Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-158-934/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-02
Bylos Nr.: e2A-158-934/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01316-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: M. G.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,KARMO INVEST“

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.10.2.3Kaltė

Civilinė byla Nr. e2A-158-934/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01316-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.10.2.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,KARMO INVEST“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KARMO INVEST“ dėl sumokėto avanso grąžinimo, žalos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. G. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,KARMO INVEST“ (toliau – atsakovė) priteisti: 1) 13 398 Eur netesybas; 2) 47 850 Eur ir 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško šios sumos sumokėjimo; 3) 138 500 Eur nuostolius; 4) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2023 m. liepos 4 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti 65 000 Eur nuostolių atlyginimo ir prašo priteisti 73 500 Eur nuostolius (138 500 – 65 000 = 73 500).

2. Paaiškino, kad ieškovas, kaip pirkėjas ir atsakovė, kaip pardavėja, 2020 m. gegužės 12 d. sudarė preliminariąją būsimo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis). Sutartimi atsakovė įsipareigojo, pasitelkdama kitus asmenis, pastatyti ir pagrindine sutartimi parduoti, o ieškovas – nupirkti už Sutartyje nurodytą kainą bei Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis joje nurodytą turtą: poilsio patalpą (už 148 500 Eur), terasą prie poilsio patalpos (už 3 000 Eur), kiemo aikštelės dalį automobilio parkavimui (už 8 000 Eur) ir teisę į žemės sklypo nuomą. Visa Sutartyje numatyta parduodamo turto kaina – 159 500 Eur. Šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovė įsipareigoja perduoti turtą ieškovui pasirašant pagrindinę sutartį, kurios projektas buvo pridėtas prie Sutarties kaip priedas. Ieškovas Sutarties pasirašymo dieną sumokėjo pirmąjį mokėjimą už perkamą turtą.

3. Nurodė, kad su turto sukūrimu ir perleidimu susijusius įsipareigojimus atsakovė turėjo įvykdyti iki 2021 m. kovo 31 d., tačiau 2021 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku atsakovė atsiuntė 2021 m. kovo 3 d. informacinį pranešimą, kuriuo informavo ieškovą, jog įsipareigojimas atlikti darbus nukeliamas 90 dienų. Taip pat, kad galimas papildomo susitarimo dėl termino pratęsimo iki 60 dienų pasirašymas ateityje. Detaliai nevertindamas atsakovės pranešime nurodyto termino pratęsimo priežasčių (nors ieškovas ir mano, kad jos nėra visa apimtimi pagrįstos terminui pratęsti), ieškovas termino pratęsimui neprieštaravo ir nusprendė laukti, kol bus įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai ir bus galima sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

4. Atsakovė 2021 m. liepos 19 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovui 2021 m. liepos 9 d. pranešimą, kuriuo informavo, kad pratęsia terminą darbams iki 2021 m. spalio 15 d. Atsakovė ieškovui pasiūlė: 1) pratęsti atsakovo įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo terminą iki 2021 m. spalio 15 d.; 2) sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, parduodamo turto baigtumo procentui esant 49 proc. Sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė nurodė tinkamai įvykdysianti savo sutartinius įsipareigojimus iki 2021 m. spalio 15 d. Atsakydamas ieškovas nurodė, kad pageidautų sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, parduodamo turto baigtumo procentui esant 49 proc., atitinkamai pakoregavus pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Atsakovė ieškovo prašyto pagrindinės sutarties projekto taip ir neatsiuntė – vis informuodavo ieškovą, kad pagrindinė sutartis rengiama. Nesulaukęs pagrindinės sutarties projekto iki 2021 m. spalio 15 d. ieškovas skambino atsakovei, tačiau ji patikino, kad sutartį ruošia. Ieškovas 2021 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku atsakovės paprašė patikslinti, kada planuojama užbaigti visus darbus ir inicijuoti turto pardavimo procesą. Atsakovė 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį buvo inicijuotas notarinis pardavimo procesas, tačiau ieškovas pats atsisakė sudaryti turto pirkimo–pardavimo sandorį, nors ieškovas niekada negavo jokių pranešimų apie inicijuojamą pagrindinės sutarties sudarymą. Ieškovas prašė atsakovę paaiškinti susiklosčiusią situaciją, tačiau atsakovė vengė bet kokio kontakto.

5. Kadangi atsakovė pagrindinės sutarties su ieškovu nesudarė, melagingai 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniame laiške nurodė, neva ieškovas atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. elgėsi nesąžiningai, neteisėtai ir be teisinio pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, galima daryti išvadą, jog Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis.

Šalies argumentai

6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sąžiningai vykdė Sutartį, visi atsakovės veiksmai atitiko Sutarties nuostatas. Atsakovė, vykdydama Sutartį, pastebėjusi, kad įsipareigojimų nepavyks įvykdyti laiku, nedelsdama informavo apie tai ieškovą, išsiuntė ieškovui informacinius pranešimus apie termino pratęsimą, išsamiai pasisakė dėl termino pratęsimo priežasčių. Ieškovas su termino pratęsimu sutiko, pretenzijų nereiškė. Atsakovė sudarė galimybę ieškovui pasirinkti jam tinkamiausią variantą t. y. pratęsti atsakovės įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo terminą iki 2021 m. spalio 15 d. arba sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, parduodamo turto baigtumo procentui esant 49 proc. Sutinkant pratęsti įsipareigojimų įvykdymo terminą buvo prašoma pasirašyti pridedamą Sutarties pakeitimą bei pasirašytą atsiųsti iki 2021 m. liepos 23 d. elektroniniu paštu. Ieškovas deklaratyviai prašydamas atsiųsti jam pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektą nepaisė to, kad sutarties projektas buvo pridėtas prie Sutarties. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad teikdamas atsakovei teisines paslaugas, būtent jis ir rengė tiek Sutartį, tiek ir jos priedus (pagrindinę sutartį).

7. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovė siekė sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį, atliko atitinkamus pasiruošimo veiksmus, sudarė ieškovui sąlygas apžiūrėti turtą, pateikti pastabas, tačiau ieškovas 2021 m. spalio mėnesio pabaigoje, atvykęs į patalpas pareiškė, kad jų įrengimo lygis jo netenkina. Ieškovas taip pat nurodė, kad pas notarą jis nevyks, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašys. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovė tęsė darbus pagal ieškovo pageidavimus, apie tai informavo ieškovą, tačiau atsakovei inicijavus notarinį pardavimo procesą pagal Sutartį, ieškovas konkliudentiniais veiksmais t. y. neveikimu, atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, tai patvirtina susirašinėjimai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 23 925 Eur avansą, 23 925 Eur baudą, 13 398 Eur netesybas, 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžinto avanso ir baudos sumos (47 850 Eur) nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki visiško šios sumos sumokėjimo; nuostolius, kuriuos sudaro: 1 248,97 Eur negautų palūkanų nuo investicijų pagal nutrauktą investavimo sutartį; 4 597,69 Eur negautų palūkanų nuo investicijų pagal nesudarytas investavimo sutartis; 768 Eur už dizainerės paslaugas; 363 Eur už architekto paslaugas; 2 587,81 Eur už medžiagas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 70 813,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

9. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus byloje, konstatavo, kad dėl Sutarties neįvykdymo kalta atsakovė, t. y. atsakovė pripažintina nesąžininga šalimi, nes vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šias išvadas teismas padarė įvertinęs turto perdavimo ir pagrindinės sutarties sudarymo procedūras, kurios buvo nustatytos Sutartyje. Remiantis Sutarties 10.1 papunkčiu, šalys susitarė, kad per septynias darbo dienas po to, kai pirkėjas iš pardavėjo gauna pranešimą apie pardavėjo įsipareigojimų įvykdymą, šalys įsipareigoja kartu apžiūrėti turtą bei pasirašyti aktą, kuriame nurodoma, kad turtas, atitinka arba neatitinka Sutartyje nurodytas charakteristikas. Atsakovė į bylą nepateikė akto ar įrodymų, kad jis buvo įteiktas ieškovui, arba, jog ieškovas būtų atsisakęs jį pasirašyti.

10. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovė būtų kvietusi ar raginusi ieškovą sudaryti pagrindinę sutartį. Priešingai, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas aiškiai išreiškė savo poziciją išsiųsdamas ieškovui 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninį laišką, nurodydamas, kad pagal preliminariąją sutartį inicijavo notarinį pardavimo procesą, tačiau ieškovas atsisakėte sudaryti turto pirkimo–pardavimo sandorį. Nors atsakovė nurodė, kad sudaryti pagrindinę sutartį konkliudentiniais veiksmais atsisakė ieškovas, tačiau tai reiškia, jog šis veiksmas turėjo vykti ne anksčiau, nei 2021 m. spalio 14 d. (paskutinis ieškovo apsilankymas objekte) ir ne vėliau, kaip 2021 m. lapkričio 16 d., t. y. kai atsakovas išsiuntė elektroninį laišką, kuomet atsakovė net negalėjo inicijuoti notarinio pardavimo proceso, nes tam reikalingas kreditoriaus ,,Estateguru tagatisagent OU“ sutikimas jau nebegaliojo.

11. Tuo atveju, jei atsakovė iš tiesų būtų inicijavusi tokį procesą, tai ji atitinkamais terminais ir tvarka būtų turėjusi pateikti ieškovui tokius dokumentus: pranešimą, aktą, kvietimą ir pan., tačiau atsakovė neįrodė, kad tokius dokumentus pateikė ieškovui, tokių dokumentų byloje taip pat nėra. Atsakovė taip pat nepagrindė, kada tiksliai ir kokius konkliudentinius veiksmus, kurie tariamai reiškė ieškovo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 14 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovas atliko. Taigi, atsakovė neinicijavo notarinio pardavimo proceso, o ieškovas neatsisakė sudaryti pagrindinės sutarties.

12. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Remiantis atsakovo 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško turiniu, atsakovė informavo ieškovą apie Sutarties nutraukimą. Taigi, Sutartis laikytina nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 16 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė, jog atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį – laiku neatliko darbų ir atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, ieškovas įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.

13. Sutarties 13.1 papunktyje nustatyta, kad jei pardavėjas (atsakovė) vėluoja šioje Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui (ieškovui) Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, jis privalo pirkėjui mokėti 0,06 proc. turto kainos dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną. Sutartimi atsakovė įsipareigojo parengti turtą pardavimui ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. ir apie tai ne vėliau kaip sekančią dieną informuoti ieškovą. Atsakovė įsipareigojo perduoti turtą ieškovui pasirašant pagrindinę sutartį Sutartyje numatyta tvarka. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 3 d. informaciniu pranešimu atsakovė informavo ieškovą, jog įsipareigojimas atlikti darbus nukeliamas 90 dienų, t. y. iki 2021 m. birželio 29 d. Nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. praėjo 140 dienų, už kurias, remiantis Sutarties 13.1 papunkčiu, skaičiuotinos 0,06 proc. netesybos nuo visos turto kainos, t. y. nuo 159 500 Eur, taigi netesybos sudaro 13 398 Eur (159 500 Eur x (0,06 proc.:100 proc.) x 140 d. = 13 398 Eur). Kadangi atsakovė vėlavo baigti statybos darbus ir šalių sutartu laiku neperdavė ieškovui turto, teismas konstatavo, kad šis ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

14. Sutarties 13.4 papunktyje nustatyta, kad jeigu Sutartis nutraukiama Sutarties 12.2 papunktyje numatytais pagrindais, atsakovė per 10 darbo dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos privalo grąžinti ieškovui visas atsakovei pagal Sutartį sumokėtas sumas ir papildomai sumokėti 15 proc. nuo turto kainos baudą, o laiku nesumokėjęs šios sumos, privalo mokėti 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Ieškovas yra sumokėjęs atsakovei 23 925 Eur avansą. Sutarties 13.4 punkte numatyta 15 proc. nuo turto kainos bauda sudaro 23 925 Eur (15 proc. x 159 500 Eur = 23 925 Eur). Taigi, remdamasis Sutarties 13.4 papunkčiu, ieškovui iš atsakovės priteisė 47 850 Eur (23 925 Eur + 23 925 Eur = 47 850 Eur) sumokėto avanso ir baudos. Sutartis nutraukta 2021 m. lapkričio 16 d., 10 darbo dienų nuo šios datos yra 2021 m. lapkričio 30 d., taigi, 0,06 proc. dydžio netesybos pradedamos skaičiuoti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. Esant šioms aplinkybėms ieškovui priteisė 0,06 proc. dydžio netesybos už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžinto avanso ir baudos sumos (47 850 Eur) nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki visiško šios sumos sumokėjimo.

15. Artėjant pagrindinės sutarties sudarymo terminui, po vienašališko jo atidėjimo, ieškovas, manydamas, kad greitu metu teks atsiskaityti su atsakovu už turtą, nutraukė investavimo (paskolos pagal vekselį) sutartį ir susigrąžino 28 962 Eur sumą. Pagal šią investavimo (paskolos pagal vekselį) sutartį Ieškovas gaudavo 11,5 proc. metines palūkanas, kurios kas mėnesį sudarydavo 277,55 Eur. Atsakovui vėluojant sudaryti pagrindinę sutartį ir 2021 m. lapkričio 16 d. nutraukus Sutartį (4,5 mėn.) ieškovas negavo palūkanų, kurios yra lygios 1 248,97 Eur (277,55 Eur x 4,5 mėn. = 1 248,97 Eur).

16. Ieškovas neinvestavo ir kitų savo turimų lėšų. Ieškovas nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., dėl atsakovės kaltės neinvestavo ir likusios sumos, kurią būtų tekę mokėti pagal pagrindinę sutartį, t. y. 106 613 Eur, 11,5 proc. metinės palūkanos nuo šios sumos (4,5 mėn.) yra lygios 4 597,69 Eur (106 613 Eur x 11,5 proc. : 12 mėn. x 4,5 mėn. = 4 597,69 Eur).

