- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1590-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08100-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
- Atsakovas
- V. Š., V. G., S. K., A. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. Š. (V. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams V. Š. (V. Š.), V. G. (V. G.), S. K. ir A. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovus V. Š., V. G., S. K. ir A. K. atlikti veiksmus – per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti ieškovę su jos atstovais į atsakovams priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; (duomenys neskelbtini); ir (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti elektros apskaitos prietaisų iškėlimo darbus, už kiekvieną pradelstą dieną kiekvienam atsakovui skirti po 50 eurų baudą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai V. Š., V. G. ir S. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriais prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nurodydama, kad atsakovai pilnai įvykdė ieškinio reikalavimus ir patvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė ir priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų V. Š., V. G., S. K. ir A. K. ieškovės naudai 109 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 27,25 Eur; taip pat lygiomis dalimis priteisė iš atsakovų valstybei 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
5. Nutraukdamas bylą, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybę, jog ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, kad atsakovai ieškovės ieškinyje reiškiamus reikalavimus patenkino geruoju po ieškinio pareiškimo, sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų, todėl priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis 109 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 27,25 Eur.
6. Taip pat priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantas (atsakovas) V. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo V. Š. ieškovės naudai priteista 27,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir valstybės naudai 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas įvykdė ieškovės reikalavimą po kreipimosi į teismą, todėl priėmė neteisingą nutartį, nepagrįstai priteisdamas iš atsakovo dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio reikalavimo esmė – patekimas į atsakovams priklausančias patalpas (butą) ir ketinimas iškelti elektros skaitiklį į bendrą elektros spintą. Nepaisant to, kad naujas išmanusis skaitiklis buvo įrengtas už atsakovo buto ribų, tačiau nei pati ieškovė, nei jokios kitos tarnybos po kreipimosi į teismą nebuvo atsakovo įleisti į jam priklausantį butą ir neatliko bute esančio skaitiklio iškėlimo darbų, t. y. elektros skaitiklis iki šiol yra atsakovo bute. Taigi planinis Energijos operatoriaus (toliau – ESO) skaitiklio įrengimas už atsakovui priklausančio buto ribų, kaip numatyta projekte - vartotojų apskaitos prietaisų įrengimas grupinėse apskaitos skyduose, nėra tiesiogiai susijęs su ieškovės ieškinio reikalavimu ir nekaip nepakeitė faktines aplinkybes, kurios buvo iki ieškovės kreipimosi į teismą ir išliko nepakeistomis iki šios dienos.
7.2. Ieškovės kreipimosi į teismą nepagrįstumas pasireiškia ir tuo, jog prieš kreipdamasi į teismą ieškovė neaptarė su ESO visų galimybių dėl projekto įvykdymo, neatliekant skaitiklių iškėlimo iš buto (-ų), o padarė tai tik po kreipimosi į teismą. Ieškovei po kreipimosi į teismą, bendradarbiaujant su ESO, buvo surasta alternatyva skaitiklių iškėlimo iš atsakovų butų sprendimui - tai išmaniųjų skaitiklių įrengimas už buto ribų, nepatenkant į atsakovų butus ir nedemontuojant esamus bute skaitiklius - tai atitiko projekto sąlygas: vartotojų apskaitos prietaisų įrengimas grupinės apskaitos skyduose. Tad toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas.
Atsiliepimas
2. Ieškovė UAB „Mano būstas Vilnius“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su atsakovo V. Š. atskiruojo skundo argumentais ir prašė atskirojo skundo netenkinti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nagrinėjamu atveju, jei atsakovai būtų įsileidę administratorių į patalpas ir leidę tinkamai be ginčų užbaigti elektros rekonstrukcijos projektą, administratorius nebūtų buvęs priverstas kreiptis į teismą siekiant apginti daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų teises ir interesus.
