Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-515-1100/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-24
Bylos Nr.
1-515-1100/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
V. B., T. S.
Nukentėjusysis
S. K., J. P., Š. J.
Advokatai
Paulius Bružas, Marius Barisevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-515-1100/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27777-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamiesiems V. B. ir T. S.,jų gynėjui advokatui Pauliui Bružui,nukentėjusiesiems S. K., J. P., Š. J.,jų atstovui advokatui Mariui Barisevičiui,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. B. 2020 m. liepos 12 d. apie 9.15 val., būdamas tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, veikdamas su T. S., šiam sudavus vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam S. K. į veidą, V. B. kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam S. K. į pilvą ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, taip bendrais veiksmais padarė S. K. 21-o danties šaknies lūžį, nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos kairės pusės muštinę žaizdą, nosikaulių lūžį, kairės akies apatinio voko muštinę žaizdą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

T. S. 2020 m. liepos 12 d. apie 9.15 val. būdamas tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 1,16 promilių girtumas), žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam J. P. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam Š. J. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir veikdamas su V. B., T. S. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam S. K. į veidą, o V. B. kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam S. K. į pilvą ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą į veidą, taip bendrais veiksmais padarė S. K. 21-o danties šaknies lūžį, nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos kairės pusės muštinę žaizdą, nosikaulių lūžį, kairės akies apatinio voko muštinę žaizdą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Žemesnės instancijos teismas

T. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad įvykis įvyko vasarą, ryte, (duomenys neskelbtini), prieš dvejus metus. Įvykio metu buvo blaivus. Būdamas lauke su T. S., išgirdo, kad žmogus šaukiasi pagalbos. Matė, kaip keturi asmenys sumušė vieną žmogų gatvėje, vėliau pamatė, kad tie patys asmenys artėja. Bandė padėti, tačiau jie žodžių nesuprato, prasidėjo konfliktas. Nematė, kad T. S. suduotų smūgį, nežino, kur jis buvo. Tuo metu žiūrėjo į S. K., nes jis stovėjo agresyviai nusiteikęs. Išsigandęs sudavė S. K. į pilvą kaire ranka, o dešine ranka – į nosį, taip sukėlė jam skausmą ir pasekmes. Nežino, ar S. K. bėgo kraujas, tiesiog trenkė jam ir nuėjo. Kaltinamojo teigimu, nedažnai naudoja smurtą, stengiasi viską išspręsti žodžiais. Gailisi, pasielgė neteisingai. Šiuo metu nepamena civilinio ieškinio dydžio, tačiau mano, kad S. K. pareiškė per didelį civilinį ieškinį, jam žalos neatlygino. Sutiktų sumokėti 1000 Eur. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta ir jį sumokės. Dabar dirba dar tik daugiau kaip vieną mėnesį, todėl nesumokėjo. Anksčiau buvo teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, nes apiplėšė žmogų. Taip pat yra baustas administracine tvarka.

Apklausiamas dėl galimo laiduotojo, kaltinamasis V. B. parodė, kad R. A. yra jo draugas, pažįstami apie 3–4 metus. Apie įvykį R. A. sužinojo likus savaitei iki posėdį. Jis su R. A. kartu leidžia laiką, susitinka kelis kartus per savaitę išgerti kavos. Kaltinamojo teigimu, R. A. – geras žmogus, rodo jam gerą pavyzdį. Jis nevartoja alkoholio, nesivelia į konfliktines situacijas. Jei R. A. būtų buvęs šalia, to nebūtų atsitikę. R. A. darys įtaką elgtis taip, kaip elgiasi galimas laiduotojas – nusisukti, nueiti, neišginčyti, neieškoti teisybės. Pasitiki juo, nes jis padės nesivelti į panašias situacijas.

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad nori atsiprašyti nukentėjusiųjų už savo veiksmus. Liepos mėnesį, prieš pusantrų metų, buvo bare su merginomis. Vietoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išgirdo rėkiantį V. S., prašė padėti. Nubėgus ten, įvyko žodinis konfliktas su nukentėjusiaisiais, kurio metu sudavė po smūgį trims nukentėjusiesiems į veidą. Kai atbėgo, žodinį konfliktą kėlė visi asmenys, visi šaukė, keikėsi. Kaltinamojo teigimu, tuo metu jam atrodė, kad tinkamai sureagavo panaudodamas fizinę jėgą. Po jo suduotų smūgių sužalojimų ant nukentėjusiųjų nematė, jie nebuvo nukritę, tiesiog nustojo konfliktuoti. Negali pasakyti, kaip tiksliai trenkė. Mano, kad trenkė delnu, tačiau galimai galėjo būti kitaip. Įvykio metu matė, kad V. B. sudavė vieną smūgį S. K.. Kaltinamojo teigimu, jis ne kiekvieną kartą smurtauja, praeityje nėra padaręs tokių veiksmų. Įvykio metu buvo neblaivus. Dėl savo blogo elgesio gailisi ir atsiprašo. Nesumokėjo nukentėjusiesiems civilinių ieškinių, nes atrodė didelės sumos, negalėjo sumokėti prašomų 25 000 Eur, todėl nusprendė laukti teismo sprendimo. Ligonių kasų civilinį ieškinį gali sumokėti. Jis galėtų iki 3000 Eur padengti žalą už visus tris asmenis, jo atlyginimas yra apie 1000 Eur. Įsipareigoja atlyginti visą sumą, kiek teismas priteis, kuo greičiau, nes nenori, kad šis dalykas tęstųsi ilgiau, nori grįžti į normalų gyvenimą, nes yra labai suvaržytas dėl šio proceso. Jei teismas nuspręs priteisti 15 000 Eur, paims paskolą. Pasak kaltinamojo, jis yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl saugos diržo neužsisegimo ir dėl to, kad nesumokėjo už stovėjimo vietą.

Apklausiamas dėl galimo laiduotojo, kaltinamasis T. S. parodė, kad I. J. yra jo sužadėtinė, gyvena kartu, pažįstami yra 2 metus. Apie įvykį ji sužinojo praėjus apie mėnesį ar du mėnesius po įvykio. Mano, kad I. J. įtaka būtų didelė, nes planuoja kurti šeimą, o kuriant šeimą ir toliau gyvenant būna laisvo laiko lankytis baruose.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusysis S. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos 12 d. apie 4 val. su draugais J. P., Š. J. ir E. T. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame linksminosi, šoko, tačiau jis praktiškai nevartojo alkoholio, nes vartoja vaistus. Apie 7.30 val. išėjo su draugais į lauką ir sėdėjo kitoje gatvės pusėje ant pastato laiptų, o kartu su jais buvo ir V. S. (baro lankytojas). Kai draugas J. P. atsistojo, į jo vietą atsisėdo V. S.. J. P. pasakė, kad V. S. pasitrauktų į šalį, nes atsisėdo į jo vietą. Jam (S. K.) pasakius, kad V. S. pasitrauktų ir nekeltų konfliktų, V. S. pasitraukė ir jie visi toliau sėdėjo ant laiptų. Tačiau gan greitai V. S. nuėjo prie baro apsaugos darbuotojų ir kažką jiems pasakė. Vėliau baro apsaugos darbuotojai pribėgo prie jų, trenkė J. P. į veidą, vėliau trenkė Š. J.. Negali pasakyti, kiek kartų trenkė draugams. Tada ne mažiau kaip keturis kartus ranka trenkė jam į veido sritį, dėl to jis pajuto fizinį skausmą. Taip pat tas pats asmuo jam trenkė ranka, ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į kairę ranką, dėl to pajuto fizinį skausmą. Apsaugos darbuotojas buvo apsivilkęs blizgios geltonos arba pilkos spalvos kostiumą, buvo aukštas (apie 185 cm ūgio), stambaus kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai. Minėtas darbuotojas atrodė neblaivus. S. K. kažkaip sugebėjo atsitraukti ir nubėgti už automobilio, kuris stovėjo šalimais baro (greičiausiai prie apsaugos darbuotojo, kuris jį sumušė, automobilio). Lauke prie barų buvo daug žmonių ir jis prašė nepažįstamo asmens, kad iškviestų policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Asmenį, kuris jį sumušė, galėtų atpažinti (1 t., b. l. 48–50).

Nukentėjusysis J. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos 12 d. apie 4 val. su draugais S. K., Š. J. ir E. K. atėjo į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau girtu nesijautė, buvo tik lengvai apsvaigęs. Apie 9 val. išėjo iš baro ir keturiese sėdėjo priešais barą, ant laiptų. Trumpam nuėjus nuo savo draugų ir grįžus, neturėjo kur atsisėsti, jo vieta buvo užimta. Pamatė, kad prie draugų atėjo dar du nepažįstami vyrai. S. K. pasakė, kad vienas yra jo pažįstamas, o kitas – V. S.. Paprašė V. S. užleisti vietą, tačiau niekas niekam jokių smūgių sudavęs nebuvo, V. S. ant žemės nevertė ir išvis nelietė. V. S., užleidęs vietą, kažkur nuėjo ir sugrįžo su dviem vyrais. Vienas vyras buvo apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs tamsios spalvos švarku su ornamentais, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Mano, kad galėtų tą vyrą atpažinti, o kito neįsidėmėjo. Vyras, apsirengęs švarku, nieko neaiškindamas pradėjo smūgiuoti, kas pirmas gavo smūgį, jis nematė, bet jis gavo smūgį į veidą, S. K. gavo smūgius į veidą, jo lūpa buvo prakirsta, bėgo kraujas. Neatsimena, ką viso konflikto metu darė V. S.. Viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Neatsimena, kas kvietė policiją, galimai davė kam nors savo telefoną, nes tarp skambučių rado rinktą numerį 112. Buvo skambinta 2020 m. liepos 12 d. 9.14 val. ir 9.17 val. Neatsimena, ar greitai po įvykio atvyko pareigūnai, galimai greitąją medicinos pagalbą iškvietė S. K., nes jo lūpa buvo tiesiog plyšusi. Nematė, kas buvo sulaikytas pareigūnų, nežino, ar tai buvo sulaikytas vyras, apsirengęs švarku. Nukentėjusiojo teigimu, nematė, ar būtent vyras, apsirengęs švarku, sudavė smūgius jam ir S. K., ar tas kitas, kartu su juo atėjęs. Vėliau su draugais nutarė, kad juos sumušė minėtas vyras, tačiau jis pats to neįsidėmėjo. Dėl padaryto kūno sužalojimo po tam tikro laiko ant dešinio skuosto buvo matyti mėlynė, niekam pretenzijų neturi. Nei jis, nei draugai nieko užpuolę nebuvo, nieko nemušė ir ant žemės parvertę nebuvo. S. K. vėliau buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. Nepažįsta ten dirbančių apsaugos darbuotojų, todėl nežino, ar vyrai, užpuolę juos, yra barų apsaugininkai (1 t., b. l. 95–96).

Nukentėjusysis J. P., apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nors ankstesnės apklausos metu sakė, jog pretenzijų niekam neturi, tačiau dabar turi pretenzijų tam vaikinui, kuris jam sudavė į veidą. Tas vaikinas buvo apsirengęs margu švarku ir net nesuprato, kodėl šis jam sudavė, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tas vaikinas priėjo prie jo ir, nieko nesakydamas, tiesiog sudavė jam dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į veidą. Nuo smūgio jam aptemo akyse ir jis apsvaigo, juto fizinį skausmą. Daugiau smūgių suduota nebuvo, jis smūgių taip pat niekam nesudavė. Vėliau tas pats vaikinas toliau tęsė savo smurtinius veiksmus ir dar sudavė smūgius draugams. Nelabai matė, kaip konkrečiai tas vaikinas jiems smūgiavo. Po suduoto smūgio ant veido liko mėlynė, kažkur apie 2–3 savaites toje vietoje jautė skausmą, tačiau pagalbos į medicinos darbuotojus nesikreipė, nevyko pas teismo medicinos ekspertus (1 t., b. l. 99–101).

Nukentėjusysis Š. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. su draugais J. P., S. K. ir E. buvo klube „Opium“, o vėliau nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholį, tačiau girtu nesijautė, buvo lengvai apsvaigęs. Nematė, kad S. K. vartotų alkoholį, tačiau nežino, ar buvo visiškai blaivus. Kitą rytą, apie 8 val., jie buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, sėdėjo ant laiptų. Vienu metu tarp S. K. ir dar kažkokio nepažįstamo jauno vaikino kilo žodinis konfliktas, nes vaikinas įkyriai prašė duoti cigaretę ir stovėjo prie jų nereaguodamas į prašymus pasitraukti. Tada S. K. ir tas vaikinas apsistumdė, po to jis, J. P. ir E. nuėjo paskui juos pasižiūrėti, kas vyksta. Kai grįžo atgal prie laiptų, jų vietose sėdėjo vaikinas, pravarde „K.“, kurio J. P. paprašė atlaisvinti vietą. „K.“ buvo labai girtas, pradėjo aiškinti, kad šita vieta yra jo jau apie 3 metus, ir puolė J. P., tačiau J. P. pasitraukė ir „K.“ nugriuvo ant žemės. Niekas „K.“ smūgių nesudavė, jis buvo toks girtas, kad pats nugriuvo ant žemės. Atsikėlęs nuėjo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugininkų ir grįžo kartu su jais. Vienas iš apsaugininkų atrodė apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs raštuotu švarku, kostiumo kelnėmis. Minėto vyro automobilis Toyota stovėjo šalia, prie pat laiptų, ant kurių jie sėdėjo, kadangi matė, kaip vyras kažką ėmė iš automobilio. Kaip atrodė kitas vyras, neatsimena. Minėti vyrai nebuvo su apranga, būdinga apsaugos darbuotojams, jų nepažįsta, matė pirmą kartą. Vėliau iš draugų sužinojo, kad jie yra klubo apsaugos darbuotojai. Priėjęs prie jų, vyras, apsirengęs raštuotu švarku, nieko niekam neaiškindamas, sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą J. P., paskui sudavė vieną smūgį jam į veidą. Juto fizinį skausmą, apsvaigo ir aptemo akyse. Tiksliai nebematė, kam dar smūgiavo minėtas vyras, bet, kiek atsimena, jis puolė S. K. ir jie kartu nuėjo toliau, už to vyro automobilio. Nematė, kokie buvo kito vyro veiksmai, nežino, ar jis irgi smūgiavo S. K.. Viskas įvyko labai greitai. „K.“ su kažkuo šnekėjosi, juos užpuolę vyrai dar konfliktavo su jaunu vyru, kuris prieš tai konfliktavo su S. K., tačiau tą nelabai gerai atsimena. S. K. viršutinė lupa buvo plyšusi, jam bėgo kraujas, draugas negalėjo rasti savo telefono, jo paties telefonas buvo išsikrovęs, todėl jis iš J. P. telefono iškvietė policiją. Pareigūnai atvažiavo pakankamai greitai, vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė S. K. į ligoninę. Nematė, kas vyko toliau, nes nuėjo. Dėl suduoto smūgio niekam pretenzijų neturi, kadangi jokių rimtų sužalojimų nepatyrė (1 t., b. l. 118–119).

