Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-478-739/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-26
Bylos Nr.: e2A-478-739/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01903-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
Atsakovas: R. U.
Ieškovas: R. Š.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-478-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01903-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.4.2.9.1..; 3.2.4.4.; 3.3.1.11.; 3.3.1.18.3. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. U. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8-839/2022 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei R. U. bei atsakovės R. U. priešieškinį ieškovui R. Š. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės R. U. 2006 m. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti jų pavardes; pripažinti 1070/2208 dalis 0,2208 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe ir ieškovui pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį 1070/2208 dalių 0,2208 ha ploto žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,2452 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,2895 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); padalinti namų ūkio daiktus, ąžuolines lentas, drebulines diles, pušines diles ir lentas. Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 5735 Eur kompensaciją už jai atitenkantį didesnės vertės turtą.

2. Nurodė, jog kartu su atsakove gyventa nuo 1985 m., gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį buvo nuspręsta kartu statytis gyvenamąjį namą, kurio statybai buvo panaudotos abiejų sutuoktinių asmeninės uždirbtos bei už asmeniškai priklausantį parduotą turtą gautos lėšos, darbas. Kartu rūpintasi statybinių ir kitų medžiagų įgijimu. Gyvenamasis namas statytas adresu (duomenys neskelbtini). Statybos vyko nuo 1989 m. iki 1994 m. Žemės sklypas, kuriame yra namas įsigytas 1996 m. Gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas 2006 m. Name kartu gyventa, auginti atsakovės vaikai. Šis turtas įgytas ir sukurtas kaip sugyventinių bendros jungtinės veiklos rezultatas, todėl pripažintinas bendrąją daline nuosavybe po ½ dalį kiekvienai šaliai.

3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį tikslino ir kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog bendras gyvenimas nutrūko dėl pačio ieškovo kaltės, prašė priteisti jai asmeninės nuosavybė teise 0,2452 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 8000 Eur ir 0,2895 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1280 Eur (2022 m. vertė 12100 ir 1430 Eur), nes šie žemės sklypai ieškovui niekada nebuvo reikalingi. Pasak atsakovės, ieškovui dalinės nuosavybės teise galėtų būti pripažinta ne daugiau kaip 1/3 dalis į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė jokia dalimi iš viso nepripažintina, nes šis žemės sklypas 1996 m. balandžio 18 d. įsigytas išimtinai jos lėšomis, t. y. asmeniniais investiciniais čekiais, o gyvenamojo namo adresu statybai buvo panaudota itin daug jos asmeninių lėšų ir turto.

4. Teigė, kad ieškovas ilgą laiką visiškai neprisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo: nepirko maisto, neprisidėjo prie šuns, katinų išlaikymo, nemokėjo mokesčių, nesirūpino namo kūrenimui reikalingu kuru (malkomis) ir kt. Pagal išsaugotus 2018 m. čekius per metus už šuns ir katinų išlaikymą patyrė 376,60 Eur išlaidų, todėl iš ieškovo už paskutinius šešerius metus prašė priteisti ½ dalį šių išlaidų – 1 129,80 Eur. Be to, teigė, kad ieškovas 10 metų nemokėjo už namo šildymui reikalingas malkas, kurių kaina vieneriems metams yra 1000 Eur, todėl teigė, kad iš ieškovo už 10 praėjusių metų priteistina ½ šios sumos, t. y. 5000 Eur. Teigė, kad ieškovui priteistina mediena, esanti namuose ąžuolinės lentos, drebulinės dilės, pušinės dilės ir lentos, kurių bendra vertė 5900 Eur. Priekabą prašė priteisti ieškovui, nes jis ja naudojasi, turi vairuotojo pažymėjimą, kadangi priekabos vertė 500 Eur, todėl jai priteistina 250 Eur kompensacija. Aiškino, kad ieškovas be jos žinios 2019 m. vasario 1 d. pardavė automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1400 Eur, bei 2018 m. balandžio 5 d. pardavė automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 600 Eur, todėl iš jo priteistina 1000 Eur kompensacija. Taip pat dalintinu turtu nurodė įsigytus elektrinius ir kitus įrankius, kitą techniką naudojamą namų ūkyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies – nutraukė santuoką tarp ieškovo R. Š. ir atsakovės R. U. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo R. Š. paliko pavardę Š., o R. U. paliko pavardę U.. Pripažino gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1070/2208 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja daline R. Š. ir R. U., nuosavybe, nustatant R. Š. ir R. U. asmeninės nuosavybės teisę po 1/2 dalį šio gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Ieškovo R. Š. asmeninėn nuosavybėn priteisė: 0,2895 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 1430 Eur vertės; savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur; supamą fotelį – 15 Eur; rankinį plūgelį – 50,50 Eur; prailginimo laidą – 27,50 Eur; du kastuvus - 35 Eur; BOSCH medžio frezavimo stakles – 280 Eur; įrankių dėžes su įvairiais įrankiais (geltona, pilka dėžės) – 130,50 Eur; diskinį pjūklą – 50 Eur; likusias BOSCH akumuliatorinių įrankių komplekto dalis (žibintas, siaurapjūklis, tiesinis pjūklas, diskinis pjūklas, oblius) – 90 Eur; transformatorių - 50 Eur; kompresorių – 100 Eur; kopėčias – 40 Eur; benzininį pjūklą – 50 Eur; žoliapjovę HUSQVARNA – 25 Eur; benzininę žoliapjovę (trimerį, tamsiai pilkos/juodos spalvos korpusu) – 70 Eur; išpjautą medieną (ąžuolines lentas, drebulines diles, pušines diles ir lentas), esančią (duomenys neskelbtini), 1540 Eur vertės, iš viso turto už 4183,50 Eur. Atsakovės R. U. asmeninėn nuosavybėn priteisė: 0,2452 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), – 12 100 Eur; virtuvinį stalą su kėdėmis – 25 Eur; šaldytuvą – 25 Eur; kompiuterio stalą – 5 Eur; virtuvinį komplektą – 20 Eur; lovą, veidrodį su komoda, bufetą, spinteles prie lovų – 100 Eur; sekciją su indais – 30 Eur; televizorių - 20 Eur; pietų stalą su kėdėmis – 20 Eur; minkštą dalį – 6 Eur; 4 durų spintą su antresolėmis – 10 Eur; rūbų kabyklą – 10 Eur; bufetą – 10 Eur; televizoriaus staliuką ir dvi kušetes – 20 Eur; bufetą su spinta ir fotelius – 20 Eur; dvi miegamąsias lovas, lyginimo lentą, stalą 20 Eur; kopėčias – 40 Eur, iš viso turto už 12 481 Eur. Priteisė iš atsakovės R. U. ieškovo R. Š. naudai 3881,75 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkantį didesnės vertės turtą ir 2167,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo R. Š. atsakovės R. U. naudai 3405 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