8.2. Šiuo atveju ne butų administratorius įrengė naujus skaitiklius, aptarnaujančius atsakovų patalpas/butus, o paslaugų tiekėjas ESO. Būtent administratoriui po pasikreipimo į teismą nuolat gaunant gyventojų skundus bei atsižvelgiant į tai, kad teisminio proceso metu atsakovai niekaip nesutiko įsileisti administratoriaus į jiems priklausančias patalpas/butus, administratorius gyventojų paragintas kreipėsi į ESO. Kiek administratoriui žinoma, ESO kreipėsi tiek raštu, tiek telefonu į atsakovus, tačiau šiems nebendradarbiaujant, ESO pats priėmė sprendimą atjungti bute esančius skaitiklius ir įrengė naujus bendrojo naudojimo patalpose. Administratorius šią informaciją gavęs atitinkamai atsisakė ieškinio.
8.3. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir veikė atstovaudama gyventojų interesus, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė būtent atsakovų veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, nutraukus civilinę bylą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, iš atsakovo V. Š. ieškovės naudai priteista 27,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir valstybės naudai 26,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
16. Prieš pradedant nagrinėti atskirąjį skundą išsprendžiamas klausimas dėl apelianto (atsakovo) V. Š. kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų – ieškovės ir atsakovo susirašinėjimai dėl taikaus ginčo išsprendimo galimybės; atsakovo susirašinėjimai su ESO dėl galimybės atlikti veiksmus ir bendradarbiavimo tuo pagrindu; ESO pranešimas, kad atsakovo butui yra įrengtas naujas skaitliukas; Projekto sudėties žiniaraštis ir aiškinamasis raštas.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Nagrinėjamu atveju nors apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra datuoti ankstesne nei pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis, data, tačiau vertinant jų turinį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti nauji įrodymai (bent jų dalis) yra reikšminga objektyviam nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima ir vertins kompleksiškai su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Minėta, kad atsakovas V. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria, nutraukus civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams V. Š., V. G., S. K. ir A. K. dėl įpareigojimų atlikti veiksmus, iš atsakovo V. Š. ieškovės bei valstybės naudai buvo priteista dalis pastarųjų patirtų bylinėjimosi / dokumentų siuntimo išlaidų. Apeliantas (atsakovas) laikosi pozicijos, kad ieškovės ieškinio reikalavimai nei iki civilinės bylos nutraukimo, nei iki šiol nėra įvykdyti, t. y. atsakovas nei ieškovės, nei jokios kitos tarnybos (įskaitant ir ESO) į savo gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), kur iki šiol yra skaitiklis, nebuvo įleidęs, taip pat ginčo elektros skaitliuko iškėlimo darbai iki šiol nėra atlikti. Anot apelianto, ta aplinkybė, kad ESO įrengė naujus skaitliukus, tame tarpe ir aptarnaujantį atsakovo butą / patalpas bendro naudojimo patalpose, nereiškia, kad ieškinio reikalavimas – įpareigojimas atlikti veiksmus – iš atsakovo pusės buvo įvykdytas, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas po ieškinio pareiškimo įvykdė reikalavimą geruoju, todėl iš atsakovo nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
22. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsisakius ieškinio atsakovams V. Š., V. G., S. K. ir A. K., civilinė byla buvo nutraukta. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas ieškovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
24. Visų pirma pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama.
25. Nagrinėjamos bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė, būdama gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė ir vykdydama 2019 m. kovo 27 d. minėto daugiabučio namo gyventojų susirinkimu jai pavestas užduotis, t. y. atstovaudama gyventojų interesus, siekė iškelti elektros apskaitos prietaisus (elektros skaitliukus) į bendrojo naudojimo patalpas. Kaip nurodė pati ieškovė, taip pat šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti duomenys, ieškovė į butų savininkus kreipėsi tiek raštu, tiek telefonu su prašymu sudaryti sąlygas specialistams patekti į butus ir atlikti reikiamus darbus. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai (įskaitant ir apeliantą) geranoriškai neįsileido ieškovės į jiems priklausančias patalpas, todėl ieškovė, negalėdama tinkamai vykdyti jai priskirtų funkcijų, kreipėsi į teismą dėl patekimo į privačias atsakovams priklausančias patalpas tam, kad apskaitos prietaisai būtų iškelti į bendrojo naudojimo patalpas ir ieškovė galėtų pradėti darbus, susijusius su namo apšvietimu. Taigi, byloje kilo ginčo būtent dėl atsakovų (tame tarpe ir apelianto) veiksmų (neveikimo), t. y. neįsileidimo ieškovės atstovų į atsakovams priklausančias patalpas tam, kad būtų vykdomi elektros apskaitos prietaisų iškėlimo į bendrojo naudojimo patalpas darbai.
