Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1080-1097/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2025-04-08Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-04-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
2A-1080-1097/2025
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03239-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Pareiškėjas
B. Š., E. Š.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1080-1097/2025Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03239-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.1.; 3.3.1.19.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. Š. ir E. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. Š. ir E. Š. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai B. Š. ir E. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį 2024 m. lapkričio 29 d. tikslino (toliau – ir Prašymas), prašydami nutraukti pareiškėjų santuoką bendru pareiškėjų sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes „Š.“ ir „Š.“, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

2. Pareiškėjai prašyme paaiškino, kad daugiau kaip vienerius metus negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinių gyvenimo, jau kuris laikas gyvena kaip atskiros šeimos, todėl jų atžvilgiu netaikytina taikinimo procedūra. Santykių eiga (blogų santykių eiga) šeimoje abu sutuoktinius vedė prie skyrybų, gyvenant kartu išryškėjo charakterių skirtumai, skirtingas požiūris, pomėgiai, skirtingas gyvenimo būdas, skirtingas vertinimas gyvenime atsirandančių aplinkybių ar situacijų. Susitaikyti ir išsaugoti šeimą nėra galimybių.

3. Pareiškėjai nurodė, kad, gyvenant santuokoje, įgijo kilnojamojo (privalomai registruotino) turto – automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 1 500 Eur vertės, ir automobilio priekabą TEMA BOX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 800 Eur rinkos vertės, kurie po santuokos nutraukimo atitenka atitinkamai pareiškėjai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, ir pareiškėjui, kuriems nepriteistina piniginė kompensacija už sutuoktinei ir sutuoktiniui tenkančią didesnę privalomai registruotino kilnojamojo turto dalį, nes jie kompensacijos nepageidauja.

4. Pareiškėjai nurodė, kad, gyvenant santuokoje, įgijo nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: žemės sklypą su statiniais, vidutinės 7 090 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą su rūsiu, vidutinės 74 600 Eur rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų bendru susitarimu nekilnojamas turtas – žemės sklypas su statiniais – po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjai; už šį sklypą pareiškėjas kompensacijos iš pareiškėjos nereikalauja ir nepageidauja gauti, nes gyvena Danijoje ir šis turtas atitenka dukroms, kuris užtikrins jų ateitį. Pareiškėjų nekilnojamas turtas – butas su rūsiu – po santuokos nutraukimo turėtų atitekti abiem pareiškėjams lygiomis dalimis (po ½ dalį), tačiau pareiškėjas, dukrų G. Š. ir E. Š. tėvas, išlaikymą nepilnametėms dukroms nuo teismo sprendimo, patvirtinančio sutartį dėl santuokos nutraukimo, įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės skiria turtu – ½ dalimi buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini): G. Š. – 41 mėnesį po 270 Eur, iš viso: 11 070 Eur, o E. Š. – 97 mėnesius po 270 Eur, iš viso: 26 190 Eur, iš viso 37 260 Eur.

5. Pareiškėjai nurodė, kad solidariai atsakingi kreditorei AB SEB bankas pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kreditorei tinkamai (elektroniniu paštu) pranešta apie keliamą civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir kt. Pareiškėjai kreditorės atžvilgiu po santuokos nutraukimo iki galutinio atsiskaitymo lieka solidariai atsakingi.

6. Pareiškėjai prašė patvirtinti tokio turinio 2024 m. spalio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis):

„Pareiškėjai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susitarė dėl sekančių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų:

l. Klausimai, susiję su nepilnamečių dukrų G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymu, ugdymu, auklėjimu ir jų sveikatos priežiūra sprendžiami sekančiai:

1.1. Abu tėvai bendromis pastangomis rūpinsis nepilnamečių dukrų išlaikymu, auklėjimu, ugdymu ir sveikatos priežiūra.

1.2. Nepilnamečių vaikų, (duomenys neskelbtini) gimusios dukros G. Š. ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E. Š., gyvenamoji vieta nustatoma su mama B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1.3. Ginčo tarp pareiškėjų dėl tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis nėra, todėl konkreti tėvo bendravimo su vaikais tvarka nenustatoma (tėvas šiuo metu gyvena užsienyje), o pareiškėja B. Š. įsipareigoja puoselėti gerus vaikų ir buvusio sutuoktinio tarpusavio santykius, netrukdydama jiems bendrauti toliau.

