Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms Č. M. ir R. G. dėl nuomos mokesčio priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (el. byla, b. l. 43–44). 2009 m. kovo 31 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintinos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartimi minėtas butas išnuomotas bei perduotas S. M., jo žmonai – atsakovei Č. M. ir nuomininko sūnui A. M., o S. M. supažindintas bei sutiko su 2009 m. kovo 20 d. nuomos mokesčio apskaičiavimo aktu (el. byla, b. l. 6–18).

2015 m. spalio 2 d. ieškovė pagal savo Apskaitos skyriaus informaciją raštu informavo nuomininką S. M., jog 2015 m. rugsėjo mėn. nuomos administravimo ir nuomos mokesčiui padengti liko 54,69 Eur lėšų, skirtų valstybės garantijoms nuomininkams vykdyti, o trūkstamą sumą už šį mėnesį ir vėliau nuomininkas kiekvieną mėnesį privalės apmokėti iš savo lėšų (el. byla, b. l. 38–41).

Nuomininkas S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 23). Ginčo bute gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovės Č. M. ir R. G. (el. byla, b. l. 42).

Iš nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimų suvestinės matyti, kad ginčo buto nuomos mokesčio skola laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. yra 1 189,03 Eur (el. byla, b. l. 19).

2017 m. sausio 18 d. UAB „Kauno butų ūkis“ gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų būklė įvertinta patenkinamai, langų būklė – gerai. Kartu atsakovė Č. M. paraginta atvykti į būsto valdymo skyrių, jai pareikštas įspėjimas dėl triukšmavimo, įteiktas priminimas dėl įsiskolinimo už buto nuomą ir raginimas atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose gyvena be teisinio pagrindo (el. byla, b. l. 55–59).

Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie įsiskolinimus už ginčo butui teikiamas paslaugas 2017 m vasario 9–13 d. duomenimis: 307,40 Eur UAB „Kauno vandenys“ (už vandenį nemoka, skaitiklių rodmenų nedeklaruoja, 2016 m. spalio 7 d. bendrovės inspektorės fiksuotas šalto vandens skaitiklio rodmuo – 66); 5,81 Eur AB „Energijos skirstymo operatorius“ už bendrosioms namo reikmėms suvartotą elektros elektrą (kito įsiskolinimo negali nustatyti, nes mokėjimai nereguliarūs); 80,92 Eur UAB „Kauno švara“ (už komunalinių atliekų tvarkymą nuomininkai mokesčių nemoka); 432,79 Eur (artimiausiu metu gamtinių dujų tiekimas bus nutrauktas) (el. byla, b. l. 45–50).

Dėl skolos už gyvenamosios patalpos nuomą.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Nuomos mokestį (buto nuompinigius) nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito po išgyvento mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 straipsnio 1, 2 dalys). 2009 m. kovo 31 d. ieškovės ir S. M. sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi (3.6. punkte) nuomininkas S. M. įsipareigojo mokėti savo lėšomis savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo akte nurodytą nuomos mokestį, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą tvarką, kai į nuomos mokestį bus įskaičiuota visa jo ir jo šeimos narių nuomotų bei savininkui grąžintų patalpų vertė (el. byla, b. l. 8).

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai, taip pat fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnis). Šiuo atveju atsakovės nėra sudarę su ieškove gyvenamosios patalpos nuomos sutarties savo vardu, tačiau jos buvo pagrindinio nuomininko S. M., kuris yra miręs, šeimos nariai – Č. M. yra sutuoktinė, o R. G. yra anūkė, faktiškai gyvenančios ginčo bute, todėl ir jos turi pareigą mokėti nuomos mokestį bei yra atsakingos už šios pareigos tinkamą vykdymą (CK 6.589 6.590 straipsniai). Prievolės ir sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar sutartį, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.38, 6.59, 6.200 straipsniai). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju atsakovių pareiga mokėti nuomos mokestį kyla iš įstatymo, nes jos su ieškove nėra ir nebuvo sudarę sutarties, o ši pareiga yra solidari (CK 6.588, 6.589, Lietuvos A. T. 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Atsakovės Č. M. ir R. G. tinkamai nevykdo prievolės nustatyta tvarka mokėti ieškovei nuomos mokestį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš jų nuomos mokesčio skolą yra pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovių Č. M. ir R. G. solidariai priteistina ieškovei 1 189,03 Eur nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. (CK 6.2, 6.6, 6.38, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1, 2 dalys, 6.583 straipsnio 1, 2 dalys, 6.589, 6.590 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Skolininkai privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), todėl ieškovei iš atsakovių Č. M. ir R. G. solidariai priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2017 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl iškeldinimo.

