- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-503-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20482-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Uphamster“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sveikas sportas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Uphamster“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1329-1101/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sveikas sportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Uphamster“ dėl skolos už atliktus subrangos darbus priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sveikas sportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Uphamster“ 1 997,50 Eur skolos, 334,23 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 25 d. su atsakove sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti daugiabučio gyvenamojo namo – administracinio pastato lubų paruošimo glaistymui ir glaistymo darbų paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas tinkamai atsiskaityti. Už atliktus darbus ieškovė išrašė 2019 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą 991,50 Eur sumai ir 2019 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą 986 Eur sumai, iš viso – 1 997,50 Eur sumai. Atsakovė pagal šias PVM sąskaitas faktūras neatsiskaitė. Pagal sutarties 4.1 punktą, laiku nesumokėjus už suteiktas paslaugas, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, todėl atsakovei paskaičiuoti 334,23 Eur dydžio delspinigiai.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
4. Dėl preliminaraus sprendimo atsakovė pateikė prieštaravimus, prašydama ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad ieškovė darbus atliko nekokybiškai, todėl atsakovė jų nepriėmė. Atsakovė ieškovei pateikė 2019 m. balandžio 5 d. defektinį aktą su detaliai nurodytais atliktų darbų defektais ir pareikalavo defektiniame akte nurodytus trūkumus pašalinti, tačiau ieškovė į atsakovės pretenzijas nekreipė dėmesio. Nepaisant to, kad ieškovei buvo žinoma, jog atsakovė nepriėmė darbų ir kad atsakovė turi pretenzijų ieškovei, ieškovė visiškai nutraukė bendravimą su atsakove ir pradėjo siuntinėti atsakovei priminimus dėl skolos apmokėjimo. Atsakovė, šalindama ieškovės nekokybiškai atliktus darbus, patyrė 3 630,69 Eur dydžio išlaidas. Atsakovė ieškovės nekokybiškai atliktų darbų nepriėmė, atliktų darbų akto nepasirašė, todėl jai nekyla pareigos apmokėti ieškovės pateiktų sąskaitų, kadangi tam nėra atsiradusių įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sąlygų. Ieškovė neturi teisės reikalauti priteisti skolą, kurios apmokėjimo terminas nėra suėjęs, taip pat neturi reikalavimo teisės į delspinigių ir palūkanų priteisimą. Atsakovė nustatė tokius ieškovės darbo trūkumus, kurie trukdė naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį, o ieškovė darbų trūkumų nepašalino, todėl atsakovė ieškovės darbus atsisakė priimti pagrįstai. Nors ieškovė teigia, kad darbai atsakovei laikytini perduotais vienašališkai pasirašant darbų perdavimo aktą, tačiau tokiu atveju perdavimo akte turi būti padaryta žyma apie kitos šalies atsisakymą priimti atliktus darbus. Ieškovės pateiktame atliktų darbų akte tokios žymos nėra.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė pateikė teismui defektinį aktą, kurio adresatas nėra nurodytas nė viename šio dokumento puslapyje, o šio akto pirmame puslapyje nurodyta subrangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškove apskritai nieko bendro neturi. Iš minėto akto nėra aišku, apie kokius nepriimamus aktus kalbama, nėra ieškovės atstovo parašo apie supažindinimą su minėtu akte nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji darbus atliko nekokybiškai, kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei dėl darbų kokybės, kad atsakovė savo sąskaita pašalino ieškovės nekokybiškai atliktų darbų defektus ir dėl to patyrė nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 3 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
7. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo – priėmimo aktas. Tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis.
8. Teismas nurodė, kad 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas pasirašytas abiejų šalių atstovų. 2019 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas pasirašytas vienašališkai ieškovės. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad 2019 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, kurį atsakovė atsisakė pasirašyti, ieškovė išsiuntė atsakovei registruotu paštu, kaip tai numatyta sutarties 7.4 punkte. Minėtas aktas atsakovei įteiktas 2019 m. balandžio 8 d.