1.4. Pareiškėjas E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymą (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai G. Š. ir (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai E. Š. periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki jo 25 dienos, po 325 Eur kiekvienai nuo teismo sprendimo, patvirtinusio šią sutartį dienos, iki dukrų pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad gautas pinigines lėšas pareiškėja B. Š. naudos uzufrukto teise.

2. Privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, smulkaus kilnojamojo turto klausimus pareiškėjai sprendžia sekančia tvarka:

2.1. Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 1 500 Eur rinkos vertės, po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjos B. Š. asmeninei nuosavybei.

2.2. Pareiškėjui E. Š. nepriteistina piniginė kompensacija už sutuoktinei tenkančią didesnę privalomai registruotino kilnojamojo turto dalį, nes jis nepageidauja gauti kompensaciją.

2.3. Automobilio priekaba TEMA BOX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 800 Eur rinkos vertės, po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjo E. Š. asmeninei nuosavybei.

2.4. Pareiškėjai B. Š. nepriteistina piniginė kompensacija už pareiškėjui tenkančią privalomai registruotino kilnojamojo turto – automobilio priekabą TEMA BOX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 800 Eur rinkos vertės dalį, nes ji nepageidauja gauti kompensaciją.

2.5. Pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn atitenka nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 7 090 Eur rinkos vertė, adresu (duomenys neskelbtini).

2.6. Pareiškėjai B. Š. nepriteistina piniginė kompensacija už E. Š. asmeninėn nuosavybėn atitenkantį nekilnojamą turtą – žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 7 090 Eur rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini).

2.7. Pareiškėjams po ½ dalį kiekvienam atitenka 4 (keturių) kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 74 600 Eur rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini).

2.8. Nedalinamas turtas, kuris yra asmeninė B. Š. nuosavybė, t. y. nedalinamas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2.9. Smulkų kilnojamąjį turtą (baldus, buities techniką ir kitus namų apyvokos daiktus) pareiškėjai yra pasidalinę, pradėdami gyventi atskirai, ir ateityje vienas kitam pretenzijų dėl daiktų neturės.

3. Klausimai susiję su kreditoriniais įsipareigojimais sprendžiami sekančiai:

3.1. Pareiškėjai neturi kreditorių, kurių atžvilgiu būtų atsakingi asmeniškai.

3.2. Pareiškėjai solidariai atsakingi kreditorei AB SEB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi kreditorės atžvilgiu iki galutinio atsiskaitymo.

4. Pareiškėjai vienas kitam išlaikymo nereikalauja, nes abu yra pakankamai jauno amžiaus, sveiki, darbingi, todėl turi nuolatines pajamas tiek pragyvenimui, tiek ir nepilnametėms dukroms išlaikyti.

5. Pareiškėjai pareiškia, kad dokumentų turinys jiems suprantamas, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta tarpusavio sutarimu ir gera valia.“

Atsiliepimas

7. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad dėl pareiškėjų pateiktos 2024 m. spalio 22 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo neprieštarauja, nes pareiškėjų solidari prievolė bankui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nemodifikuojama ir lieka solidaria pareiškėjų prievole.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimo tenkino: 1) nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) po santuokos nutraukimo pareiškėjai paliko santuokinę pavardę „Š.“, o pareiškėjui – jo prigimtinę pavardę „Š.“; 3) patvirtino pareiškėjų 2024 m. spalio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

9. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširusi, galimybių išsaugoti šeimą nėra, pareiškėjų santuoką nutraukė. Teismas argumentavo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjai bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, taikytis nesutinka.

10. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei bendravimo tvarkos nustatymo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto pasidalinimo ir prievolių kreditorei vykdymo po santuokos nutraukimo klausimai aptarti pareiškėjų teismui pateiktoje 2024 m. spalio 22 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktą 2024 m. spalio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, darė išvadą, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, kreditorės ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl ją patvirtino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Pareiškėjai B. Š. ir E. Š. pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslinę, prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 ir 2.7 punktus, t. y.: l) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo 2.5 punktą, nustatant, kad pareiškėjai B. Š. asmeninės nuosavybės teise atitenka nekilnojamas turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 7 090 Eur rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo 2.7 punktą, nustatant, kad pareiškėjų nekilnojamas turtas – 4 (keturių) kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 74 600 Eur rinkos vertės, kurio adresas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo natūra turėtų atitekti abiem pareiškėjams lygiomis dalimis (po ½ dalį), tačiau dukros G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), ir dukros E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), nepilnamečių dukrų tėvas E. Š. išlaikymą nepilnametėms dukroms nuo teismo sprendimo, patvirtinančio sutartį dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės skiria turtu ½ dalimi 4 (keturių) kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuris įvertintas 74 600 Eur (½ dalies vertė – 37 300 Eur), skaičiuojant kas mėnesį G. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), 41 mėnesį po 270 Eur, viso 11 070 Eur, 0,35 dalis nuo ½ buto dalies, o E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), 97 mėnesius po 270 Eur, viso 26 190 Eur, 0,14 dalis nuo ½ buto dalies, iš viso 37 260 Eur.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Teismo sprendimu, tikėtina – dėl klaidos, patvirtintas ne toks pateikto pareiškimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys. Sprendime įrašytas turto padalijimas neatitinka išreikštos sutuoktinių valios ir sutarties turinio. Dėl nurodytos priežasties, pareiškėjai teikia apeliacinį skundą ir dar kartą pateikia pareiškimą ir sutartį, atitinkančią pareiškėjų valią.

13.2. Apeliantų su apeliaciniu skundu pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu iš esmės analogiškas pareiškėjų 2024 m. lapkričio 29 d. teismui pateiktam patikslintam prašymui. Apeliantų su apeliaciniu skundu pateiktoje 2024 m. lapkričio 29 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymo priteisimo nustatyta:

„Mes, žemiau pasirašiusieji, pareiškėjai E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susitarėme dėl sekančių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų:

l. Klausimai, susiję su nepilnamečių dukrų, G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymu, ugdymu, auklėjimu ir jų sveikatos priežiūra sprendžia sekančiai:

1.1. Abu tėvai bendromis pastangomis rūpinsis nepilnamečių dukrų išlaikymu, auklėjimu, ugdymu sveikatos priežiūra.

1.2. Nepilnamečių vaikų, (duomenys neskelbtini) gimusios dukros G. Š., ir (duomenys neskelbtini) gimusios dukros E. Š., gyvenamoji vieta nustatoma su mama B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

1.3. Ginčo tarp pareiškėjų dėl tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukromis nėra, todėl konkreti tėvo bendravimo su vaikais tvarka nenustatoma (tėvas šiuo metu gyvena užsienyje), o pareiškėja B. Š. įsipareigoja puoselėti gerus vaikų ir buvusio sutuoktinio tarpusavio santykius, netrukdydama jiems bendra toliau.

1.4. Pareiškėjas E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti išlaikymą (duomenys neskelbtini) gimusia dukrai G. Š. ir (duomenys neskelbtini) gimusiai dukrai E. Š., skaičiuojant nuo teismo sprendimo, patvirtinančio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės turtu – 1/2 (keturių) kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, kuris įvertintas 74 600 Eur, (1/2 dalies vertė – 37 300 Eur), skaičiuojant kas mėnesį G. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), 41 mėnesį po 270 Eur, viso 11 070 Eur, 0,35 dalių, nuo ½ buto dalies, o E. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), 97 mėnesį po 270 Eur, viso 26 190 Eur, 0,14 dalių, nuo 1/2 buto dalies, iš viso 37 260 Eur.

2. Privalomai registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, smulkaus kilnojamojo turto klausimus pareiškėjai sprendžia sekančia tvarka:

2.1. Automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės 1 500 Eur rinkos vertės, po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjai B. Š., asmenine nuosavybe.

2.2. Pareiškėjui E. Š. nepriteistina piniginė kompensacija už sutuoktinei tenkančią didesnę privalomai registruotino kilnojamojo turto dalį, nes jis nepageidauja gauti kompensaciją.

2.3. Automobilio priekaba TEMA BOX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 800 Eur rinkos vertės, po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjui E. Š., asmenine nuosavybe.

