Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-985-755/2017

Teisėja Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00654-2017-5

2017 m. gruodžio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. P. (G.) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-914-913/2017 pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei M. P. (G.), trečiajam asmeniui R. P., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei paprastojo turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė teismo neterminuotai apriboti atsakovės M. P. (G.) motinos valdžią jos sūnaus F. P. atžvilgiu; paskirti R. P. nuolatine F. P. globėja, gaunamų lėšų ir turto paprastąja administratore; nustatyti F. P. gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja; priteisti iš atsakovės išlaikymą F. P. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad R. P. su šeima 2014 m. pavasarį persikėlė gyventi iš Panevėžio rajono į (duomenys neskelbtini) kaimą. Moteris atvyko su savo nepilnamečiais vaikais ir nepilnamečiu anūku F. P., gim. (duomenys neskelbtini). Dar gyvenant Panevėžio r., F. P. buvo nustatyta laikinoji globa, nes jo motina M. P. (G.) 2013 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Belgijoje parašė prašymą suteikti laikinąją globą jos sūnui F. P.. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A-1233 nustatė laikinąją globą F. P., jo globėja paskyrė R. P.. Skyriui žinoma, kad F. P. motina M. P. (G.) nesirūpina sūnumi, nepalaiko su juo ryšių, vaikas liko be materialinio išlaikymo. Pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią – visiškas nusišalinimas nuo motinos pareigų vykdymo, vengimas domėtis ir rūpintis sūnumi, jo poreikių netenkinimas, neveikimas sūnaus naudai. Atsakovė neketina auginti savo sūnaus, yra absoliučiai nusišalinusi. Nurodė, kad R. P. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (negebėjimas susitvarkyti su dokumentais, darbo paieškomis ir pan.), tačiau, nepaisant to, pastaroji rūpinasi F. P.. Dažnai iškyla jo materialinio aprūpinimo klausimas, nes vaikas, net ir negaudamas motinos išlaikymo, negali gauti nemokamo maitinimo mokykloje, išmokos mokymosi reikmenims ir kitų socialinių išmokų. F. P. turi artimą ryšį su močiutės R. P. šeima. R. P. jaučia pareigą užauginti anūką, kuriam ji yra vienintelis artimas žmogus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

materialinės teisės normas. O būtent: teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje ir turinčio teisinį suinteresuotumą asmens (vaiko tėvo) materialiųjų teisių ir pareigų, nepagrįstai nevertino Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktos informacijos, kad tėvas ir sūnus palaiko ryšį, per atostogas pasiima pas save, savo iniciatyva nerinko įrodymų, kurie buvo objektyviai būtini siekiant teisingai išnagrinėti bylą.

10. Teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, nesivadovavo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, nesiaiškino ir nevertino vaiko poreikių ir jiems tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio, nevertino vaiko motinos turtinės padėties, informacijos apie turimą kitą išlaikytinį. Atsakovei taip pat nebuvo išaiškinta teisė pateikti jos finansinę padėtį ar teikto išlaikymo dydį patvirtinančius įrodymus. Jai taip pat nebuvo žinomos ir suprantamos ieškinio byloje tenkinimo pasekmės, teisinės galimybės reikšti prašymą dėl tėvystės pripažinimo.

11. Mano, jog teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su priežastimis, dėl kurių atsakovė negali rūpintis vaiku. Atitinkamai teismas nesiaiškino ir nenagrinėjo, ar yra sąlygos taikyti tėvų valdžios apribojimo, o ne sprendimo atskirti vaiką nuo tėvų institutą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmestinas.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

15. Iš apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantė prašo įvertinti ar : 1) teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens( vaiko F. P. tėvo) materialiųjų teisių ir pareigų; 2) teismas buvo pakankamai aktyvus , ginant vaiko interesus; 3) tinkamai išsprendė klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio( vaiko poreikių, tėvų turtinės padėties);4) ėmėsi priemonių vaiko teisei žinoti tėvą realizuoti;5) užtikrino atsakovės teisę naudotis procesinėmis teisėmis, 6) buvo pagrindas taikyti neterminuotų tėvų valdžios apribojimą, o ne vaiko atskyrimą nuo tėvų, todėl kolegija pasisako dėl šių argumentų .

16. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; 2017 m.gruodžio 12 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

17. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama ir teismų procesiniuose sprendimuose niekaip nėra pasisakyta dėl apeliaciniame skunde nurodomo kaip F. P. tėvo R. S. teisių ir pareigų.. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, o teismo priimtas procesinis sprendimas neturi įtakos minėto asmens teisinei padėčiai.

18. Kaip deklaratyvius kolegija vertina apeliantės teiginius apie vaiko teisių ir interesų nepakankamą procesinį gynimą. Vaiko tėvystės nustatymo procedūros aptartos CPK IV dalies trečiajame skirsnyje ir CK 3. 147 straipsnyje. Tokį procesą, jeigu dėl tėvystės kyla ginčas, gali inicijuoti vaiko motina, pats vaikas, įgijęs visišką teisnumą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

19.Tai, jog F. P. gimimo liudijime vaiko tėvas nenurodytas dar nereiškia, jog dėl jo tėvystės yra ginčas ir ji negali būti formalizuota ne ginčo tvarka. Apeliantė niekaip nepaaiškina kodėl ji per maždaug 14 metų , jeigu kilo ginčas dėl vaiko tėvystės, vaiko interesais neinicijavo dėl to teisminio proceso, pagal Liteko sistemos duomenis toks procesas nepradėtas ir dabar.

20. Pirmos instancijos teismas nagrinėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus iškeltus klausimus dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, turto administravimo , išlaikymo priteisimo ir juos išsprendė. Pagrindo kelti ir tėvystės nustatymo klausimą nebuvo procesinio reikalingumo, nes iš skundo neaišku kaip šio klausimo išsprendimas realiai įtakotų į vaiko teises ir jo interesų užtikrinimą. Pastebima, jog teismo sprendimas niekaip neužkerta kelio vaiko tėvystės nustatymui.

21. Nepagrįstu vertinamas teiginys, jog teismas netinkamai nustatė išlaikymo dydį. Nors teismo sprendime nenurodyta kokių duomenų pagrindu teismas nustatė vaiko poreikių dydį, bet tas nereiškia, kad jis nustatytas netinkamai. Apeliantė gavo ieškinį, jame nurodytas prašomas priteisti iš jos išlaikymas. Dėl jo dydžio ji nepateikė jokių prieštaravimų, maža to, su ieškiniu, taigi ir išlaikymo dydžiu, sutiko ( b.l. 56).

22. Vaikui 14 metų , t.y. jis paauglys, kurio poreikiai paprastai didesni nei mažesnių vaikų. Priteistas išlaikymas sudaro pusę minimalios mėnesinės algos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2006 , 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008ir kt.). Nuo šio principo teismas nenukrypo.

23. Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta, nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Teismas vertino atsakovės turtinę padėtį ,teismas iš viešai prieinamų registrų patikrino duomenis apie atsakovės įsidarbinimą( b.l.41). Apeliantė viešai deklaravo gyvenamąją vietą užsienyje, galimai ji ten gauna pajamas. Vienok, nei su atsiliepimu, nei su apeliaciniu skundu ji nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Įvertinant, jog apeliantė gyvena ne Lietuvoje, kas objektyviai apsunkina galimybę surinkti išsamesnius duomenis apie jos turtinę padėtį, pati elgėsi procesiškai pasyviai ( įrodymų apie turtinę padėtį neteikė, su ieškiniu sutiko), teismui nebuvo ir nėra procesinių prielaidų spręsti, jog turėjo būti priteistas mažesnio dydžio išlaikymas.

24. Kasacinio teismo pastebėta, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-189/2009; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

25. Skunde apeliantė nurodo, jog nebuvo įvertinta, kad ji davė savo motinai R. P. vaiko poreikiams 8000 Eur. Kolegijos vertinimu, šis teiginys apeliacinės instancijos teisme netirtinas, nes jis nebuvo nurodytas pirmos instancijos teismui, o tokiomis aplinkybėmis grįsti apeliacinį skundą neleidžiama ( CPK 306 straipsnio 2 dalis).

26. Nepagrįstu vertinamas apeliantės teiginys , kad teismas suvaržė jos procesines teises ar jų tinkamai neišaiškino. Atsakovė su ieškiniu sutiko, nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje , prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, ieškovė pateikė būtiną ieškiniui nagrinėti medžiagą, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti jos dalyvavimą būtinu, o fiziškai nedalyvaujant posėdyje žodinis šalies teisių išaiškinimas neįmanomas.

27. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kas reiškia, jog ji gavo teismo siųstus dokumentus-ieškinį su priedais, pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo( b.l.38). Suvokdama, jog inicijuotas teisminis procesas atsakovė turėjo teisę naudotis teisine pagalba . Byloje nėra duomenų, kad šią teisę atsakovei kas nors būtų ribojęs.

28. Kaip nepagrįstą kolegija vertina skundo nuorodą į galimybę taikyti vaikų atskyrimo nuo tėvų , o jų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo priemonės taikymą.

29. Civiliniame kodekse numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, t.y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotos visos šioje normoje išvardintos aplinkybės. Tėvų pareiga yra auklėti ir išlaikyti savo vaikus, o šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą, kuris gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 straipsnio 1 dalis ). Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

30. Vaiko teisių ir interesų apsaugai taikomas ir vaiko atskyrimas nuo tėvų, t.y., laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kuri iš tėvų valdžios apribojimo priemonių taikytina tėvų ar vieno jų atžvilgiu, teismas sprendžia pagal konkrečioje byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į vaiko interesus.

31. Kolegija pagrįsta laiko pirmos instancijos teismo išvadą, jog yra pagrindas neterminuotam tėvų ( šiuo atveju motinos) valdžios ribojimui, su pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir jų nebekartoja . Papildomai pastebima, kad vaikas jau ne vieneri metai gyvena atskirai nuo atsakovės. Motina gyvena užsienyje, vaikas pargabentas į Lietuvą pas močiutę pačios atsakovės valia. Nėra priežasčių abejoti R. P. aiškinimu, jog atsakovė ilgą laiką neteikia F. P. jokio išlaikymo, su vaiku nebendrauja, juo nesidomi. Šių ieškinyje nurodytų aplinkybių atsiliepime atsakovė neneigė, su ieškiniu ( jo teiginiais) sutiko. Atsakovė nepateikė įrodymų , kad ji negali teikti vaikui išlaikymo, su sūnumi bendrauti, kad vaikas negali gyventi sykiu su motina dėl kokių tai objektyvių ar bent įvardijamų priežasčių. Ryšių su sūnumi nutraukimas, ilgalaikis išlaikymo vaikui neteikimas, apsisprendimas nekeisti ryšio su vaiku sąlygų , kolegijos vertinimu, yra sąmoningas atsakovės pasirinkimas, kas davė pagrindą išvadai, jog atsakovė yra kalta dėl tokios faktinės situacijos ir tas leido teismui taikyti tėvų valdžios ribojimą.

32. Rengiant baigiamąjį procesinį dokumentą teisme 2017 m.gruodžio 21 d. gautas apeliantės atstovo advokato M. Š. prašymas prijungti prie bylos medicininį išrašą,kuris patvirtina skunde nurodytas aplinkybes apie atsakovės sveikatą, santykį su F. P. tėvu, pačiu vaiku.Pridėtas tekstas lietuvių kalba, kuris, nurodoma, pasirašytas psichiatro E. D. ir yra vertimas, tikėtina iš vokiečių ar olandų kalbų.Tekste kalbama apie atsakovės sveikatą, nurodomos kitos aplinkybės. Susipažinus su teksto turiniu kolegija sprendžia, jog jį priimti atsisakytina, nes a) jis pateiktas iki bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese pabaigos; b) nepateikta paties dokumento, kuris buvo išverstas į lietuvių kalbą, kopija, todėl negalima patikrinti vertimo tikslumo; c) minėtame tekste , kolegijos vertinimu, nėra reikšmingų, sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo pagrįstumo ir vertinant apeliacinio skundo argumentus, duomenų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.