Nukentėjusysis Š. J., apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad asmuo raštuotu švarku sukėlė fizinį skausmą ir jis nukentėjo dėl jo veiksmų. Anksčiau sakė, kad pretenzijų niekam neturi, nes galvojo, kad asmuo nebus nustatytas ir patirtos žalos niekas neatlygins. Tas asmuo sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, į kairį skruostą. Dėl to pajuto fizinį skausmą, po smūgio apsvaigo galva, aptemo akyse. Daugiau smūgių jam niekas nesudavė, taip pat ir jis niekam nesudavė. Nežino, kodėl tas vaikinas taip pasielgė, jokių konfliktų tarp jų prieš tai nebuvo. Jo anksčiau nepažinojo. Tas vaikinas buvo labai agresyviai ir piktai nusiteikęs, jo veiksmai ir stovėsena buvo iššaukianti ir agresyvi. Po vaikino suduoto smūgio ant jo veido liko mėlynė, kažkur apie 2–3 savaites juto skausmą toje vietoje, tačiau pagalbos į medicinos darbuotojus nesikreipė, nevyko pas teismo medicinos ekspertus (1 t., b. l. 122–124).

Liudytojas V. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jį pravardžiuoja „K.“. 2020 m. liepos 11 d. apie 3 val. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo pakankamai stipriai apsvaigęs. Išėjęs iš baro ryte, tikslaus laiko neatsimena, jau buvo šviesu, atsisėdo ant laiptų priešais barą. Buvo vienas, prie pat jo buvo 3 ar 4 nepažįstami vyrai, juos matė pirmą kartą, todėl negali papasakoti, kaip atrodė, atpažinti irgi negalėtų. Kažkas iš tų vyrų jį užpuolė, nežino dėl kokios priežasties, tik kiek atsimena, pargriovė ant žemės, sudavė jam iki penkių smūgių į galvą. Tada prie jų pribėgo dar vienas vyras, kuris pasirodė pakankamai aukštas, apie 185 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, labai trumpai kirptų plaukų, apsirengęs baltais marškiniais ir nustūmė jį užpuolusius vyrus. Jį apgynęs vyras nėra minėto klubo apsaugos darbuotojas, jis pažįsta iš matymo bare dirbantį apsaugos darbuotoją, tai buvo ne jis. Netrukus atvažiavus policijai, jis pasišalino, nes bijojo būti sulaikytas. Jis su niekuo tą dieną nekonfliktavo ir niekam nesiskundė, kad buvo mušamas. Asmenų, kurio vardai ir pavardės yra S. K. ir T. S., nepažįsta. Po įvykio buvo sudraskyta jo striukė, tačiau rimtų sužalojimų nepatyrė. Jis niekam pretenzijų neturi, nes nelabai atsimena kas tą dieną įvyko (1 t., b. l. 154–155).

Liudytojas E. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos 11 d. vakare su draugais J. P. ir Š. J. nuėjo į klubą „Opium“, kur prie jų prisijungė J. P. ir Š. J. draugas S. K., kurį jis irgi pažinojo. S. K. buvo blaivus. Vėliau jie nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jau kitos dienos ankstyvą rytą, kuri valanda buvo, nepamena, visi keturi išėjo iš klubo ir leido laiką prie šalia esančių laiptų. Vienu metu tarp S. K. ir nepažįstamo jauno vaikino buvo kilęs konfliktas, nes jis įkyriai jų prašinėjo cigarečių. S. K. davė jam cigarečių ir po to su juo apsistumdė. Sėdint ant laiptų, prie jų priėjo V. S., kuris yra (duomenys neskelbtini), kartu su juo atėjo du vyrai. Vienas vyras buvo apie 190 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs šviesios spalvos kostiumu, smailūs batai, kitas vyras buvo apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, plikas, kaip buvo apsirengęs, nepamena. Priėjęs aukštesnis vyriškis pasakė: „Kuris?“, o J. P., kadangi buvo arčiausiai to vyro, paaiškino, kad nieko čia nevyksta. Aukštesnis vyriškis dešine ranka vieną kartą trenkė J. P. į veidą ir šis atsitraukė nuo vyro. Tada prie aukštesnio vyro ir J. P. priėjęs Š. J. paklausė vyro, kam jis muša J. P.. Aukštesnis vyras dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą Š. J. ir Š. J. atsitraukė. Priėjęs S. K. bandė aiškintis su vyru, kodėl muša draugus, aiškindamiesi jie nuėjo už mašinos ir jis nebematė, kas tarp jų įvyko. Kai grįžo S. K., pamatė, kad jam yra prakirsta viršutinė lūpa ir stipriai bėgo kraujas. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Matė, kaip Š. J. ir J. P. buvo suduoti smūgiai, juos sudavė aukštesnis vyras, kurį prieš tai minėjo. Tačiau nematė, kaip S. K. buvo suduoti smūgiai. Asmens, sudavusio smūgius Š. J. ir J. P., nepažįsta, bet galėtų atpažinti. Š. J. ir J. P. skundėsi skausmais veido srityje, o S. K. išsivežė greitoji medicinos pagalba (1 t., b. l. 168–169).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2020 m. liepos 9 d. 9.18 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus asmens pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas vaikinas, jam praskelta lūpa. Pranešėjas prašė tik greitosios medicinos pagalbos, vėliau greitai jos atsisakė ir pokalbį nutraukė (1 t., b. l. 20–23).

2020 m. liepos 14 d. S. K. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. liepos 12 d. apie 9.15 val. adresu (duomenys neskelbtini), sėdint ant laiptų, pribėgo du apsaugos darbuotojai, iš kurių vienas buvo girtas ir pradėjo visus daužyti. Iš pradžių kelis smūgius trenkė jo draugui, po to – jam. Dėl to jam lūžo nosis, buvo praskelta lūpa (1 t., b. l. 24).

2020 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota gatvės atkarpos, esančios priešais (duomenys neskelbtini), barą „(duomenys neskelbtini)“, apžiūra. Tiksli įvykio vieta yra įvažiavimas į kiemą, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų. Ant (duomenys neskelbtini) namo yra įrengtos vaizdo kameros, kurios filmuoja visą šio namo perimetrą ir yra nukreiptos į įvykio vietą. Šalia įvykio vietos yra pastatytas žalios spalvos automobilis Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia minėto automobilio, jo vairuotojo pusėje ant šaligatvio, yra matomos įvairių dydžių raudonos spalvos, skysčio dėmės, nuo kurių paimtos nuoplovos ir supakuotos į voką Nr. 1. Šalia įvykio vietos yra durys į Stomatologijos kliniką, esančią (duomenys neskelbtini), kuri apžiūros metu yra uždaryta, ant jos pastato vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu visos įmonės, esančios (duomenys neskelbtini), pastate, yra uždarytos ir kam priklauso ant namo esančios vaizdo stebėjimo kameros nustatyti nepavyko, informacinių lentelių ant minėto namo nėra. Priešais įvykio vietą yra įrengtas baras „(duomenys neskelbtini)“, kuris apžiūros metu yra uždarytas, darbo laikas ant baro durų nėra nurodytas. Ant pastato kuriame yra įrengtas baras „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo stebėjimo kameros nėra įrengtos (1 t., b. l. 33–43).

2020 m. liepos 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. K. atpažįsta asmenį Nr. 5 (T. S.) iš bendrų veido bruožų, akių, nosies, šukuosenos, lūpų formos, tai – tas pats asmuo, kuris 2020 m. liepos 12 d. apie 8.15 val. (duomenys neskelbtini), padarė prieš jį smurtinius veiksmus (1 t., b. l. 54–57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1949/2020 (01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. G 1949/2020 (01)) užfiksuota, kad, remiantis S. K. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jam nustatyta nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos kairės pusės muštinė žaizda, nosikaulių lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vienmomentiškai, iki apžiūros VUL ŽK 2020 m. liepos 12 d. galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 12 d. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimai visumoje dėl nosikaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Atskirai sužalojimai nėra vertinami, nes labiausiai tikėtina, kad jie padaryti vienmomentiškai (1 t., b. l. 64–66).

2020 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai.

Vaizdo įraše „ch06_20200712090216“ matyti juodai baltos spalvos vaizdas, viršutiniame kairiame kampe data ir laikas – „07-12-2020, 09:02:17“, apatiniame dešiniame kampe kamera Nr. 6, įrašo trukmė 15 min. 13 sek. Filmuojama vieta – kelias tarp pastatų sienų. Iš dešinės pusės prie pusiau stiklinių durų sėdi ir stovi žmonės. Žmonės tarpusavyje bendrauja, geria gėrimus, rūko. Prieš juos stovi keturių durų lengvasis automobilis. Įrašo 5.12 min (laikas 09:07:27) vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos džinsais, apsiavęs sportbačiais su baltos spalvos raišteliais, plikai nusiskutęs galvą, svyruojantis (vyras Nr. 1), sėdėjęs ant laiptų atsistoja ir puola prieš jį stovintį vyrą, apsirengusį megztiniu su gaubtu, juodos spalvos džinsais, apsiavusį juodos spalvos sportbačiais, tamsių, trumpai kirptų plaukų (vyras Nr. 2), nustumdamas jį dešine ranka. Vyrą Nr. 1 už kairės rankos prilaiko vyras, apsirengęs juodos spalvos megztiniu su gaubtu, juodos spalvos džinsais, apsiavęs juodos spalvos sportbačiais, tamsių, trumpai kirptų plaukų (vyras Nr. 3). Vyras Nr. 2 pasitraukia, tada vyras Nr. 1 paeina nuo vyro Nr. 2, po to apsisuka ir, eidamas nugara, užkliūva už vyro, sėdinčio ant šaligatvio. Prie jų prieina vyras, apsirengęs šviesios spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis, tamsios spalvos šortais, apsiavęs sportbačiais ir baltos spalvos kojinėmis, ant galvos užsidėjęs kepuraitę su snapeliu (vyras Nr. 4), ir vyras, apsirengęs tamsios spalvos megztiniu ilgomis rankovėmis su užrašu „Adidas“, sportinėmis kelnėmis su raštais šonuose, sportiniais batais, tamsių, vidutinio ilgio plaukų, su barzda (vyras Nr. 5). Vyras Nr. 1, mojuodamas rankomis, nueina ir jo nesimato. Vyras Nr. 2, vyras Nr. 3, vyras Nr. 4 ir vyras Nr. 5 žiūri ten, kur nuėjo vyras Nr. 1. Įrašo 05.41 min (laikas 09:07:55) prie vyrų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 grįžta vyras Nr. 1, o jam iš paskos ateina du vyrai – vienas apsirengęs šviesios spalvos megztiniu, tamsios spalvos kelnėmis, apsiavęs tamsios spalvos batais, plikai nusiskutęs (vyras Nr. 6), kitas apsirengęs tamsios spalvos marškiniais, įvairiaspalviu švarku, šviesios spalvos kelnėmis, apsiavęs tamsios spalvos batais (vyras Nr. 7). Priėjus vyras Nr. 1 ranka parodo į vyrą Nr. 2, tada vyras Nr. 7 dešinės rankos kumščiu suduoda vieną smūgį į veidą vyrui Nr. 2, kuris pasilenkia, vėliau svyruodamas ir laikydamasis už veido, paeina toliau ir laikosi už tvoros. Prie vyrų Nr. 6 ir Nr. 7 prieina vyrai Nr. 4 ir Nr. 5. Vyras Nr. 7 dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį vyrui Nr. 5, šis ginasi kaire ranka ir nueina. Tada vyras Nr. 7 vieną kartą suduoda smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą vyrui, apsirengusiam tamsios spalvos švarku, tamsios spalvos kelnėmis, apsiavusiam tamsios spalvos batais, trumpai kirptų plaukų. Tada vyras Nr. 7 dešinės rankos kumščiu suduoda smūgį vyrui Nr. 4, nuo smūgio vyras pasilenkia ir kaire ranka laikosi už lūpų, valo lūpas ranka ir žiūri į ranką, vyrai nueina.

Vaizdo įraše „ch04_20200712090821“ matyti spalvotas vaizdas, viršutiniame kairiame kampe data ir laikas – „07-12-2020, 09:08:25“, apatiniame dešiniame kampe kamera – Nr. 4, įrašo trukmė 1 min. 51 sek. Filmuojama vieta – įvažiavimas į kiemą, vartai, matyti automobilio priekis iš vaizdo įrašo „ch06_20200712090216“. Iš automobilio pusės pasirodo vyras Nr. 5, kuris dešine ranka laikydamasis už veido eina link vartų. Už jo ateina vyras Nr. 4, vyras Nr. 7 ir vyras, apsirengęs juodos spalvos švarku, juodos spalvos kelnėmis, apsiavęs juodos spalvos batais, vidutinio ilgio plaukų (vyras Nr. 8), prie jų atskuba vyras Nr. 6. Vyras Nr. 4 pasilenkęs kaire ranka laikosi už veido, vyras Nr. 8 dešine koja smūgiuoja vyrui Nr. 4, šis pasitraukia link vartų. Įrašo 28 s (laikas 09:08:44) vyras Nr. 6, priėjęs prie vyro Nr. 4, kaire ranka vieną kartą suduoda smūgį į pilvą vyrui Nr. 4, paskui dešine ranka smūgiuoja vyrui Nr. 4 į veidą. Vyras Nr. 4 traukiasi nuo vyro Nr. 6 link vartų, vėliau vyras Nr. 6 nueina nuo jo, vyras Nr. 4 ranka valo veidą, spjaudo seiles. Tolimesnė vaizdo įraše užfiksuota medžiaga neturi reikšmės atliekamam ikiteisminiam tyrimui.

Paleidus vaizdo įrašą „ch08_20200712090832“, matyti spalvotas vaizdas, viršutiniame kairiame kampe data ir laikas – „07-12-2020, 09:08:27“, apatiniame dešiniame kampe kamera – Nr. 8, įrašo trukmė 39 s. Filmuojama vieta – įvažiavimas į kiemą, vartai, matyti tas pats vaizdas kaip ir kamera Nr. 4 („ch04_20200712090821“), tačiau filmuojama iš viršaus ir iš toliau (1 t., b. l. 172–173). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įrašuose.

2021 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo papildomai apžiūrėti vaizdo įrašai. Peržiūrint vaizdo įrašą „ch06_20200712090216“, ties laiku 5.41 min matyti, kaip prie besibūriuojančios jaunuolių kompanijos prieina trys asmenys, iš jų yra T. S. ir V. B.. Matyti, kad tarp jaunuolių ir priėjusių vaikinų vyksta pokalbis, kurio metu vaikinas, panašus į T. S., ties laiku 5.45 min suduoda vieną smūgį vaikinui (galimai J. P.). Vėliau tas vaikinas pasitraukia į šalį. Prie T. S. ir V. B. prieina dar du jaunuoliai. Toliau vyksta pokalbis. Pokalbio metu ties laiku 5.56 min T. S. suduoda smūgį ranka dar vienam vaikinui (galimai Š. J.). Vaikinas laikosi už veido, o T. S. mojuoja rankomis. Ties laiku 6.05 min suduoda dar vieną smūgį trečiam vaikinui (galimai S. K.). S. K. pasvyra į šoną. Paskui visi vaikinai pasitraukia į šalį. Peržiūrint vaizdo įrašą „ch04_20200712090821“, ties laiku 0.27 min V. B. smūgiuoja ranka vaikinui (galimai S. K.) į pilvą ir veidą. Vaikinas (galimai S. K.) traukiasi į šalį, valo veidą, spjaudosi (1 t., b. l. 174–180). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše.