17. Atsakovei nuo Sutarties sudarymo dienos naudojantis ieškovo jam sumokėtu avansu (23 925 Eur) ir atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas taip pat neturėjo galimybės analogiškomis sąlygomis investuoti ir šios sumos bei gauti palūkanas, kurios sudaro 4 127,06 Eur (23 925 Eur x 11,5 proc. : 100 proc. x 1,5 m. = 4 127,06 Eur).

18. Pagal Sutartį ieškovas ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo jos sudarymo dienos atsakovui turėjo pateikti patalpos vidaus pertvarų planą bei apartamento vidinių pertvarų planą, elektros instaliacijos planą, silpnų srovių instaliacijos planą, vandentiekio ir buitinių nuotekų planą, įvedamo šilumos siurblio, skirto apartamento šildymo / šaldymo įrenginiui pajungti, įvado vietą. Šių planų parengimui ieškovas samdė dizainerę. Dizainerė parengė ir atsiuntė ieškovui patalpų įrengimo planą, visus techninius brėžinius. Už dizainerės paslaugas ieškovas sumokėjo 768 Eur ir atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovas patyrė šios sumos dydžio nuostolius.

19. Ieškovas už projektinių sprendinių pakeitimus, susijusius su patalpos, dėl kurios ieškovas ir atsakovė buvo sutarę Sutartimi, sumokėjo 363 Eur. Atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovas patyrė šios sumos dydžio nuostolius.

20. Ieškovas, atsižvelgdamas į rinkoje vis ilgėjančius medžiagų teikimo terminus, užsakė parketlentes patalpos įrengimui. Tvirtinant užsakymą, ieškovas parketlenčių tiekėjui sumokėjo 2 587,81 Eur avansą, kuris, pagal užsakymo sąlygas, nutraukus užsakymą nėra grąžinamas. Atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovas turėjo atsisakyti parketlenčių užsakymo, prarasdamas sumokėtą avansą ir atitinkamai patirdamas sumokėto avanso sumos dydžio nuostolius.

21. Teismas įvertinęs nurodytus ieškovo patirtus nuostolius, nusprendė, kad jie yra glaudžiai susiję priežastiniu ryšiu su Sutarties neįvykdymu. Ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė patirtus nuostolius, o atsakovas jų nepaneigė, todėl teismas juos (išskyrus 4 127,06 Eur nuostolius dėl naudojimosi avansu) priteisė iš atsakovės.

22. Dėl nuostolių atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 2 dalį, teismas nurodė, kad ieškovas ginčo turtą siekė įsigyti šeimos poreikių tenkinimui, t. y. ne pardavimui. Taigi, turtas būtų likęs ieškovui. Ieškovas neįrodinėjo, kad turtą ketino parduoti ir juo labiau, kad jau buvo susiderėjęs su potencialiais pirkėjais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra vienos iš teismų praktikoje nustatytos sąlygos žalai atlyginti – dėl nesąžiningos šalies kaltės nutrūkus deryboms per protingą terminą buvo sudaryta pakeičiančioji pagrindinė sutartis. Taigi, atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, remdamasis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi, priteisimo. Be kita ko, pažymėjo, kad šalys Sutartimi susitarė dėl minimalių nuostolių atlyginimo, teismas juos priteisia, taigi jie visiškai padengs ieškovo patiriamus nuotolius.

23. Atkreipė dėmesį, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį ieškovui iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 70 813,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24. Dėl atsakovės prašymo skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nurodė, kad ieškinio pareiškimas pats savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tai, kad dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesta, neleidžia daryti išvados, kad ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis.

25. Teismas atmetė atsakovės prašymą kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl dokumentų klastojimo. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kuriais būtų paneigtas ieškovo pateiktų įrodymų turinys. Taigi, ieškovo pateikti įrodymai yra patikimi, gauti teisėtais būdais. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo manyti, kad teismui pateikti dokumentai buvo klastojami, o dėl kitų dokumentų, kurie nėra šios bylos dalykas, teismas nėra kompetentingas pasisakyti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

26. Ieškovas M. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl 73 500 Eur nuostolių, apskaičiuotų pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, ir 4 127,06 Eur negautų palūkanų nuo atsakovei sumokėto avanso sumos priteisimo, šiuos reikalavimus tenkinant. Taip pat, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Teismas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių, apskaičiuotų pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, priteisimo atmetė iš esmės remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-421/2023, ir ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, pateiktais išaiškinimais dėl prarastos galimybės piniginės vertės instituto taikymo. Ieškovo įsitikinimu, sprendime išdėstyti argumentai visiškai nepagrindžia ieškovo reikalavimo atmetimo.

26.2. Ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas reikalavimą dėl nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį priteisimo išsprendė neteisingai. Teismas ieškovo reikalavimą nepagrįstai vertino per prarastos galimybės piniginės vertės institutą, analizuodamas jo taikymo sąlygas, ir konstatavęs vienos iš tokių sąlygų (pakeičiančiosios pagrindinės sutarties) nebuvimą, vien dėl šios priežasties ieškovo reikalavimą nepagrįstai atmetė.

26.3. Nors ieškovo prašomas priteisti kainų skirtumas ir nelaikytinas prarasta galimybe, toks nuostolių skaičiavimo ir įrodinėjimo būdas (objektyvus (abstraktus) metodas) yra ne tik galimas, bet netgi prioritetinis. Pasitelkęs šį metodą, ieškovas savo nuostolius skaičiavo kasacinio teismo praktikoje nurodytu būdu – Sutartyje sulygtą turto kainą lygindamas su turto rinkos verte, buvusia atsakovo Sutarties pažeidimo metu. Šiems skaičiavimams buvo naudoti Sutartyje ir teismo paskirtos ekspertizės akte pateikti duomenys apie turto kainą. Tiek Sutarties, tiek Teismo ekspertizės akto duomenys yra objektyvūs, abiejų šalių atžvilgiu nešališki ir neutralūs, kaip jų pačių sutarti ir pripažinti ar nustatyti teismo paskirto kvalifikuoto, nešališko srities eksperto. Nei Sutartis, nei Teismo ekspertizės aktas, nei jokie kiti su ieškovo skaičiavimais susiję duomenys byloje nebuvo nuginčyti.

26.4. Teismas, aukščiau aptartų nuostolių skaičiavimo metodų neatskyręs, ieškovo nuostolių pobūdžio (rūšies) ir pasirinkto skaičiavimo metodo tinkamai neidentifikavo, todėl nepagrįstai nukrypo į prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo taikymo sąlygų analizę, ieškovo reikalavimą tyrė ir vertino netinkamai, jam išspręsti kaip reikšmingas vertino aplinkybes, kurios nebuvo reikšmingos (t. y. vertino ieškovo ketinimo parduoti turtą ir tokių derybų su potencialiais pirkėjais (ne)buvimą, pakeičiančiosios pagrindinės sutarties (ne)sudarymą), tačiau netyrė ir nevertino tų faktų, kurie, atsižvelgiant į ieškovo prašomų priteisti nuostolių rūšį ir pasirinktą jų apskaičiavimo metodą, šiam reikalavimui tinkamai išspręsti turėjo reikšmės, tokiu būdu netinkamai taikė teisę ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

26.5. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į nesąžiningą atsakovo elgesį, į preliminariąja sutartimi užfiksuotus toli pažengusius sutartinius santykius, ieškovas turi teisę į pagrindinės sutarties įvykdymo saugomo lūkesčio intereso gynimą.

26.6. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais nukentėjusiajai šaliai priteisiamos ne tik dėl tiesioginės išlaidos, bet ir ginamas pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio interesas. Tokį ne tik tikrumo, bet ir lūkesčio interesą nukentėjusioji šalis galėtų reikalauti ginti, kai nesąžininga šalis savo elgesiu kitai šaliai sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta. Toks pasitikėjimas ir įsitikinimas paprastai gali atsirasti, kai derybos yra pasiekusios aukščiausią pažangos laipsnį ir dėl to tarp šalių yra atsiradęs pagrįstas tarpusavio pasitikėjimas, iš esmės artimas tam lūkesčio interesui, kurį šalys įgyja sudariusios pagrindinę sutartį. Todėl, nesąžiningai šaliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. pasitikėjimą sužlugdžius, taikant ikisutartinę civilinę atsakomybę galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas, nukentėjusiajai šaliai atlyginant nuostolius už tokio pasitikėjimo sužlugdymą.

26.7. Sudarant Sutartį, turtas buvo statomas (rekonstruojamas ir (ar) įrengiamas) ir viešame registre atitinkamais duomenimis neįregistruotas. Sutartimi šalys susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo bei jos esminių sąlygų – dalyko ir kainos, o taip pat kitų sąlygų. Ieškovas atliko eilę jo resursų reikalaujančių veiksmų – rengė ir derino įrengimo planą, užsakė įrengimui reikalingas medžiagas (gaminius), nuolat lankėsi objekte ir domėjosi statybos eiga. Atitinkamai turėtų būti vertinama, kad šios bylos šalių derybos buvo baigtos ir pasiekusios aukščiausią pažangos laipsnį, pagrįstą šalių tarpusavio pasitikėjimu ir įsitikinimu, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta, t. y. Sutarties šalys buvo įgijusios tokį lūkesčio interesą, kaip sudarydamos pagrindinę sutartį. Iki 2021 m. lapkričio 16 d. atsakovės elektroninio laiško ieškovas manė, kad atsakovė pagrindinę sutartį su juo sudarys. Todėl, atsakovei pasielgus nesąžiningai, Sutartį iš esmės pažeidus, sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai atsisakius tiek iki bylos inicijavimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, t. y. pasitikėjimą sužlugdžius, taikant ikisutartinę civilinę atsakomybę turi būti galimas ir pagrindinės sutarties tinkamo įvykdymo lūkesčio intereso gynimas, ieškovui, kaip nukentėjusiajai šaliai, be kita ko atlyginant 73 500 Eur nuostolius, apskaičiuotus pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, už tokio pasitikėjimo sužlugdymą.

26.8. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad atsakovė Sutartyje nurodytą turtą būtų pardavusi trečiajam asmeniui, bet CK 6.249 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės to nepaneigia, nes tai, kokios vertės turto ieškovas neteko atsakovei Sutartį pažeidus, byloje galima nustatyti kitaip, netgi – patikimiau, t. y. remiantis Teismo ekspertizės aktu. Todėl ieškovo nuostoliai, kaip ir pacituotos bylos atveju, turėtų būti laikomi pagrįstais tikėtinais ir atitinkamai šiuos nuostolius ieškovui priteisus, kompensacinės sutartinės atsakomybės ginamos ribos ir saugomo lūkesčio intereso ribos nebūtų peržengtos.

26.9. Nors Sutartyje šalys buvo sutarusios dėl netesybų kaip minimalių nuostolių, ieškovo nuomone, tai neužkerta kelio reikalauti tokias netesybas, kaip minimalius nuostolius, viršijančių kitų nuostolių atlyginimo, o teismui – šiuos nuostolius priteisti. Net ir tenkinus visus ieškovo reikalavimus ir atsakovei sumokėjus ieškovui visą reikalaujamą ieškinio sumą, atsakovė galėtų realizuoti Sutartyje nurodytą turtą rinkoje mažiausiai už 291 000 Eur (Teismo ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė). Atsakovei liktų 141 000 Eur, t. y. beveik tiek, kiek atsakovė būtų gavusi iš ieškovo tinkamo Sutarties įvykdymo atveju (Sutartyje nurodyta kaina – 159 500 Eur), ir atsakovė būtų beveik tokioje finansinėje padėtyje, lyg pažeidimo ir nebūtų padariusi. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaimyninis, jau įrengtas, bet panašaus dydžio ir kitų parametrų turtas bylos nagrinėjimo metu buvo viešai pardavinėjamas už 395 000 Eur, taigi, tikėtina, kad pardavusi Sutartyje nurodytą turtą atsakovė gautų netgi daugiau, nei nurodyta Teismo ekspertizės akte. Teismo priimto sprendimo neištaisius, Sutartį pažeidusi atsakovė atsiduria geresnėje finansinėje padėtyje, nei būtų atsidūrusi tuo atveju, jei Sutartį būtų vykdžiusi tinkamai, o tai sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.

26.10. Ieškovas taip pat prašė priteisti 4 127,06 Eur negautų palūkanų nuo atsakovei sumokėto avanso sumos (23 925 Eur) už laikotarpį nuo jo sumokėjimo dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki Sutarties nutraukimo dienos (2021 m. lapkričio 16 d.), kadangi šia suma tuo metu naudojosi atsakovė ir ieškovas negalėjo jos investuoti ir gauti investicinės grąžos (palūkanų). Teismas tenkino ieškovo reikalavimus dėl 1 248,97 Eur palūkanų pagal nutrauktą investavimo sutartį bei 4 597,69 Eur palūkanų, kurias ieškovas būtų gavęs, jei būtų investavęs 106 613 Eur sumą, kurią būtų tekę sumokėti atsakovei. Taigi, ieškovo nurodytas investavimo aplinkybes teismas laikė įrodytomis, su tuo susijusius ieškovo lūkesčius dėl investicinės grąžos ir taikytos 11,5 proc. palūkanų normos – pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, yra visiškai logiška ir pagrįsta manyti, kad ieškovui turėjo būti priteistos ir tokiu pačiu principu apskaičiuotos 4 127,06 Eur palūkanos už atsakovei sumokėtą avansą, kuriuo ieškovas negalėjo naudotis ir disponuoti, t. y. investuoti bei gauti analogiškos investicinės grąžos visą tą laiką, kurį šia suma nesąžiningai naudojosi atsakovė.

