- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- e2A-137-864/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei firmai „Lietuvos melioracija“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Eurokam“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) firmai „Lietuvos melioracija“ (toliau ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 210 Eur žalos atlyginimą, 0,41 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. vandeniu buvo sulietos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės Verslo turto draudimu pagal draudimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės (draudikės) ir draudėjo UAB „Jundos Stalių Gaminiai“. Paaiškina, kad butas buvo užlietas iš atsakovei priklausiusių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios yra virš ieškovės apdraustų patalpų. Vadovaujantis tarp ieškovės ir draudėjo UAB „Jundos Stalių Gaminiai“ sudaryta draudimo sutartimi ir 2018 m. rugpjūčio 13 d. verslo draudimo liudijimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, remdamasi lokaline sąmata ir Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 068-1, apskaičiavo, kad jos apdraustų patalpų remonto kaina sudaro 210 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Teigė, kad turto sugadinimo atveju, įtariant, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės veiksmai yra neteisėti nustačius, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis atsirado iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, be to, ieškovei nekyla pareiga įrodyti, dėl kokios priežasties patalpos užlietos iš atsakovės buto ir privalu įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. nuosavybės teise valdė patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos patalpos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo išnuomotos trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“, kuri ir turėtų būti atsakove byloje. Nurodė, kad žala buvo padaryta iš atsakovei priklausiusių patalpų, o to priežastis – patalpose trūkęs WC bakelis. tą patvirtina ieškovės pateikti įrodymai pagal kuriuos, namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojanti UAB „Adminsta“ patvirtino, kad vanduo bėgo iš patalpose trūkusio WC bakelio. Atsakovės teigimu, WC bakelio įtrūkimas negali būti laikomas patalpų vandentiekio tinklų ir sistemų konstrukciniu trūkumu, nes tai yra patalpų valdytojos nuomininkės UAB „Eurokam“ netinkamas patalpų ir jose esančio turto eksploatavimas, sąlygojęs žemiau esančių patalpų užliejimą. Mano, kad šiuo atveju negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, t. y. patalpų savininko atsakomybė be kaltės, o teismui nustačius, kad atsakovės atžvilgiu gali būti taikomas CK 6.266 straipsnis, remiantis teismų praktikos išaiškinimais, pagal nurodytą teisės normą atsako ir patalpų valdytojas (nuomininkė UAB „Eurokam“). Pabrėžė, kad tiek 2018 m., kuomet ieškovė pareiškė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tiek ir dabar, ieškovė buvo informuota apie nuomos teisinius santykius, atsiradusius tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2015 m. vasario 9 d. patalpų nuomos sutarties pagrindu. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų atsakovės atžvilgiu.
4. Trečiasis asmuo UAB „Eurokam“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 210 Eur žalos atlyginimo, 0,41 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (210,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybės naudai 5,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčas, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos iš virš jų esančių patalpų, kurios įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei, ir kad dėl to buvo patirta 210 Eur žala, tačiau atsakovė nesutinka su ieškiniu nes mano, kad ji yra netinkama atsakovė byloje, o žalą turi atlyginti tuometinė patalpų nuomininkė UAB „Eurokam“.
7. Teismas vertino, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti, tačiau teisės aktuose nustatytais atvejais neišviešinta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškovė negali reikalauti žalos atlyginimo iš patalpų nuomininko, nes atsakovės ir trečiojo asmens sudaryta nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. Sprendime prieita prie išvados, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstai pareiškė ne patalpų nuomininkei trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“, bet patalpų savininkei atsakovei.
8. Teismas nurodė, kad nesant ginčo, jog ieškovės apdraustos patalpos buvo užlietos iš virš jų esančių patalpų, kurios įvykio metu nuosavybės teise priklausė atsakovei, taip pat nesant ginčo dėl reikalaujamo žalos dydžio, teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos trys civilinės atsakomybės sąlygos: žala (210 Eur), neteisėti atsakovės veiksmai (nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims) ir priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 15 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už advokato pagalbą, iš viso 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti. Apeliantė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl procesinės ir materialinės teisės pažeidimų, nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.
12. Akcentuoja, kad dar iki ieškovei pareiškiant ieškinį (2021 m. sausio 21 d.), atsakovė 2020 m. sausio 31 d. informavo ieškovę apie tai, kad patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos, taigi už kilusią atsakinga nuomininkė UAB „Eurokam“. Pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. sausio – kovo mėn. vykęs susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovei buvo pateikta patalpų nuomos sutartis, perdavimo-priėmimo aktas, todėl ieškovei buvo žinomos nuomos sutarties sąlygos. Teigia, kad iš susirašinėjimo matyti, jog ieškovė teikė pretenziją ir trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“, tokiu būdu ieškovė pripažino, jog žalą turėtų atlyginti patalpų nuomininkė. Nurodo, kad UAB „Eurokam“ neatsakius į ieškovės pretenziją, ieškovė nusprendė žalos reikalauti iš atsakovės.
Šalies argumentai
13. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka paskiriant teismo posėdį 2021 m. rugsėjo 16 d. ir nustatė šalims terminą ne vėliau kaip 20 dienų iki teismo posėdžio dienos teikti teismui papildomus įrodymus ar prašymus, susijusius su įrodymais. Pabrėžia, kad ieškovė nepasinaudojo šia teise ir neteikė teismui įrodymų ir argumentų, kad nuomos sutartis nebuvo registruota viešuose registruose, o atsakovė, atitinkamai, neteikė atsikirtimų, gindamasi nuo tokios pozicijos. Nepaisant to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva už ieškovę posėdžio dieną surinko papildomus įrodymus, t. y. į elektroninę bylą įkėlė išrašą iš Nekilnojamojo turto registro ir juo grindė sprendimą, nurodydamas argumentą dėl nuomos sutarties neišviešinimo ir šio argumento pagrindu nuspręsdamas tenkinti ieškinį. Apeliantės tvirtinimu, tokiu būdu teismas iš anksto neįspėjo atsakovės, kad toks įrodymas ir argumentas bus naudojamas teismui ginant ieškovės poziciją, atitinkamai, atsakovei nesudaryta galimybė atsikirsti į tokį teismo pateiktą įrodymą ir argumentą. Dėl šios priežasties, teismui nebuvo pateiktas elektroninis susirašinėjimas, pagrindžiantis, jog ieškovei dar 2020 m. sausio mėnesį buvo žinomas nuomos sutarties sudarymo faktas bei sutarties sąlygos. Pažymi, kad teismas neteikė motyvų dėl kitų atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų. Apeliantė aptartus teismo veiksmus vertina kaip „siurprizinius“ ir pažeidžiančius rungimosi ir dispozityvumo principus.
14. Teigia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka ir kasacinio teismo praktikos: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021 nurodė, kad šia CK 1.75 straipsniu siekiama apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nuomojamu nekilnojamuoju daiktu, kartu nutartyje akcentuojama nuomos sutarties sudarytos tarp atsakovo ir trečiojo asmens turinio ir sąlygų atskleidimo ieškovui svarba. Nurodo, kad ginčo faktinė situacija analogiška su nurodytos nutarties, kadangi dar iki ieškinio pareiškimo, atsakovė atskleidė ieškovei nuomos sutarties sąlygas.
15. Apeliantė taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.266, 6.1015 straipsnius). Pažymi, kad nagrinėjamu atveju žala padaryta iš atsakovei priklausiusiose patalpose, kurios žalos susidarymo laikotarpiu buvo išnuomotos trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“, trūkus WC bakeliui. Teigia, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ginčo atveju gali būti taikomas CK 6.266 straipsnio reguliavimas, t. y. griežtoji atsakomybė be kaltės. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 išaiškinimu, jog tuo atveju, jeigu buto užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, priešingu atveju, savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Savo ruožtu apeliantė pažymi, kad WC bakelio įtrūkimas negali būti laikomas patalpų vandentiekio tinklų ir sistemų konstrukciniu trūkumu, nes tai yra patalpų nuomininkės UAB „Eurokam“ netinkamas patalpų ir jose esančio turto eksploatavimas, atsižvelgiant į tai, negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis. Teigia, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui.
Atsiliepimas
16. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tinkamas atsakovas byloje turėtų būti patalpų nuomininkas, nes nuomos sutartis nebuvo įregistruota. Pažymi, kad byloje ieškovės pateikti duomenys, jog buvo siekiama surasti patalpų valdytoją UAB „Eurokam“ ir ieškovei buvo pateikta informacija apie tai, kad valdytoja buvo būtent atsakovė. Ieškovės manymu, vien ta aplinkybė, kad atsakovė žalos administravimo metu informavo ieškovę apie nuomos sutartį ar, kad ieškovė siuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo patalpų nuomininkei, neįpareigoja ieškovės renkantis atsakovą byloje.
17. Pažymi, kad pati atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, turėjo būti aktyvi įrodinėjimo procese. Teigia, kad nuomos sutarties registravimo faktas svarbus, nes padeda įsitikinti nuomos sutarties galiojimu, be to, trečiajam asmeniui UAB „Eurokam“ nei žalos administravimo procese, nei teismo nagrinėtoje byloje nepatvirtinus nuomos sutarties galiojimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad įvykio metu trečiasis asmuo valdė patalpas. Teigia, kad tokiu atveju būtina vadovautis objektyviais duomenimis, t. y. viešais įrašais, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.
18. Nurodo, kad ieškovė ir su ja draudimo sutartį sudariusi draudėja nebuvo aptariamos nuomos sutarties šalimi, todėl ieškovė negali vertinti nuomos sutarties vykdymo aspektų, ar žalos atsiradimas yra susijęs su netinkamu sutarties vykdymu. Teigia, kad jei žala ieškovės apdraustam turtui atsirado dėl netinkamo nuomos sutarties vykdymo, atsakovė gali reikšti nuomininkui reikalavimus dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Be to, ieškovė šioje byloje įrodė žalos atsiradimo židinį, kurio atsakovė nenuginčijo. Pabrėžia, kad nuomos sutarčiai esant neregistruotai, objektyvių duomenų dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra, nuomininkė UAB „Eurokam“ sutarties galiojimo nepatvirtino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad valdymo teisė buvo perduota.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta tekinti ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ji išdėstytų argumentų kontekste.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
22. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė teikia naujus įrodymus: atsakovės ieškovei 2020 m. sausio 31 d. išsiųsto elektroninio laiško kopija bei momentinės ekrano nuotraukos, kuriose užfiksuotas susirašinėjimas tarp ieškovės ir atsakovės, vykęs laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. Prašymą prijungti naujus įrodymus apeliantė motyvuoja tuo, kad ieškovė savo procesiniame dokumente nenurodė argumento, kad žalos atlyginimo reikalauja būtent iš atsakovės, kadangi nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu UAB „Eurokam“ nebuvo registruota viešuose registruose. Apeliantė manymu, ji neturėjo pagrindo teikti šalių susirašinėjimo pirmosios instancijos teismui, nes ieškinys nebuvo tuo grindžiamas nuomos sutarties neįregistravimu, be to, apeliantė nežinojo apie galimus teismo siurprizinius procesinius veiksmus. Nurodo, kad elektroninis susirašinėjimas yra svarbus įrodymas, nes jis paneigia sprendimo argumentą, kurio pagrindu buvo nuspręsta tenkinti ieškinį.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas nuodytoje teisės normoje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise.
24. Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi nauji įrodymai gali būti reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui. Įvertinus pateiktų įrodymų apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
25. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad draudikė (ieškovė) AB „Lietuvos draudimas“ su draudėja UAB „Jundos Stalių Gaminiai“ sudarė 2018 m. rugpjūčio 13 d. verslo draudimo liudijimo sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo apdraustos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso draudėjai UAB „Jundos Staklių Gaminiai“. Iš byloje esančio pranešimo apie turto draudimo įvykį nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietos. Pranešime nurodyta, kad vienam iš draudėjos UAB „Jundos Staklių Gaminiai“ darbuotojų atvykus į patalpas pastebėta vandens bala ant grindų ir pro lubas lašantis vanduo, sugadintos sienos, dalis lubų, darbo stalas, todėl darbuotojas susiekė su namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojančia UAB „Adminsta“, kuri pašalino gedimą ir informavo, kad viršuje esančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), trūko unitazo bakelis. Draudimo sutarties pagrindu ieškovė minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju ir apskaičiavo padarytą žalą ir kompensavo draudėjui 210 Eur nuostolių. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad virš užlietų patalpų esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. priklausė atsakovei UAB firmai „Lietuvos melioracija“. Ieškovė, išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, dėl šios žalos atlyginimo regreso tvarka 2020 m. sausio 30 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę kaip už žalą atsakingą asmenį. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė nurodė ieškovei, jog patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos UAB „Eurokam“.
26. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas atsakingas už patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), apliejimo metu kilusią žalą. Viena vertus ieškovė teigia, kad nuomos sutarčiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Eurokam“ esant neregistruotai, nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nurodyta sutartis galioja ir nėra nutraukta, šių aplinkybių nepatvirtino ir trečiasis asmuo, kadangi neatsakė į ieškovės pateiktą pretenziją. Antra vertus atsakovė (apeliantė) tvirtina, kad patalpos žalos atsiradimo laikotarpiu buvo išnuomotos UAB „Eurokam“, taigi už kilusią žalą atsakinga patalpų nuomininkė, be to, ieškovei buvo žinomas nuomos sutarties sudarymo faktas bei nuomos sutarties sąlygos, kadangi byloje esantys susirašinėjimai tarp ieškovės ir atsakovės patvirtina, kad ieškovei buvo pateikta 2015 m. vasario 9 d. patalpų nuomos sutartis bei patalpų priėmimo-perdavimo aktai, datuojami 2015 m. vasario 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d.
27. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) XXVIII skyriuje yra įtvirtintos nuomos sutarties bendrosios nuostatos. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Minėtos nuostatos iš esmės yra atkartotos ir CK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariama CK norma aktuali ir taikytina šiuo konkrečiu atveju, kuomet pareiškiamas reikalavimas nekilnojamojo turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Šiuo konkrečiu atveju patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkei žalos atsiradimo laikotarpiu buvus apeliantei UAB firmai „Lietuvos melioracija“ ir pastarajai teigiant, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis ir dėl to reikalavimas turėtų būti reiškiamas nuomininkei UAB „Eurokam“, apeliantė, kaip patalpų savininkė pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį neįregistruotos sutarties fakto negali panaudoti prieš trečiąjį asmenį, šiuo atveju žalą patyrusiam asmeniui išmoką sumokėjusią ieškovę AB „Lietuvos draudimas“, kadangi 2015 m. vasario 9 d. nuomos sutartis tarp apeliantės ir trečiojo asmens nėra išviešinta viešajame registre (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, CK 6.579 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria ieškovei, teigiančiai, kad nesant nuomos sutarties tinkamo išviešinimo, nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad nurodyta sutartis galioja ir nėra nutraukta, be to, tarp ieškovės ir atsakovės vykusio tarpusavio susirašinėjimo metu atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys, nesant tinkamo nuomos sutarties išviešinimo, nesudarė ieškovei pagrindo spręsti apie nuomos sutarties galiojimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad patalpų savininkė UAB firma „Lietuvos melioracija“ yra tinkama atsakovė nagrinėjamoje byloje, kadangi ji yra atsakinga ieškovei, kaip draudikei, už kilusią žalą, o ją atlyginusi, turi teisę regreso tvarka ginti savo pažeistas turtines teises patalpų nuomos sutarties pagrindu.
29. Apeliantė, savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, pateiktais išaiškinimais.
30. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus dėl pirmosios instancijos netinkamo CK 1.75 straipsnio taikymo ginčo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo išaiškinimu, pateiktu byloje, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas bei aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 ir kitos). Šiuo konkrečiu atveju apeliantės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021, buvo sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių subjektą, kuriam tenka pareiga apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas, kai bendraturčio butas išnuomotas trečiajam asmeniui, aiškinimo ir taikymo, o faktinė bylos situacija apėmė daugiabučio namo administratoriaus reikalavimą priteisti už skolą už bendrojo naudojimo objektų valdymo, priežiūros, remonto ir kitas išlaidas, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas žalos atlyginimo priteisimo klausimas.
31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta nepagrįstu ir atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas Nekilnojamojo turto registrų duomenimis ir sprendimą motyvuodamas iš esmės tuo, kad nuomos sutarties nebuvo išviešinta, atsakovės atžvilgiu atliko „siurprizinius“ procesinius veiksmus.
32. CPK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir jų pagrindu priėjo prie išvados, jog patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nebuvo tinkamai išviešinta.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).
34. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo ginčo šalis siejančius teisinius santykius ir pagrįstai taikė nuomos sutarties išviešinimą ir teisinę sandorių registraciją reglamentuojančias teisės normas.
35. Apeliaciniame skunde taip pat kritikuojamas CK 6.266 straipsnio taikymas nagrinėjamam atvejui bei nurodo, kad unitazo bakelio įtrūkimas negali būti laikomas patalpų vandentiekio tinklų ir sistemų konstrukciniu trūkumu, nes tai yra patalpų nuomininkės UAB „Eurokam“ netinkamas patalpų ir jose esančio turto eksploatavimas, atsižvelgiant į tai, negali būti taikomas CK 6.266 straipsnis. Apeliacinės instancijos nesutinka su apeliante ir pažymi, kad įvertinus apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė taikydamas bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus, o ne CK 6.266 straipsnį, kadangi įvertino visas civilines atsakomybės sąlygas (žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį) ir taip elgdamasis nepažeidė materialiosios teisės normų.
36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009, Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Nyderlandų Karalystė).
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išsamiai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
38. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
39. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jai nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės firmos „Lietuvos melioracija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.