2020 m. liepos 12 d. vyriausiojo patrulio D. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atvykus pagal gautą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), į juos kreipęsis S. K. nurodė jį sumušusį asmenį, tai buvo T. S. (2 t., b. l. 57–58).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad, 2020 m. liepos 12 d. 9.56 val. patikrinus T. S. blaivumą, jam nustatytas 1,16 promilės neblaivumas (2 t., b. l. 106).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1811/2021 (01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. pG 1811/2021 (01)) užfiksuota, kad pagal pateiktą UAB „Tilto odontologijos klinikos“ išrašą iš medicininių dokumentų S. K. buvo diagnozuoti: 21 danties lūžis, padarytas kietu buku daiktu (daiktais), iki apžiūros UAB „Tilto odontologijos klinikoje“ 2020 m. spalio 2 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; 22 danties kraštų nuskilimas, padarytas kietu buku daiktu (daiktais) iki apžiūros UAB „Tilto odontologijos klinikoje“ 2021 m. balandžio 2 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; stiklo pluošto kaiščio lūžis (11 d.), cirkonio vainikėlio nuskilimas (21 d.) nėra vertinami kaip sužalojimai, nes nėra kūno dalis. Labiausiai tikėtina, kad visi sužalojimai padaryti atskirai, t. y. mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, nes 22-o danties pažeidimai fiksuoti tik 2021 m. balandžio 2 d., ir nėra fiksuojami ankstesnių apžiūrų metu. Neatmetama galimybė, kad 21 danties šaknies lūžis galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio 2020 m. liepos 12 d. metu. Tačiau mažai tikėtina, kad 22 danties kraštų nuskilimas, galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio 2020 m. liepos 12 d. metu, nes VšĮ VUL ŽK 2020 m. liepos 12 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime Nr. LA20-22613/1030-30834 rašoma, kad kliniškai, t. y. apžiūros metu, žandikaulių, dantų traumų nestebima, taip pat 22-o danties pažeidimas nėra minimi UAB „Tilto odontologijos klinikos“ išrašo įrašuose iki 2021 m. balandžio 2 d. apžiūros (2 t., b. l. 171–172).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B., veikdamas kartu su T. S., panaudoję smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį S. K., padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o T. S., atskirais veiksmais, suduodamas smūgius nukentėjusiesiems J. P. ir Š. J., sukėlė šiems fizinį skausmą ir papildomai padarė nusikalstamą veiksmą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam S. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos kairės pusės muštinė žaizda, nosikaulių lūžis). Tokią išvadą patvirtina objektyvus bylos įrodymas – specialisto išvada Nr. G 1949/2020 (01) (1 t., b. l. 64–66). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Byloje taip pat nekilo ginčo ir dėl to, kad nukentėjusiajam S. K. specialisto išvadoje konstatuotus sužalojimus padarė būtent V. B. ir T. S.. To neneigė patys kaltinamieji, kurie, apklausiami teisiamojo posėdžio metu, pripažino savo kaltę ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajam smūgius. Kaltinamasis V. B. teigė, kad sudavė S. K. į pilvą kaire ranka, o dešine ranka – į nosį, taip sukėlė jam skausmą ir pasekmes. Tuo metu kaltinamasis T. S. paaiškino, kad židinio konflikto metu sudavė po smūgį trims nukentėjusiesiems į veidą.

Kaltinamieji pripažino, kad padarė nukentėjusiajam S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamųjų parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Tai, kad V. B. ir T. S. panaudojo fizinį smurtą prieš S. K., patvirtino pats nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 48–50). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių S. K. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamuosius, jo parodymus patvirtina jo paties pareiškime nurodytos aplinkybės (1 t., b. l. 24), ikiteisminio tyrimo metu apklaustų kitų nukentėjusiųjų J. P. ir Š. J. parodymai (1 t., b. l. 95–96, 118–119), taip pat liudytojo E. K. parodymai (1 t., b. l. 168–169) bei 2020 m. liepos 12 d. vyriausiojo patrulio D. V. tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (2 t., b. l. 57–58).

Įvertinus specialisto išvadą Nr. G 1949/2020 (01), kaltinamųjų, nukentėjusiojo S. K., kitų nukentėjusiųjų J. P. ir Š. J., liudytojo E. K. parodymus, policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis, byloje esančius vaizdo įrašus, gautus iš šalia nagrinėjamo įvykio buvusių pastatų kamerų, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas aplinkybes, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodytas aplinkybes, taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad V. B. ir T. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys. Nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti, nuo kurio tiksliai kaltinamojo veiksmo S. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes abu kaltinamieji atliko pavojingus veiksmus (sudavė smūgius) nukentėjusiajam į veidą, kuriame ir atsirado minėto masto sveikatos sutrikdymas. Pagal bylos aplinkybes V. B. ir T. S. savo bendrais veiksmais prisidėjo prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo sukėlimo S. K. ir pritarė vienas kito veiksmams.

Žemesnės instancijos teismas

T. S. smūgio sudavimas S. K. į veidą, taip pat V. B. suduoti smūgiai, suduotų smūgių mechanizmas nukentėjusiajam (smūgių sudavimas kumščiais), sudavimų vieta (veido, kaktos ir kitos kūno sritys) neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamieji suvokė, kad, suduodami nukentėjusiajam smūgius, t. y. T. S. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavimas vieną kartą nukentėjusiam į veido sritį, po to V. B. sudavimas vieną kartą dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą, kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jų veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą ir to norėjo, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo sužalojimo laipsnio ir jiems buvo priimtini bet kokie galintys kilti padariniai (sveikatos sutrikdymai), t. y. V. B. ir T. S. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Taigi byloje įrodyta, kad V. B. ir T. S. 2020 m. liepos 12 d. apie 9.15 val., būdami tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, veikdami kartu, T. S. sudavus vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam S. K. į veidą, V. B. kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam S. K. į pilvą ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, taip bendrais veiksmais padarė S. K. 21-o danties šaknies lūžį, nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos kairės pusės muštinę žaizdą, nosikaulių lūžį, kairės akies apatinio voko muštinę žaizdą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. B. ir T. S. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.

T. S. taip pat pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį smurtiniais veiksmais (vienkartiniais smūgių kumščiu sudavimais J. P. į veidą ir Š. J. į veidą) sukėlus nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Ši kaltinimo dalis byloje taip pat pasitvirtino. To neneigė ir teisme apklausiamas kaltinamasis T. S., kuris parodė, kad jis sudavė po smūgį į veidą nukentėjusiems. Po šių smūgių nebuvo matyti sužalojimų ant nukentėjusiųjų, jie nebuvo nukritę, tiesiog nustojo konfliktuoti. Negali pasakyti, kaip tiksliai trenkė, mano, kad trenkė delnu. Tokie kaltinamojo T. S. parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus. Be jo paties prisipažinimo T. S. neteisėtus smurtinius veiksmus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų J. P. ir Š. J. parodymai. Be to, tokią aplinkybę, kad nukentėjusiems J. P. ir Š. J. išties buvo suduota po vieną smūgį į veidą, patvirtina kito nukentėjusiojo S. K. parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti pirmiau minėtų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes juos patvirtina ne tik liudytojo E. K. parodymai, bet ir byloje esantys vaizdo įrašai, kurie apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokoluose. Taigi, įvertinus pirmiau aptartus įrodymus, T. S. suduotų smūgių mechanizmą nukentėjusiesiems (suduoti vienkartiniai smūgiai kumščiu), sudavimų nukentėjusiesiems lokalizaciją (veido sritis), nėra abejonių, kad J. P. ir Š. J. po suduotų T. S. smūgių jiems į veidą juto fizinį skausmą, o kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje įrodyta, kad T. S. 2020 m. liepos 12 d. apie 9.15 val., būdamas tarp pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 1,16 promilių girtumas), žodinio konflikto metu sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam J. P. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam Š. J. į veidą, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai papildomai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Bylą nagrinėjant teisme, buvo pateikti prašymai atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojo R. A. atsakomybėn (2 t., b. l. 102) ir atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant laiduotojos I. J. atsakomybėn (2 t., b. l. 98–99).

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Nagrinėjamu atveju V. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Laikytina, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė aptariamą nusikaltimą, nes jo teistumas išnykęs. Be to, V. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis įsipareigojo atlyginti padarytas žalas.