27. Atsakovė UAB ,,KARMO INVEST“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; 2) pirmojo prašymo netenkinus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl atsakovės procesinių teisių pažeidimo: teismas neleido užduoti ieškovui klausimų ir patikslinto ieškinio bei rašytinių paaiškinimų bei bylos nagrinėjime dalyvauti atsakovės atstovui. Taip pat, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pastebėjo, kad 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško turinys aiškinamas ir interpretuojamas klaidingai bei tokiu būdu, kad būtų naudingas ieškovui. Apeliantas, būdamas sąžiningas ir suinteresuotas teisingu bylos išsprendimu, siekdamas sudaryti galimybes teismui tinkamai ir nuodugniai ištirti vieną iš esminių aplinkybių šioje civilinėje byloje, pateikė Lietuvių kalbos instituto preliminarią išvadą apie 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško turinį bei jo lingvistinį (kalbos) aiškinimą, taip pat paprašė teismo skirti ekspertizę. Teismas ekspertizę skirti atsisakė, nors ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo buvo tenkinęs. Taigi, teismas apribojo rungimosi principą, vienos šalies (ieškovo) teisėms suteikė prioritetą prieš kitos šalies teises, pažeidė atsakovės teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnyje.

27.2. Ieškovo minimas atsakovės 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninis laiškas neturi jokių vienašalio sutarties nutraukimo požymių. Minėtas laiškas yra faktas, apie atsakovės negalėjimą atvykti ir ieškovo pripažinimas, kad jam buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, parduodamo turto baigtumo procentui esant 49 proc. Todėl atsakovės 2021 m. lapkričio 16 d. laiškas nei savo forma, nei turiniu nebuvo Sutarties nutraukimas, jo traktuoti kitaip, kaip nurodymą į jau įvykusį faktą neįmanoma.

27.3. Pateikęs ieškinį teismui remiantis 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku, ieškovas elgėsi nesąžiningai bei piktnaudžiavo teise, žinodamas, kad vienintelė priežastis atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį yra jis pats, nes išvyko gyventi į užsienį. Atsakovė informuodavo ieškovą apie darbų eigą, siuntė ieškovui nuotraukas, nė karto neužsiminė apie galimą Sutarties nevykdymą. Be to, po 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško išsiuntimo, atsakovė telefonu ieškovui atsiuntė žinutę, kad perskambins kai tik galės bei skambino, tačiau ieškovas neatsiliepė.

27.4. Teismas netinkamai aiškino Sutarties 4.1.3 ir 12.2.3 papunkčių nuostatas. Ieškovas ir apeliantas 2021 m. liepos 9 d. sudarė Sutarties pakeitimą, kuriuo susitarė pakeisti Sutarties 4.1 papunktį ir nustatyti, kad apeliantė įsipareigoja darbus pabaigti ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 15 d. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. atsiuntė atsakovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad apsirgo, todėl apsilankys artimiausiu metu, kai tik leis sveikata. Likus vienai dienai (2021 m. spalio 14 d.) sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas atvyko apžiūrėti ketinamo įsigyti turto ir tai lėmė Sutarties pratęsimą. Remiantis Sutarties 4.1.3 puntu, pardavėjas turi teisę be atskiro pirkėjo sutikimo pratęsti Sutartyje nustatytą terminą, tačiau ne ilgiau, kaip 90 dienų, taigi atsakovė turėjo teisę pratęsti terminą iki 2022 m. sausio 15 d. Tik po 2022 m. sausio 15 d. ieškovas turėjo pareigą raštu pareikalauti kitos šalies pašalinti sutartinių įsipareigojimų pažeidimus per papildomą 30 kalendorinių dienų terminą ir tik raštu pareikalavęs iš kitos šalies pašalinti sutartinių įsipareigojimų pažeidimus per papildomą 30 kalendorinių dienų terminą, turėjo teisę nutraukti sutartį, t. y., ne anksčiau nei 2022 m. vasario 15 d.

27.5. Pagal galiojančią taisyklę įrodinėti privalo tas kas teigia. Ieškovas byloje neįrodinėjo ir neteikė įrodymų, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį užbaigti darbus, nes visi darbai buvo užbaigti. Teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. spalio 20–22 d. pardavė tris patalpas. Ieškovas ieškinį pateikė teismui 2021 m. lapkričio 18 d., taigi, atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos buvo baigusi darbus pagal projektus. Kadangi ieškovas išvyko gyventi į užsienį, turto įsigijimas jam prarado prasmę, todėl jis nesilaikė Sutarties sąlygų, nesiuntė atsakovei reikalavimo pašalinti sutartinių įsipareigojimų pažeidimus per papildomą 30 kalendorinių dienų terminą ir ieškinyje deklaratyviai nurodė, kad atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimų pašalinti neįmanoma.

27.6. Ieškovas ieškinio reikalavimus tikslino 2022 m. vasario 23 d. dublike ir 2023 m. liepos 4 d. patikslintame ieškinyje. Taip pat, 2023 m. rugsėjo 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje nusprendė apriboti atsakovės teises ir pasiūlė pasisakyti tik dėl ekspertizės. Atsakovė nesutiko ir prašė teismo leisti užduoti klausimus bent dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų. Teismas sutiko, tačiau pradėjus uždavinėti klausimus, atsakovei neleido cituoti procesinių dokumentų, liepė uždavinėti klausimus, todėl ieškovas nesuprato atsakovės klausimų ir į juos atsakyti negalėjo. Nei viename įstatyme nėra uždrausta užduodant klausimus pacituoti dokumentų ištraukas, tačiau teisėjas atsakovę grubiai nutraukė ir nepaaiškino, kodėl negalima cituoti bylos medžiagos, uždraudė užduoti klausimus. Atsakovei susirgus ir susiradus atstovą, teismas neatsižvelgė į jos atstovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir leisti susipažinti su byla, bei priėmė sprendimą atsakovei nesuteikęs procesinių teisių.

Atsiliepimas

27.7. Teismui priėmus atsakovės atsiliepimą su įrodymais, teismas turėjo pareigą ištirti atsakovės atsiliepimą ir su juo pateiktus įrodymus, o atsakovė turėjo teisę pasisakyti tiek dėl atsiliepimo, tiek dėl pateiktų įrodymų, tiek užduoti ieškovui klausimus dėl 2023 m. liepos 4 d. patikslinto ieškinio, tiek dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų dėl atsakovės atsiliepimo. Atsakovės klausimams pretenzijų neturėjo ieškovo atstovas ir sutiko, kad ieškovas atsakytų į klausimus. Tinkamas ginčo aplinkybių išnagrinėjimas turi ypatingą reikšmę teisingo sprendimo priėmimui.

27.8. Atsakovė ir Advokatų kontora G. ir partneriai, veikianti per advokatą M. G., 2020 m. balandžio 29 d. pasirašė Teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį. Taigi, ieškovas ieškinio pateikimo teismui dieną, buvo ne tik ieškovas, bet ir atsakovės teisininkas. Skundžiamame sprendime teismas netyrė ir nevertino ieškovo asmens ir jo ryšio su atsakovės vadovu, t. y. kad ieškovas yra advokatas, kuris atsakovei teikė teisines paslaugas dėl nekilnojamojo turto vystymo, dėl kurio dalies yra kilęs ir šioje byloje sprendžiamas teisminis ginčas.

Žemesnės instancijos teismas

27.9. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė 13 398 Eur netesybas už vėlavimą įvykdyti įsipareigojimus atlikti darbus nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas su darbų nukėlimu po 2021 m. birželio 29 d. sutiko ir tam neprieštaravo, taip pat darbų nukėlimą lėmė ir ieškovo pageidavimai bei reikalavimai dėl suplanuotų darbų keitimo. Be to, darbų nukėlimą lėmė ir ieškovo liga, dėl kurios jis pats nukėlė atvykimą į objektą 2 mėnesiams (nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. spalio 14 d.). Taigi, netesybos ir kitos sankcijos laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. negalėjo būti skaičiuojamos, kadangi atsakovė savo įsipareigojimų nebuvo pradelsusi.

27.10. Teismas skundžiamu sprendimu priteisė 1 248,97 Eur nuostolių atlyginimą (negautos palūkanos) už nutrauktą investavimo (paskolos pagal vekselį) sutartį su UAB „Moment Credit“ nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad vekselio data yra 2016 m. spalio 27 d., vekselyje nurodytas 5 metų terminas jį pateikti apmokėti. Taigi, vekselis galėjo būti pateiktas apmokėti vėliausiai 2021 m. spalio 27 d. Taigi, už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos. Be to, iš ieškovo pateikto ir byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovui būdavo mokamos palūkanos pagal byloje nesantį Susitarimą dėl vekselio pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Ieškovas leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad jo nurodytos palūkanos yra skaičiuotinos pagal byloje pateiktą vekselį.

27.11. Teismas priteisė 4 597,69 Eur nuostolių atlyginimą (negautos palūkanos) iš investicijų pagal nesudarytas investavimo sutartis. Ieškovas nurodė, kad jei jis būtų savo banko sąskaitose esančias lėšas investavęs, tai jis būtų uždirbęs palūkanas. Atsakovės nuomone, ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai neįrodo, kad ieškovas turėjo tokio dydžio nuosavas lėšas. Ieškovo pateikti banko sąskaitų išrašai tiesiog įrodo, kad 2021 m. birželio 29 d. pabaigoje buvo atitinkamo dydžio likučiai sąskaitose, tačiau tai galėjo būti ir pasiskolintos arba svetimos lėšos. Dalies banko sąskaitų išrašų pateikimas neįrodo lėšų kilmės ir neįrodo, kad tai buvo ieškovo nuosavos lėšos.

27.12. Be to, ieškovas nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis būtų investavęs lėšas ir būtų gavęs atitinkamo dydžio finansinę grąžą. Nėra suprantama, kuo vadovaudamasis teismas ieškovo 2016 metais fiksuotas 11,5 proc. dydžio palūkanas (kurias pasiūlė auganti greitųjų paskolų bendrovė, kuriai tuo metu reikėjo daug apyvartinių lėšų verslo plėtrai) taiko hipotetiniams sandoriams 2021 metais. Ieškovas neįrodė, kad jis turėjo realias galimybes gauti tokio dydžio palūkanas 2021 metais. Lietuvos banko oficialiais duomenimis, 2021 metais paskolos įmonėms turėjo apie 3 proc. metinių palūkanų grąžą. Ieškovo pateiktas išrašas iš EstateGuru tinklalapio neįrodo, kad tokio dydžio palūkanos ieškovui būtų pasiūlytos. Išrašo informacija vertintina kaip marketingas, siekiant pritraukti investuotojus, nenurodant tikslių duomenų ir metodikų, kurios leistinų įvertinti tikėtinas gautinas palūkanas. Be to, pateikto tinklalapio išraše matyti, kad tai istorinės, o ne į ateitį nukreiptos ir tuo metu siūlytos palūkanos. Atsidarius EstateGuru tinklalapį matyti, kad jie susiduria ir su nemokiomis, nurašytomis, nevykdomomis paskolomis bei su kapitalo praradimais. Taigi, ieškovas, investavęs lėšas, galėjo susidurti ir su jų praradimo rizika.

27.13. Teismas ieškovui priteisė 2 587,81 Eur nuostolių atlyginimą už prarastą avansą užsakant medžiagas (grindis). Byloje nėra patikimų įrodymų, kurie įrodytų, kad: 1) nurodytos parketlentės buvo skirtos būtent būstui, dėl kurio ginčas vyksta šioje civilinėje byloje; 2) už nurodytas parketlentes buvo sumokėtas avansas (nėra mokėjimo nurodymo, grynųjų pinigų priėmimo–perdavimo kvito ar kt.; sutarties sąlyga, kad neva sumokėta grynaisiais pinigais, pati savaime mokėjimo fakto pagal buhalterinės apskaitos standartus neįrodo); 3) avansas buvo negrąžintas ir užskaitytas kaip bauda (nėra tiekėjo pranešimo, lėšų paskirstymo akto, paprasčiausio tiekėjo elektroninio laiško ar kt.). Taigi, ieškovas neįrodė, kad patyrė 2 587,81 Eur dydžio nuostolius dėl parketlenčių užsakymo.

27.14. Kadangi teismas sprendime neįvertino ieškovo kaip advokato ir atsakovės kaip kliento santykio, neįvertinti liko ir ieškovo bei atsakovės tarpusavio bendravimo būdai, kuriuos ieškovas palaikė. Nors Sutarties 16.2 papunktyje numatytas informacijos teikimas tik raštu ir konkrečiais elektroninio pašto adresais, taigi, Viber, pokalbiai telefonu ir gyvai laikomi netinkamu informacijos apsikeitimu, tačiau ieškovas šiuos žodinius informacijos apsikeitimo būdus skatino, palaikė ir jiems neprieštaravo. Kai ieškovas 2021 m. rugpjūčio 14 d. planuotą apžiūrą, kuri buvo pagrindas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atidėjo iki 2021 m. spalio 14 d. ir 2021 m. spalio 14 d. susitikimo objekte metu pranešė atsakovei, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pagal pasiūlytas sąlygas nesudarys, atsakovė neturėjo pagrindo tokio atsisakymo nepriimti. Toks ieškovo valios išraiškos būdas atitiko tarp šalių susiklosčiusius bendravimo būdus. Be to, ieškovas tuo metu vis dar buvo atsakovės teisinis patarėjas, veikiantis jos interesais, todėl atsakovė nematė pagrindo juo nepasitikėti.

