Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir suinteresuoto asmens antstolės Ilonos Girdenienės atskiruosius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės Ilonos Girdenienės veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius Palangos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į antstolę Iloną Girdenienę su skundu dėl antstolės neteisėtų veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0051/04/00480, Nr. 0051/04/00850, Nr. 0051/06/00307, Nr. 0051/07/01470, Nr. 0051/09/00662 ir prašė panaikinti antstolės 20105-01-27 patvarkymą Nr. S-1649 dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos nuteistųjų parduotuvėje; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos jam kaip skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai grąžinti tokias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms tokioje dalyje, kurioje yra apribojama jo kaip skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos nuteistųjų parduotuvėje; panaikinti atitinkamus vykdomuosius raštus dėl senaties termino, nes pagal antstolės neatsiųstus vykdomuosius raštus gali būti, kad yra suėjusi senatis.Antstolė Ilona Girdenienė 2016-06-01 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0051/04/00480, Nr. 0051/04/00850, Nr. 0051/06/00307, Nr. 0051/07/01470, Nr. 0051/09/00662 0004/15/00998 persiuntė Plungės rajono apylinkės teismui.Plungės rajono apylinkės teismas 2016-06-23 nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtais antstolės Ilonos Girdenienės veiksmus, 2015 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-1649 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko A. K. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdomosiose bylose, kurios užvestos teismo sprendimų pagrindu vykdomieji raštai pateikti vykdyti nepraleidus įstatyme numatyto termino. Senaties terminas dokumentui pateikti vykdyti negali būti tapatinamas su dokumento vykdymo (išieškojimo) senaties terminu. Pagal teismo sprendimą išduoto vykdomojo dokumento vykdymo (išieškojimo) senaties termino įstatymas nenustato, todėl pagrindo nutraukti šias vykdomąsias bylas nėra. Vykdomoji byla Nr. Nr. 0051/07/01470 užvesta pagal 2004-06-20 Akmenės rajono policijos komisariato išduotą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5.12-524, tai yra baudos pareiškėjui paskyrimo. Teismas nustatė, kad negalima daryti išvados, jog antstolė ilgiau nei du metus neatliko jokių vykdymo veiksmų, skolos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės neveikimo, o būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą baudą, mokėti skolą, domėtis vykdymo proceso eiga, bendradarbiauti su antstole, todėl padarė išvadą, kad vykdymo senaties terminas nėra suėjęs. Antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, 2015-01-27 priėmė patvarkymą Nr. S-1649 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje sąskaitoje, kuriuo areštavo 1051,15 EUR skolos ir 556,93 EUR vykdymo išlaidų, iš viso – 1608,08 EUR, esančių Kalėjimų departamento prie LR TM Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančių A. K.. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, antstolės veiksmai, 2015 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-1649 nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažįstami neteisėtais. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolė Ilona Girdenienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-06-23 nutarties dalį, kuria antstolės Ilonos Girdenienės veiksmai pripažinti neteisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Įstatymas nenumato, kad negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tokios praktikos laikosi ir kiti aukštesnės instancijos teismai. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė, jog skundo reikalavimui dėl antstolės 2015-01-27 patvarkymo Nr. S-1649 panaikinimo, pateikti suėjo CPK 512 straipsnyje numatytas naikinamasis terminas, todėl pirmosios instancijos teismas minėtą skundo dalį turėjo palikti nenagrinėtą. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti antstolės patvarkymą Nr. S-1649, grąžinti areštuotas artimųjų siųstas lėšas (25 EUR), patikslinti, kokia skolos suma susidarė pagal patvarkymą Nr. S-1643, panaikinti vykdomąją bylą Nr. 0051/07/01470 dėl senaties termino, įpareigoti antstolę informuoti, kodėl vykdomoji byla Nr. 2-765-514/2006 susidvejino, įpareigoti antstolę teisingai perskaičiuoti vykdymo išlaidas ir atitinkamai jas sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti vykdomąsias bylas suėjus vykdymo senačiai neįvertinęs aplinkybės, jog pareiškėjas nuo 2004 m. atlieka bausmę, tačiau patvarkymai dėl skolos išieškojimo atsiųsti tik 2015 metais. Pareiškėjas nesutinka, jog iš jo gaunamų piniginių lėšų išskaičiuojama 50 procentų antstolei įsiskolinimams dengti.Atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nurodo, kad pagrindo nutraukti išieškojimą pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2006-06-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-765-514/2006 dėl 775,15 EUR skolos išieškojimo VSDFV Klaipėdos skyriui nėra pagrindo, kadangi pareiškėjas niekada nėra vykdęs šio teismo sprendimo, be to, šioms byloms įstatymai nenumato senaties terminų. Dėl kitos atskirojo skundo dalies teisėtumo ir pagrįstumo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, suinteresuoto asmens antstolės Ilonos Girdenienės atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl suinteresuoto asmens antstolės Ilonos Girdenienės atskirojo skundo

Antstolė Ilona Girdenienė savo atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė, jog skundo reikalavimui dėl antstolės 2015-01-27 patvarkymo Nr. S-1649 panaikinimo pateikti suėjo CPK 512 straipsnyje numatytas naikinamasis terminas, todėl pirmosios instancijos teismas minėtą skundo dalį turėjo palikti nenagrinėtą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.Iš vykdomosiose bylose Nr. 0051/04/00850, 0051/07/01470, 0051/04/00480, 0051/06/00307, 0051/09/00662 įrodymų nustatyta, kad antstolė 2015-01-27 priėmė Patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-1643, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė tos pačios dienos Patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-1649, įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė taip pat priėmė 2015-01-27 Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-1646 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-1648. Minėti patvarkymai bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas pareiškėjui išsiųsti 2015-01-27 (v. b. l. 33, vykdomoji byla Nr. 0051/09/00662. CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 510 straipsnis reglamentuoja tvarką, kuria gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, antstolė 2015-01-27 patvarkymuose išaiškino antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimo tvarką. Atskirajame skunde pareiškėjas pripažįsta, kad minėtus patvarkymus gavo kalinimo įstaigoje 2015 metų sausio mėnesį. Pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriame vienas iš reikalavimų yra panaikinti 2015-01-27 patvarkymą, kuriuo iš pareiškėjo sąskaitos atliekamos išskaitos, gautas antstolės kontoroje 2016-05-26, tai yra, daugiau nei po vienerių metų po skundžiamo 2015-01-27 patvarkymo priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis formuojama teismų praktika, sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjas pateikdamas skundą dėl 2015-01-27 patvarkymo praleido naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą skundui paduoti. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas tokį skundą turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą dėl šios pareiškėjo skundo dalies nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008). Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolė nukreipdama išieškojimą į pareiškėjo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarkos (CPK 733-743 straipsniai).CPK 733–743 straipsniuose reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Antstolė 2015-01-27 patvarkymu Nr. S-1643, pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi, antstolė laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, jog įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog laisvės atėmimo vietos sąskaitoje piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnio apimtį, tai yra, pareiškėjas gauna pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. Esant šioms aplinkybėms, anksčiau nurodytais motyvais antstolės atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl pareiškėjo A. K. atskirojo skundo

Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti vykdomąsias bylas suėjus vykdymo senačiai neįvertinęs aplinkybės, jog pareiškėjas nuo 2004 m. atlieka bausmę, tačiau patvarkymai dėl skolos išieškojimo atsiųsti tik 2015 metais. Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė Ilona Girdenienė vykdo vykdomąsias bylas: Nr. 0051/04/00480 dėl 181,01 EUR baudos išieškojimo išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004-02-09 išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0051/04/00850 dėl 42,72 EUR skolos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-05-25 išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0051/06/00307 dėl 32,56 EUR skolos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal 2006-03-17 Klaipėdos apygardos teismo 2006-03-17 išduotą vykdomąjį raštą; Nr. 0051/07/01470 dėl 21,72 EUR skolos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal 2004-06-20 Akmenės r. PK išduotą nutarimą; Nr. 0051/09/00662 dėl 775,15 EUR skolos išieškojimo VSDFV Palangos skyriui pagal 2006-11-16 Plungės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/07/01470 dėl 21,72 EUR skolos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pagal 2004-06-20 Akmenės r. PK išduotą nutarimą nėra pagrindo.Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, jog, kadangi nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, tai turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dviejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų.Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Nors nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 str. 1 d. redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 str. 1 d. nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013-11-19 Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII - 601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo atžvilgiu priimto nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas yra dveji metai.Iš vykdomosios bylos Nr. 0051/07/01470 duomenų nustatyta, kad vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas nebuvo pažeistas, kadangi nutarimas skirti baudą priimtas 2004-06-20, antstolės kontoroje gautas 2004-08-26. Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinių nuobaudų vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolė periodiškai užklausė kredito įstaigų apie skolininko turimas pinigines lėšas, VSDFV apie pareiškėjo darbą, turimas transporto priemones ir nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolė nebūtų atlikusi vykdymo veiksmų. Pažymėtina, jog visos užklausos atliktos vykdomoje byloje Nr. 0051/04/00480, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti, jog 2 metus dėl aplaidumo ar kitų priežasčių antstolė neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Iš šioje vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas yra pasirašęs nutarime, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda – bauda, todėl jam buvo žinoma apie paskirtą baudą, todėl darytina išvada, kad apeliantas privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole (CPK 644 straipsnis). Siūlymas sumokėti baudą išsiųstas nutarime nurodytu pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pajamų negavo, nedirbo, todėl realiai antstolė neturėjo galimybės išieškoti baudų. Vykdomoji byla Nr. 0051/09/00662 užvesta dėl 775,15 EUR skolos išieškojimo VSDFV Palangos skyriui pagal 2006-11-16 Plungės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-765-514/2006. Vadovaujantis CPK 584 straipsniu, be kitų dokumentų vykdytini CPK nustatyta tvarka teismų sprendimai, priimti civilinėse bylose. Vadovaujantis vykdomojo rašto išdavimo metu galiojusios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatyta, jog vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (2009-05-05). Kadangi vykdomojo dokumento vykdymo senaties termino nei CK, nei CPK nenustato, todėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0051/09/00662 nėra. Kitos trys vykdomosios bylos Nr. 0051/04/00480, 0051/04/00850, 0051/06/00307 užvestos vykdomųjų dokumentų pagrindu, kurie išduoti baudžiamosiose bylose. Vykdomosiose bylose Nr. 0051/04/00850, 0051/06/00307 vykdomieji raštai išduoti dėl proceso išlaidų išieškojimo, Vykdomoje byloje Nr. 0051/04/00480 išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo BK 235 straipsnio 1 dalies, 236 straipsnio 1 dalies pagrindu.Pagal CPK 584 straipsnį CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini taip pat ir teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu. Nepateikiamas vykdyti ir nevykdomas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, jeigu yra suėjusi BK 96 straipsnyje nustatyta apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BPK 337 straipsnio 1 punktas). Pagal BK 96 straipsnį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, arba per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų, per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų. Iš minėtose bylose esančių įrodymų matyti, kad vykdomieji raštai išduoti baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimus, todėl atsižvelgiant į tai, kad po nuosprendžių įsiteisėjimo dar nepraėjo penkiolika metų, bei įvertinus aplinkybes, kad antstolė nuolatos ir nuosekliai atliko vykdymo veiksmus, siekdama, kad išieškomos sumos būtų išieškotos, pagrindo pripažinti, jog suėjo šių vykdomųjų bylų vykdymo senaties terminai, nėra. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0051/06/00307 pareiškėjas dar 2007 metais kreipėsi į antstolę su pranešimu, kad neturi galimybės sumokėti išieškomos sumos, vykdomoje byloje Nr. 0051/09/00662 pareiškėjas 2015-06-22 kreipėsi į antstolę su prašymu nurodyti tikslią skolos sumą, antstolė išsamiai 2015-07-16 pranešimu pareiškėjui išaiškino, kiek vykdomųjų bylų dėl kokių išieškojimų vykdoma, nurodė tikslias skolų sumas. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad vykdymas užsitęsė dėl pareiškėjo vengimo vykdyti išduotus vykdomuosius dokumentus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skundas aukščiau nurodytais motyvais netenkintinas. Pareiškėjui išaiškintina, kad informaciją apie skolos sumą, susidariusią pagal patvarkymą Nr. S-1643 turi teisę gauti iš antstolės. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo reikalavimo įpareigoti antstolę teisingai perskaičiuoti vykdymo išlaidas ir atitinkamai jas sumažinti, kadangi tokių reikalavimų pareiškėjas nebuvo pareiškęs skunde dėl antstolio veiksmų. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame (atskirajame) skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 512, 733–743 straipsniai), todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo A. K. skundas iš dalies ir pripažinti neteisėtais antstolės Ilonos Girdenienės veiksmai, 2015 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-1649 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko A. K. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ir bylą šioje dalyje nutraukti, kitą nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį:

panaikinti nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjo A. K. skundas iš dalies ir pripažinti neteisėtais antstolės Ilonos Girdenienės veiksmai, 2015 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. S-1649 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko A. K. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vykdomąsias bylas Nr. 0051/04/00850, Nr. 0051/07/01470, Nr. 0051/04/00480, Nr. 0051/06/00307, Nr. 0051/09/00662 grąžinti antstolei Ilonai Girdenienei.