2.4. Pareiškėjai B. Š. nepriteistina piniginė kompensacija už pareiškėjui tenkančią privalomai registruotino kilnojamojo turto – automobilio priekabą TEMA BOX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 800 Eur rinkos vertės dalį, nes ji nepageidauja gauti kompensaciją, nes pareiškėjas kitais sutarties punktais atsisako didesnės turto vertės.

2.5. Pareiškėjai B. Š. asmeninėn nuosavybėn atitenka nekilnojamas turtas – žemės sklypas su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 7 090 Eur rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini)

2.6. Pareiškėjui E. Š. nepriteistina piniginė kompensacija už pareiškėjai B. Š. asmeninėn nuosavybėn atitenkantį nekilnojamą turtą – žemės sklypą su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės 7 090 Eur rinkos vertės, adresu (duomenys neskelbtini), nes jis kompensacijos atsisako dukrų naudai.

2.7. Į dalintino turto sąrašą netraukiamas ir nedalinamas turtas, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio, B. Š., nuosavybė, t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2.8. Smulkų kilnojamą turtą (baldus, buities techniką ir kitus namų apyvokos daiktus) pareiškėjai pasidalinę, pradėdami gyventi atskirai, ir ateityje vienas kitam pretenzijų dėl daiktų neturės.

2.9. Šioje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai atitenka didesnė viso dalijamo turto vertė, o pareiškėjas nereikalauja jokių kompensacijų dėl turto, numatyto punktuose Nr. 2.1., Nr. 2., nes visa didesnė turto vertė liks ne tik pareiškėjai, o ir užtikrins dukterų finansinę gerovę, užtikrins dukterų gerą turtinę padėti. Pareiškėjas neabejoja pareiškėjos tinkamu tėvų valdžios vykdymu ir kad pareiškėja tinkamai valdys visą turtą tam, kad dukterys būtų tinkamai aprūpintos ir būtų patenkinti visi poreikiai.

3. Klausimai, susiję su kreditoriniais įsipareigojimais, sprendžiami sekančiai:

3.1. Pareiškėjai neturi kreditorių, kurių atžvilgiu būtų atsakingi asmeniškai.

3.2. Pareiškėjai solidariai atsakingi kreditorės AB SEB bankas atžvilgiu pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo iki galutinio atsiskaitymo kreditorės atžvilgiu lieka atsakingi solidariai.

4. Pareiškėjai vienas kitam išlaikymo nereikalauja, nes abu yra pakankamai jauno amžiaus, sveiki, darbingi, todėl turi nuolatines pajamas tiek pragyvenimui, tiek ir nepilnametėms dukroms išlaikyti.

5. Šalys informuotos, kad keisti sutarties sąlygas kitaip, negu numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalyje, negalima.

6. Pareiškėjai pareiškia, kad dokumentų turinys jiems suprantamas, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta tarpusavio sutarimu ir gera valia.“

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Apeliacinis skundas pateiktas pareiškėjams piktnaudžiaujant teise, nes jokios klaidos teismas, tvirtindamas pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepadarė. Pareiškėjai siekia, apeidami 2024 m. lapkričio 18 d. teismo nutartį dėl pareiškimo trūkumų šalinimo, be banko sutikimo perleisti buto nuosavybės teisę dukroms.

14.2. Pareiškėjai teismui pateikė tvirtinti 2024 m. spalio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo kitokios nuostatos dėl buto pasidalinimo, t. y. pareiškėjai susitarė, kad butas atitenka pareiškėjams lygiomis dalimis, taip pat buvo susitarta, kad pareiškėjas išlaikymą dukroms teikia piniginėmis išmokomis (po 325 Eur / mėn. kiekvienai). Ši sutartis buvo teismo priimta, bankas teikė poziciją būtent dėl tokios sutarties, jai neprieštaravo, nes ji nepažeidė banko teisių. Su apeliaciniu skundu teikiama 2024 m. lapkričio 29 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymo priteisimo iš viso nebuvo pateikta teismui, ji teikiama tik su apeliaciniu skundu, bankas neturėjo galimybės dėl jos pasisakyti. Analogiško turinio sutartis buvo teikiama teismui bylos pradžioje kaip 2024 m. spalio 28 d. taikos sutartis, tačiau teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė jos trūkumus, įskaitant ir tai, jog sutarties nuostatos dėl išlaikymo priteisimo turtu pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises.

14.3. Jei 2024 m. lapkričio 29 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių būtų priimta nagrinėti teisme ir pateikta bankui pozicijos pateikimui, bankas prieštarautų tokios sutarties tvirtinimui, nes jos nuostatos dėl buto perleidimo pareiškėjų dukroms pažeidžia banko teises. Bankas yra pareiškėjų kreditorius pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis), kurios vykdymo užtikrinimui iki visiško sutarties įvykdymo yra įkeistas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, kurį pareiškėjai ketina perleisti nepilnametėms dukroms kaip išlaikymą turtu. Hipotekos lakšte nustatyta, kad įkeistas daiktas negali būti perleistas be hipotekos kreditoriaus sutikimo (hipotekos lakšto 4.1 punktas). Bankas nesutinka leisti perleisti butą ne kredito gavėjui, be to, nepilnamečiams asmenims, todėl apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, bankas prašo jį atmesti. Turto nuosavybės perleidimas pažeidžia kreditoriaus interesus, nes buto dalis, priklausanti nepilnamečiam asmeniui, negalės būti išvaržyta iki šio asmens pilnametystės.

14.4. Išlaikymo teikimas natūra įkeistu turtu neatitinka ir nepilnamečių vaikų interesų, nes nepilnametis asmuo vietoj išlaikymo pinigais, kurie galėtų būti naudojami jo kasdienių poreikių tenkinimui, gautų apsunkintą skolomis daiktą, iš kurio, nevykdant Kredito sutarties, būtų pradėtas išieškojimas. Nėra aišku, kaip buto nuosavybės turėjimas geriau patenkins pareiškėjų dukrų poreikius. Be to, dukros lieka gyventi su pareiškėja, taigi išlaikymą dukroms turi teikti tik pareiškėjas, tačiau kaip išlaikymas perduodamas visas butas, t. y. ir pareiškėjos 1/2 buto dalis. Butas dukroms atitenka lygiomis dalimis, nors jų gautinas išlaikymas iki pilnametystės nėra vienodas dėl skirtingo amžiaus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Pažymėtina, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Dėl naujų įrodymo (ne)priėmimo

18. Suinteresuotas asmuo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus: suinteresuoto asmens ir pareiškėjų sudarytą 2016 m. lapkričio 24 d. hipotekos sutartį, kuria pareiškėjų prievolių suinteresuotam asmeniui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo užtikrinimui iki visiško sutarties įvykdymo yra įkeistas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas. Suinteresuoto asmens nuomone, minėto įrodymo turinys pagrindžia atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad pareiškėjų su apeliaciniu skundu pateikta 2024 m. lapkričio 29 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymo priteisimo pažeidžia suinteresuoto asmens interesus. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad šio įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tik po apeliacinio skundo pateikimo, nes iki tol pareiškėjai banko interesus pažeidžiančių reikalavimų neformulavo.

19. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens pateiktas įrodymas – suinteresuoto asmens ir pareiškėjų 2016 m. lapkričio 24 d. hipotekos sutartis, kuria pareiškėjų prievolių suinteresuotam asmeniui pagal (duomenys neskelbtini) kredito sutartį vykdymo užtikrinimui iki visiško sutarties įvykdymo yra įkeistas pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susijęs su sprendžiamo klausimo dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimu, informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymo turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje konkrečioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. pateikti duomenys atitinka sąsajumo su sprendžiamu klausimu reikalavimus, poreikis juos pateikti atsirado po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teismui teikiamas papildomas įrodymas – suinteresuoto asmens ir pareiškėjų 2016 m. lapkričio 24 d. hipotekos sutartis, priimtina ir vertintina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Dėl apeliacinio skundo esmės

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kreipėsi 2024 m. lapkričio 8 d. Teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą nutartyje nurodytiems pareiškimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti.

22. Pareiškėjai 2024 m. lapkričio 29 d. teismui pateikė patikslintą prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė teismui tvirtinti 2024 m. spalio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, pareiškėjų santuoką nutraukė bei patvirtino pareiškėjų pateiktą 2024 m. spalio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, be kita ko, sprendė, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, kreditorės ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

23. Dėl šio teismo sprendimo pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, prašydami apeliacinės instancijos teismo pakeisti skundžiamu teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 ir 2.7 punktus. Pareiškėjai nurodo, kad teismo sprendimu patvirtintas ne toks pateikto pareiškimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys – sprendime įrašytas turto padalijimas neatitinka išreikštos sutuoktinių valios ir sutarties turinio. Dėl nurodytos priežasties, pareiškėjai nurodo teikiantys apeliacinį skundą ir dar kartą pateikiantys pareiškimą bei 2024 m. lapkričio 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymo priteisimo, atitinkančią pareiškėjų valią.

24. Taigi, šioje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, nekilnojamojo turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. CK 3.51 straipsnyje įtvirtinta, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Santuoka šiame straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

26. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

27. Kilus ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu ir visos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi atitikti įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška. Šalims nesusitarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, kad nebūtų išorinių aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią.

28. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu patvirtintos pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 ir 2.7 punktus, juos išdėstant taip, kaip nurodyta pareiškėjų su apeliaciniu skundu pateiktoje 2024 m. lapkričio 29 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymo priteisimo, negali būti tenkinamas, tačiau apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nes dalis skundžiamu teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka pareiškėjų valios ir / arba ši valia nebuvo tinkamai išsiaiškinta pirmosios instancijos teisme.

29. Pirma, viena vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino ir į skundžiamą sprendimą įtraukė ne tokio turinio pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kokią pateikė pareiškėjai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai su 2024 m. lapkričio 29 d. patikslintu prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu pateikė 2024 m. spalio 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir būtent šios sutarties turinį be esminių neatitikimų pirmosios instancijos teismas įtraukė į skundžiamą sprendimą. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad teismas skundžiamu sprendimu patvirtino kitokio turinio santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, negu pateikė pareiškėjai.

30. Antra, apeliantų su apeliaciniu skundu pateikta 2024 m. lapkričio 29 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymo priteisimo, taip pat ir joje nurodytos 2.5 ir 2.7 punktų formuluotės, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, todėl tokio turinio sutartis pirmosios instancijos teismo negalėjo būti nei įvertinta atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu, nei įtraukta į skundžiamą teismo sprendimą. Su pirminiu pareiškėjų prašymu teikta taikos sutartis teismo nebuvo priimta, teismo nutartimi nustačius terminą pareiškimo ir sutarties trūkumams šalinti.

31. Trečia, CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018). Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas dėl naujai pareikšto apeliantų reikalavimo pakeisti teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.5 ir 2.7 punktus taip, kaip jie formuluojami pareiškėjų kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje 2024 m. lapkričio 29 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali pasisakyti ir nepasisako, nes jis neatitinka aptarto teisinio reglamentavimo bei suformuotos kasacinio teismo praktikos (CPK 312 straipsnis), juolab, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti pareiškėjų naujai su apeliaciniu skundu pateiktos 2024 m. lapkričio 29 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymo priteisimo, taip pat ir jos 2.5 ir 2.7 punktų, atitikties CK 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimams aspektu.

32. Ketvirta, kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, įvertinus pareiškėjų 2024 m. lapkričio 29 d. pirmosios instancijos teismui pateikto patikslinto prašymo dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį ir su šiuo prašymu pateiktos pareiškėjų 2024 m. spalio 22 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį, matyti, kad patikslintame prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu nurodomos aplinkybės dėl pareiškėjų susitarimo dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo nutraukiant pareiškėjų santuoką, kompensacijų už sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydžio ir formos visiškai neatitinka su minėtu prašymu pateiktos 2024 m. spalio 22 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatų atitinkamais klausimais.

33. Kaip matyti iš dokumentų turinio, pareiškėjai nurodytame prašyme nurodė, kad pareiškėjų bendru susitarimu pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – žemės sklypas su statiniais – po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjai, už šį sklypą pareiškėjas kompensacijos iš pareiškėjos nereikalauja. Tuo tarpu pagal kartu su prašymu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.5 punktą, minėtas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais – po santuokos nutraukimo atitenka pareiškėjui, pagal su prašymu pateiktos sutarties 2.6 punktą pareiškėjai nepriteistina piniginė kompensacija už pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn atitenkantį minėtą nekilnojamą turtą. Be to, prašyme nurodoma, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu po santuokos nutraukimo turėtų atitekti abiem pareiškėjams lygiomis dalimis (po 1/2 dalį), tačiau dukrų tėvas pareiškėjas išlaikymą nepilnametėms dukroms nuo teismo sprendimo, patvirtinančio sutartį dėl santuokos nutraukimo, įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės skiria turtu – 1/2 dalimi minėto buto su rūsiu, G. Š. – 41 mėnesį po 270 Eur, iš viso: 11 070 Eur, o E. Š. – 97 mėnesius po 270 Eur, iš viso: 26 190 Eur, iš viso 37 260 Eur. Tuo tarpu pagal sutarties 1.4 punktą pareiškėjas įsipareigojo teikti išlaikymą dukroms periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki jo 25 dienos, po 325 Eur kiekvienai nuo teismo sprendimo, patvirtinusio šią sutartį dienos, iki dukrų pilnametystės, pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nusistatant, kad gautas pinigines lėšas pareiškėja naudos uzufrukto teise. Sutarties 2.7 punktu nustatyta, kad butas su rūsiu atitenka po 1/2 dalį pareiškėjams.

34. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu patvirtintos pareiškėjų 2024 m. spalio 22 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo nutraukiant pareiškėjų santuoką, kompensacijų už sutuoktiniui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo, išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams dydžio ir formos, iš esmės prašydami pakeisti šias patvirtintas sutarties sąlygas sąlygomis, iš esmės tapačiomis pareiškėjų patikslintame prašyme šiais klausimais nurodytoms sąlygoms.

35. Taigi, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjams pateikus prieštaringus patikslintą 2024 m. lapkričio 29 d. prašymą ir 2024 m. spalio 22 d. sutartį, susiklostė situacija, kai, nors pirmosios instancijos teismas patvirtino būtent tokio turinio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kokią pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškėjai, tačiau, nagrinėjant patikslintą prašymą ir tvirtinant pareiškėjų pateiktą sutartį, nebuvo aiški tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo padarinių, o, atsižvelgiant į pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimus, spręstina, kad pareiškėjų su patikslintu prašymu pateiktos sutarties dalis dėl dalies santuokos nutraukimo padarinių neatitiko ir neatitinka pareiškėjų valios.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, kilus abejonių dėl tikrosios šalių valios, turėjo imtis veiksmų pareiškėjų tikrajai valiai nustatyti. To nepadarius, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad dalis patvirtintos sutarties galimai neatitinka pareiškėjų valios, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir, atitinkamai, sutartis negalėjo būti patvirtinta. Teismui pareiškėjų teiktų dokumentų tarpusavio prieštaros turėjo būti pašalintos, tiksliai nustatant tiek pareiškėjų valią, tiek kreditorės poziciją dėl pareiškėjų prašymų, susijusių su kreditorės teisėmis bei teisėtais interesais. Pareiškėjams su apeliaciniu skundu pateikus naują 2024 m. lapkričio 29 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir išlaikymo priteisimo, kuri atitinka jau pirmosios instancijos teismui pateikto patikslinto prašymo dėl santuokos nutraukimo turinį, tačiau neatitinka su patikslintu pareiškimu teiktos ir teismo patvirtintos sutarties turinio, turi būti išsiaiškinta tikroji pareiškėjų valia, nustatyta šią valią atitinkanti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ši sutartis pateiktina kreditorei, siekiant išsiaiškinti, ar jos nuostatos nepažeidžia kreditorės interesų, vertintina, ar ši sutartis atitinka teisės aktų reikalavimus ir kt.

Dėl procesinės bylos baigties

37. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).

38. Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą priėmė neištyręs, neatskleidęs reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų dėl šalių valios dėl dalies santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu padarinių, todėl darytina išvada, jog nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį bei pobūdį, negalima šių klausimų išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą reikšminga apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad tik pirmosios instancijos teisme pareiškėjai turi teisę tikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-11398-329/2024, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Latvelė