27.15. Atsakovės nuomone, sisteminis ir netinkamas įrodymų ištyrimas, neteisingas jų vertinimas, netinkamas Sutarties aiškinimas, netinkamas ieškovo veiksmų vertinimas (neįvertinimas) lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo, kuriuo sudaromos prielaidos ieškovui pasipelnyti atsakovės sąskaita, priėmimą.

Atsiliepimas

28. Ieškovas M. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

28.1. Atsakovė nurodo, kad 2021 m. spalio 14 d., likus 1 dienai sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį atvyko ieškovas apžiūrėti poilsio patalpos. Toks jo elgesys lėmė sutarties pratęsimą. Neaišku, kodėl atsakovė eilinę ieškovo turto apžiūrą laiko Sutarties pratęsimu, tačiau tai bet kokiu atveju neturi reikšmės bylai, nes, viena vertus, Sutartis ir be tokio pratęsimo vis dar galiojo ir turėjo būti vykdoma, antra vertus, tokiu pareiškimu atsakovė tik patvirtina Sutarties vykdytinumą ir po 2021 m. spalio 14 d. (ko ieškovas ir taip nekvestionavo).

28.2. Nors atsakovė teigia, kad kai ieškovas 2021 m. spalio 14 d. susitikimo objekte metu pranešė, jog pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pagal pasiūlytas sąlygas nesudarys, atsakovė neturėjo pagrindo tokio atsisakymo nepriimti, šios aplinkybės yra naujos (tik skunde nurodytos) ir melagingos: 1) 2021 m. rugpjūčio 14 d. apžiūra nebuvo planuojama; turto apžiūrą ieškovas savo iniciatyva (atsakovei leidžiant) planavo 2021 m. rugpjūčio 12 d., bet ji neįvyko, nes ieškovas susirgo; 2) ši eilinė, kaip ir daugelis kitų, apžiūra nebuvo niekuo išskirtinė ir nebuvo pagrindas sudaryti pagrindinę sutartį, kas atsakovei gerai žinoma, o byloje patvirtinama pateiktais susirašinėjimais (t. y. pagrindinė sutartis turėjo būti sudaroma specialia tvarka, kuri nei šiuo, nei jokiu kitu atveju atsakovės nebuvo atliekama); 4) 2021 m. spalio 14 d. susitikimo objekte nebuvo – į apžiūrą ieškovas važiavo vienas, atsakovės atstovas net nedalyvavo; 5) 2021 m. spalio 14 d. apžiūros metu (nei kitu metu) ieškovas nepranešė atsakovei, kad sutarties nesudarys. Ieškovas visada (tiek iki šios bylos, tiek ir jai vykstant) siekė įsigyti Sutartyje nurodytą turtą Sutarties sąlygomis, tačiau atsakovė net ir bylos nagrinėjimo metu atsisakė vykdyti Sutartį; 6) ieškovas niekada – nei tuo metu, nei anksčiau ar vėliau – nebuvo atsakovės teisinis patarėjas, veikiantis jos interesais.

28.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė manipuliavo faktais, pristatė įvairiausių Sutarties pabaigos versijų (nei vienos iš jų įrodymais nepagrįsdama), keitė savo poziciją. Tačiau į bylą pateikti įrodymai aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas pagrindinę sutartį sudaryti visada norėjo, tai ne kartą nurodė atsakovei tiesiogiai ir ragino tai greičiau padaryti. Pagrindinės sutarties sudarymo tvarka Sutartyje yra detaliai reglamentuota ir jos sudarymą turėjo inicijuoti atsakovė, atlikdama atitinkamus veiksmus (kurių neatliko) bei pateikdama ieškovui atitinkamus dokumentus (kurių nepateikė). Kadangi šalių sutartas pagrindinės sutarties sudarymo procesas yra daugiapakopis ir kiekvienoje stadijoje dokumentuojamas, jeigu ieškovas iš tiesų būtų atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį, tai atsakovė būtų galėjusi tai įrodyti daugybe rašytinių įrodymų – tačiau savo teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė nė vieno tokio įrodymo. Atitinkamai, įvertinęs tai ir ištyręs kitas bylos aplinkybes, teismas visiškai teisingai konstatavo, kad pagrindinę sutartį sudaryti atsisakė atsakovė.

28.4. Neaišku, kaip atsakovės minima mobiliuoju telefonu išsiųsta žinutė gali paneigti ieškinio pagrindą – žinutės turinys visiškai nesusijęs su pagrindinės sutarties sudarymu. Jei ši žinutė ir gali ką nors patvirtinti, tai nebent priešingas, ieškovo įrodinėjamas aplinkybes – kad sutarties sudarymo atsakovė vengė ir į ieškovo skambučius neatsiliepė. Ieškinio pagrindo negali paneigti ir neegzistavęs faktinis atsakovės elgesys – naujai sugalvotas tariamas skambutis ieškovui, kurio niekada nebuvo.

28.5. Taip pat, visiškai neaišku, kokiu būdu atsakovės 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninis laiškas, kurį sudaro vienas sakinys: „pagal preliminariąją sutartį mes inicijavome notarinį pardavimo procesą, jūs atsisakėte sudaryti turto pirkimo – pardavimo sandorį“, gali būti atsakovės nurodomu faktu apie jos negalėjimą atvykti – šiame elektroniniame laiške (nei kitame susirašinėjime) nėra minimas joks atsakovės negalėjimas atvykti“. Dar labiau neaišku, kaip šis laiškas gali būti ieškovo pripažinimu, kad jam buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti pagrindinę sutartį. Aplinkybės, kad anksčiau, atsakovės 2021 m. liepos 19 d. elektroniniu laišku siųstu pranešimu ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, parduodamo turto baigtumo procentui esant 49 proc. (su kuriuo ieškovas sutiko), ieškovas neginčijo ir netgi pats ją nurodė byloje (pateikdamas ir tai patvirtinančius susirašinėjimus).

28.6. Ieškovas neginčija, kad atsakovės 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninis laiškas turi būti traktuojamas kaip įvykęs faktas – skiriasi tik šalių suvokimas, koks tas faktas yra. Ieškovas laiko, kad šis laiškas patvirtina faktą, jog atsakovė 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovui parašė: „pagal preliminariąją sutartį mes inicijavome notarinį pardavimo procesą, jūs atsisakėte sudaryti turto pirkimo – pardavimo sandorį“. Ar atsakovė parašė tiesą, ar melą, bandydama suklastoti įrodymus savo pozicijai pagrįsti, savo vengimą sudaryti sutartį bandydama melagingai pateikti kaip ieškovo, yra bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kokius faktus šis elektroninis laiškas patvirtina, atsakovės nuomone, išlieka mįslė, nes jos pozicija nuolat keičiasi (pvz., vienu metu byloje atsakovė ėmė teigti, kad šis laiškas yra bevardis – kad ir ką tai turėtų reikšti) ir atsakovės vertinami faktai su iš jų daromomis išvadomis nėra susiję loginiu ryšiu.

28.7. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji laiku neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį, tačiau ieškovas pateikė 2021 m. spalio 14 d. apžiūros metu darytas nuotraukas, patvirtinančias, kad darbai nebuvo ir, atsižvelgiant į darbų stadiją, greitu metu negalėjo būti baigti. Ieškovo žiniomis, darbai nebuvo baigti dar ilgą laiką po bylos iškėlimo. Be to, tai, kad apie 2021 m. spalio 14 d. ir vėliau darbai dar nebuvo baigti, byloje yra pripažinusi pati atsakovė. Neaišku, ką ir iš kur cituoja atsakovė – sprendime šios aplinkybės nėra paminėtos. Kita vertus, tai, kad atsakovė kitiems pirkėjams pardavė patalpas, nereiškia, kad tuo metu buvo baigusi darbus būtent ieškovui Sutartyje numatytose parduoti patalpose iki būtent su ieškovu sudarytoje Sutartyje numatyto baigtumo lygio. Ieškovo turima, nors ir neįrodoma informacija, ne vienas turto tame pačiame pastate pirkėjas atsakovės spaudimu ir reikalavimu neoficialiai mokėjo papildomas sumas, kad ji perleistų jiems atitinkamą turtą. Net ir ieškovas buvo sutikęs nupirkti mažesnio (konkrečiai – 49 proc.) baigtumo turtą, bet atsakovė sutarties su ieškovu sudarymą vilkino (galiausiai – atsisakė sudaryti), o bylos nagrinėjimo metu, pareikalavo papildomai sumokėti 70 000 Eur.

28.8. Nepaisant ne kartą paaiškintų šalių tarpusavio santykių, nuorodų į byloje esančius įrodymus, atsakovė viso proceso metu visuose dokumentuose atkakliai kartojo netiesą – kad ieškovas buvo jos advokatas. Ieškovas yra paaiškinęs, kad atsakovei niekada neatstovavo, teisinių paslaugų ir (ar) atstovavimo sutarčių su ja niekada nepasirašė.

28.9. Byloje nekilo ginčo dėl formaliojo atsakovės 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško turinio ir jo lingvistinių aspektų. Ieškovas neginčijo, kad laiške pavartotas būtasis laikas, Atsakovė rašo apie praeitį, o būsimasis laikas nevartojamas, ką, kaip nurodė, tegali patvirtinti atsakovės pasitelkta specialistė. Byloje reikia nustatyti ne tai, ar atsakovė parašė, kad notarinį pardavimą inicijavo ir ieškovas jo atsisakė – šalys sutaria, kad taip jis parašė – o tai, ar atsakovė taip rašydama melavo, ar ne. Lingvistikos ekspertai šito atsakyti negali, tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas, nustatytinas teismui įvertinus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

28.10. Atsakovės nurodomo 2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu atsakovės procesinės teisės nebuvo niekaip apribotos. Teismas netgi padėjo atsakovei jas realizuoti, paaiškindamas proceso tvarką, klausimų trūkumus ir kaip jie turi būti formuluojami. Net ir atsakovei klausiant netinkamai, jai buvo leidžiama klausti toliau, ji gavo ieškovo atsakymus. Klausimų uždavimą nutraukė pati atsakovė, pareiškusi teismui nušalinimą. Atsakovė byloje nuolat keitė atstovus (turėjo 5 skirtingus) ir nuolat teikė prašymus pratęsti procesinius terminus (visi prašymai buvo tenkinti) bei atidėti posėdžius (paskutinis prašymas netenkintas). Bylai esant jau visiškai baigiamojoje stadijoje, dar vienas bylos atidėjimas, kad atsakovės naujai pasitelktas penktasis atstovas vėl gautų papildomo laiko iš naujo susipažinti su byla, kai jam imantis atstovavimo jau buvo žinoma apie paskirto posėdžio datą ir laiką bei apie tai, kad posėdis galimai dubliuojasi su kitu jo profesiniu užimtumu, neatitiktų proceso principų ir tvarkos.

28.11. Sutarties pakeitimas 2021 m. liepos 9 d. nebuvo sudarytas, nėra jokio abiejų šalių pasirašyto pakeitimo (ir negali būti). Ieškovo pageidavimai dėl darbų nelėmė atsakovės vėlavimo, priešingai, visas pastabas ieškovas galėjo išreikšti tik tada, kai atsakovė tokius darbus vykdė (ar ketino vykdyti). Ieškovo liga ir turto apžiūra su atsakovės vėlavimu ir vengimu sudaryti sutartį nesusiję. Atitinkamai, Sutarties 13.1 papunkčio sąlygos egzistuoja, todėl yra taikytinos.

28.12. Nors atsakovė atkreipia dėmesį į ieškovo vekselio datą ir jame nurodytą terminą, šios aplinkybės negali būti vertinamos, nes nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Vekselio pabaiga nereiškia, jog pasibaigus jo pateikimo apmokėti terminui, pasibaigia ir skolininko prievolės. Vekselio pateikimo apmokėti termino pasibaigimas tik panaikina vekselio turėtojo galimybę savo reikalavimus skolininkui pareikšti specialia, supaprastinta tvarka; vekselis tampa paprastu skolos dokumentu, pagal kurį kreditorius savo reikalavimus skolininkui gali realizuoti bendra skolinius santykius reglamentuojančia tvarka, tačiau paskoliniai santykiai dėl to nesibaigia. Kita vertus, į bylą pateiktas vekselis yra tik viena iš galimų investavimo formų, kurių rinkoje yra gausu. Jei ieškovas dėl atsakovės kaltės nebūtų turėjęs susigrąžinti iš skolininko pagal vekselį savo investuotų lėšų, jis būtų galėjęs vekselį pratęsti, sudaryti naują vekselį ar investuoti šias lėšas į kitus investicinius instrumentus ir gauti atitinkamas pajamas palūkanų forma. Ieškovas atitinkamų pajamų iš savo turto investavimo negavo išimtinai dėl atsakovės kaltės.

28.13. Atsakovės argumentai dėl priteistų 4 597,69 Eur atlyginimo nepagrįsti. Ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus, atsakovė jų pirmosios instancijos teisme neginčijo, todėl apeliacinio nagrinėjimo metu šios aplinkybės negali būti vertinamos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad lėšos banko sąskaitose būtų ne ieškovo nuosavos. Dėl palūkanų normos, civiliniame procese galiojanti didesnės tikimybės teorija atleidžia šalis nuo įrodinėjimo „iki begalybės“ – tam, kad aplinkybė būtų laikoma įrodyta, pakanka, kad tikimybė, jog ši aplinkybė egzistuoja, būtų labiau tikėtina. Ieškovas savo nuostolius įrodė pagal šiuos standartus ir protingumo principą, todėl, priešingų įrodymų byloje nesant, reikalavimą tenkindamas teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Net jei hipotetiškai tai ir būtų skolintos lėšos, visiškai niekas nedraudžia investuoti net ir skolintas lėšas ir gauti iš jų pajamas, kas šiuo atveju nebuvo galima dėl atsakovės nesąžiningo elgesio. Išaiškėjus, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdys net ir po ieškinio pareiškimo, ieškovas dalį turimų lėšų vėl investavo į jau aukščiau minėtą vekselio davėją, tačiau su dar didesnėmis palūkanomis – 12,5 proc. Tai papildomai patvirtina, kad ieškovo prašytos ir teismo priteistos palūkanos yra visiškai realios.

28.14. Atsakovės abejones, susijusias su 2 587,81 Eur nuostolių priteisimu, paneigia byloje surinkti įrodymai. Byloje gausu įrodymų, o nagrinėjimo metu šie nuostoliai apeliaciniame skunde nurodytais aspektais nebuvo ginčijami (taigi, apeliacinio nagrinėjimo metu neturėtų būti vertinami), todėl šiuos nuostolius ieškovas įrodė pagal racionalaus pakankamumo, protingumo ir didesnio tikėtinumo principus.

28.15. Atsakovės apeliacinis skundas turi procesinių trūkumų: 1) neatitinka CPK 306 straipsnio reikalavimų, t. y. neaišku, ar atsakovė ginčija visą sprendimą, ar tik apeliaciniame skunde aptariamas sprendimo dalis, kuriomis tenkinti atitinkami ieškinio reikalavimai, taip pat, nors ginčas yra turtinis, skunde nenurodyta ginčijama suma; 2) atsakovė nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme; 3) atsakovės prašymo atidėti žyminį mokestį pagrįstumas kelia abejonių; 4) apeliacinis skundas pateiktas netinkama tvarka, t. y. nors atsakovė yra pasitelkusi advokato padėjėją, skundą teismui pateikė atsakovės vadovas elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į visa tai, ieškovo nuomone, svarstytina, ar atsakovės veiksmai neturėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

29. Atsakovė UAB ,,KARMO INVEST“ atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

29.1. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą iš esmės remiasi savo apeliaciniame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais. Papildomai nurodo, kad nėra kalta, jog ieškovas, vienintelis iš devynių pirkėjų, sugalvojo nekelti telefono ragelio ir neatsiliepti į atsakovės skambučius, neatvažiuoti, nepasinaudoti įprasta Viber programėle, o pateikti teismui ieškinį. Jei ieškovas 2021 m. lapkričio 18 d. nebūtų pateikęs teismui ieškinio, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudaryta.

29.2. Ieškovas apeliaciniame skunde selektyviai cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022.

29.3. Atsakovė sutinka su ieškovo pozicija, kad neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir nelaikė, jog ją sudaryti atsisakė ieškovas. Atsakovė 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku tiesiog priminė ieškovui praeityje įvykusius faktus, kad jis 2021 m. rugpjūčio 14 d. neatvyko apžiūrėti patalpos, perkėlė atvykimo terminą į paskutinę sutarties galiojimo dieną. Remiantis Sutarties 12.1.2 papunkčiu, tik tuomet, kai ieškovas pakartotinai atsakovės nurodytu laiku neatvyksta į atsakovės nurodytą notarų biurą arba neturi dokumentų, reikalingų pagrindinės sutarties sudarymui, arba nepasirašo pagrindinės sutarties ar kitų su Sutarties įvykdymu susijusių dokumentų, atsakovė, pageidaudama šiuo pagrindu Sutartį nutraukti, prieš tai turėtų raštu pareikalauti ieškovo pašalinti sutartinių įsipareigojimų pažeidimus per papildomą 30 dienų terminą, ir ieškovui jų bei jų neigiamų pasekmių per šį terminą neištaisius, turėtų teisę nutraukti Sutartį, apie tai raštu informuodama ieškovą – tokiu atveju Sutartis būtų laikoma nutraukta nuo tokio pranešimo pateikimo. Tokie veiksmai atlikti nebuvo, atsakovė jokio pareikalavimo dėl pažeidimų ieškovui neteikė. Taigi, atsakovė neturėjo jokio teisėto pagrindo atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ar laikyti, kad ją sudaryti atsisakė ieškovas.

29.4. Ieškovas, vienintelis iš devynių pirkėjų pateikęs ieškinį teisme praėjus vienai dienai nuo atsakovės elektroninio laiško gavimo. Su visais likusiais asmenimis, kurie pageidavo įsigyti turtą, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos, pagal preliminariosiose sutartyse sulygtas sąlygas, nepaisant visų sunkumų su kuriais bendrovė susidūrė vystydama objektą COVID-19 pandemijos metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jų ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

32. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2022 m. gegužės 4 d. paprastąjį vekselį, kuris, jo įsitikinimu, įrodo, kad ieškovo prašytos ir teismo priteistos palūkanos yra realios. Nurodė, kad vekselis negalėjo būti pateiktas anksčiau, kadangi būtinybė jį pateikti atsirado atsakovei pateikus apeliacinį skundą, siekiant atsikirsti į jame nurodytus argumentus.

33. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d. sutikimą perleisti įkeistą turtą.

34. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi išsiaiškinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

35. Teismų praktikoje pažymima, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto įrodymo turinį (2022 m. gegužės 4 d. paprastąjį vekselį), nurodytas aplinkybes, kurias ketinama įrodinėti pateiktu įrodymu, taip pat tai, kad būtinybė pateikti įrodymą iškilo vėliau bei nenustačiusi ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktą įrodymą ir prireikus vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis . Atsakovės prašomas prijungti prie bylos įrodymas (2021 m. rugpjūčio 26 d. sutikimas perleisti įkeistą turtą) jau yra byloje, todėl teisėjų kolegija atsisako jį priimti.

Žemesnės instancijos teismas

37. Apeliacinės instancijos teisme taip pat gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovės atsiliepimas negali būti priimtas, nes: 1) jis pateiktas praleidus terminą; 2) atsiliepimas pateiktas netinkama tvarka (procesinius dokumentus teikia atsakovės vadovas elektroniniu paštu). Ieškovo teigimu, atsiliepime atsakovė nurodo melagingas aplinkybes, nuolat keičia poziciją, todėl jis, siekdamas, kad jo pozicija nebūtų laikoma kaip pripažinimas tylėjimu, rašytiniuose paaiškinimuose dar kartą pasisako dėl svarbiausių atsakovės teiginių.

38. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui.

39. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį formuojamos teismų praktikos kontekste, taip pat aplinkybę, kad jais iš esmės siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentus, pateikiant teisinį vertinimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo, nutaria jų nepriimti.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

41. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. G., kaip pirkėjas, ir atsakovė UAB „KARMO INVEST“, kaip pardavėja, 2020 m. gegužės 12 d. sudarė Sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pastatyti ir pagrindine sutartimi parduoti, o ieškovas – nupirkti už Sutartyje nurodytą kainą: poilsio patalpą (už 148 500 Eur), terasą prie poilsio patalpos (už 3 000 Eur), kiemo aikštelės dalį automobilio parkavimui (už 8 000 Eur) ir teisę į žemės sklypo nuomą. Visa parduodamo turto kaina, numatyta Sutartyje sudaro 159 500 Eur (Sutarties 6.1 papunktis). Šalys susitarė, kad galutinė poilsio patalpos kaina bus patikslinta sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį pagal patikslintus patalpos kadastrinių matavimų bylos duomenis ir patalpos vieno kv. m kainą, lyginant su Sutartyje nurodytu patalpos projektiniu plotu ir pridedant papildomų darbų kainą (Sutarties 6.2 papunktis). Su turto sukūrimu ir perleidimu ieškovui susijusius savo įsipareigojimus atsakovė turėjo įvykdyti iki 2021 m. kovo 31 d. (Sutarties 4.1 papunktis) ir perduoti turtą ieškovui pasirašant pagrindinę sutartį Sutartyje numatyta tvarka (Sutarties 4.3 papunktis) (1 t., b. l. 13–20).

42. Pirmoji įmoka – 15 (penkiolika) procentų dydžio įmoka nuo Sutarties 6.1 papunktyje nurodytos visos turto kainos turėjo būti sumokėta per 1 (vieną) darbo dieną po Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 7.1.1 papunktis), todėl ieškovas Sutarties pasirašymo dieną (2020 m. gegužės 12 d.) sumokėjo pirmąjį mokėjimą už turtą – 23 925 Eur (1 t., b. l. 44).

43. Atsakovė 2021 m. kovo 5 d. elektroniniu paštu ieškovui atsiuntė 2021 m. kovo 3 d. informacinį pranešimą apie pardavėjo įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimą pagal Sutartį, kuriame informavo, kad pardavėjo įsipareigojimas atliki turto statybos darbus yra nukeliamas 90 dienų. Paaiškino, kad dėl COVID-19 pandemijos sudėtinga rasti tinkamus rangovus, neįprastai žema temperatūra trukdo užbaigti kai kuriuos statybos darbus, valstybės institucijos delsia išduoti leidimus, o projekto pakeitimai ir jų išgryninimas, papildomų sprendimų paieška dėl netinkamos vandens kokybės, užima daug papildomo laiko. Pažymėjo, kad nesutinkant su papildomu termino pratęsimu, atsakovė yra pasirengusi grąžinti ieškovo sumokėtą įmoką. Be kita ko, paminėjo, kad galimas termino pratęsimo, iki 60 dienų, pasirašymas ateityje (1 t., b. l. 45–46).

44. Ieškovas 2021 m. birželio 14 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad statybos objekto apžiūros metu (2021 m. birželio 11 d.), dalyvaujant ir pačiai atsakovei buvo nustatyta, jog pietinės pusės langas neatitinka numatytos darinėjimosi krypties. Atkreipė dėmesį, kad toks neatitikimas stipriai išbalansuoja visą objekto išplanavimą, todėl jį reikia perdaryti (1 t., b. l. 56).

45. Atsakovė 2021 m. liepos 19 d. elektroniniu paštu ieškovui atsiuntė 2021 m. liepos 9 d. pranešimą apie įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimą, kuriame informavo, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių nėra galimybės sutartu laiku įvykdyti įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl vadovaujantis Sutarties 4.1.3 papunkčiu, pratęsia termino turto statybos / rekonstrukcijos / įrengimo darbams atlikti iki 2021 m. spalio 15 d. Nurodė objektyvias aplinkybes, lėmusias dalies įsipareigojimų neįvykdymą laiku ir atsižvelgiant į jas ieškovui pasiūlė: 1) pratęsti įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymo terminą iki 2021 m. spalio 15 d.; 2) arba ieškovui pageidaujant, sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, parduodamo turto baigtumo procentui esant 49 proc. Šiuo atveju, ieškovas turėtų atsiskaityti su atsakove tik turimomis nuosavomis lėšomis. Sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė tinkamai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus iki 2021 m. spalio 15 d. Pažymėjo, kad sutinkant pratęsti atsakovės įsipareigojimų įvykdymo terminą iki 2021 m. spalio 15 d., prašoma pasirašyti elektroniniu laišku pridedamą 2021 m. liepos 9 d. Sutarties pakeitimą ir atsiųsti iki 2021 m. liepos 23 d. (1 t., b. l. 47–50). Atsakovė laišku taip pat atsiuntė nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

46. Ieškovas 2021 m. liepos 23 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad pageidautų sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, parduodamo turto baigtumui esant 49 proc., atitinkamai pakoregavus pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas. Taip pat, paprašė pateikti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektą įvertinimui (1 t., b. l. 53).

47. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniame laiške ieškovui paaiškino, kad langų varstymo kryptį nurodė projekto vadovas ir tai nebuvo montuotojų klaida. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas tos pačios dienos pokalbio metu išreiškė nepasitenkinimą statomo objekto kokybe. Atsižvelgiant į tai, prašė nurodyti konkrečias nepasitenkinimo priežastis. Atsakovė priminė, kad ieškovas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti rezervacijos sutartį ir apie savo sprendimą informuoti iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (1 t., b. l. 56).

48. Ieškovas, 2021 m. rugpjūčio 10 d. atsakydamas į atsakovės elektroninį laišką, nurodė, kad kaip ir minėjo telefonu, laukia objekto perleidimo ir užbaigimo. Atkreipė dėmesį, kad matomi neatitikimai (lango darinėjimas, kondicionieriaus vietos netikslumas ir pan.) nėra tokie esminiai, kad dėl jų nutrauktų sutartį, nes jos išsaugojimas ir tinkamas įvykdymas turėtų būti prioritetas (1 t., b. l. 58).

49. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku pateikė informaciją, susijusią su papildomos ventiliacinės angos įrengimo darbus (1 t., b. l. 55). Ieškovas, tos pačios dienos atsakyme į laišką nurodė informaciją ir pateikė klausimus, susijusius su statybos darbais objekte. Taip pat, informavo, kad pablogėjo sveikata, todėl neatvyks, tačiau apsilankys artimiausiu metu (1 t., b. l. 55). Atsakovė, tos pačios dienos atsakyme į ieškovo laišką, nurodė informaciją, susijusią su statybos darbais objekte ir atsižvelgiant į tai, jog ieškovas negali atvykti, pasiūlė atsiųsti keletą nuotraukų (1 t., b. l. 54).

50. Ieškovas 2021 m. spalio 14 d. atvykęs į patalpas (buvo sutarta, kad ieškovas atvyks anksčiau, tačiau dėl ieškovo ligos patalpų apžiūra nusikėlė) nurodė, kad patalpos įrengimo lygis jo netenkina (ieškovui netiko nebaigtas sumontuoti gipsas sanitarinio mazgo patalpos viduje ir ant lubų, nepilnai užbaigti fasado apdailos darbai).

51. Ieškovas 2021 m. lapkričio 15 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad siekiant susiplanuoti tiek piniginius srautus, tiek ir tolimesnius veiksmus, norėtų gauti patikslinimą, kada planuojama užbaigti visus darbus ir inicijuoti turto pardavimo procesą (1 t., b. l. 54).

52. Atsakovė, 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku atsakydama ieškovui nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį inicijavo notarinį pardavimą, tačiau ieškovė atsisakė sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį (1 t., b. l. 54). Ieškovas, tą pačią dieną, atsakydamas į atsakovės laišką, paprašė paaiškinimo ir pabrėžė, kad apie sutarties sudarymo procesą nebuvo informuotas (1 t., b. l. 54). Ieškovas taip pat išsiuntė žinutę telefonu, prašydamas paskambinti. Atsakovės atstovas, atsakydamas į žinutę, paaiškino, kad yra susitikime ir susisieks, kai tik galės (1 t., b. l. 58–59).

53. Ieškovas 2021 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ikisutartiniuose santykiuose patirtų nuostolių atlyginimo, atsakovei atsisakius sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo aplinkybių ir šalių (vienos iš šalių) kaltės dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo (ne)buvimo bei rungimosi principo (ne)pažeidimo

54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, kadangi ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį – laiku neatliko darbų. Atsakovė su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teigia, kad sąžiningai vykdė Sutartį, o 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško turinys neįrodo jos atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, nes jis nei savo forma, nei turiniu nebuvo sutarties nutraukimas. Be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad po 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško, atsakovė ieškovui mobiliuoju telefonu išsiuntė trumpąją žinutę, kurioje nurodė, jog perskambins kai galės, o paskambinus ieškovas neatsiliepė. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.

55. Preliminarioji sutartis – tai šalių susitarimas sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariojoje sutartyje šalys susitaria dėl esminių pagrindinės sutarties sąlygų.

56. CK 6.163 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta culpa in contrahendo (ikisutartinės atsakomybės) doktrinos išraiška, t. y. pareiga elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose. Kita vertus, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tai yra sutarties laisvės principo negatyviojo elemento dalis, kuri apima ir šalies laisvę nesudaryti sutarties. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 32 punktas).

57. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

58. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai). Būtent šalies nesąžiningas elgesys yra vertinamas kaip neteisėti veiksmai sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, kai šalis neįvykdo preliminariosios sutarties, t. y. atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 34–35 punktai).

59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (nesąžiningas elgesys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 34 punktas). Taigi, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo klausimą dėl nesudarytos pagrindinės nekilnojamo turto pirkimo–pardavimo sutarties, svarbu nustatyti atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis, taip pat tai, ar sutarties nesudarymą lėmė nesąžiningas elgesys.

60. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto, gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021, 27 punktas). Atsižvelgiant į tai, iš preliminariosios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. organizaciniai veiksmai, kurie sukurtų prielaidas pagrindinės sutarties sudarymui. Tuo atveju, jei preliminariosios sutarties šalis tokių veiksmų neatlieka, nededa protingų pastangų pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti ir dėl šios priežasties nustatytu terminu pagrindinė sutartis negali būti sudaryta, yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą šalies elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir netinkamą preliminariosios sutarties vykdymą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-823/2023, 35 punktas).

61. Kasacinis teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, išaiškino, kad preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

62. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. (Sutarties 4.1 papunktis): 1) pagal pastato rekonstrukcijos projektą, laikantis taikomų teisės aktų reikalavimų, atlikti pastato, patalpos, terasos ir kiemo aikštelės statybos / rekonstrukcijos / įrengimo darbus iki tokio baigtumo lygio, kuris yra nurodytas Sutarties Priede Nr. 1, Priede Nr. 2 bei Priede Nr. 3 (Sutarties 4.1.1 papunktis); 2) įregistruoti patalpas kaip poilsio paskirties patalpas ir kiemo aikštelę kaip inžinerinį statinį (kiemo aikštelę) viešame Nekilnojamojo turto registre (Sutarties 4.1.2 papunktis); 3) užtikrinti, kad patalpos ir kiemo aikštelė atitiktų Sutartyje ir jos prieduose numatytas sąlygas. Šalys susitarė, kad pardavėjas turi teisę be atskiro pirkėjo sutikimo pratęsti šiame papunktyje numatytą terminą, tačiau ne ilgiau, kaip 90 dienų, apie tai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 30 dienų raštiškai informuodamas pirkėją, jeigu (i) susidarė nepalankios meteorologinės sąlygos, objektyviai kliudančios vykdyti konkrečiu metu vykdytinus darbus, (ii) šiame punkte numatytų įsipareigojimų jis negali įvykdyti dėl valstybės ir (ar) vietos savivaldos institucijų ar trečiųjų asmenų veiksmų, jeigu valstybinės ir (ar) vietos savivaldos institucijų priimti sprendimai ar neatlikti veiksmai daro įtaką tinkamam pardavėjo pareigų vykdymui, (iii) pirkėjas nevykdo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ar praleidžia jų vykdymo terminus (Sutarties 4.1.3 papunktis); 4) apie Sutarties 4.1 papunktyje numatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą pardavėjas ne vėliau kaip sekančią dieną informuoja pirkėją (Sutarties 4.2 papunktis).

63. Taigi, Sutartyje šalys aptarė, kokius veiksmus ir iki kada atsakovė turi atlikti, kad būtų sudaryta pagrindinė sutartis (žr. šios nutarties 62 punktą). Tačiau nei baigiantis Sutarties 4.1 papunktyje nustatytam terminui, nei iki 2021 m. spalio 15 d., atsakovė nebuvo įvykdžiusi Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, taip pat nebuvo pasirašytas Sutarties pakeitimas, kuriuo šalys būtų susitarusios dėl darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2021 m. spalio 15 d., taip pat byloje nenustatyta, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymą nulėmė ieškovo netinkamas elgesys. Atsakovės teiginiai, kad įvykdė Sutarties 4.1 papunktyje nurodytus įsipareigojimus, nes įregistravo patalpas ir kiemo aikštelę, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi jos nurodytą aplinkybę paneigia Nekilnojamojo turto registro 2021 m. liepos 5 d. išrašas, kuriame nurodyta, kad buvo įregistruotos patalpos be kiemo aikštelės (1 t., b. l. 51–52). Aplinkybė, kad atsakovė buvo gavusi kreditoriaus ,,Estateguru tagatisagent OU“ sutikimą perleisti nekilnojamąjį turtą, taip pat neįrodo, kad pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė ieškovės nenoras (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį, kadangi, viena vertus, ,,Estateguru tagatisagent OU“ išduotas sutikimas galiojo iki 2021 m. spalio 11 d. (2 t., b. l. 60), kita vertus, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad iki to laiko kvietė ieškovą sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau jis nepagrįstai atsisakė tai padaryti.

64. Pagal Sutarties 4.1.1 papunktį atsakovė taip pat įsipareigojo atlikti pastato, patalpos, terasos ir kiemo aikštelės statybos / rekonstrukcijos / įrengimo darbus iki tokio baigtumo lygio, kuris yra nurodytas Sutarties Prieduose Nr. 1, 2 ir 3, tačiau įrodymų, jog atsakovė būtų įvykdžiusi nurodytus įsipareigojimus, taip pat nepateikė, o vien asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu teisėjų kolegija negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Be to, atsakovė iš esmės neneigė ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 2021 m. spalio 14 d. ieškovo apsilankymo metu nebuvo atlikti darbai iki tokio baigtumo lygio, kuris yra nurodytas Sutarties Prieduose Nr. 1–3, priešingai, atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ieškovas reiškė pretenzijas dėl darbų atlikimo apimties, t. y., nurodė, jog ieškovui netiko nebaigtas sumontuoti gipsas sanitarinio mazgo patalpos viduje ir ant lubų, nepilnai užbaigti fasado apdailos darbai.

65. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas ir dėl to, kad teismas neįvertino ieškovo ir jo siejusio ryšio su atsakovės vadovu, t. y. jog ieškovas yra advokatas, kuris atsakovei teikė teisines paslaugas dėl nekilnojamojo turto vystymo. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nuo 2020 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 4 d. pagal 2020 m. balandžio 29 d. sutartį teikė UAB ,,Medvedis“, kurios vadovas yra tas pats asmuo kaip ir atsakovės, teisines paslaugas (2 t., b. l. 61–69), be to, buvo pateikti teisinių paslaugų teikimo sutarties, Bendrojo susitarimo dėl honoraro prie sutarties ir Atstovavimo sutarties projektai (6 t., b. l. 50–52, 57–58).

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės (žr. šios nutarties 65 punktą) nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti dėl šių motyvų. Pirma, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp ieškovo ir atsakovės, todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovas buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su UAB ,,Medvedis“ ir teikė jai teisines paslaugas, savaime neįrodo, kad pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė ieškovo nesąžiningas elgesys. Antra, nors atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo jos atstovas, tačiau byloje nepateikė objektyvių, šiuos teiginius pagrindžiančių, įrodymų (pvz., ieškovo išrašytų sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas ar jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, įrodymų, kokiose konkrečiai bylose ieškovas atstovavo atsakovę), o pateiktas Teisinių paslaugų teikimo sutarties, Bendrojo susitarimo dėl honoraro ir Atstovavimo sutarties projektai šalių nepasirašyti. Kita vertus, nors atsakovė akcentuoja, kad ieškovas yra advokatas, kuris atsakovei teikė teisines paslaugas dėl nekilnojamojo turto vystymo, kuriam buvo žinoma informacija apie verslo modelį, sutarčių sudarymo ir (ar) vykdymo bei kitas svarbias aplinkybes, tačiau nepagrindė, kaip šios aplinkybės yra susijusios ir galėjo lemti atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, juolab kad joje buvo pakankamai aiškiai detalizuota atsakovės prisiimtų įsipareigojimų, kurie buvo vertinami šio ginčo kontekste, apimtis (žr. šios nutarties 62 punktą).

67. Remiantis atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškovas atsisakė ar neketino sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Priešingai, šalių susirašinėjimas (žr. šios nutarties 43–52 punktus) įrodo, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau net ir juos netinkamai vykdant, ieškovas neatsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovui 2021 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku pasiteiravus apie darbų eigą, atsakovė nenurodė nei atliktų darbų apimties, nei kiek laiko reikės pabaigti visus darbus, nei kada planuojama sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau 2021 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku informavo, kad inicijavo pagrindinės sutarties sudarymą, o ieškovas atsisakė ją sudaryti, nors duomenų, kurie pagrįstų tokius atsakovės teiginius, byloje nėra. Taigi, ieškovo valia įgyti turtą buvo aiški nuo Sutarties sudarymo momento ir ji nekito iki tol, kol buvo gautas 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninis laiškas, kuris pagrįstai ieškovo buvo įvertintas kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

68. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021 m. spalio 15 d. Priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra duomenų, kad tarp Sutarties šalių buvo pasirašytas 2021 m. liepos 9 d. Sutarties pakeitimas, taip pat, jog pratęsus terminą iki 2021 m. spalio 15 d., būtent nuo šios datos atsakovė turėjo teisę dar kartą pratęsti terminą 90 dienų be ieškovo sutikimo. Ieškovo apsilankymas objekte 2021 m. spalio 14 d., t. y. likus vienai dienai iki sutarties termino pratęsimo pabaigos, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad sutartis buvo pratęsta papildomam 90 dienų terminui, o tai, kad ieškovas, nors ir matydamas, kad sutartis nebus tinkamai įvykdyta iki 2021 m. spalio 15 d., neinicijavo jos nutraukimo, įrodo geranorišką bendradarbiavimą ir jo siekį įsigyti turtą.

69. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma įrodo, jog atsakovė nedėjo pakankamai pastangų pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti (nustatytais terminais neįvykdė visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, po 2021 m. lapkričio 16 d. elektroninio laiško nebendradarbiavo su ieškovu, t. y. nepateikė atsakymo į ieškovo laišką, nesusisiekė telefonu) ir dėl šios priežasties nustatytu terminu pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesąžiningą atsakovės elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir netinkamą Sutarties vykdymą, lėmusį pagrindinės sutarties nesudarymą. Objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija analizuojamą situaciją galėtų vertinti kitaip, nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė, o vien tai, kad ji nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

70. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės teiginiais dėl teismo nešališkumo bei rungimosi principų pažeidimo. Šių principų pažeidimą atsakovė iš esmės sieja su 2023 m. rugsėjo 28 d. posėdžio metu, jos įsitikinimu, apribota galimybe pateikti klausimus bei atsisakymu tenkinti jos prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo.

71. Visų pirma, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad priešingai nei nurodo atsakovė, teismas iš pradžių paprašė šalių pasisakyti dėl byloje atliktos teismo ekspertizės išvadų (2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 40 sek. – 12 min. 40 sek.), o vėliau, atsakovei išreiškus pageidavimą užduoti papildomus klausimus, suteikė tokią teisę (2023 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 41 sek. – 24 min. 25 sek.). Vien tai, kad teisėjas paaiškino atsakovei kaip tinkamai formuluoti klausimus, neįrodo, jog jis buvo šališkas ar apribojo jos teisę įrodinėti, priešingai, teismas yra atsakingas už įrodinėjimo procesą ir išaiškinimo pareigos įgyvendinimą, būtent šia teise ir pasinaudojo (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis). Papildomai pažymėtina tai, kad to paties teismo posėdžio metu atsakovės atstovas žodžiu pareiškė teisėjui nušalinimą ir teisėjo elgesys šališkumo aspektu buvo įvertintas, tačiau pagrindų nušalinti teisėją nenustatyta (6 t., b. l. 85–86). Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovei buvo apribota teisė teikti teismui prašymus ar atsikirtimus. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo apribota atsakovei galimybė savalaikiai įgyvendinti savo procesines teises.

72. Antra, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Atsakovė byloje ne kartą keitė atstovus (4 t., b. l. 97–98; 5 t., b. l. 95–96; 6 t., b. l. 170–172), teikė prašymus pratęsti procesinių terminus ir atidėti teismo posėdžius (3 t., b. l. 140; 4 t., b. l. 65, 170–171; 6 t., b. l. 173–174), kurie buvo tenkinti, išskyrus paskutinįjį dėl posėdžio atidėjimo, kadangi bylai esant jau baigiamojo stadijoje, sprendimas atidėti teismo posėdį nebūtų atitikęs proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Be to, objektyvių duomenų, kad prašymo netenkinimas galėjo lemti kitokį išnagrinėjimo rezultatą, byloje nenustatyta, juolab kad atsakovė turėjo galimybę visus nesutikimo argumentus nurodyti apeliaciniame skunde.

Dėl avanso grąžinimo, baudos bei netesybų priteisimo (ne)pagrįstumo

73. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovė vėlavo įvykdyti Sutartyje numatytus darbus, remdamasis Sutarties 13.1 papunkčio nuostatomis, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 13 398 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. Atsakovė, nesutikdama su teismo išvadomis, nurodė, kad ieškovas su darbų atlikimo termino pratęsimu po 2021 m. birželio 29 d. sutiko, tam neprieštaravo, todėl netesybos ir kitos sankcijos už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. negalėjo būti skaičiuojamos.

74. Sutarties 13.1 papunktyje numatyta, kad jeigu pardavėjas (atsakovė) vėluoja Sutartyje nustatyta tvarka parduoti pirkėjui (ieškovui) Sutarties sąlygas atitinkantį turtą, jis privalo pirkėjui (ieškovui) mokėti 0,06 proc. turto kainos dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną.

75. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad Sutartimi atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d. parengti turtą pardavimui (Sutarties 4.1 papunktis). Atsakovė 2021 m. kovo 3 d. pranešimu informavo ieškovą, kad vadovaujantis Sutarties 4.1.3 papunkčiu, Sutarties terminas pratęsiamas 90 dienų, t. y. iki 2021 m. birželio 29 d. (žr. šios nutarties 43 punktą). Atsakovė 2021 m. liepos 9 d. pranešimu apie įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimą, informavo, kad nėra galimybės sutartu laiku įvykdyti įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl pasiūlė pratęsti Sutarties terminą iki 2021 m. spalio 15 d. arba sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, parduodamo turto baigtumo procentui esant 49 proc. Pažymėjo, kad Sudarius pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė tinkamai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus iki 2021 m. spalio 15 d. ir atkreipė dėmesį, kad sutinkant pratęsti atsakovės įsipareigojimų įvykdymo terminą iki 2021 m. spalio 15 d., prašoma pasirašyti elektroniniu laišku pridedamą 2021 m. liepos 9 d. Sutarties pakeitimą ir atsiųsti iki 2021 m. liepos 23 d. (žr. šios nutarties 45 punktą).

76. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad netesybos už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. negalėjo būti skaičiuojamos. Visų pirma, pagal Sutarties 4.1.3 papunktį, pardavėja (atsakovė) turėjo teisę be atskiro pirkėjo (ieškovo) sutikimo pratęsti šiame papunktyje numatytą terminą, tačiau ne ilgiau, kaip 90 dienų ir jis atsakovės 2021 m. kovo 3 d. pranešimu jau buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 29 d. Antra, nors ieškovas ir neišreiškė aiškaus prieštaravimo, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas pasirašė 2021 m. liepos 9 d. Sutarties pakeitimą, kuriuo Sutarties terminas būtų papildomai pratęstas iki 2021 m. spalio 15 d. Trečia, kaip matyti iš Sutarties šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio (žr. šios nutarties 45–48 punktus), nors ieškovas rodė iniciatyvą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, parduodamo turto baigtumo procentui esant 49 proc., tačiau ji taip ir nebuvo sudaryta dėl atsakovės ne iki galo atliktų darbų. Nors atsakovė akcentuoja, kad visi darbai buvo atlikti, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Ketvirta, nors ieškovas dėl ligos negalėjo atvykti į objektą nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. spalio 14 d., tačiau objektyvių duomenų, kad iki 2021 m. spalio 15 d. buvo įvykdyti visi prisiimti sutartiniai įsipareigojimai ir (ar) ieškovas būtų atsisakęs sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, nepateikta, o tai, kad pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė atsakovo veiksmai, konstatuota šios nutarties 67, 69 punktuose.

77. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės nurodyti argumentai neįrodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 13 398 Eur netesybas nuo 2021 m. birželio 29 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d., todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atsakovė nenurodė argumentų, susijusių su avanso grąžinimu ar baudos priteisimo pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl kitų ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo, jų dydžio pagrįstumo

78. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, be grąžintinos avanso sumos, Sutartyje sulygtos baudos ir netesybų sumos, iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteisė: 1) 1 248,97 Eur nuostolių, patirtų nutraukus investavimo (paskolos pagal vekselį) sutartį; 2) 4 597,69 Eur nuostolių, patirtų neinvestavus sumos, kurią būtų tekę sumokėti sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį; 3) 768 Eur už dizainerės parengtą patalpų įrengimo planą ir visus techninius brėžinius; 4) 363 Eur nuostolius už projektinių sprendinių pakeitimus; 5) 2 587,81 Eur avansą už parketlentes patalpos įrengimui. Tačiau, teismas nesutiko su ieškovo reikalavimu priteisti 11,5 proc. palūkanas nuo avanso sumos. Pažymėjo, kad nusprendus priteisti 0,06 proc. dydžio netesybos nuo negrąžinto avanso (minimalūs nuostoliai), dar kartą priteisti nuostolių nuo avanso sumos nėra pagrindo.

79. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl atsisakymo priteisti 11,5 proc. palūkanas nuo avanso sumos. Nurodo, kad 0,06 proc. dydžio netesybas teismas priteisė už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžinto avanso ir baudos sumos (47 850 Eur) nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki visiško šios sumos sumokėjimo, tačiau aptariamu reikalavimu dėl negautų palūkanų priteisimo, ieškovas skaičiavo ir prašė priteisti už laikotarpį nuo avanso sumokėjimo dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki dienos, kuomet paaiškėjo prielaidos manyti, jog Sutartis buvo nutraukta (2021 m. lapkričio 16 d.).

80. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytus nuostolius priteisė nepagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateiktas vekselis buvo pasirašytas 2016 m. spalio 27 d., jame nurodytas 5 metų terminas jį pateikti apmokėti, taigi vekselis vėliausiai galėjo būti pateiktas apmokėti 2021 m. spalio 27 d., todėl už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. palūkanos negalėjo būti apskaičiuojamos. Taip pat, kad dalies banko sąskaitų pateikimas neįrodo, jog sąskaitose esančios lėšos priklausė būtent ieškovui. Atsakovės nuomone, ieškovas nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis būtų investavęs pinigines lėšas ir būtų gavęs finansinę grąžą bei įrodytų, jog parketlentės buvo skirtos būtent būstui.

81. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ieškovo patirtų nuostolių vertinimu ar jų dydžio pagrįstumu.

82. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022). Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai.

83. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts. Rome, 1994, p. 50–52, taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

84. Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas, artėjant pagrindinės sutarties sudarymo terminui, nutraukė investavimo (paskolos pagal vekselį) sutartį su UAB ,,Moment Credit“ (3 t., b. l. 19) ir susigrąžino 28 962 Eur. Pagal šią sutartį ieškovas gaudavo 11,5 proc. metines palūkanas, kurios buvo mokamos kiekvieną mėnesį ir sudarė 277,55 Eur (3 t., b. l. 20–22). Kaip teigia ieškovas, tikėdamasis, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. pagrindinė sutartis bus artimiausiu metu sudaryta, taip pat neinvestavo ir kitų banko sąskaitose turimų lėšų, kurias būtų tekę sumokėti atsakovei pagal pagrindinę sutartį (3 t., b. l. 20–21).

85. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovo pateikti objektyvūs įrodymai pagrindžia, kad atitinkamu laikotarpiu ieškovas turimas lėšas investavo, tačiau artėjant pagrindinės sutarties sudarymo terminui, jas susigrąžino, todėl nesudarius pagrindinės sutarties, patyrė nuostolius. Be to, jie yra priežastiniu ryšiu susiję su Sutarties neįvykdymu. Kaip matyti iš byloje pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo (3 t., b. l. 20), ieškovas susigrąžino 28 962 Eur pagal investavimo (paskolos pagal vekselį) sutartį 2021 m. birželio 7 d., nors vekselis vėliausiai galėjo būti pateiktas 2021 m. spalio 27 d. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo teiginius, kad tikėdamasis, jog pagrindinė sutartis bus sudaryta artimiausiu metu, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d., jis rengėsi atsiskaitymui ir būtent dėl šios priežasties minėtu laikotarpiu susigrąžino investuotas pinigines lėšas. Byloje pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai (3 t., b. l. 21–22) taip pat patvirtina, kad 2021 m. birželio 29 d. ieškovas banko sąskaitose turėjo visą sumą, kurią būtų tekę sumokėti sudarius pagrindinę sutartį. Nors atsakovė teigia, kad ieškovo pateiktas vekselis vėliausiai galėjo būti pateiktas apmokėti 2021 m. spalio 27 d., todėl už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 16 d. palūkanos negalėjo būti apskaičiuojamos, tačiau remiantis Sutarties 4.1.3 papunkčiu, atsakovė turėjo teisę pratęsti šiame papunktyje numatytą terminą ne ilgiau kaip 90 dienų ir jis jau buvo pratęstas iki 2021 m. birželio 29 d., todėl ieškovas turėjo pagrįstą lūkestį, kad bus sudaryta pagrindinė sutartis.

86. Atsakovės teiginiai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog banko sąskaitose esančios lėšos priklausė būtent ieškovui, taip pat įrodymų, kurie pagrįstų, kad jei ieškovas būtų investavęs lėšas, būtų gavęs 11,5 proc. finansinę grąžą, nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas negali būti jais grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, į bylą pateiktas tiek 2016 m. spalio 27 d. vekselis, tiek ir 2022 m. gegužės 4 d. vekselis (DOK-2019) pagrindžia, jog ieškovas turimas lėšas investuodavo ir turėjo galimybę 2021 metais gauti 11,5 proc. palūkanų, be to, 2022 m. gegužės 4 d. vekselis (DOK-2019) buvo sudarytas dar didesnėmis palūkanomis – 12,5 proc.

87. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo patirtos išlaidos sumokant 2 587,81 Eur avansą už parketlentes, taip pat pripažintinos dėl pagrindinės ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo kilusiais nuostoliais. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Sutartimi buvo įsipareigojęs sudarius pagrindinę sutartį atitinkamu terminu atlikti apdailos darbus, be kita ko, grindų dangos įrengimą. Ieškovas nurodė, kad įvertinęs medžiagų tiekimo greitį, užsakė parketlentes ir už jas sumokėjo 2 587,81 Eur. Šias aplinkybes įrodo į bylą pateikta užsakymo sutartis (3 t., b. l. 57–58), kurioje nurodyta (,,Atsiskaitymo sąlygos), jog pirkėjas už šia sutartimi užsakomas prekes sumokėjo pardavėjui 30 proc. avansą grynais nuo prekių kainos (2 587,81 Eur) ir avansu sumokėti pinigai, atsisakius prekes nupirkti, pirkėjui negrąžinami (,,Kitos sąlygos). Deklaratyvūs atsakovės teiginiai, kad nėra duomenų, jog parketlentės buvo skirtos būtent būstui, taip pat, jog ieškovas sumokėjo avansą, nepaneigia nurodytų aplinkybių (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad parketlentės buvo užsakytos tikintis, jog pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta, o šiai sutarčiai esant nesudarytai dėl atsakovės kaltės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 2 587,81 Eur avansas už parketlentes turi būti atlyginamas iš atsakovės.

88. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nusprendus priteisti 0,06 proc. dydžio netesybas nuo negrąžinto avanso (minimalūs nuostoliai), nėra pagrindo priteisti papildomas 11,5 proc. palūkanas nuo avanso sumos. Remiantis Sutarties 13.4 papunkčio nuostatomis, šalys susitarė, kad Sutarties nutraukimo atveju pardavėjas (atsakovė) privalo grąžinti pirkėjui (ieškovui) visas pagal Sutartį sumokėtas sumas ir mokėti 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Taip pat, kad Sutartyje numatytų netesybų ir palūkanų dydžiai atitinka šalių iš anksto įvertintus atitinkamos šalies minimalius nuostolius dėl kitos šalies įsipareigojimų nevykdymo ir (ar) Sutarties nutraukimo ir (ar) pagrindinės sutarties nesudarymo (Sutarties 13.5 papunktis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys iš anksto įsivertino pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmes, susitarė dėl nuostolių, susijusių su avanso grąžinimu atlyginimo, teismas vadovaudamasis šiuo susitarimu juos priteisė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo, priešingu atveju reikštų dvigubą nubaudimą.

Dėl prarastos galimybės piniginės vertės kaip iš ikisutartinių santykių kilusių nuostolių atlyginimo būdo ir abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo taikymo

89. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį priteisimo. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo reikalavimą per prarastos galimybės piniginės vertės institutą, analizuodamas jo sąlygas, ir konstatavęs vienos iš tokių sąlygų (pakeičiamosios pagrindinės sutarties) nebuvimą, vien dėl to ieškovo reikalavimą atmetė. Atkreipia dėmesį, kad nors ieškovo prašomas priteisti kainų skirtumas ir nelaikytinas prarasta galimybe, toks nuostolių skaičiavimo ir įrodinėjimo būdas (objektyvus (abstraktus) metodas yra galimas. Ieškovo nuomone, pasirinktam nuostolių apskaičiavimo metodui esant galimam ir taikytinam, pagal tokį metodą atliktų skaičiavimų trūkumų nenustačius, byloje egzistavo visi faktiniai ir teisiniai pagrindai reikalavimą tenkinti.

90. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad prarastos galimybės piniginė vertė gali būti apskaičiuojama remiantis kainų skirtumo principu tik tada, kai įrodoma: 1) kad derybų metu sąžininga šalis turėjo realią, o ne hipotetinę galimybę sudaryti sandorį su konkrečiu trečiuoju asmeniu palankesnėmis sąlygomis ir 2) kad po nesąžiningo derybų nutraukimo nukentėjusi šalis per protingą terminą sudarė pradinę (nesudarytą pagrindinę) sutartį pakeitusią sutartį blogesnėmis (nei siūlė trečiasis asmuo) sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 63 punktas).

91. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam tikrais atvejais, esant šalių sudarytai preliminariajai sutarčiai, kuri teikia pagrindą pripažinti šalių derybas pasiekusiomis aukščiausią pažangos laipsnį, abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo (kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) taikymas galimas ir ikisutartinės civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022, 69 punktas).

92. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties 50, 66, 68 ir 69 punktuose išaiškino atsakovės teisę į nuostolių atlyginimą objektyviu (abstrakčiu) nuostolių apskaičiavimo metodu, nurodydama, kad CK 6.165 straipsnio nuostatose, reglamentuojančiose preliminariosios sutarties institutą, expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, tačiau atsakymą į klausimą, kokia yra atlygintinų nuostolių apimtis preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, pateikia teismų praktika. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013).

93. Taigi, pripažįstama, kad nuostoliai ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, jog nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai.

94. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas, be kita ko, remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi pripažinti 138 500 Eur atsakovės iš savo neteisėtų veiksmų gautą naudą ieškovo nuostoliais ir juos priteisti iš atsakovės. Nurodė, kad nesąžiningai apkaltinusi ieškovą atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovė siekia pasilikti sau išaugusios vertės turtą lyginant su Sutartyje sulygta jo kaina, kurią, vykdydama sutartį, atsakovė gautų iš ieškovo. Aptariamų nuostolių dydį ieškovas apskaičiavo kaip skirtumą tarp nekilnojamojo turto, kurį ketino įsigyti, rinkos vertės ir kainos, kurią ieškovas būtų sumokėjęs pagal Sutartį (295 000 Eur (viešai pardavinėjamo identiško turto su parkavimo vieta, be terasos, pardavimo kaina) – 159 500 Eur (Sutartimi sutarta ieškovo mokėtina kaina už visą turtą įskaitant parkavimo vietą ir terasą) + 3 000 Eur (neįrengtos terasos kaina, kuria mažintina Sutarties kaina) = 138 500 Eur) (1 t., b. l. 7). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį išreiškė abejones dėl turto vertės, ieškovas dublike nurodė, jog siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo, reikėtų nustatyti tikslią turto vertę, todėl prašė teismo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę (3 t., b. l. 14). Ieškovas 2022 m. lapkričio 4 d. teismui pateikė pakartotinį prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėjo, kad nežinant tikslios turto vertės, atitinkama dalis ieškinio reikalavimų, susijusių su turto verte, buvo apskaičiuoti ir grindžiami ieškovui prieinamais viešais duomenimis (pardavimų skelbimais), todėl po turto vertės ekspertizės atlikimo ir po tikrosios turto vertės nustatymo ieškovas turės tikslinti ieškinį (toje dalyje, kuri yra tiesiogiai susijusi su turto verte), todėl turto vertės nustatymo ekspertizę yra būtina paskirti kaip galima greičiau (4 t., b. l. 177–180). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad ieškovo pareikšti nuostolių reikalavimai nesusiję su turto, kurį prašo įvertinti, verte, todėl nesutiktina su ieškovo vertinimu, kad ieškinio reikalavimai iš dalies susiję su turto verte ir, ar turto rinkos vertės ir sutartinės kainos skirtumu (4 t., b. l. 181–182).

95. Ieškovas 2022 m. gruodžio 22 d. teismui pateikė paaiškinimus ir prašymą, kuriame pakartotinai prašė skirti ekspertizę, atsižvelgiant į kasacinio teismo išakinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022), jog abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo (kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) taikymas galimas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo patirtų nuostolių apskaičiavimas, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, galimas tiek pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, tiek objektyviuoju (abstrakčiu) nuostolių apskaičiavimo metodu, tačiau tam yra būtini duomenys apie turto rinkos vertę (4 t., b. l. 194–199). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl ekspertizės skyrimo tenkino, nurodydamas, kad ieškovo ieškinys yra grindžiamas nuostolių tarp sutartinės kainos ir ginčo turto rinkos kainos skirtumu, todėl tikslinga užtikrinti ieškovui teisę realizuoti savo įrodinėjimo taktiką (5 t., b. l. 83–85). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 29 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę ir pavedė teismo ekspertui atsakyti į šiuos klausimus: 1) kokia ekspertizės atlikimo metu yra nurodyto turto rinkos vertė?; 2) kokia buvo to paties pirmajame klausime nurodyto turto rinkos vertė 2021 m. lapkričio 16 d.? (5 t., b. l. 97–99).

96. Byloje 2023 m. birželio 27 d. buvo gautas teismo eksperto parengtas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, kuriame atsakant į Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartyje pateiktus klausimus nurodyta, jog vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną yra 291 000 Eurų, o rinkos vertė 2021 m. lapkričio 16 d. yra 230 000 Eur (DOK-24180). Atsižvelgdamas į Nekilnojamojo turto ekspertizės akte teismo eksperto nustatytą nekilnojamojo turto vertę 2021 m. lapkričio 16 d., ieškovas teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko keitimo (ieškinio reikalavimų mažinimo), prašydamas ieškovui iš atsakovės priteisti 73 500 Eur nuostolių, apskaičiuotų pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį – 230 000 Eur (turto, kurį atsakovė nusprendė pasilikti, rinkos vertė Atsakovo atlikto pažeidimo dieną, t. y. 2021 m. lapkričio 16 d.) – 159 500 Eur (Sutartimi sutarta ieškovo mokėtina kaina už turtą ir terasą, t. y. kaina, kurią atsakovė turėjo teisę gauti iš ieškovo pagal Sutartį) + 3 000 Eur (neįrengtos terasos kaina, kuria mažintina Sutarties kaina) = 73 500 Eur (5 t., b. l. 125–128).

97. Taigi, aptartų aplinkybių visuma įrodo, kad ieškovas, be kita ko, siekia, kad jam priteistinas nuostolių atlyginimas būtų apskaičiuotas remiantis ne konkrečiu metodu, kaip prarastos galimybės piniginė vertė, o kaip negauta nauda (negautos pajamos), remiantis sutartinės atsakomybės atveju taikomu objektyviu (abstrakčiu) nuostolių apskaičiavimo metodu, t. y. ieškovas, pasitelkęs abstraktų nuostolių apskaičiavimo metodą, savo nuostolius skaičiavo Sutartyje sulygtą turto kainą lygindamas su turto rinkos verte, buvusia atsakovo Sutarties pažeidimo metu ir šiems skaičiavimams buvo naudoti Sutartyje ir teismo paskirtos ekspertizės akte pateikti duomenys apie turto kainą. Todėl teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas aplinkybes (žr. šios nutarties 94–96 punktus) formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 90–92 punktus), iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl 73 500 Eur nuostolių atlyginimo, ir akcentuodamas pakeičiančiosios sutarties nebuvimą, neturėjo vien šiuo pagrindu atmesti prašomą priteisti nuostolių dydį, tačiau teismas įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumu.

98. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (žr. skundžiamo sprendimo 69–70 punktus), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas su atsakove Sutartyje susitarė dėl minimalių nuostolių atlyginimo, t. y. atkreipė dėmesį, jog Sutarties 13.4 papunktyje nustatyta, kad tuo atveju jei Sutarties nutraukiama jos 12.2 papunktyje numatytais pagrindais, pardavėjas per 10 darbo dienų nuo Sutarties nutraukimo dienos privalo grąžinti pirkėjui (ieškovui) visas pardavėjui (atsakovei) pagal Sutartį sumokėtas sumas ir papildomai sumokėti pirkėjui (ieškovui) 15 proc. (penkiolikos procentų) nuo turto kainos baudą, o laiku nesumokėjęs šios sumos, privalo mokėti 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos. Sutarties 13.5 papunktyje nurodyta, kad Sutartyje numatytų netesybų ir palūkanų dydžiai atitinka šalių iš anksto įvertintus atitinkamos šalies minimalius nuostolius dėl kitos šalies įsipareigojimų nevykdymo ir (ar) Sutarties nutraukimo ir (ar) pagrindinės sutarties nesudarymo. Taip pat, pažymėjo, kad šalys Sutartimi susitarė dėl minimalių nuostolių atlyginimo, o teismas iš atsakovės ieškovui priteisė 23 925 Eur baudą, 13 398 Eur netesybas ir 0,06 proc. dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžinto avanso ir baudos sumos (47 850 Eur) nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki visiško šios sumos sumokėjimo ir padarė išvadą, kad apskaičiuota bauda ir netesybos visiškai padengs ieškovo patiriamus nuotolius.

99. Taigi, viena vertus, ieškovas pagrįstai nurodė, kad esant sudarytai preliminariai sutarčiai, abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodo (kaip skirtumo tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu) taikymas galimas ir ikisutartinės civilinės atsakomybės atveju. Kita vertus, šiuo atveju nemažiau reikšminga įvertinti tai, kad šalys buvo susitarusios dėl minimalių nuostolių atlyginimo, kuriuos teismas priteisė, be to, taip pat priteisti kiti ieškovo patirti nuostoliai, susiję su lėšų investavimu, apmokėjimu už parketlentes, už dizainerio ir architekto paslaugas (23 925+13 398+1 248,97+4 597,69+768+363+25 87,81= 46 888,47), todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nusprendė, kad apskaičiuota bauda ir netesybos visiškai padengs ieškovo patirtus nuotolius, juolab kad šalys Sutartimi nebuvo aptarusios, kad, jeigu Sutarties neįvykdymu padaryta žala bus didesnė negu netesybų suma, pardavėjas turės atlyginti visus kitus pirkėjo nuostolius (įskaitant negautas pajamas) tiek, kiek jų nepadengia nurodyta bauda ir (ar) netesybos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju didesnės nuostolių sumos, nei ją nustatė pirmosios instancijos teismas, priteisimas sudarytų prielaidas pažeisti visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), kuris, be kita ko, reiškia, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis realiai prarado, ir nukentėjęs asmuo neturi teisės gauti daugiau, negu jam padaryta nuostolių (turtinė žala), bei būtų baudinio pobūdžio.

100. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė dėl vienos iš prarastos galimybės piniginės vertės taikymo sąlygos – pakeičiančiosios sutarties nebuvimo, tačiau įvertinęs apskaičiuotą baudą ir netesybas, pagrįstai nusprendė netenkinti ieškovo reikalavimo dėl 73 500 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

101. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Nurodo, kad sprendimu priteisiant atsakovei iš ieškovo 3 760 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, nebuvo tinkamai įvertinti įrodymai, kuriais atsakovė grindžia bylinėjimosi išlaidas.

102. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

103. Kaip matyti iš byloje atsakovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (DOK-1894), atsakovė iš viso prašė priteisti 7 189 Eur bylinėjimosi išlaidas. Iš kartu su prašymu pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų turinio matyti, kad dalį bylinėjimosi išlaidų sudaro 2 920 Eur suma, išmokėta atsakovės vadovui, nors prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos tik išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalis). Taip pat, 240 Eur už atsakymą į pretenziją bei 240 Eur už prašymą antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nors viena vertus, byloje nebuvo pateikta pretenzijų, kita vertus, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo antstolio buvo netenkintas ir ginčas dėl to buvo nagrinėjamas teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-15338-592/2022 atsakovės skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, taigi šios išlaidos nepriskirtinos šiai nagrinėjamai bylai ir negalėtų būti priteisiamos atsakovei sprendimą priėmus ne jos naudai. Nors ieškovas nurodo, kad kelia abejonių ir 3 180 Eur bylinėjimosi išlaidoms priskirta suma, nes nėra aišku ar jos iš tiesų buvo patirtos būtent nagrinėtoje byloje, tačiau byloje nepateikė objektyvi įrodymų, jog 3 180 Eur bylinėjimosi išlaidų suma buvo patirta kitoje byloje.

104. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2 920 Eur suma, išmokėta atsakovės vadovui, 240 Eur už atsakymą į pretenziją bei 240 Eur už prašymą antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, buvo nepagrįstai priskirtos prie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Iš bendros, atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodytos sumos, atėmus aptartas, nepagrįstai prašomas priteisti sumas (7 189–2 920–240–240=3 789 Eur), atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteisiama 1 981,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (3 789 Eur x 52,30 proc. / 100). Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinama, priteisiant atsakovei iš ieškovo 1 981,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

105. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuota teisė į nuostolių, atsiradusių dėl preliminariosios sutarties pažeidimo ir nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl ieškovo bei atsakovės apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

106. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

107. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (peticijos Nr. 18390/91); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

108. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 4 525,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą bei pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas ir 2024 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymą). Apeliacinius skundus atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022; 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-330/2023; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-44-464/2023; 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-302/2023).

109. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies šeštąją pastraipą dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip: „Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KARMO INVEST“ (juridinio asmens kodas 300925696) iš ieškovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 981,65 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.“.

Teisėjai Vilija MikuckienėLaima RibokaitėŽilvinas Terebeiza