Taip pat ieškovė prašo iškeldinti atsakoves iš ginčo buto su visa joms priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, dėl pareigos per įstatymo nustatytą terminą sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nevykdymo, kas reiškia, jog jos bute gyvena be teisinio pagrindo, ir dėl netinkamo elgesio – triukšmo, aplinkinių gyventojų ramybės trikdymo, laikinų gyventojų ir jų elgesio.

Gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas bei gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuri gali būti keičiama ar nutraukta įstatyme ir sutartyje nustatytais pagrindais. Kaip minėta, atsakovės apsigyveno ginčo bute kaip pagrindinio nuomininko šeimos nariai, o gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tas, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai, kurie apsigyvena ir gyvena kartu su nuomininku išsinuomotoje patalpoje. Nuomininko šeimos nario teisė apsigyventi išsinuomotoje gyvenamoje patalpoje priklauso nuo nuomininko teisės į šią patalpą, tačiau teisėtai joje apsigyvenus, šeimos narys įgyja savarankišką teisę į nuomojamą gyvenamąją patalpą, kuri neišnyksta, net nuomininkui praradus šią teisę (CK 6.588, 6.590, 6.602 straipsniai). Sprendžiant reikalavimą dėl atsakovių iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, atsižvelgtina į tai, kad žmogaus teisė į būsto neliečiamybę ginama, o būsto praradimas yra griežčiausia ir radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Dėl šios priežasties turi būti tiriamas tokio reikalavimo proporcingumas padarytam pažeidimui bei siekiamam teisėtam tikslui, pagrįstumas ir atitikimas socialiniam poreikiui (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos, pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Sprendžiant dėl iškeldinimo, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais, įvertinama nuomininko (šiuo atveju jo buvusio šeimos nario) kaltė dėl sutarties pažeidimo, iškeldinimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu bei nustatoma šalių interesų pusiausvyra (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos A. T. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1124/2003, Nr. 3K-3-410/2010, Nr. 3K-3-125-421/2015). Turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius, ir pan. (Lietuvos A. T. 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, turi būti sudaroma raštu (CK 6.579 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, šio reikalavimo nesilaikymas negali būti laikomas savarankišku pagrindu atsakovių iškeldinimui iš buto (CK 1.73 straipsnis, 1.93 straipsnio 1, 2 dalys). Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė Č. M. yra pateikusi ieškovei prašymą pakeisti jos vardu gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, bet nėra pateikusi ieškovės nurodytų dokumentų, iš kurių kai kuriuos (duomenis apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą ginčo bute) turi pati ieškovė (el. byla, b. l. 52–53). Teismas sutinka, kad atsakovės turi pateikti tokius dokumentus ieškovei per protingą laiką, tačiau įstatymas nenustato konkretaus tų dokumentų pateikimo termino ar sankcijų dėl jų nepateikimo kitos šalies nurodytu laikotarpiu.

Civilinis kodeksas numato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis).

Nuomininko, taip pat ir jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių pagrindinės pareigos yra naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi jomis periodiškai mokėti nuomos mokestį (CK 6.583–6.584 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės tinkamai šios pareigos nevykdo – pažeidžia ieškovės teisę savalaikiai gauti ginčo buto nuomos mokestį, nes nuomos mokestis mokamas nereguliariai, be to, yra įsiskolinimų už butui teikiamas komunalines paslaugas. Pirmame parengiamajame teismo posėdyje, į kurį abi atsakovės buvo atvykę, jos neneigė savo prievolės laiku mokėti mokesčius pažeidimo, neginčijo šios prievolės apimties ir sutiko padengti visą susidariusį įsiskolinimą, ketindamos kreiptis į ieškovės taikos komisiją dėl taikaus šio ginčo sprendimo būdo. Šalių prašymu posėdis buvo atidėtas, tačiau byloje nėra duomenų apie tokį kreipimąsi, į sekančius posėdžius atsakovės neatvyko, įrodymų dėl ginčo esmės nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Atsakovės R. G. pranešimas teismui, jog ji išvyksta dirbti, kad galėtų sumokėti skolas nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Iš byloje ieškovės pateiktos suvestinės matyti, jog atsakovės nors ir nereguliariai, tačiau mokėjo nuomos mokestį, todėl negalima padaryti išvados, kad jos neigia savo prievolę ieškovei ar ją visiškai ignoruoja (el. byla, b. l. 19). Teismui nežinomos priežastys, kurios sąlygojo skolų ieškovei ir komunalinių paslaugų teikėjams susidarymą, nes atsakovės jų nenurodė, įrodymų, jog tai yra objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių (negalėjimas gauti darbo, liga, negalia ar kt.) pasekmė, nepateikė.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Č. M. ginčo bute apsigyveno teisėtai ji yra įrašyta į ieškovės ir Č. M. sudarytą nuomos sutartį kaip pagrindinio nuomininko Č. M. šeimos narys, turintis teisę apsigyventi bute, ir tame bute gyvena 8 metus. Atsakovė R. G. ginčo bute gyvena 5 metus, jos apsigyvenimo teisėtumo ieškovė neginčija. Byloje neginčijama, kad atsakovės nuolat gyvena ginčo bute, o tai patvirtina jau susiformavusius jų ryšį su minėta gyvenamąja vieta. Byloje nėra duomenų ar įrodymų apie atsakovių turimą kitą gyvenamąją vietą, kur jos galėtų apsigyventi, iškeldinus jas iš ginčo buto. Teismas pripažįsta, kad sutarčių ir įstatymuose įtvirtintų pareigų turi būti laikomasi. Šiuo atveju matyti, kad atsakovės ne tik pripažįsta savo pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius, bet iš dalies ją vykdė, o atsakovė R. G. prašo duoti laiko skolai išmokėti. Nors šis prašymas nėra konkretus, tačiau rodo minėtos atsakovės siekį likviduoti įsiskolinimus ir pareigos sumokėti reikalaujamus mokesčius pripažinimą. Pažymėtina, kad dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo iš atsakovių ieškovė į teismą kreipėsi pirmą kartą, skolos susidarymo periodas nėra ilgas – nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, be to, nuomos mokestis buvo nereguliariai mokamas, o tai nerodo atsakovių piktybiškumo dėl šios prievolės nevykdymo.

Ieškovė nurodo dar vieną pagrindą atsakovių iškeldinimui iš buto – netinkamas elgesys, dėl kurio greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi. Šioje byloje ieškovės prašymu buvo apklausti liudytojai I. K., Vanda T. Š., R. V., E. M., V. L., kurių parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Visi minėti liudytojai paliudijo, jog pas atsakoves, kurios yra romų tautybės, ginčo bute lankosi daug pašalinių asmenų, kurie ten kartais ir apsigyvena. Dėl pačių atsakovių elgesio didelių pretenzijų minėti liudytojai neturėjo, nurodydami tik netinkamą šuniuko, kuris yra apkandžiojęs kaimynę ir agresyviai elgiasi visų kaimynų atžvilgiu, priežiūrą ir tai, kad Č. M. leidžia lankytis savo bute būriams pašalinių asmenų. Tačiau visi minėti liudytojai nurodė, jog pas atsakovę Č. M. nuolat besilankantys asmenys sudaro neįmanomas sąlygas gyventi – niokojamas namo fasadas, bendra laiptinė (braižomos laiptinės sienos, nors jos ką tik buvo suremontuotos, gadinamos laiptinės durys, spynos) ir aplinka (buvo išrautos pasodintos prie namo pušaitės, visur tik ne į konteinerį mėtomos šiukšlės, teršiama gyvūno ir žmonių ekskrementais bei kt. išskyromis, per langus pilamos paplavos, mėtomos visokios kitos šiukšlės), trankomos durys, nuolat triukšmaujama, rūkoma bendrose patalpose. Tai, kad atsakovė Č. M. vieną kartą yra bausta už šuns vedžiojimą be pavadėlio ir be antsnukio, patvirtina aukščiau nurodytas policijos raštas. Tačiau minėtame rašte nėra duomenų, kad ji buvo bausta už tai, kad jos šuo apkandžiojo asmenį. Priešingai – policijos rašte nurodyta, kad dėl to baustas gretimame 32-ame bute gyvenantis M. M., o V. Š. buto duris spardė ir jos pasodintas dekoratyvines pušeles rovė taip pat 32-ame bute gyvenantis J. M.. Be to, namo (duomenys neskelbtini), gyventojai prašė likviduoti prekybos narkotikais tašką taip pat 32-ame šio namo bute, nors patikrinimo metu toks teisės pažeidimas nepasitvirtino (el. byla, b. l. 27–28). Jokių kitų faktų – dėl bendrų patalpų gadinimo, aplinkos niokojimo, teršimo, triukšmo ar kita, kuriuos nurodė byloje apklausti liudytojai, ir juolab, kad už juos atsakingos atsakovės Č. M. bei R. G., byloje esančiais dokumentais nėra fiksuota, o visų patikrinimų metu ginčo butas buvo rastas tvarkingas. Už gretimo buto gyventojų ar kitų suaugusių fizinių asmenų veiksmus atsakovės nėra atsakingos. Pažymėtina, kad iš pateikto 2017 m. sausio 19 d. protokolo negalima konstatuoti, jog atsakovės buvo apgyvendinę ginčo bute laikinus gyventojus, nes įstatymai, poįstatyminiai aktai ir net savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartys nereglamentuoja kiek laiko ir kokiais intervalais pas nuomininką gali užeiti ar svečiuotis draugai ar giminaičiai, juolab, gyvenantys gretimame bute (el. byla, b. l. 51). Teismas sutinka, kad skirtingų tautybių žmonių gyvenimo būdas, suvokimas apie tinkamas ir priimtinas bendro gyvenimo normas yra skirtingas. Tačiau griežčiausios atsakomybės (šiuo atveju iškeldinimo iš būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos) taikymui konkrečių asmenų atžvilgiu turi būti įrodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti tokią atsakomybę, o tokios aplinkybės šioje byloje laikytinos neįrodytomis (CPK 185 straipsnis).

Įvertinus visas nustatytas byloje aplinkybes, ieškovės atstovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, darytina išvada, jog yra konstatuojamas atsakovių prievolės mokėti nuomos mokestį pažeidimas, tačiau ieškovės reikalavimo dėl atsakovių iškeldinimo iš ginčo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, tenkinimas šiuo atveju būtų neproporcingas atsakovių padarytam pažeidimui ir per griežta teisinė priemonė, kuri neatitiktų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų ir sukeltų neigiamus padarinius atsakovėms, iš kurių viena – Č. M. yra jau pensinio amžiaus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, CK 1.5, 6.611 straipsniai, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011, 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013 ir kt.). Šiuo atveju ieškovė, atsižvelgiant į jai pateiktą atsakovių prašymą bei gyventojų (duomenys neskelbtini), lūkesčius, galėtų rasti išeitį – pasiūlyti atsakovėms mažesnį, pigesnį, atitinkantį jų galimybes ir poreikius būstą, kur skirtingų tautybių asmenų interesai susikirstų kuo mažiau (el. byla, b. l. 36–37).

Atsižvelgiant į tai kas aukščiau nurodyta, ieškinio reikalavimas dėl skolos už gyvenamosios patalpos nuomą ir procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Atsakovės R. G. prašymas duoti laiko padėti močiutei išmokėti skolą nevertintinas kaip prašymas atidėti sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti, nes yra nekonkretus ir nepagrįstas jokiais įrodymais apie atsakovių finansinę padėtį, todėl teismas neturi pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus ar nukrypti nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 179 straipsnio 2 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovių – lygiomis dalimis 27,00 Eur žyminis mokestis valstybei, tai yra iš kiekvienos jų po 13,50 Eur; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai šaliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263–270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti solidariai iš atsakovių Č. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ir R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) ieškovei Kauno miesto savivaldybei (įmonės kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al. 96, a. s. Nr. LT444010042500010078, AB DNB banke, banko kodas 40100) 1 189,03 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt devynių eurų 3 ct) skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, susidariusią laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteisti sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gegužės 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skolą išieškant į Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) sąskaitą Nr. LT664010042500324544, AB DNB banke, banko kodas 40100, o palūkanas į Kauno miesto savivaldybės administracijos (kodas 188764867, buveinė Kaune, Laisvės al. 96) sąskaitą Nr. LT444010042500010078, AB DNB banke, banko kodas 40100.Kitos ieškinio dalies netenkinti.Priteisti iš atsakovės Č. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).Priteisti iš atsakovės R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) o V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.