9. Teismas nurodė, kad pagal sutarties 3.2.1 punktą, atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po to, kai ieškovė atlieka sutartus darbus, pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą. Sutarties 3.2.2 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga, priimat darbų rezultatą ir pastebėjus trūkumus ar nukrypimus nuo sutarties sąlygų, pranešti apie juos ieškovei ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Sutarties 7. 4 punkte įtvirtinta, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiamas sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiant registruotu paštu, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip.
10. Teismas nurodė, kad savo poziciją, jog ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais, atsakovė įrodinėjo 2019 m. balandžio 5 d. defektiniu aktu, sudarytu atsakovės darbų vadovo (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovės ieškovei 2019 m. balandžio 26 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už defektų šalinimą, dažymo ir glaistymo darbus 3 630,59 Eur sumai. Minėtame defektiniame akte pateiktos lubų fotonuotraukos su prierašu, kad lubos blogai paruoštos ir užpurkštos glaistu, bei pastaba, kad defektų yra kiekvienoje patalpoje, todėl nepriimamas nė vienas aktas, prašoma kuo skubiau užsiimti defektų šalinimu, tai padarant iki 2019 m. balandžio 12 d. Bylos duomenimis šis aktas ieškovei buvo išsiųstas 2019 m. balandžio 8 d. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu.
11. Teismas vertino, jog atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia jos gynybinės pozicijos, kad ieškovės pagal ginčo subrangos sutartį atlikti darbai būtų turėję trūkumų, kad ieškovė apie juos buvo informuota, tačiau per nustatytą terminą trūkumų nepašalino, dėl ko atsakovė pagrįstai atsisakė minėtus darbus priimti ir atitinkamai jai nekyla pareiga už juos atsiskaityti.
12. Teismas pažymėjo, kad iš 2019 m. balandžio 5 d. defektiniame akte, vienašališkai sudarytame atsakovės darbų vadovo (duomenys neskelbtini), pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotos baltos lubos, nėra galimybės identifikuoti, kokiame objekte šios fotonuotraukos padarytos; ar užfiksuotų lubų paruošimo glaistymui/glaistymo darbus atliko ieškovė. Minėtame akte nėra nurodytas joks adresatas, pirmame defektinio akto lape nurodytas sutarties numeris (Nr. (duomenys neskelbtini)) nesutampa su ginčo sutarties numeriu (Nr. (duomenys neskelbtini)), nenurodyta, kokius aktus atsisakoma priimti. Šalia minėtų fotonuotraukų padarytas prierašas, kad lubos blogai paruoštos ir užpurkštos glaistu, nors lubų paruošimo glaistymui darbus tas pats defektinį aktą sudaręs atsakovės darbų vadovas (duomenys neskelbtini) priėmė 2019 m. balandžio 4 d., pasirašydamas 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą. 2019 m. balandžio 5 d. defektinis aktas vienašališkai pasirašytas atsakovės darbų vadovo; ieškovės atstovo parašo apie minėto defektinio akto gavimą nėra; šis aktas nebuvo siųstas ieškovei sutarties 7.4 punkte numatyta tvarka.
13. Teismas nurodė, kad teigdama, jog ieškovės atliktų darbų trūkumus pašalino kita įmonė (UAB ,,Enesa“), atsakovė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (pavyzdžiui, sutarties, sudarytos su UAB ,,Enesa“, kurios pagrindu buvo atlikti atsakovės įrodinėjami defektų šalinimo darbai; UAB ,,Enesa“ PVM sąskaitos faktūros, išrašytos atsakovei už defektų šalinimo darbus ar kt.). Vien atsakovės ieškovei 2019 m. balandžio 26 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 3 630,59 Eur sumai už defektų šalinimą, dažymo ir glaistymo darbus, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė darbus pagal sutartį atliko nekokybiškai, juo labiau, kad į minėtą sąskaitą įtraukti ir darbai (dažymas), kurių ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti pagal ginčo sutartį.
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog nei minėtas defektinis aktas, nei jokios pretenzijos dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir/ar reikalavimai pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus/defektus sutartyje nustatyta tvarka ieškovei nebuvo įteikti (pasirašytinai arba registruotu paštu). Tai, kad ikisutartiniuose santykiuose šalys bendravo elektroniniu paštu, nereiškia, jog toks pranešimų siuntimas po sutarties pasirašymo laikytinas tinkamu. Sudarydamos sutartį šalys joje numatė kitokią pranešimų įteikimo kitai šaliai tvarką ir sutarties šalys turi pareigą jos laikytis. Nors atsakovė teigia, kad pati ieškovė siuntė atsakovei atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą elektroniniu paštu, tačiau minėtus aktus ieškovė siuntė ir registruotu paštu, kaip numatyta sutartyje, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika bendrauti elektroniniu paštu. Atsakovė neįrodė, jog būtų tinkamai reiškusi ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų.
15. Teismas, atsakovei neįrodžius, kad ieškovė neatliko pagal sutartį darbų, kad jos atlikti darbai būtų su trūkumais/nekokybiški, pripažino, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Vien tas faktas, kad 2019 m. balandžio 4 d. darbų priėmimo perdavimo akte, kurį atsakovė atsisakė pasirašyti, nėra ieškovės žymos apie atsakovės atsisakymą jį pasirašyti, savaime nereiškia, kad minėtas aktas nesukelia teisinių pasekmių, juo labiau, kad atsakovei buvo išsiųstas pranešimas dėl atliktų darbų abipusio suderinimo ir pripažinimo perduotais. Konstatavus, kad ieškovė darbus atsakovei 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. priėmimo perdavimo aktais perdavė tinkamai, teismas sprendė, jog ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję (sutarties 3.2.1 punktas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Uphamster“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai bei itin formaliai, todėl neatskleidė bylos esmės ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl neteisingai išnagrinėjo bylą.
16.2. Teismo argumentai, kuriais atsakovės atsikirtimai dėl darbų kokybės buvo atmesti, yra visiškai nepagrįsti ir formalūs. Nors ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties 7.4 punktas ir numatė, kad visi šalių pranešimai įteikiami pasirašytinai arba siunčiami registruotu paštu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai nei nurodo pirmos instancijos teismas, šalys elektroniniu paštu bendravo ir susirašinėjo ne tik ikisutartinių santykių metu, bet ir tuomet, kai buvo vykdoma šalių sudaryta sutartis.
16.3. Aplinkybių, jog defektinį aktą ir pranešimą dėl sutarties nutraukimo ieškovė gavo elektroniniu paštu, ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė. Ieškovė tiesiog formaliai teigė, kad jai defektinis aktas nebuvo atsiųstas registruotu paštu, todėl ji neprivalėjo į jį kokiu nors būdu reaguoti. Taigi, byloje esant įrodymams, kurie patvirtina, kad atsakovė elektroniniu paštu ieškovei reiškė pretenzijas dėl darbų kokybės, o taip pat elektroniniu paštu ieškovei siuntė defektinį aktą, kuriame buvo nurodyti darbų defektai, teismas neturėjo pagrindo spręsti ir konstatuoti, kad ieškovė apie defektų egzistavimo faktą nebuvo informuota, negalėjo spręsti, kad atsakovė neįrodė defektų egzistavimo fakto bei negalėjo padaryti išvados, kad ieškovė rangos darbus atliko tinkamai ir atsakovė už juos turi atsiskaityti.
16.4. Nepaisant to, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog ieškovei buvo žinoma, kad atsakovė nepriėmė jos atliktų darbų ir kad atsakovė turi pretenzijų ieškovei dėl atliktų darbų kokybės, ieškovė visiškai nutraukė bendravimą su atsakove dėl defektų šalinimo ir tiesiog pradėjo siuntinėti priminimus atsakovei dėl skolos apmokėjimo, neatsižvelgdama į tai, kad ieškovės atsakovei išrašyta sąskaita, nepriėmus ieškovės atliktų darbų, taip pat nebuvo priimta.
16.5. Ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau nuo sprendimų priėmimo, kokiais abejoms šalims priimtinais būdais ir terminais pašalinti darbų defektus, nusišalino ir nutraukė bendravimą su atsakove, tokiais savo veiksmais pažeidė ne tik sutartinius įsipareigojimus, tačiau CK įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius.
16.6. Sutartis su UAB „Enesa“ ir šios bendrovės pateiktos sąskaitos apmokėjimui dėl defektų šalinimo nėra svarbios šios bylos nagrinėjimui, nes jos negali patvirtinti ar paneigti ieškovės atliktų darbų kokybės, be to, šioje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo ieškovei nebuvo pareikštas.
16.7. Į bylą pateiktas 2019 m. balandžio 5 d. defektinis aktas yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis ieškovės atliktų darbų defektus, kuriame nurodytos informacijos dėl darbų trūkumų ieškovė byloje nepaneigė jokiais kitais rašytiniais įrodymais, o tai lemia, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovės atliktų darbų defektų.
16.8. Nors teismas ir teigia, kad defektinio akto 1 puslapyje nurodytas sutarties numeris neatitinka ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties numerio, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo paaiškintos bylos nagrinėjimo metu, t. y. defektinio akto pirmame puslapyje nurodytas sutarties numeris identifikuoja atsakovės ir atsakovės užsakovės UAB „77 laisvės“ sudarytą sutartį, tuo tarpu paskutiniame defektinio akto puslapyje, kuriame išreiškiami reikalavimai dėl defektų šalinimo, yra nurodytas ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties numeris. Sutarties numerio neatitiktis negali būti pagrindas defektinio akto nevertinti byloje kaip įrodymo, kai šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu aiškiai leidžia identifikuoti, jog minėtas defektinis aktas ieškovei buvo išsiųstas ir ieškovė su juo buvo supažindinta.
16.9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.676 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų kaina nustatoma šalių susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Analogiška sąlyga iš esmės yra įtvirtinta ir šalių sudarytos sutarties 3.2.1 punkte. Šiuo atveju atsakovė ieškovės nekokybiškai atliktų darbų nepriėmė, atliktų darbų akto nepasirašė, todėl jai nekyla pareiga apmokėti ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros. Kadangi atsakovė nėra priėmusi atsakovės atliktų darbų, todėl laikytina, kad iki šio momento ieškovė neįgijo teisės netgi reikalauti atsakovės atlikti mokėjimą už atliktus darbus, nes tam nėra atsiradusių įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sąlygų. Juo labiau, ieškovė neturi teisės reikalauti jai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs, o tuo pačiu neturi reikalavimo teisės ir į delspinigių bei palūkanų priteisimą.
16.10. Nagrinėjamu atveju atsakovė nustatė tokius ieškovės darbų trūkumus, kurie trukdė naudoti darbų rezultatą pagal paskirtį, o ieškovė darbų trūkumų nepašalino, todėl darytina išvada, kad atsakovė ieškovės darbus atsisakė priimti pagrįstai.
16.11. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, darbai gali būti pripažįstami perduotais vienašališkai, jeigu perdavimo akte yra padaryta žyma apie kitos šalies atsisakymą priimti atliktus darbus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovės teismui pateiktame darbų perdavimo akte nėra jokių žymų apie neva nepagrįstą atsakovės atsisakymą priimti perduodamus darbus, todėl ieškovės į bylą pateiktas atliktų darbų aktas negali būti pripažįstamas ir laikomas vienašaliu darbų perdavimo aktu, kadangi jis neatitinka vienašaliam perdavimo aktui įstatymo keliamų reikalavimų. Šios aplinkybės lemia, kad ieškovės į bylą pateiktas perdavimo aktas jokių teisinių pasekmių šalims nesukelia.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sveikas sportas“ prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Ieškovei niekada nebuvo pateiktas defektinis aktas. Tai teismo posėdžio metu pažymėjo ir ieškovės atstovas, kuris teigė, kad ieškovė negavo jokių pretenzijų ar kitokios informacijos įmonės paštu, kaip tai numato darbų atlikimo sutartis. Taip pat atsakovė niekada nei žodžiu, nei telefoniniu skambučiu nėra apie tai net užsiminusi ieškovei. Visos sutarties vykdymo metu elektroniniu paštu nevyko joks susirašinėjimas tarp įmonių, o ieškovės pateikti byloje įrodymai – atsakovei siųsti registruotu laišku laiškai su reikalavimu apmokėti sąskaitą ir darbų atlikimo aktas, patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko sutartyje nurodytu būdu – paštu, susirašinėjimas ir su sutarties vykdymu susijusių procedūrų atlikimas, todėl teiginys, kad atsakovė ieškovei buvo pateikusi defektinį aktą, yra ne tik ginčytinas, bet ir klaidinantis.
17.2. Teismas aiškiai konstatavo, jog nenustatyta, kad ieškovei atsakovė būtų įteikusi nurodytą defektinį aktą, nes tokio defektinio akto ieškovė negavo, be to, ieškovė net jeigu ir siuntė elektroniniu paštu kokią nors korespondenciją su defektiniu aktu, tai atliko netinkamu būdu ir elgėsi nepakankamai rūpestingai kad sukurtų šią svarbią civilinę pareigą ieškovei, be to, sutarties vykdymo metu tarp šalių, nepaisant pavienio atsakovės elektroninio laiško siuntimo ieškovei, nevyko toks abipusis susirašinėjimas, todėl jo vertinti kaip nusistovėjusios praktikos negalima.
17.3. Pirmosios instancijos teismas įvertino defektinį aktą bei sprendime pasisakė, kad defektiniame akte visiškai neįmanoma identifikuoti, kokio objekto, kokioje vietoje ir kokie trūkumai ar defektai jame bei patiktose fotonuotraukose užfiksuoti. Be to, būtent atsakovė elgėsi visiškai formaliai ir nerūpestingai, nepakankamai apdairiai, pasirinkdama nenurodytą sutartyje siuntimo būdą ieškovei, nepriklausomai nuo defektinio akto pretenzijos aiškumo ir pagrįstumo, o vėliau, neatsiliepdama į ieškovės telefono skambučius, pati nemėgindama kitomis priemonėmis susisiekti ir domėtis apie defektinio akto ar pretenzijos gavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Bylos duomenimis, 2019 m. kovo 25 d. tarp atsakovės (rangovės) ir ieškovės (subrangovės) buvo sudaryta subrangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti daugiabučio gyvenamojo namo – administracinio pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), lubų paruošimo glaistymui ir glaistymo darbų paslaugas, o atsakovė (rangovė) įsipareigojo už jas tinkamai atsiskaityti. Atliktų darbų faktą pagal sutartį ir jų perdavimą atsakovei ieškovė įrodinėjo 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktais, kurių pagrindu atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 1977,50 Eur sumai.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas, rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis, yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (nagrinėjamu atveju (subrangos sutarties pagrindu) – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
21. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal teisinį reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais.
22. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).
24. Byloje nustatyta, kad pagal sutarties 3.2.1 punktą atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po to, kai ieškovė atlieka sutartus darbus, pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą. Sutarties 3.2.2 punkte įtvirtinta atsakovės pareiga priimat darbų rezultatą ir pastebėjus trūkumus ar nukrypimus nuo sutarties sąlygų pranešti apie juos ieškovei ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
25. Šalys neginčija, jog: 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas (lubų paruošimas glaistymui) buvo pasirašytas abiejų šalių atstovų; 2019 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas (lubų padengimas glaistu) pasirašytas vienašališkai ieškovės, jame nėra jokių pastabų apie priežastis, dėl kurių užsakovė atsisakė pasirašyti šį aktą; akte nėra jokių atsakovės pastabų dėl atliktų darbų kokybės; 2019 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą ieškovė išsiuntė atsakovei registruotu paštu sutarties 7.4 punkte numatyta tvarka, šis aktas atsakovei įteiktas 2019 m. balandžio 8 d.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė savarankiško reikalavimo dėl 2019 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu nereiškė, net ieškovei pareiškus ieškinį teisme šio akto atsakovė neginčijo. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, vienašališkai pasirašytas darbų priėmimo perdavimo aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasirašomas vienašališkai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos (nagrinėjamu atveju subrangos) sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.).Tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla, ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).
28. Apeliantė teigia, kad ieškovės atlikti darbai yra nekokybiški, apeliantės įsitikinimu, atliktų darbų trūkumai yra esminiai, dėl kurių neįmanoma naudoti darbų rezultato pagal subrangos sutartyje nurodytą paskirtį, ieškovė nurodytų trūkumų nepašalino (šiuos trūkumus pašalino kita įmonė), todėl atsakovė, vadovaudamasi CK 6.694 straipsnio 6 dalimi, pagrįstai atsisakė priimti darbų rezultatą.
29. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės į bylą pateiktą 2019 m. balandžio 5 d. defektinį aktą, pagrįstai sprendė, jog: iš šiame defektiniame akte pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotos baltos lubos, nėra galimybės identifikuoti, kokiame objekte šios fotonuotraukos padarytos, ar užfiksuotų lubų paruošimo glaistymui/glaistymo darbus atliko ieškovė; šiame defektiniame akte nėra nurodytas joks adresatas, nenurodyta, kokius aktus atsisakoma priimti; šalia fotonuotraukų padarytas prierašas, kad lubos blogai paruoštos ir užpurkštos glaistu, nors lubų paruošimo glaistymui darbus tas pats defektinį aktą sudaręs atsakovės darbų vadovas (duomenys neskelbtini) priėmė 2019 m. balandžio 4 d., pasirašydamas 2019 m. kovo 29 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą; defektinis aktas vienašališkai pasirašytas atsakovės darbų vadovo; ieškovės atstovo parašo apie defektinio akto gavimą nėra; šis aktas nebuvo siųstas ieškovei sutarties 7.4 punkte numatyta tvarka.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neįrodyta, jog minėtame defektiniame akte nurodyti trūkumai yra tokie, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2019 m. balandžio 5 d. defektiniame akte nurodyti netinkamai atlikti darbai – blogai paruoštos ir užpurkštos glaistu lubos bei esami (nustatyti) defektai kiekvienoje patalpoje, yra kilę būtent dėl ieškovės kaltės, o ne dėl kitų priežasčių (kitų parengiamųjų darbų (veiksmų ar neveikimo), kuriuos turėjo atlikti užsakovė ar kiti asmenys). Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. balandžio 5 d. defektinis aktas tik patvirtina faktą, kad subrangos darbai yra perduoti 2019 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu, kuris nebuvo pasirašytas atsakovės, ieškovės perduoti lubų padengimo glaistu darbai galimai atlikti netinkamai, tačiau ieškovės kaltės nagrinėjamu atveju tai neįrodo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu buvo atlikti atsakovės įrodinėjami defektų šalinimo darbai, o vien atsakovės ieškovei 2019 m. balandžio 26 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 3 630,59 Eur sumai už defektų šalinimą, dažymo ir glaistymo darbus, nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad ieškovė darbus pagal sutartį atliko nekokybiškai, juo labiau, kad į minėtą sąskaitą įtraukti ir darbai (dažymas), kurių ieškovė nebuvo įsipareigojusi atlikti pagal ginčo sutartį. Taigi, byloje nesant duomenų, kad už galimai netinkamai atliktus lubų paruošimo darbus yra atsakinga darbus vykdžiusi subrangovė (ieškovė), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sustabdyti atsakovo prievolės vykdymą.
32. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ikisutartiniuose santykiuose šalys bendravo elektroniniu paštu, nereiškia, kad toks pranešimų siuntimas po sutarties pasirašymo laikytinas tinkamu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė apeliacinio skundo argumentais šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė. Pažymėtina, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl šalys privalėjo vadovautis savo sudarytos sutarties nuostatomis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad sutarties 7.4 punkte nustatyta tvarka (pasirašytinai arba registruotu paštu) būtų tinkamai reiškusi ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei neįteikus defektinio akto ar kitų pretenzijų sutarties 7.4 punkte nustatyta tvarka, atsakovė net nesudarė galimybės ieškovei įvertinti jos nurodytų trūkumų pobūdį ir pasisakyti dėl galimybės šiuos trūkumus ištaisyti, o savo iniciatyva, nesivadovaudama šalių sudarytos sutarties nuostatomis (sutarties 3.2.2 punktu), ėmėsi priemonių trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų vengusi šalinti jos atliktų darbų galimus trūkumus.
33. Pažymėtina, kad įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama kasacinio teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.