T. S. padarė idealia sutaptimi du tyčinius nusikaltimus, nustatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis anksčiau neteistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, atlygino civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, taip pat nedidelį dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, įsipareigojo atlyginti padarytas žalas.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

V. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn du kartus. Jis pirmą kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o antrą kartą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 t., b. l. 191–194). Kaip minėta, ankstesnis (išnykęs) teistumas gali turėti įtakos vertinant, ar yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nuosprendžio matyti, kad V. B. buvo pripažintas kaltu už pakankamai pavojingo nusikaltimo, kuriuo kėsinamasi ne tik į nukentėjusiojo turtą, bet ir į jo sveikatą, padarymą. Minėtu nuosprendžiu kaltinamasis kartu su kitu asmeniu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir vėliau pagrobė svetimą turtą (2 t., b. l. 46–51). Pastebėtina, kad V. B. šioje byloje taip pat pripažintas kaltu už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos panaudojimą. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo fizinio smurto naudojimas nelaikytinas atsitiktiniu, jis yra linkęs konfliktinėse situacijose naudoti fizinį smurtą. Be to, kaip minėta, kaltinamasis anksčiau iš viso buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn du kartus. Ankstesnių teistumų skaičius taip pat turi įtakos sprendžiant dėl aptariamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nebuvimo. Iš administracinių nusižengimų registro nuorašo matyti, kad V. B. anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn. Jam buvo paskirtos baudos ne tik už nešiurkščius administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), tačiau du kartus ir už viešosios tvarkos trikdymą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnis). Taigi negalima daryti neabejotinos išvados, kad V. B. elgesys yra pavyzdinis laikantis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo (nebuvimo), be kita ko, vertina byloje nustatytas kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju V. B. su kitu kaltinamuoju bylai reikšmingu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. K.. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis privalėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Tai kartu rodo ir V. B. agresyvumą tam tikromis situacijomis.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog V. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokios išvados nepaneigia tai, kad praėjo nemažas laikas nuo V. B. ankstesnių teistumų, dėl jo nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, šiuo metu jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Tokios aplinkybės nepašalina abejonių, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, teismas nesprendžia galimo laiduotojo tinkamumo.

T. S. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 199), jis turi gyvenamąją vietą, dirba, yra susižadėjęs. Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 200–206). T. S. dauguma padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kurie pagal savo pobūdį nėra susiję su smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu, tačiau tai vis tiek neigiamai apibūdina jo asmenybę, kaip ne visiškai linkusią laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo (2020 m. liepos 12 d.) T. S. ir toliau darė administracinius nusižengimus – iš viso padarė vienuolika administracinių nusižengimų, t. y. ne tik už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje ar nesumokėjus vietinės rinkliavos, bet ir už automobilio vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, automobilio perdavimą asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, greičio viršijimą. Tai rodo, kad ir po nusikalstamų veikų padarymo T. S. preciziškai nebandė laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaltinamojo daromų administracinių nusižengimų, net ir smulkaus pobūdžio, skaičius turi įtakos sprendžiant dėl aptariamos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nebuvimo.

Teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo (nebuvimo), be kita ko, vertina byloje nustatytas kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju T. S. padarė dvi smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Jis per trumpą laiką panaudojo fizinį smurtą net prieš tris nukentėjusiuosius. Fizinio smurto panaudojimas prieš tokį nukentėjusiųjų skaičių neleidžia teigti, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys buvo atsitiktinio pobūdžio. Priešingai, teismo vertinimu, T. S. labiau linkęs konfliktinėse situacijose naudoti fizinį smurtą. Jis nors ir po kartą bet smūgiavo visiems nukentėjusiesiems į svarbią kūno vietą – galvą (susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, asmuo dėl sužalojimų galvos srityje gali patirti ir sunkių neigiamų pasekmių). Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių T. S. privalėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Tai taip pat rodo T. S. agresyvumą tam tikromis situacijomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog T. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tokios išvados nepaneigia tai, kad T. S. sumokėjo baudas už padarytus administracinius nusižengimus, dėl jo nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Tokios aplinkybės nepašalina abejonių, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nenustačius visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, teismas nesprendžia galimo laiduotojo tinkamumo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. B. ir T. S. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – V. B. tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis veikė bendrai su T. S. kaip vykdytojai.

T. S. tyčia padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, veikė bendrai su V. B. kaip vykdytojai.

Kaltinamųjų V. B. ir T. S. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors T. S. atlygino civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo S. K. gydymo išlaidų, taip pat sumokėjo nukentėjusiesiems po 100 ar 200 Eur, tačiau to nepakanka pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes šioje byloje nustatyta padaryta bendra turtinė žala yra gerokai didesnė, nei T. S. atlyginta žala. Vien nedidelio žalos atlyginimo nepakanka pripažinti T. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 59 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Teismas nenustatė V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

T. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis alkotesterio kvitas ir paties kaltinamojo parodymai. Byloje nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (ypač analizuojant byloje esančius vaizdo įrašus), T. S. panaudoto fizinio smurto pobūdis neleidžia abejoti, kad neblaivumas turėjo įtakos kaltinamajam nusikalsti. Teismas pažymi, kad nors kaltinamajame akte T. S. neinkriminuota ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nurodytas aprašant jo padarytas nusikalstamas veikas („būdamas neblaivus <...> nustatytas 1,16 promilių girtumas“, kaltinamojo akto 2 lapas). To pakanka pripažinti T. S. minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau jo teistumas išnykęs (3 t., b. l. 191–194). Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos nebegalioja (3 t., b. l. 195–198). V. B. dirba. Duomenų apie V. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, 1 metų laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų) be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 199). Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 200–206). Kaltinamasis dirba. Duomenų apie T. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. S. paskyrus už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, laisvės apribojimo bausmes su atitinkamais įpareigojimais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir T. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Teismas bendrina bausmes bausmių apėmimo būdu, nes T. S. nors panaudojo fizinį smurtą prieš skirtingus nukentėjusiuosius ir jiems sukėlė skirtingo pobūdžio pasekmes, tačiau pastebėtina, kad pagal teismo nustatytas aplinkybes kaltinamasis toje pačioje vietoje padarė smurtinio pobūdžio veiksmus per trumpą laiką. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad T. S. nusikalstami veiksmai buvo jo nusikalstamų ketinimų tąsa. V. B. prisijungė daryti nusikalstamą veiką prieš S. K. tik tuo metu, kai T. S. panaudojo fizinį smurtą prieš šį nukentėjusįjį, t. y. T. S. daugiau nenaudojo fizinio smurto veiksmų prieš S. K. po V. B. nusikalstamo elgesio. Reikšminga ir tai, kad prokuroro suformuluotame kaltinime T. S. veiksmai aprašyti kaip padaryti idealia sutaptimi. Vien tai, kad S. K. buvo sukeltos didesnės neigiamos pasekmės sveikatai nei kitiems nukentėjusiesiems, savaime neleidžia teigti, kad bausmes reikia bendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, T. S. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

VI. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos

Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė (2022 m. vasario 22 d. patikslinta):

1) nukentėjusysis S. K. pareiškė civilinį ieškinį:

dėl abiejų kaltinamųjų T. S. ir V. B. veiksmų pareiškė civilinį ieškinį dėl 3128,95 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 2430 Eur išlaidos odontologo paslaugoms UAB „Tilto odontologijos klinika“ padengti, 353,95 Eur nepataisomai sugadinti drabužiai (pilkos spalvos megztinis, šortai, batai ir kepurė), 165 Eur už krūtinkaulio tyrimus, atliktus UAB „Northway medicinos centras“ ir už 180 Eur VšĮ „Upės kultūra“ atliktus veido, kaklo ir galvos masažus; 16 800 Eur neturtinės žalos ir 2178 Eur advokato išlaidoms apmokėti;

2) nukentėjusysis J. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo T. S. veiksmų – dėl 900 Eur neturtinės žalos ir prašo priteisti 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti;

3) nukentėjusysis Š. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl kaltinamojo T. S. veiksmų – dėl 900 Eur neturtinės žalos ir prašo priteisti 605 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 134–147);

4) civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 76,79 Eur išlaidų priteisimo už S. K. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 184–185).

Nukentėjusysis S. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ir dabar labai išgyvena, jaudinasi, patiria stresą. Kainavo vizitai pas daktarus, odontologus, advokatų išlaidos, teko išmesti drabužius, nes buvo visi kruvini. Tuo metu buvo apsirengęs šortais, sportbačiais, džemperiu, kepure, jie buvo apynaujai. Įvykio metu taip pat pametė telefoną. Nukentėjusiojo teigimu, buvo mėlynės, stipriai praskelta lūpa, kurią siuvo ir iki šiol randas likęs. Taip pat sulaužyti nosikauliai, nosies lūžiai, kraujosruvos, galvojo, kad šonkaulis lūžęs ir t. t. Pasak nukentėjusiojo, praėjus savaitei po įvykio juto, kad kliba dantis, bet nekreipė dėmesio, o praėjus mėnesiui ar keliems iškrito dantis. Nuvykus pas odontologą, paaiškėjo, kad tai buvo smūgio pasekmė, lūžo šaknis, paskui nustatytas ir antro danties lūžis. Vaikščiojo į daktarės rekomenduotus kaklo ir veido masažus. Nemano, kad tai didelė suma, ką teko išgyventi. Pusę metų vaikščioti be priekinių dantų trukdo tiek asmeniniam gyvenimui, tiek darbui. Negalėjo bendrauti su klientais, buvo užsidaręs ir nevykdė jokių veiklų, jautėsi nesaugus, mano, kad net sirgo depresijos forma mažiausiai aštuonis mėnesius. Patyrė fizinį skausmą, sunku apie tai kalbėti. Dabar dantys sutvarkyti, bet iki šiol patiria nepatogumus, yra išlikęs didelis randas, lūpą nutirpusi, akis trūkčioja, po įvykio ir dabar skauda galvą. Gydymas šiuo metu nebaigtas, nes turės kreiptis dėl lūpos rando šalinimo. Rando naikinimui reikalingi metai, o lūpos ir audinių nutirpimo nesutvarkysi. Nosis šiek tiek palinkusi, kreiva, reikės kreiptis dėl nosies pertvaros. Dėl išvaizdos negalėjo ir nenorėjo bendrauti, įsivarė kompleksus, vengdavo atsakinėti, nes žmonės pašiepdavo. Turtinę žalą sudaro materialiniai nuostoliai.

Nukentėjusysis Š. J., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad tokios sumos prašo, nes buvo sukeltas fizinis skausmas ir padaryta emocinė žala, t. y. išgąstis, stresinė situacija, mėlynė buvo beveik dvi savaites, dėl to kilo nepatogumų. Pirmą kartą gyvenime taip nutiko, kad be jokios priežasties būtų užpultas, net ir praėjus kuriam laikui po įvykio, tamsiu paros metu, mieste kildavo problemų saugiai jaustis. Tas nesaugumo jausmas truko kelis mėnesius. Šiuo metu pasekmių nejaučia.

Nukentėjusysis J. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad patyrė skausmą, apie 2 savaites buvo mėlynė. Kadangi reikėjo bendrauti su klientais, tai sugadino išvaizdą ir patyrė daug nesklandumų. Kurį laiką skaudėjo galvą ir skaudėjo žandą po akimi. Dėl įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus. Išėjus į miestą būna baimė, nes įvykio metu tiesiog iš niekur nieko trenkė į veidą. Šiuo metu nejaučia baimės jausmo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Kaip minėta, nukentėjusysis S. K. prašo atlyginti jam padarytą 3128,95 Eur turtinę žalą, kurią sudaro:

1) 2430 Eur išlaidos odontologo paslaugoms UAB „Tilto odontologijos klinika“ padengti;

2) 353,95 Eur nepataisomai sugadinti drabužiai (pilkos spalvos megztinis, šortai, batai ir kepurė);

3) 165 Eur už krūtinkaulio tyrimus, atliktus UAB „Northway medicinos centras“;

4) 180 Eur VšĮ „Upės kultūra“ atliktus veido, kaklo ir galvos masažus.

Byloje nustatyta, kad V. B. ir T. S. bendrais veiksmais padarė S. K. įvairius sužalojimus, be kita ko, 21-o danties šaknies lūžį, kuris inkriminuotas kaltinamiesiems. Kaltinamieji smūgiavo nukentėjusiajam į veido sritį. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad nukentėjusiajam iškritę priekiniai dantys. Šiuo atveju nėra abejonių, kad S. K. odontologo paslaugos buvo būtinos. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo už šias paslaugas 2420 Eur (1 t., b. l. 136). Teismas pripažįsta aptariamas išlaidas įrodytomis. Nors civiliniame ieškinyje nurodyta, kad buvo sumokėta už odontologijos paslaugas 2430 Eur, tačiau atsižvelgiant į rašytinius įrodymus priteisiama būtent 2420 Eur suma.

Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti, kad S. K., atsižvelgiant į padarytų sužalojimų pobūdį, buvo būtina atlikti krūtinkaulio tyrimus, veido, kaklo ir galvos masažus. Pastebėtina, kad čekis įrodo, jog už krūtinkaulio tyrimus buvo sumokėta ne 165 Eur, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, o 125 Eur (1 t., b. l. 137). Todėl ši pinigų suma priteisiama nukentėjusiajam. 180 Eur suma už veido, kaklo ir galvos masažus patvirtinta sąskaita faktūra (1 t., b. l. 138), todėl priteistina.

S. K. taip pat prašo priteisti jam 353,95 Eur už nepataisomai sugadintus drabužius (pilkos spalvos megztinį, šortus, batus ir kepurę). Nukentėjusysis nurodė, kad megztinis, šortai ir batai buvo sukruvinti dėl padarytų sužalojimų. Teismas nenustatė pagrindo abejoti tuo, nes bėgdamas kraujas gali aptaškyti dėvimus minėtus drabužius ir batus. Kita vertus, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje negalėjo kategoriškai patvirtinti, ar jo dėvima kepurė nagrinėjamo įvykio metu buvo sukruvinta. Jis išmetė šį daiktą dėl blogų prisiminimų. Atsižvelgdamas į šio daikto dėvėjimo vietą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, teismas abejoja, ar kepurė buvo sukruvinta, todėl patapo netinkama naudoti pagal paskirtį. Vien tai, kad S. K. išmetė daiktą dėl subjektyvių priežasčių (blogų prisiminimų), savaime neleidžia teigti, kad šis daiktas tapo nebetinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl priteistina sugadintų vertė atimant kepurės vertę (353,95 Eur – 29,15 Eur = 324,80 Eur).

Taigi pripažintina, kad byloje S. K. patyrė iš viso 3049,80 Eur turtinės žalos. Ši pinigų suma priteisiama iš kaltinamųjų solidariai.

Žemesnės instancijos teismas

Visi nukentėjusieji prašo atlyginti jiems padarytas neturtines žalas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

S. K. prašo atlyginti jam 16 800 Eur neturtinės žalos.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad T. S. ir V. B. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš S. K. ir jam buvo padaryti sužalojimai – 21-o danties šaknies lūžis, nosies kairės pusės, kairio apatinio voko poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos kairės pusės muštinė žaizda, nosikaulių lūžis, kairės akies apatinio voko muštinė žaizda, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (būtent nosikaulių lūžis atitinka tokį sveikatos sutrikdymo mastą). Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiajam buvo padaryta žala, po nusikalstamos veikos padarymo jis juto skausmą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad S. K. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos (tiek iš karto, tiek po to) patyrė neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Paprastai fizinio smurto patyrimas asmeniui sukelia neigiamas emocijas. Be to, nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu detalizavo, kokio pobūdžio neigiamas pasekmes jis juto dėl patirtų sužalojimų (jautėsi nesaugus, nevykdė jokių veiklų, buvo apriboti laisvalaikio leidimo būdai, tam tikrą laiką negalėjo bendrauti ir kt.). Pasak S. K., jis iki šiol išgyvena dėl nagrinėjamo įvykio ir patiria stresą.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamųjų turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamieji yra darbingi, šiuo metu užsiima dirba (T. S. bylą nagrinėjant teisme sumokėjo S. K. 200 Eur). Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016 nurodyta, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur. Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiškiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios, tačiau panašios sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur). Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje apeliacine tvarka baudžiamojoje byloje Nr. 1A-689-873/2019 nustatyta, kad priteista 2000 Eur neturtinė žala nukentėjusiajam už nesunkų sveikatos sutrikdymą, o to paties teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-480-626/2017 nustatytas neturtinės žalos dydis – 1200 Eur.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo S. K. prašomas neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Jam iš kaltinamųjų priteisiamas 2800 Eur neturtinės žalos dydis (jau įvertinus T. S. sumokėtus 200 Eur S. K.). Teismo manymu, būtent minėto dydžio neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamųjų turtinę padėtį, kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas bei užtikrins kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju būtų pagrindas nukrypti nuo bylose priteisiamų neturtinės žalos sumų už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą ir priteisti jam gerokai didesnį neturtinės žalos dydį, nei priteisiama įprastai teismų praktikoje. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad S. K. teko siūti žaizdą lūpoje, dėl to buvo apribota galimybė tam tikrą laiką valgyti, taip pat ne kartą lankytis odontologijos klinikoje, tačiau vien šios aplinkybės nėra pagrindas didinti priteisiamo neturtinės žalos dydžio. Kitos S. K. civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės taip pat nelaikytinos pagrindu priteisti norimą ar didesnį nei 2800 Eur neturtinės žalos dydį. Vien prašomas neturtinės žalos dydis savaime neįpareigoja teismo priteisti būtent tokį dydį. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam priteisiamas iš kaltinamųjų solidariai.

Nukentėjusieji J. P. ir Š. J. prašo priteisti jiems po 900 Eur neturtinės žalos iš kaltinamųjų. Pažymėtina, kad, bylą nagrinėjant teisme, T. S. atlygino po 100 Eur nukentėjusiems patirtos žalos ir pateikė tai patvirtinančius banko išrašus.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad T. S. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš J. P. ir Š. J., t. y. jiems buvo sukeltas fizinis skausmas (suduodant po vieną smūgį į veidą). Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusieji juto tam tikrą skausmą, tam tikrus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Paprastai fizinio smurto patyrimas asmeniui sukelia neigiamas emocijas. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiesiems buvo padaryti tam tikri sužalojimai ar liekamieji reiškiniai po patirto fizinio skausmo. Taip pat nenustatyta, kad J. P. ir Š. J. kreipėsi į medicinos darbuotojus po nagrinėjamų įvykių, jiems itin pablogėjo savijauta, įprastinis gyvenimo būdas. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis yra darbingas, šiuo metu dirbantis.

Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145–1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas priteisti iš T. S. po 900 Eur neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. J. P. ir Š. J. iš kaltinamojo priteistina po 400 Eur neturtinės žalos (jau įvertinus T. S. sumokėtus po 100 Eur nukentėjusiesiems). J. P. ir Š. J. teisiamojo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jiems dėl patirto fizinio skausmo būtų pagrindas priteisti po prašomą 900 Eur neturtinę žalą.

Byloje taip pat pareikštas civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 76,79 Eur išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo S. K. gydymu, priteisimo, ir prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 184–185). T. S. 2022 m. vasario 23 d. banko pavedimu pervedė minėtą pinigų sumą civilinei ieškovei į banko sąskaitą (3 t., b. l. 190). Taigi šis civilinis ieškinys yra atlygintas. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis S. K. prašo solidariai iš kaltinamųjų priteisti 2178 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, o nukentėjusieji Š. J. ir J. P. iš T. S. po 605 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos byloje esančiais dokumentais (1 t., b. l. 142–147, 2 t., b. l. 80–85).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal teismų praktiką, teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

Teismas įvertina tai, kad nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusiųjų atstovas ikiteisminio tyrimo metu kelis kartus susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 68, 73–75, 82–87), jis dalyvavo apklausiant nukentėjusiuosius J. P. ir Š. J. (1 t., b. l. 99–102, 122–125). Be to, advokatas M. Barisevičius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį nukentėjusiųjų vardu, šis procesinis dokumentas nėra didelės apimties (šiek tiek daugiau kaip 3 lapai), daugiausia jo turinio yra susiję su vieno iš nukentėjusiųjų S. K. interesų gynimu (grindžiant priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius (1 t., b. l. 134–135). Nukentėjusiųjų atstovas susipažino su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga, surašė prašymą, kuris buvo iš dalies tenkintas (2 t., b. l. 127, 129–131, 135–136). Byla teisme išnagrinėta per du teisiamuosius posėdžius sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nukentėjusiųjų atstovas buvo pakankamai aktyvus bylą nagrinėjant teisme. Jis taip pat pateikė civilinio ieškinio patikslinimą (3 t., b. l. 147–151). Pastebėtina, kad toks procesinis dokumentas buvo pateiktas teismo prašymu, kad būtų išreikšta aiški nukentėjusiojo S. K. pozicija dėl prašomų priteisti žalų. Taigi šis papildomas procesinis dokumentas iš dalies parengtas, nes civilinio ieškinio turinys (prašymai) nebuvo visiškai kokybiškas. Be to, nemaža civilinio ieškinio patikslinimo dalis nemaža dalimi atkartoja civilinio ieškinio turinį. Atsižvelgiant į tai, iš dalies mažintinas nukentėjusiajam S. K. priteistinas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas priteisia nukentėjusiajam S. K. 1600 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. BPK 105 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Kaltinamieji padarė nusikaltimą kartu, jie bendrais veiksmais sukėlė S. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jų indėlis į nusikaltimo padarymą yra iš esmės vienodas (nors V. B. sudavė du smūgius S. K., o T. S. – vieną smūgį, tačiau pastebėtina, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti tik sužalojimai veido srityje, o nenustatyta, kad nuo V. B. smūgio nukentėjusiajam į krūtinę atsirado kokie nors sužalojimai), išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš jų išieškotinos lygiomis dalimis (po 800 Eur).

Nukentėjusiesiems J. P. ir Š. J. priteisiama 605 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš kaltinamojo T. S.. Šios pinigų sumos protingos ir nėra per didelės.

VII. Kiti klausimai

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 35–36). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

T. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 89–91). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) sunaikinti voką, kuriame supakuota nuoplova, nutarimu priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas pagal 2020 m. spalio 27 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002277 (1 t., b. l. 44–45);

2) prie bylos viršelio prisegtą kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Šioje byloje taikomas laikino nuosavybės teisės apribojimas T. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi, šis laikino nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas 1 mėnesiui terminą nustatant iki 2022 m. balandžio 2 d. Jis paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su visiško nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimo, įvykdymo. Įvykdžius šią nuosprendžio dalį, likusiam turtui panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Byloje kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimą bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir T. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti bent 40 procentų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);

3) įpareigojimu viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš kaltinamųjų V. B. ir T. S. solidariai priteisti nukentėjusiajam S. K. 3049,80 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš kaltinamųjų V. B. ir T. S. lygiomis dalimis priteisti po 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) nukentėjusiojo S. K. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš T. S. priteisti nukentėjusiajam Š. J. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Iš T. S. priteisti nukentėjusiajam J. P. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Bylos procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą T. S. nuosavybės teise priklausančiam turtui: 1) žemės sklypui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini); 2) pastatui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su visišku nusikalstamomis veikomis padarytų žalų atlyginimu, įvykdymo. Įvykdžius šią nuosprendžio dalį, minėtam turtui panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui:

1) sunaikinti voką, kuriame supakuota nuoplova, nutarimu priduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas pagal 2020 m. spalio 27 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002277;

2) prie bylos viršelio prisegtą kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. B. ir T. S., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis