Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. ir nukentėjusiosios I. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 3 ir 4 punktais, D. V. skirti įpareigojimai: bausmės vykdymo metu nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M.; bausmės vykdymo metu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, esant kaltinamojo sutikimui.

Šiuo nuosprendžiu nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš D. V. priteista 300 Eur turtinei bei 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. nuteistas dėl nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, o būtent už tai, kad jis 2015-07-17, apie 20 val., Vilniuje, jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bandančią iš kambario išeiti I. M. už plaukų partempė atgal į minėtą kambarį, taip pat sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į dešinę veido pusę bei, norėdamas atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną, išsuko jai dešinės rankos pirštus. Tokiais savo veiksmais padarė I. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nesutinka su teismo išvada, kad nukentėjusiosios parodymai proceso metu buvo nuoseklūs. Nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai keitėsi, todėl teismui teko šalinti iš kaltinimo vieną aplinkybę. Nukentėjusiosios parodymų prieštaringumą grindžia ir aplinkybe, kad teismas į žalą įskaičiavo sulaužytų akinių kainą, nors akinius jis nukentėjusiajai grąžino matant policijos pareigūnams visiškai nesugadintus. Pasak apeliantui nukentėjusioji teismui pateikė savo ar kažkieno tai kito senų, sulaužytų akinių nuotrauką kaip ‚nusikaltimo įrodymą“. Nurodo, kad nuosprendžio motyvai nustatinėjami atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios versiją, visiškai ignoruojant jo parodymus, jų net nesvarstant, teigiant, kad jo elgesys po veikos padarymo atskleidžia jo psichinį santykį su veikos padariniais. Būtent, kad jis iškvietė brolį ir skubiai išvyko: suponuojama, kad jis pabėgo iš įvykio vietos. Tuo tarpu, pasak apelianto, jis ikiteisminio tyrimo metu ne kartą paaiškino, kad brolis buvo iškviestas nuvežti nukentėjusiąją į ligoninę, kai ji girta susižalojo nosį, nes buvo įsitikinęs, kad brolis greičiau tai padarys, nei atvažiuos medikai. Nukentėjusioji išbėgo pati, jis jos nesivijo, nes buvo pikta, girta, agresyvi, nekoordinuota. Nurodo, kad aplinkybės, jog jis pabėgo iš įvykio vietos, netvirtino net pati I. M.. Spėlionė sukurta praėjus metams (ar daugiau) po įvykio. Taip pat nurodo, kad I. M. pykčio priežastis (vėliau perraugusias į ryžtą jį apskųsti policijai) nuosekliai vardijo kelis kartus: pavydas; aplinkybė, kad nebegaus daugiau alkoholio; aplinkybė, kad ji įniršo, kai brolis pasiūlė iškviesti dėl jos išgėrusios ir agresyvios policiją, kai ji pati atsisakė jo reikalavimo išeiti iš jo namų.

Vadovaujasi nekaltumo prezumpcijos principu ir prašo visas nepašalintas abejones vertinti jo naudai.

Nesutikdama su teismo paskirta bausme D. V.. Apeliantės manymu, kaltinamam asmeniui buvo paskirta per švelni bausmė, nes jis savo kaltės nepripažino, teigė, kad ji pati susižalojo, nusikalstamą veiką padarė būdamas girtas, baustas administracine tvarka. Taip pat nurodo, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, po nusikalstamos veikos nuolat ją terorizavo skambindamas telefonu, net teisme teigė, kad ji yra alkoholikė, narkomanė, jo meilužė ir pan., žalos iki šiol jai neatlygino.

Nesutikdama su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jai buvo padaryti 3 nesunkūs sveikatos sužalojimai, vienas po kito, o taip pat nežymus sveikatos sutrikdymas. Nesutinka su teismo teiginiu, kad iš jos pačios ir byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog jos būklė šiuo metu normali, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina fakto apie kokius nors liekamuosius reiškinius. Pažymi, kad sulaužytas pirštas iki šiol nebesilanksto, negali normaliai kvėpuoti, neatsistato uoslė ir tai kelia jai didelių nepatogumų. Dėl patirto smurto bijo žmonių. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė 3 diskus su faktinėmis aplinkybėmis, už kuriuos antstoliui sumokėjo 338,80 Eur, jie buvo pažeisti, todėl už jų kopijas dar sumokėjo 30,02 Eur. Už išrašą iš medicininių dokumentų Centro poliklinikoje sumokėjo 6,76 Eur. D. V. bute buvo sugadinti jos akiniai, be to, turėjo pirkti vaistus, mokėti už taksi paslaugas ir dokumentų kopijas. Nurodo, kad iš viso proceso išlaidas sudaro mažiausiais 376,58 Eur, turtinė žala – 638,31 Eur.

Nurodo, kad nėra byloje jokių objektyvių duomenų, kad ji su kaltinamu asmeniu jo bute vartojo alkoholį, buvo neblaivi. Šio fakto nepatvirtino ir nuteistasis. Specialistas O. D. teisme parodė, kad medicininiuose dokumentuose užfiksuota tik klinikinė išraiška, tačiau kiek buvo promilių – duomenų nėra. Todėl teigia, kad yra nepagrįstas teismo teiginys, jog ji su D. V. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo girta, kalbėjo nerišliai ir pan., neva jos elgesys buvo provokuojantis ir neteisėtas.

Prašo įrodymų tyrimą byloje atnaujinti.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti D. V. apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios skundą atmesti. Nukentėjusioji ir jos atstovas prašė tenkinti nukentėjusiosios skundą, papildyti kaltinimą, skirti griežtesnę bausmę nuteistajam, o nuteistojo skundą prašė atmesti. Prokurorė nurodė, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo D. V. skundas atmetamas, nukentėjusiosios I. M. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuosprendis keistinas, nes jame išdėstytos išvados dėl kaltinimo aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios tempimu, suėmus už plaukų, neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybės papildomos, nurodant sužalojimus, sukėlusius žalingus padarinis – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

8. Nuteistasis D. V. prašo jį išteisinti, teigdamas, kad nuosprendis grįstas abejonėmis, prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, kurios nepatvirtina jokie liudytojai, nei medicinos ekspertai.

9. Nukentėjusioji prašo kaltinimą pakeisti (papildyti), nes jos manymu, nuosprendyje nepagrįstai nebuvo įvardinti visi jai padaryti kūno sužalojimai bei aplinkybės. O būtent, kad D. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, apie 19 val. ranka sudavė jai į veidą padarydamas poodinės kraujosruvos kairės akies vidiniame kampe ir dešinės apatiniame voke, siekiančios nosies nugarėlės dešinę pusę, nosikaulių lūžį dėl ko išsivystė anosmija (visiškas uoslės praradimas); apie 19.10 val. norėdamas atimti iš jos mobilaus ryšio telefoną griebdamas savo rankomis jai už jos dešinės rankos padarė jai poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos Il-ojo piršto pamatinio pirštakaulio vidinio krašto lūžį; laikotarpyje apie 6 val. bei nuo 19.10 val. iki 21 val., stumdamas ją į knygų spintą, griebdamas už drabužių, įvairių kūno vietų, tąsydamas už plaukų padarė jai pjautinę žaizdą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą su paviršiniu odos nubrozdinimu dešinėje viršraktikaulinėje srityje, VII-o šonkaulio iš dešinės lūži, poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimą dešinėje.

10. Apylinkės teismas konstatavo, kad D. V. kaltinime nurodytoje vietoje, apie 20 val., bandančią iš kambario išeiti I. M. už plaukų partempė atgal į minėtą kambarį, taip pat sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į dešinę veido pusę bei, norėdamas atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną, išsuko jai dešinės rankos pirštus ir tokiais savo veiksmais padarė I. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad D. V. iš nugaros rankomis pastūmė I. M., dėl ko ji atsitrenkė į svetainėje prie sienos stovinčią knygų spintą ir rankomis išdaužė spintos stiklus bei susižalojo dešinės rankos plaštaką, kadangi šios aplinkybės neaptvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad dėl D. V., veikdamas tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją, padarydamas I. M. sužalojimus, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata.

11. Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Apylinkės teismas konstatavo, kad D. V. kaltinime nurodytoje vietoje, apie 20 val., bandančią iš kambario išeiti I. M. už plaukų partempė atgal į minėtą kambarį, taip pat sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į dešinę veido pusę bei, norėdamas atimti iš jos mobiliojo ryšio telefoną, išsuko jai dešinės rankos pirštus ir tokiais savo veiksmais padarė I. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. BK 138 straipsnio 1 dalį įtvirtintas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tuo atveju, kai kito asmens sužalojimas ar susargdinimas nesukelia nei vieno iš padarinių, nurodytų BK 135 straipsnio 1 dalyje, tačiau nukentėjusysis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatinėjamas atsižvelgiant į: konkrečius patirtus sužalojimus ar susargdinimą; profesinio ar bendro darbingumo praradimą; sveikatos sutrikdymo laikotarpį. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiosios skundo argumentu, kad apylinkės teismo nuosprendyje aprašant kaltinamo asmens įvykdytą nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, pasireiškusiu ilgu sirgimu, nepagrįstai nenurodė sužalojimų, kurie sukėlė žalingus padarinis – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio nevisiškai aišku, dėl kokių nukentėjusiosios sužalojimų D. V. pripažintas kaltu, ar dėl visų specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų, ar dalies jų, nes specialisto išvados duomenimis, nukentėjusiajai padaryti sužalojimai vertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu - dėl nosikaulių, dešinės plaštakos II-o piršto pamatinio pirštakaulio, VII-o šonkaulio iš dešinės lūžių, nes sveikata dėl kiekvieno iš šių sužalojimų buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat specialisto jai buvo nustatyti ir kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu dešinėje viršraktikaulinėje srityje, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Visumoje sužalojimai įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

11.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiosios pateiktą prašymą pakeisti (papildyti) kaltinimą D. V., konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog D. V. 2015-07-17, apie 20 val., jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, I. M. sudavė vieną kartą į dešinę veido pusę, tuo padarydamas jai poodinės kraujosruvos kairės akies vidiniame kampe ir dešinės akies apatiniame voke, siekiančios nosies nugarėlės dešinę pusę, nosikaulių lūžį. Taip pat jis, norėdamas atimti iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, išsuko jai dešinės rankos pirštus, tuo padarydamas poodinės kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II-o piršto pamatinio pirštakaulio vidinio krašto lūžį. Tokiais savo veiksmais ilgam susargdindamas I. M., t. y. padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

11.2. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, skundžiamuoju nuosprendžiu nepagrįstai pripažinta įrodyta kaltinimo aplinkybė, kad nuteistasis bandančią iš kambario išeiti I. M. už plaukų partempė atgal į kambarį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas laiko neįrodytomis nukentėjusiosios prašyme dėl kaltinimo papildymo nurodytų aplinkybių dėl poodinės kraujosruvos su paviršiniu odos nubrozdinimu dešinėje viršraktikaulinėje srityje; dėl VII-o šonkaulio iš dešinės lūžio; dėl kraujosruvos kairėje blauzdoje; dėl odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje.

12. Nors nuteistasis prašo jį išteisinti, teigdamas, kad nuosprendis grįstas vien nukentėjusiosios prieštaringais parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad būtent dėl D. V. tyčinių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, o būtent: padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vidiniame kampe ir dešinės akies apatiniame voke, siekiančios nosies nugarėlės dešinę pusę, nosikaulių lūžis; poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II-o piršto pamatinio pirštakaulio vidinio krašto lūžis. Ši išvada pagrįsta įrodymų visumos vertinimu, motyvuota ir logiška. Visų pirma, nors I. M. parodymai dėl susitikimo su D. V. aplinkybių, nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau ji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad ją sužalojo D. V.. Tai patvirtina jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, įvykio dieną rašytas pareiškimas policijos komisariate, kuriame nurodyta, kad ją sumušė D. V. (t. 1, b. l. 89), pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad I. M. ligoninėje taip pat nurodė, kad ją sumušė pažįstamas asmuo (t. 1, b. l 88, 127). Liudytojas S. M. taip pat nurodė, kad įvykio dieną iš ligoninės paskambinusi I. M. nurodė, kad D. V. sulaužė jai nosį. Antra, šie I. M. parodymai atitinka ir specialisto išvadą bei specialisto O. D. paaiškinimus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, iš kurių matyti, kad sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Specialistas apklausiamas teisme kraujosruvas vertino kaip pasekmę trauminio poveikio į nosies sritį, dėl ko buvo ir nosikaulio lūžis ir išsiliejo poodinės kraujosruvos. Sukonkretindamas dešinės plaštakos antro piršto pamatinio pirštikaulio lūžį, nurodė, kad jis atsirado dėl piršto perlenkimo, sukant pirštą į priešingą pusę. Specialisto nuomone, neatmetama, tačiau mažai tikėtina, kad toks nosies sužalojimas galimas, atsitrenkus į durų staktą, o išvadoje nurodytas pirštų išsukimas negali atsirasti griūvant, nebent asmuo kristų ant vieno piršto. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti sužalojimai yra panašaus morfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus po vienas kito. Trečia, nukentėjusiosios parodymus dėl nustatytų sužalojimų atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojo G. V. parodymais, duomenimis dėl nukentėjusiosios pristatymo į Greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, jos fizinio stovio iki D. V. brolio išvykimo. Nukentėjusioji įvykio dieną buvo pas D. V. bute. Konflikto metu jie buvo dviese. Ji dėl veido sužalojimo greitosios pagalbos automobiliu hospitalizuota būtent iš D. V. namo laiptinės. D. V. brolio G. V. parodymai patvirtina, kad įvykio dieną jis buvo atvykęs pas brolį į butą, kur buvo I. M.; ant I. M. kūno sužalojimų nesimatė, ji sužalojimais nesiskundė, tarpusavyje I. M. ir D. V. nebuvo priešiškai nusiteikę. Tai, kad smurtas prieš I. M. buvo panaudotas neužilgo po G. V. išvažiavimo, patvirtina ir G. V. parodymai, jog jam vėliau vėl teko važiuoti pas brolį (D. V.), kuris paskambinęs nusprendė su juo važiuoti, nors prieš tai buvo atsisakęs. Nuo išvykimo iki grįžimo buvo praėjęs maždaug pusvalandis. G. V. patvirtino, kad jam važiuojant iš brolio skambino iš brolio telefono I. M., tačiau dėl nerišlios kalbos jis pokalbį nutraukė. Tai netiesiogiai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad iš jos telefonas buvo tuo metu atimtas. Šiuo atveju esminės reikšmės neturi, ar konfliktas įvyko dėl G. V. išpilto alkoholio, ar dėl I. M. ketinimo išeiti.

13. Tuo tarpu D. V. versijos, kad nukentėjusioji susižalojo į durų staktą ir, kad jis norėjo iškviesti jai pagalbą, nepatvirtino apylinkės teisme apklaustas jo brolis G. V., kuris priešingai nei D. V., nurodė, kad brolis apie I. M. sužalojimus ir vežimą į ligoninę nieko nesakė. Kolegija sutinka su apylinkės teismo pastebėjimu, kad D. V. elgesys po veikos padarymo: skubus išvažiavimas iš įvykio vietos ir nutylėjimas apie I. M. galimą nosies lūžimą bei neteisingų parodymų apie pagalbos I. M. kvietimą, sustiprina teismo vidinį įsitikinimą jo kalte.

14. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas D. V. teiginys, kad teismas grįsdamas jo kaltę išimtinai rėmėsi tik nukentėjusiosios parodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios parodymus vertino kritiškai ir vadovavosi jais tiek, kiek jie neprieštaravo byloje surinktiems įrodymams bei nustatytiems faktams. Taigi, apylinkės teismas nei vienos pusės parodymams neteikė prioriteto, vadovavosi tik nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino kiti esminėse detalėse sutampantys įrodymai ir kurie kartu sudarė nuoseklią įrodymų grandinę. D. V. skunde nurodo, kad nukentėjusioji jį apšmeižė iš pavydo dėl kitos moters, tačiau jo šiuos teiginius paneigia vėlesni būtent D. V. bandymai susisiekti ir susitikti su nukentėjusiąja. Šiuo atveju, atsižvelgiant į D. V. problemas, susijusias su alkoholio vartojimu maišant juos su vaistais (aplinkybę, kad D. V. vartojo raminamuosius paliudijo ir teisme apklaustas jo brolis G. V.), smurto motyvas, ar tai buvo dėl išpilto alkoholio, ar dėl I. M. bandymo išeiti, - esminės reikšmės neturi, nes tiek kaltinamasis, tiek I. M. nėra iki galo atviri ir siekdami save pateisinti, nutyli kai kurias įvykio aplinkybes.

15. Apelianto D. V. nurodomas nukentėjusiosios neblaivumo faktas įrodytų jo veiksmų kvalifikavimui, reikšmės neturi. Smūgio sudavimas ir telefono išplėšimas iš rankos rodo, kad veika buvo tyčinė, veikiant netiesiogine tyčia.

16. Nukentėjusioji nesutinka su apylinkės teismo sprendimu pašalinti kaltinimo aplinkybę dėl nukentėjusiosios pastūmimo į spintą ir plaštakos sužalojimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai šią aplinkybę laikė neįrodyta ir pašalino iš kaltinimo. Apylinkės teismas motyvuotai ir išsamiai nurodė prieštaravimus tarp nukentėjusiosios parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bei byloje nustatytų faktų, lėmusius šią išvadą. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo argumentams, kad šios aplinkybės nepatvirtina visų pirma medicininiai dokumentai, be to nukentėjusiosios parodymai dėl šios kaltinimo aplinkybės buvo nenuoseklūs, keičiami teisme, nurodant kitą jų padarymo laiką. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji teigė, kad šis sužalojimas padarytas iki D. V. brolio atvažiavimo. Teisme, - kad po jo atvažiavimo. Taigi, matyti, kad nukentėjusiosios parodymai buvo keičiami atsižvelgiant į liudytojo G. V. parodymus. Pažymėtina ir tai, kad jų nepatvirtino ir nukentėjusiosios sutuoktinis S. M., kuris grįžęs kitą dieną po įvykio apžiūrėjo žmonos ranką ir nurodė matęs tik sutinusius pirštus. D. V. sutiko, kad ranką buvo I. M. susižalojusi į spintos stiklus jo namuose, tačiau nurodė, kad tai įvyko prieš kelias dienas dėl pačios nukentėjusiosios neatsargaus elgesio. Taigi, išnaudojus visas galimybes prieštaravimams pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones apylinkės teismas pagrįstai vertino kaltinamo asmens naudai, pašalindamas iš kaltinimo neįrodytą kaltinimo aplinkybę.

17. Taip pat apeliacinės instancijos teismas laiko neįrodytomis: kaltinimo aplinkybės, kad D. V. tempė I. M. už plaukų bei nukentėjusiosios prašyme pakeisti (papildyti) kaltinimą, jį papildant: poodine kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu dešinėje viršraktikaulinėje srityje; VII-o šonkaulio iš dešinės lūžiu; kraujosruva kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimu dešinėje blauzdoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra aišku kada tiksliai ir kokiu būdu jos padarytos. Kaltinimas šioje dalyje nėra tikslus.

18. Visų pirma, nukentėjusiosios parodymai dėl jos tempimo už plaukų yra prieštaringi, o ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės dėl tempimo už plaukų visiškai neatitinka aplinkybių, kurios nurodytos prašyme papildyti kaltinimą. Prašyme papildyti kaltinimą, 3 punkte nurodoma, kad už plaukų ji buvo tampoma tuo pat metu, kai buvo pastumta į spintą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis ją iš koridoriaus už plaukų partempė į kambarį prieš suduodamas smūgį į nosį (t. 1, b. l. 107-108), tačiau ir anksčiau ir vėliau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji aiškino, kad smūgis buvo suduotas netikėtai jai išeinant iš kambario (t. 1, b. l. 145-146, 103-105). Apklausiama teisme nukentėjusioji, aiškindama įvykio eigą po 19 val., nenurodė aplinkybių apie jos tempimą už plaukų atgal į kambarį, priešingai, nurodė, kad: ji atsistojo eiti; pasiėmė kuprinę iš svetainės; pasisuko ir netikėtai pajuto smūgį į nosį; po smūgio jai pasipylė kraujas, norėjo išsikviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau D. V. stvėrė jai iš rankos telefoną, taip sulaužydamas rodomąjį pirštą. Po dviejų valandų atgavusi telefoną, paskambino greitajai medicinos pagalbai.

19. Antra, nėra neabejotinų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad būtent dėl kaltinamo asmens veiksmų ir, kad būtent įvykio dieną nukentėjusiajai buvo padaryti kiti sužalojimai: poodinė kraujosruva su paviršiniu odos nubrozdinimu dešinėje viršraktikaulinėje srityje; VII-o šonkaulio iš dešinės lūžis; kraujosruva kairėje blauzdoje; odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje. Pažymėtina, kad teisme apklausiamas specialistas nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir kelių dienų laikotarpiu. Be to, specialistas nurodė, kad šonkaulis galėjo būti sulaužytas trauminiu poveikiu būtent į tą vietą. Tuo tarpu byloje yra įrodytas tik vienas smūgis nukentėjusiajai į nosį. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad smūgis nebuvo itin stiprus, ji nenukrito (t. 1, b. l. 145-146). Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad po smūgio į nosį D. V. buvo išsigandęs ir tik atėmė iš jos telefoną, bijodamas, kad ji iškvies policiją. Apie tolesnį smurtą prieš ją nenurodė. Pirminių apžiūrų metu nukentėjusioji nesiskundė skausmu krūtinėje, nenurodė, kad jai buvo trenkta į krūtinę. Rentgenas darytas liepos 24 dieną. Apie smurtą iki 19 val. (iki brolio G. V.) atvykimo nukentėjusiosios parodymai, kaip jau minėta aukščiau, vertinami kritiškai dėl jų keitimo proceso metu. Be to, iš G. V. paaiškinimų matyti, kad apie jokį smurtą prieš ją iki jo atvykimo (tąsymo už plaukų, stumdymo į spintą, rankos sužalojimą ir pan.) nukentėjusioji nesakė ir net atsisakė išeiti iš D. V. buto. Priešingai ji toliau liko, pasak jos, smurtavusio kaltinamojo bute, nesikreipė medicininės pagalbos. Taigi, visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, kaltinimo aplinkybė, kad nuteistasis bandančią iš kambario išeiti I. M. už plaukų partempė atgal į kambarį, šalintina iš kaltinimo ir prašymas papildyti kaltinimą aplinkybėmis: dėl poodinės kraujosruvos su paviršiniu odos nubrozdinimu dešinėje viršraktikaulinėje srityje; dėl VII-o šonkaulio iš dešinės lūžio; dėl kraujosruvos kairėje blauzdoje; dėl odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje, atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bausmės

20. Teisėjų kolegija nesutinka su nukentėjusiosios I. M. prašymu griežtinti D. V. bausmę, paskiriant jam laisvės atėmimą ir jos vykdymą atidedant, pritaikant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. V. paskirta bausmė įvertinus visus baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikalavimus bei jo asmenybę. Atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta); į tai, kad nėra kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinta tai, kad skiriamos bausmės rūšis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgta į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Taigi, laisvės atėmimas yra pati griežčiausia šios straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Pažymėtina tai, kad D. V. teisiamas pirmą kartą, todėl visų pirma turi būti svarstomas klausimas apie bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, paskyrimu. D. V. dirba, išsituokęs, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų anksčiau naudojęs smurtą ar duomenų, itin neigiamai charakterizuojančių asmenį. Be to, pats baudžiamasis procesas neabejotinai asmeniui, teisiamam pirmą kartą, kelia didelį diskomfortą, yra sunki patirtis ir kartu su paskirta bausme turės reikšmingą įtaką tolesniam asmens gyvenimui. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. V. teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, pakankama BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

22. Taip pat nėra pagrindo D. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes byloje nėra duomenų, kad D. V. yra linkęs smurtauti. Priešingai, iš bylos duomenų (apklaustų liudytojų parodymų) matyti, kad šis D. V. elgesys yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Tokių duomenų nepatvirtina ir nukentėjusiosios pateikta pokalbių su D. V. išklotinė. Apylinkės teismo skirtas vienas iš įpareigojimų - bausmės vykdymo metu nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. M. - laikomas pakankamu, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesus.

Dėl turtinės žalos ir proceso išlaidų

23. Nukentėjusioji prašo priteisti iš D. V. jos naudai 638,31 Eur turtinei žalai atlyginti. Įpareigoti D. V. turtinę žalą atlyginti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad D. V. bute buvo sugadinti jos akiniai, be to, turėjo pirkti vaistus, mokėti už taksi paslaugas. Nurodo, kad turtinė žala – 638,31 Eur.

24. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis protingumo kriterijumi, prašyta priteisti 1 014,89 Eur turtinė žala sumažinta ir nukentėjusiajai priteista 300 Eur turtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas sumažino prašomos priteisti turtinės žalos dydį nurodęs, kad nukentėjusioji nėra pateikusi jos išlaidas patvirtinančių dokumentų dėl 100 Eur kelionės išlaidų, 30 Eur už dokumentų kopijas, 2,52 Eur už dokumentų kopijas teisme, 200 Eur už nepataisomai sugadintus akinius. Nurodė, kad byloje yra čekis dėl 6,76 Eur už VšĮ Centro poliklinikos suteiktą rašytinę informaciją (t. 3, b. l. 21), byloje yra nukentėjusiosios prašymai dėl baudžiamosios bylos kopijų darymo, taip pat bylos įrodymai patvirtina (poliklinikos pateikta asmens sveikatos istorija; medicinos dokumentų išrašas/siuntimas ir kt.), kad nukentėjusiajai dėl sužalojimų teko lankytis gydymo ir kitose įstaigose; nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei nukentėjusiosios pateiktos nuotraukos (t. 2, b. l. 152-154) patvirtina, kad įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti nukentėjusiosios akiniai. Taip pat atsižvelgė į liudytojos M. M. parodymus, kad po įvykio lankė mamą ir būtent ji mokėjo už I. M. gydymą ir vaistus.

25. Iš išdėstyto matyti, kad apylinkės teismas, iš esmės nesant pateiktų įrodymų dėl nukentėjusiosios patirtų kelionės, vaistų pirkimo, dokumentų kopijų, sulaužytų akinių, turtinės žalos dydį nustatė visapusiškai ištyręs žalos padarymo faktines aplinkybes bei išsamiai argumentavęs išvadas dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, teisingai nurodęs žalos atlyginimo pagrindus, jos nustatymo kriterijus, todėl nukentėjusiosios argumentai, kad teismas nustatė neteisingą priteitinos turtinės žalos dydį, atmetami kaip nepagrįsti. Su apeliaciniu skundu I. M. išlaidas (nuostolius) patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikė. Be to, iš jos dukters M. M. parodymų matyti, kad dalį gydymo išlaidų, padengė būtent ji.

26. Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). D. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą ir taip sulaužė jai žandikaulį bei, už tai, kad atimdamas iš nukentėjusiosios telefoną, sulaužė jai pirštą. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2015-07-29 nukentėjusiajai atlikta nosies kaulų operacija; kelis kartus konsultuotą otorinolaringologų, taikytas ilgas medikamentinis gydymas, konchotomija, 2016-10-11 atlikta krioterapija. Dėl dešinės plaštakos II piršto lūžimo taikyta imobilizacija 4 savaites, reabilitacinis gydymas (t. 3, b. l. 20). Po šios pažymos išrašymo praėjo daugiau nei metai laiko, objektyvių duomenų apie šiuo metu esančius liekamuosius reiškinius, nukentėjusioji nepateikė. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, iš pačios nukentėjusiosios ir byloje esamų medicininių dokumentų matyti, kad šiuo metu I. M. sveikatos būklė normali, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtino fakto apie kokius nors rimtus liekamuosius reiškinius bei, kad jie yra negrįžtami (2015 m. I. M. diagnozuota anosmija (uoslės dingimas), o 2016 m. hiposmija (uoslės susilpnėjimas)). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad iš esmės nėra pateikta nukentėjusiosios nuostolius patvirtinantys duomenys, į tai, kad neabejotinai nukentėjusiajai teko vykti (tame pačiame mieste) į gydymo įstaigas, pirkti vaistus, kad buvo sulaužyti jos akiniai, kurių vertės nėra galima nustatyti, kad buvo daromos bylos medžiagos kopijos, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai nuosprendyje nustatytas priteistinas turtinės žalos dydis - 300 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo atveju laiko jį pakankamu, padidinti priteistą nukentėjusiajai turtinės žalos atlyginimo dydį šioje byloje pagrindų nėra (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

27. Nukentėjusioji skundu prašo išieškoti iš nuteistojo D. V. proceso išlaidas – 376,58 Eur. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikė 3 diskus su faktinėmis aplinkybėmis, už kuriuos antstoliui sumokėjo 338,80 Eur, jie buvo pažeisti, todėl už jų kopijas dar sumokėjo 30,02 Eur. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 3, b. l. 158-161). Prašo priteisti ir už išrašą iš medicininių dokumentų Centro poliklinikoje - 6,76 Eur. Be to nurodo, kad turėjo mokėti už dokumentų kopijas.

28. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad išlaidos už dokumentų kopijų darymą ir medicininių dokumentų išrašą, buvo įskaičiuotos nustatant turtinės žalos dydį. Išlaidas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus - 338,80 Eur, apylinkės teismas laikė proceso išlaidomis, tačiau, įvertinęs duomenis sąsajumo prasme, jų nepriteisė.

29. Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, I. M. iniciatyva pateiktuose antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, garso įrašuose bei I. M. paruoštose stenogramose, esanti informacija nebuvo reikšminga sprendžiant D. V. kaltės klausimą. Protokoluose esanti informacija labiau patvirtina faktą, kad tarp šalių yra buvę šilti santykiai ir, kad D. V. siekė toliau bendrauti su nukentėjusiąja, tačiau joje nėra jokių duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui. Be to, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, protokoluose užfiksuoti bylos tyrimo metu vykę I. M. pokalbiai telefonu ne tik su kaltinamuoju, bet ir su kitais asmenimis, nesusijusiais su byla, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūne. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas teisingai sprendė, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos antstoliui, iš esmės nėra susijusias su bylos procesu, todėl jų pagrįstai nepripažino proceso išlaidomis ir nepriteisė iš kaltinamo asmens.

Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta koks sprendimas priimamas dėl proceso išlaidų, šis trūkumas taisytinas.

Dėl neturtinės žalos

31. Nukentėjusioji prašo priteisti iš D. V. jos naudai 20 000 Eur neturtinei žalai. Nesutikdama su teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad jai buvo padaryti 3 nesunkūs sveikatos sužalojimai, vienas po kito, o taip pat nežymus sveikatos sutrikdymas. Nesutinka su teismo teiginiu, kad iš jos pačios ir byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog jos būklė šiuo metu normali, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina fakto apie kokius nors liekamuosius reiškinius. Pažymi, kad sulaužytas pirštas iki šiol nebesilanksto, negali normaliai kvėpuoti, neatsistato uoslė ir tai kelia jai didelių nepatogumų. Dėl patirto smurto bijo žmonių.

32. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai I. M. nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis – 1 200 Eur. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, į kilusias pasekmes, dėl kurių ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, į atliktą lūžusios nosies operaciją, į tai kad 4 savaites į gipso įtvarą buvo įdėta dešinė plaštaka dėl pirštų lūžio, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą ir nepatogumus, bet ir stresą, pažeminimo jausmą, nes prieš ją buvo vartojamas smurtas. Taip pat atsižvelgė į tai, kad pasak apylinkės teismo, bylos duomenys (specialisto išvados, apklausti specialistai, byloje pateikti medicinos dokumentai) nepatvirtino, kad nukentėjusiajai uoslė sutriko būtent nuo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų), kad uoslė šiek tiek yra atsistačiusi (2015 m. I. M. diagnozuota anosmija (uoslės dingimas), o 2016 m. hiposmija (uoslės susilpnėjimas)). Apylinkės teismas sprendė, kad I. M. sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajai išskirtinai didelių nepatogumų, kurie leistų itin reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikoje nustatomų neturtinės žalos dydžių, priteisiamų už kūno sužalojimus, padarytus panašių nusikalstamų veikų metu. Atkreipė dėmesį, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis retai priteisiamas net ir sunkaus sveiktos sutrikdymo atveju. Pažymėjo, kad nukentėjusioji, apklausta teisme, be bendrųjų neturtinę žalą apibūdinančių aplinkybių, nenurodė jokių specifinių nepatogumus atspindinčių aplinkybių. Taip pat pažymėjo, kad iš pačios nukentėjusiosios ir byloje esamų medicininių dokumentų matyti, kad šiuo metu I. M. sveikatos būklė normali, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtino fakto apie kokius nors rimtus liekamuosius reiškinius. Taip pat atsižvelgė į kaltinamo asmens turtinę padėtį (dirba, išsiskyręs, turi nekilnojamojo turto). Atkreipė dėmesį ir nukentėjusiosios elgesį. Sprendė, kad byloje yra duomenų, kad I. M. kartu su kaltinamuoju jo bute vartojo alkoholį (GMP kvietimo informacijoje užfiksuota, kad nukentėjusiajai iš burnos sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 124), policijos pareigūno R. M. 2015-07-17 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad I. M. kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kad I. M. buvo neblaivi nurodė ir ją prieš pat įvykį matęs liudytojas G. V., nurodęs, kad neblaivi I. M. prašoma nesišalino iš buto (t. 1, b. l. 87).

33. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinę žalą ir nustatė teisingą jos dydį. D. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad sudavė nukentėjusiajai kumščiu į veidą ir taip sulaužė jai žandikaulį bei, už tai, kad atimdamas iš nukentėjusiosios telefoną, sulaužė jai pirštą. Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2015-07-29 nukentėjusiajai atlikta nosies kaulų operacija; pradėjo skųstis uoslės praradimu, apsunkintu kvėpavimu per nosį, kelis kartus konsultuotą otorinolaringologų, taikytas ilgas medikamentinis gydymas, konchotomija, 2016-10-11 atlikta krioterapija, po ko pagerėjo kvėpavimas per nosį, tačiau uoslė neatsistatė. Dėl dešinės plaštakos II piršto lūžimo taikyta imobilizacija 4 savaites, reabilitacinis gydymas, išlieka lūžusio piršto proksimalinės falangos kontraktūra, dėl to nukentėjusioji negali suimti dešine ranka, negali sugniaužti kumščio, tai trukdo pacientei darbingumą (t. 3, b. l. 20). Po šios pažymos išrašymo praėjo daugiau nei metai laiko, objektyvių duomenų apie šiuo metu esančius liekamuosius reiškinius, nukentėjusioji nepateikė. Taigi, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, iš pačios nukentėjusiosios ir byloje esamų medicininių dokumentų matyti, kad šiuo metu I. M. sveikatos būklė normali, pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtino fakto apie kokius nors rimtus liekamuosius reiškinius bei, kad jie yra negrįžtami (2015 m. I. M. diagnozuota anosmija (uoslės dingimas), o 2016 m. hiposmija (uoslės susilpnėjimas)).

34. Be to, pirmosios instancijos teismas savo išvadą pagrindė Aukščiausiojo teismo praktika, nuo jos nenukrypo, teisingai ją aiškino ir procesinių pažeidimų šiuo klausimu nepadarė. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų nutarčių nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose matyti, kad nukentėjusiesiems, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, priteisiama nuo 2000 iki 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-266/2013, 2K-263/2013, 2K-147/2013, 2K-238/2014). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į saugomų vertybių svarbą, veikos padarymo aplinkybes, jos padarinius, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, nuteistojo kaltės rūšį ir formą, kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo nustatytas 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas neprieštarauja įstatymams, atitinka teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundų argumentai tokios išvados nepaneigia.

35. Taip pat atmestinas nukentėjusiosios argumentas, kad nėra byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji su kaltinamu asmeniu jo bute vartojo alkoholį, buvo neblaivi. Šiuos duomenis patvirtina: vyriausiojo postinio R. M. tarnybinis pranešimas, surašytas įvykio dieną, kuriame nurodyta, kad iš atvykusios į 3 PK I. M. žodžių buvo sunku suprasti, kas atsitiko, ji kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 87). Tai, kad I. M. iš burnos sklido alkoholio kvapas nurodyta ir paciento apžiūros lape (t. 1, b. l. 125). Priešingai nei nurodo apleliantė, šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamas asmuo D. V. bei jo brolis G. V.. Jos sutuoktinis taip pat teismui duodamas parodymus paaiškino, kad jo žmona pas D. V. eidavo dėl alkoholio, jie kartu vartojo alkoholį, kad nuolat skambino jai iš Druskininkų ir tikrino, ar viskas gerai, nes jam buvo neramu, kad ji su kaltinamuoju nevartotų alkoholio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo aplinkybę, kad nuteistasis bandančią iš kambario išeiti I. M. už plaukų partempė atgal į kambarį.

Papildyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant, kad D. V. suduodamas I. M. vieną kartą į dešinę veido pusę padarė jai poodinės kraujosruvas kairės akies vidiniame kampe ir dešinės akies apatiniame voke, siekiančias nosies nugarėlės dešinę pusę, nosikaulių lūžį. Taip pat jis, norėdamas atimti iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną, išsuko jai dešinės rankos pirštus, tuo padarydamas poodinės kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos II-o piršto pamatinio pirštakaulio vidinio krašto lūžį. Tokiu būdu D. V. ilgam susargdino nukentėjusiąją, t. y. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Papildyti nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad nukentėjusiosios I. M. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmetamas.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-19 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos, tačiau gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo.