, kad neturi ryšių su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Be kita ko, nurodė, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje bei, kad Krymas teisėtai priklauso Ukrainai.

1.5. Sprendimuose nepateikta jokios informacijos apie ankstesnius pareiškėjo veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Atsakovas priimdamas Sprendimus privalėjo atsižvelgti į nustatytų aplinkybių visumą, t. y. įvertinti ne tik VSD pateiktą informaciją, bet ir su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, atlikti vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar pareiškėjas kelia realią ir akivaizdžią grėsmę valstybės saugumui. Tokio individualaus vertinimo atsakovas neatliko, o į Sprendimus buvo perkelta VSD išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant ginčijamų sprendimų proporcingumo principo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Departamentas atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo atmesti kaip nepagrįstą šiais argumentais:

2.1. Priimdamas Sprendimus Departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos, todėl remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis.

2.2. VSD 2023 m. liepos 18 d. rašte Nr. 18-7877 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – VSD išvada) nurodyta, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenės pasienio kontrolės departamente (2018 m. – 2021 m.), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

2.3. Pareiškėjas pasirinkdamas tarnybą Baltarusijos Respublikos kariuomenės pasienio kontrolės departamente, žinojo, kad šios institucijos personalui keliami itin griežti reikalavimai, o joje esanti personalo politika nėra autonomiška – ją formuoja aukščiausia Baltarusijos valdžia, t. y. jis privalo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą politiką. Pareiškėjas iš tarnybos išėjo 2021 m., t. y. prieš kelis metus, o tai suponuoja galima tikimybę, kad iki šiol jis gali palaikyti ryšius ir su buvusiais kolegomis, kurie yra lojalūs Baltarusijos valdžiai. Sutinka su VSD išvada, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo, tai pagrįstai vertinama kaip grėsmė Lietuvos saugumui, o ypač šiuo geopolitiškai jautriu metu. Nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia jo grėsmės valstybės saugumui. Pažymi, kad pareiškėjo darbdavys per MIGRIS sistemą pateikė pranešimą apie pasikeitusius duomenis, t. y. užsienietis buvo atleistas bendru sutarimu.

2.4. Buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai (nenustatyti), socialiniai ir ekonominiai (nėra ilgalaikio pobūdžio), iš kurių matyti, kad pareiškėją su Lietuva iš esmės sieja tik ekonominiai ryšiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui uždrausta atvykti tik į Lietuvą, bet nėra įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje.

2.5. VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams. Įvertinus tai, kad nenustatyti pareiškėjo šeiminiai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, socialiniai bei ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio, priimant Sprendimą Nr. 2 buvo vadovautasi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 37 ir 38.3 punktais bei 5 punktu ir nustatytas 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Tai, kad Sprendime Nr. 2 nėra nurodyti duomenys apie sutuoktinę ir sūnų, nelaikytina pagrįsta priežastis ir pagrindas naikinti Sprendimą Nr. 2 ar trumpinti uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių terminą. Pažymi, kad pareiškėjo sutuoktinei ir sūnui leidimai laikinai gyventi išduoti šeimos susijungimo pagrindu, buvo panaikinti Departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimais Nr. 23S128767 ir Nr. 23S128766, todėl pareiškėjo nesieja šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą nurodydamas, kad:

3.1. Sprendimai priimti vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.

3.2. VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valdančiajam rėžimui.

3.3. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujas žvalgybines galimybes – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pvz., grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).

3.4. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šios šalies piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. Ginčas byloje keliamas dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi ir dėl Sprendimo Nr. 2, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 60 mėnesių (5 metus). Sprendimai priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali grėsti valstybės saugumui (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas ir 133 straipsnio 5 dalis).

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos pilietis, 2022 m. gegužės 6 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojui (nereglamentuota profesinė veikla ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas) kartu nurodydamas, kad ketina dirbti UAB „Finespace“, be to, kartu atvyksta sutuoktinė K. H. (Baltarusijos Respublikos pilietė, santuoka sudaryta 2015 m. liepos 25 d.) ir nepilnametis sūnus D. H. (Baltarusijos Respublikos pilietis). Pareiškėjo sutuoktinė ir pareiškėjo nepilnametis sūnus prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Departamentui pateikė 2022 m. birželio 12 d. (prašymai pateikti atitinkamai kaip Lietuvoje gyvenančio sutuoktinio, turinčio leidimą gyventi Lietuvoje ir nepilnamečio, kurio tėvai turi leidimą gyventi Lietuvoje).

6. Pareiškėjas su UAB „Finespace“ 2022 m. birželio 10 d. sudarė darbo sutartį Nr. 15, pagal kurią pareiškėjas neterminuotai nuo 2022 m birželio 14 d. pradeda dirbti programinės įrangos kūrėjo pareigose (1 punktas), funkcijas atlieka nuotoliniu būdu pasinaudodamas informacinių technologijų priemonėmis (7 punktas). Darbo sutartis nutraukta 2023 m. liepos 28 d. šalių susitarimu (MIGRIS 2023-07-31 pranešimas Nr. 2307-PRNŠ-3655).

7. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 29 d. pildydamas Departamento klausimyną ir atsakydamas į klausimyno 2 klausimą „Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos)“, be kita ko, nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2021 m. kovo 9 d. Baltarusijos Respublikos sienos apsaugos tarnyboje vykdė valstybės sienos apsaugos užduotis. Atsakydamas į Departamento klausimyno 3 klausimą „Ar esate atlikęs karinę tarnybą“ nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. birželio 27 d. Baltarusijos Respublikos sienos pasaugos tarnybos institute buvo kadetas, nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. Baltarusijos kariniame dalinyje Nr. 2044 buvo leitenantas, nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. – vyresnysis leitenantas, o nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. kovo 9 d. – Minsko sienos kontrolės departamente – vyresnysis leitenantas. Atsakydamas į klausimyno 4 klausimą „Ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos karinėmis institucijomis?“ nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. kovo 9 d. atliko karo tarnybą Baltarusijos Respublikos sienos apsaugos tarnyboje.

8. VSD vertinimu pareiškėjas tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje bei pasienio kontrolės departamente, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD išvadoje taip pat nurodoma, kad:

8.1. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

8.2. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

8.3. VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo neišduoti naujo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

8.4. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija), kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“

9. Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2025 m. birželio 23 d., argumentuojant, kad:

9.1. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvoje, nustatyta, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. Pareiškėjas nuo 2022 m. birželio 23 d. Lietuvoje gyvena ir dirba su leidimu laikinai gyventi, galiojančiu iki 2025 m. birželio 23 d.

9.2. Departamento duomenimis, nuo 2022 m. balandžio 1 d. su pareiškėju Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, sutuoktinė ir nepilnametis vaikas, turintys leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, galiojančius iki 2025 m. birželio 23 d., iki galios pareiškėjui leidimas laikinai gyventi. Sutuoktinė turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. gegužės 13 d. (galiojimo laikas įformintas trumpesnis dėl kelionės dokumento galiojimo), sūnus turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. balandžio 16 d.(galiojimo laikas įformintas trumpesnis dėl kelionės dokumento galiojimo). Kadangi pareiškėjo šeimos nariams leidimai išduoti jo leidimo laikinai gyventi pagrindu, tai bus sprendžiamas klausimas dėl jų leidimų laikinai gyventi panaikinimo. Sutuoktinė nuo 2023 m. kovo 1 d. vykdo individualią veiklą.

9.3. Pareiškėjo šeimyniniai ryšiai su Lietuvoje gyvenančiais šeimos nariais, socialiniai ir ekonominiai ryšiai, siekis likti gyventi Lietuvoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas ir negali būti pateisintas tuo faktu, kad šioje valstybėje gyvena jo šeimos nariai.

9.4. Departamento vertinimu, pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Nors užsienietis Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, tai neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Be to, nors pareiškėjas atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo Baltarusijos kariuomenės pasienio kontrolės departamente. Remiantis surinktų duomenų visuma ir atsižvelgus į tai, kad užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais nenustatyta, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

9.5. Departamento vertinimu, pareiškėjo leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.

9.6. VSD vertinimu pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikinamas.

10. Sprendimu Nr. 2 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus) ir be VSD išvadoje bei Sprendime Nr. 1 nurodytų motyvų, pažymėta, kad:

10.1. Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

10.2. Departamento vertinimu pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Nors užsienietis Lietuvoje gyveno ir gyvena su leidimu laikinai gyventi ar viza, tai neįrodo, kad asmuo integravosi į Lietuvos Respublikos visuomenę ar palaiko vieningą Europos Sąjungos poziciją, be to, vien tai, kad asmuo turi leidimą laikinai gyventi ir dirba Lietuvoje, nepaneigia užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Be to, nors pareiškėjas atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo Baltarusijos kariuomenės pasienio kontrolės departamente. Remiantis surinktų duomenų visuma ir atsižvelgus į tai, kad užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais užsieniečiais nenustatyta, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

10.3. Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui užsieniečiui galėtų būti netaikomas. Tyrimo metu nenustatyta aplinkybių dėl kurių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas galėtų būti sutrumpintas.

10.4. Užsienietis VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas, kad VSD prašo užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą ir 38.3 papunktį, ir nenustačius aplinkybių dėl kurių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas galėtų būti sutrumpintas, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, užsieniečiui nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

11. Departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 23S128766 pareiškėjo sutuoktinei K. H. panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. gegužės 13 d., nes asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu.

12. Departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 23S128767 pareiškėjo sūnui D. H. panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. balandžio 16 d., nes asmens šeimos nariui panaikinus leidimą laikinai gyventi, asmuo neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatymo nustatytu pagrindu.

13. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Departamentas priimdamas ginčijamus Sprendimus rėmėsi vien tik spėjimais ir įtarimais, nenustatęs jokių realių ir akivaizdžių pareiškėjo veiksmų ar aplinkybių, kas leistų spręsti, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.

14. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalis – kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad VSD turėdamas duomenų, jog užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

15. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

16. Departamentas, priimdamas ginčijamus Sprendimus vadovavosi VSD pateikta informacija apie pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui tuo pagrindu, kad 2018 m. – 2021 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenės pasienio kontrolės departamente.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017).

18. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr. pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

20. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).

21. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr. pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

22. Nacionalinio saugumo strategijos 16 punkte nurodyta, kad autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką. Papildomas grėsmes nacionaliniam saugumui kelia šių valstybių kuriamos šiuolaikinės technologijos ir programinė įranga, įgalinanti kenkiamąją jų veiklą.

23. VSD išvada dėl grėsmės nacionaliniam saugumui yra lakoniška, pateikta pagal pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su darbine veikla, vertinimą dabartinės geopolitinės situacijos kontekste, kartu nurodant, kad pareiškėjas 2018 m. – 2021 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenės pasienio kontrolės departamente privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo klausimyne pateikta informacija ir nustatytos bylos aplinkybės, kad pareiškėjas mokėsi karinėje mokykloje – Baltarusijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos institute (nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. birželio 27 d. – katedas) ir nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2021 m. kovo 9 d. turėdamas karinius laipsnius ir atlikdamas karinę tarnybą vykdė Baltarusijos Respublikos valstybės sienos apsaugos užduotis (nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. kariniame dalinyje Nr. 2044 – leitenantas, nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d. kariniame dalinyje Nr. 2044 – vyresnysis leitenantas ir nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 2021 m. kovo 9 d. Minsko sienos kontrolės departamente – vyresnysis leitenantas), nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. kovo 3 d. atlikdamas karo tarnybą Baltarusijos Respublikos sienos apsaugos tarnyboje turėjo kontaktų su NATO ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis institucijomis (Departamento klausimyno 4 klausimas), be kita ko, atsižvelgusi į geopolitinį kontekstą (2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltarusijos Respublika vykdo agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui), yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas gali būti laikomas kaip Baltarusijos valdžiai lojalus ir patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

25. Teismo vertinimu pareiškėjo nurodytos priežastys, kad šeima Lietuvoje gyvena daugiau kaip metus ir sukūrė ekonominius bei socialinius ryšius, integravosi į Lietuvos socialinį gyvenimą, o pats pareiškėjas nebedirba Baltarusijos Respublikos sienos apsaugos tarnyboje bei nevykdė ir šiuo metu nevykdo jokių sąveikų ar bendradarbiavimo su asmenimis, kurie dirba ar praeityje dirbo NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose ir neturi ryšių su kilmės valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis, be to, nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir yra iš esmės pakeitęs kvalifikaciją – dirba programinės įrangos inžinieriumi, nėra ir negali būti prioritetinė sąlyga užsieniečiui leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

26. Teismas pažymi, kad pareiškėjo su UAB „Finespace“ 2022 m. birželio 10 d. sudaryta darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu 2023 m. liepos 28 d., taigi pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 4 d. kreipiantis į teismą darbo santykiai su UAB „Finespace“ jau buvo pasibaigę, t. y. pareiškėjo skundo argumentai grindžiami neegzistuojančiomis aplinkybėmis. Be kita ko, pareiškėjas teismui nenurodė kitų priežasčių dėl kurių nori dirbti būtent Lietuvoje, o kaip matyti iš pareiškėjo Departamentui nurodytos informacijos, pareiškėjas programinės įrangos inžinieriumi dirbo ir kilmės valstybėje, o viena iš įmonių buvo ir UAB „Finespace“.

27. Aplinkybės, kad pareiškėjas tarnybą baigė 2021 m., pakeitė kvalifikaciją – dirba programinės įrangos inžinieriumi, Lietuvoje gyvena daugiau kaip metus ir pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė vien pildydamas pateikto privalomo klausimyno dalį apie požiūrį į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą (Departamento klausimyno Nr. 10 ir Nr. 11 klausimai) nesudaro pagrindo paneigti pareiškėjo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. LVAT bylose, kuriose buvo vertinama asmenų galima grėsmė nurodo, jog asmeniui nepateikus konkrečių įrodymų ir byloje nesant duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad asmuo, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai, Departamento sprendimuose yra pagrįstai konstatuota, jog asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).

28. Teismas pažymi, kad iš Sprendimų turinio matyti, jog Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, t. y. vertino jo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius Lietuvoje. Vertindamas pareiškėjo ryšius Lietuvoje atsakovas nustatė, kad pareiškėjas turėjo išduotą nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d., o nuo 2022 m. birželio 23 d. Lietuvoje gyvena ir dirba su leidimu laikinai gyventi, galiojančiu iki 2025 m. birželio 23 d., be to, nuo 2022 m. balandžio 1 d. su pareiškėju Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai, sutuoktinė ir nepilnametis vaikas, turintys leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu, t. y. sutuoktinė turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. gegužės 13 d. (galiojimo laikas įformintas trumpesnis dėl kelionės dokumento galiojimo) ir nuo 2023 m. kovo 1 d. vykdo individualią veiklą, sūnus turi leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. balandžio 16 d. (galiojimo laikas įformintas trumpesnis dėl kelionės dokumento galiojimo).

29. Pareiškėjo skundo argumentai, jog Sprendimuose remtasi tik VSD išvada, bet neįvertinta pareiškėjo individuali situacija, atmetami kaip nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjas nuo 2022 m. turėjo teisėtą pagrindą (nacionalinę vizą, leidimą laikinai gyventi) gyventi Lietuvoje ir nuo 2022 m birželio 14 d. iki 2023 m. liepos 28 d. pagal sudarytą darbo sutartį dirbo Lietuvoje, bei tai, kad į Lietuvą atvyko sutuoktinė ir sūnus, savaime nėra reikšmingesnės nei valstybės institucijų siekis užtikrinti valstybės saugumą, todėl šios aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad Departamento Sprendimai yra neproporcingi.

30. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad Departamentui išduodant leidimą laikinai gyventi pareiškėjas yra pripažintas keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Tai, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo ir teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi nebus panaikintas Įstatyme įtvirtintais pagrindais. Lietuvos Respublika turi pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu toks leidimo išdavimas neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Teismo įsitikinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o jo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Tokios praktikos nuosekliai laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2156-629/2023, 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje eA-2111-415/2023).

31. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Baltarusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Baltarusijos vaidmens vykdant neišprovokuotą agresiją prieš Ukrainą (šią aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis) ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, kad tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Be to, pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ir (ar) kitose jėgos struktūrose dirbančiais Baltarusijos režimui lojaliais asmenimis (pvz. buvusiais kolegomis) – ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamuose Departamento Sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

32. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

33. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarka.

34. VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, pripažinta, kad asmens gyvenimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai su Lietuvos Respublika nepripažinti ilgalaikio pobūdžio bei esminiai, todėl negali būti svarbesni už valstybės saugumą, ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą ir 38.3 papunktį bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Departamento Sprendimu Nr. 2 nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

35. Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunktyje nurodyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Departamentas Sprendimu Nr. 2 nusprendė 5 metų laikotarpiui uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą, t. y. nustatė trumpesnį terminą, nei galima nustatyti asmenims, keliantiems grėsmę Lietuvos saugumui ir neturintiems Lietuvoje šeiminių ryšių. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Departamento Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 priimti laikantis nustatytų procedūrų, atlikus individualų asmens ir surinktų objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas. Sprendimų pagrindas ne tik VSD išvadoje pateikta informacija, bet ir Departamento atliktas pareiškėjo individualus vertinimas (ekonominių ir socialinių ryšių su Lietuva vertinimas).

37. Nustačius, kad Departamento Sprendimai teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

38. Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo skundas atmestas, todėl prašymo priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. H. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJūratė Bliznikaitė-PovilanskienėSigita Fomičiova