26. Sprendžiant dėl ieškovės elgesio reiškiant ieškinį tinkamumo, taip pat turi būti įvertintas ir pačių atsakovų, nagrinėjamu atveju apelianto V. Š. elgesys. Apeliantas, nesutikdamas su jam reiškiamu reikalavimu, teikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Kaip matyti iš apelianto pozicijos, jis apskritai nepritaria ieškovės veiksmams – laiko jos vykdomą projektą neteisėtu; atsakovas neįleido ieškovės specialistų į jam priklausantį butą / patalpas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei bendradarbiaujant su ESO, t. y. siekiant kitu alternatyviu būdu pasiekti rezultatą – iškelti apskaitos prietaisą į bendrojo naudojimo patalpas, atsakovas ir ESO specialistams neleido to padaryti, t. y. neįleido į patalpas. Kaip nurodo pats atsakovas, elektros apskaitos prietaisas iki šiol nėra iškeltas iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų / buto, o rezultatas buvo pasiektas kitu būdu – ESO, nepatenkant į atsakovo butą, įrengė naujus skaitmeninius elektros apskaitos prietaisus už buto ribų.
27. Šiuo atveju itin svarbu pažymėti, kad ieškovė net ir bylos nagrinėjimo metu siekė taikiai, nedidinant šalių bylinėjimosi išlaidų, išspręsti kilusį ginčą – 2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu ginčą užbaigti taikiai, tame tarpe ir siūlant šalims likti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau apeliantas šiuo pasiūlymu nepasinaudojo ir siekė bylos nagrinėjimo teisme.
28. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ieškovės veiksmus (kreipimąsi į teismą su ieškiniu) vertinti kaip nesąžiningus, laikyti, kad ieškovė šiuo atveju buvo reiškusi nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis savo procesinėmis teisėmis. Ginčas byloje baigtas ne dėl to, kad ieškovė nemotyvuotai ir nelogiškų priežasčių vedama visiškai atsisakė savo reikalavimo. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste aiškiai matyti, kad ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų, nes, atsakovams nevykdant ieškovės reikalavimų, buvo ieškota tuo pačiu ir kitų problemos sprendimo būdu ir iškilusi problema buvo išspręsta kitu, alternatyviu keliu, t. y. bendradarbiaujant su ESO elektros apskaitos skaitliukas, aptarnaujantis atsakovo patalpas, buvo įrengtas už buto ribų. Visgi, ši aplinkybė nereiškia, kad ieškinys UAB „Mano būstas Vilnius“ buvo pareikštas atsakovams nepagrįstai, kad egzistavęs kitas elektros apskaitos prietaisų įrengimo būdas buvo paprastesnis ir patogesnis. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, neabejotinai būtų atmetęs ieškovės reikalavimą įsileisti į patalpas bei atlikti elektros apskaitos prietaiso iškėlimo darbus.
29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti, priėmus analogišką teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš esmės panašią faktinių aplinkybių pobūdžio bylą 2018 m. gruodžio 31 d. yra išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, civilinės bylos Nr. 3K-3-518-248/2018 (žr. 25 – 35 punktus).
30. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog ieškovės reikalavimas formaliąja prasme nėra įvykdytas iki šiol, t. y. atsakovai neįleido ieškovės atstovų į savo valdomas patalas, tačiau kita vertus, vertinant aptartas aplinkybes dėl surasti kito / alternatyvaus būdo problemai išspręsti bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį naikinti atskirajame skunde nurodytais pagrindais. Dėl minėto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apelianto (atsakovo) V. Š. (V. Š.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.