6. Teismo vertinimu, šalių pateikti įrodymai (jų pačių paaiškinimai, liudytojų parodymai) leidžia teigti, jog šalys turėjo nesutarimų ir konfliktų tarpusavyje dėl nepakankamo rūpinimosi vienas kitu ir toleravimo, dėl ko sutuoktinių santykiai pašlijo, tačiau pateiktų duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti vien tik kurio nors vieno sutuoktinio kaltę, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Dėl dalintino turto teismas sprendė, kad yra pakankamas pagrindas turtą, kuris šalių įgytas laikotarpiu nuo 1984/1986 m. – iki santuokos sudarymo, laikyti bendrąja jų nuosavybe. Kadangi automobilio VW SHARAN, registracijos pakeitimai atlikti 2019 m., kai šalys nebegyveno kartu ir po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo šio automobilio atžvilgiu jo įsigijimui, pardavimui galimai išleistas/gautas lėšas priskirti dalintinam turtui. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai į dalintiną turtą įtraukė medieną, esančią namuose (ąžuolines lentas, drebulines diles, pušines diles ir lentas) – išpjauta mediena yra bendro šeimos darbo rezultatas, prie kurio gavimo pridėjo abi šalys ir jų artimieji savo turtu, darbu ir pastangomis.

8. Dėl turto padalijimo teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovei priteisti kompensaciją už automobilio VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, nes objektyvių duomenų, jog su atsakove šio automobilio klausimas nebuvo apkalbėtas (derintas), nėra pateikta. Atsižvelgęs į tai, kad registruota priekabos gamyba senesnė nei 1990 m., o pagal skelbimus nurodoma kaina yra tik pradinė daikto pardavimo kaina, sprendė, kad daiktą tikslinga vertinti – 200 Eur, t. y. mažesne verte nei šalių nurodytų verčių vidurkis (300 Eur). Taigi ieškovo nuosavybėn priteisė priekabą, kurios vertė 200 Eur.

9. Teismas nusprendė santuokos metu įgytus žemės sklypus dalintini kiekvienam sutuoktiniui atskirai, kadangi ieškovas nurodė, jog sklypus įsigijo tam, kad „nelaikyti pinigų“, jis pirko sklypą (duomenys neskelbtini), atsakovė taip pat patvirtino, jog sklypai įsigyti „bijant laikyti pinigus namie“. Todėl ieškovo nuosavybėn priteisė 0,2895 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2022 m. VĮ Registrų centras duomenimis 1430 Eur, o atsakovės nuosavybėn – 0,2452 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2022 m. nekilnojamojo turto registro duomenimis – 12 100 Eur.

10. Dėl atsakovės reikalavimo dėl 1129,80 Eur už šuns ir katinų išlaikymą teismas sprendė, kad objektyvių duomenų, jog ieškovas iki 2018 m. pabaigos, kai šalių santykiai visiškai pašlijo neprisidėjo prie šuns išlaikymo nėra pateikta, tačiau atsakovės pateikti prikimo kvitai patvirtina, jog ėdalas šuniui buvo perkamas, tačiau konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog visi čekiuose pažymėti produktai buvo skirti būtent tik šuniui.

11. Teismas sprendė, kad medieną tikslinga priteisti ieškovui. Teiktais šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais vertino, kad ieškovas turi įgūdžių darbui su mediena, medienos gaminių gaminimui yra įsigyti įrankiai, todėl tikėtina, jog ieškovas turtą panaudos efektyviau. Sprendė, kad šalių nurodoma medienos 1 kub. m. vertė pakankamai reali, tačiau nėra pagrindo sutikti, jog medienos kiekis yra 26 kub. m., kaip nurodė atsakovė. Konstatavo, jog ieškovo nurodomas 8,4 kub. m. medienos kiekis yra labiau pagrįstas ir realesnis.

12. Teismas vertino, kad nustačius, jog šalys iki santuokos įforminimo buvo sukūrę bendrą gyvenimą ir gyveno kartu, įgyti namų apyvokos reikmenys, buitinė technika, baldai, įrankiai ir kt. kasdieninėje ir rečiau žmogaus veikloje naudojami daiktai pripažintini kaip bendra šalių nuosavybė, nes bendras gyvenimas kartu neatsiejamas be bendros buities, veiklos, remonto, o objektyvių duomenų, jog kai kurie daiktai, baldai, įrankiai įsigyti iš asmeninių ieškovo ar atsakovės lėšų ir nebuvo reikalingi bendros buities sukūrimo, išlaikymo reikmėms, nebuvo pateikta. Dėl kilnojamojo turto vertės teismas sprendė, kad turto vertė nustatytina pagal šalių nurodytų verčių vidurkį bei atskirais atvejais mažinant vidurkį, atsižvelgiant į tai, kad daiktai naudoti ir vertė turėtų būti mažesnė nei prieinamų įsigyti naujų panašaus pobūdžio daiktų.

13. Dėl gyvenamojo namo teismas nurodė, kad abi šalys turėjo kilnojamojo turto, kurį pardavė ir galėjo prisidėti prie namo statybos, tiek ieškovas, tiek atsakovė ginčo gyvenamojo namo kūrimo metu buvo darbingi, verslūs, dirbantys, abu prisidėjo prie namo statybos tiek lėšomis, darbu, tiek turimu kitu turtu, abu rūpinosi bendra buitimi, augino atsakovės vaikus, ir jų prisidėjimas bei įnašai statant ginčo namą, pripažintini bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis objektyviai pagrįsti, jog atsakovės šalies indėlis į namo statybą yra didesnis nėra pagrindo, nes objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, jog statybinės medžiagos įsigytos vien tik už atsakovės asmenines lėšas, ar ji būtų turėjusi gerokai daugiau pajamų ar turto nei ieškovas, o ieškovo indėlis buvo tik atskirų statybos darbų atlikimas, medžiagų atvežimas, nėra.

14. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas įsigytas, kai sklype jau buvo pastatyti statiniai, tiek ieškovas, tiek atsakovė iš esmės neginčijo, jog gyvenamojo namo statyba buvo bendras tikslas dėl bendro gyvenimo kartu. Teismas vertino šalių bendrą tikslą pasistatyti gyvenamąjį namą ir bendrai vykdytą gyvenamojo namo statybą finansuojant abiejų šalių lėšomis, vykimą kartu į užsienį užsidirbti lėšų bei prisidedant prie namo statybos abiejų šalių darbu, ir darė labiau tikėtiną išvadą, kad statydami bendromis lėšomis namą, faktiniai sutuoktiniai turėjo ir bendrą tikslą įsigyti šiam namui reikiamą žemės sklypo plotą. Nurodė, kad vien tai, jog mokėjimas buvo atliktas iš vienos šalies sąskaitos, nepaneigia bendro šalių siekio ir poreikio įsigyti gyvenamajam namui naudoti reikalingo žemės sklypo. Be to, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklypo įgijimo metu atsakovė aiškiai išreiškė valią įgyti turtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), savo asmeninėn nuosavybėn. Remdamasis nurodytais motyvais, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas pripažino šalių bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 2 d. priimtą sprendimą dalyje dėl gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė apeliantės R. U. nuosavybė, todėl šis turtas neįtrauktinas į dalintino turto sąrašą; gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį priteisti ieškovui R. Š., o apeliantei R. U. – 2/3 dalis; panaikinti sprendimą dalyje dėl ieškovui R. Š. priteisto 0,2895 ha žemės sklypo ir apeliantei R. U. priteisto 0,2452 ha žemės sklypo, abiejų sklypų verčių nustatymo ir kompensacijos išmokėjimo, remiantis apeliantės pateikta pažyma apie šio turto vertinimą; panaikinti sprendimą dalyje dėl transporto priemonių padalijimo ir jų verčių, ir automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti santuokiniu turtu bei priteisti iš ieškovo R. Š. 700 Eur dydžio (pagal tikrąją turto vertę) kompensaciją apeliantei R. U. už santuokos metu įgytą ir be jos žinios parduotą transporto priemonę, taip pat iš ieškovo R. Š. priteisti 300 Eur dydžio (remiantis tikrąja automobilio verte) kompensaciją apeliantei R. U. už automobilį VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo įgytas santuokos metu iš bendrų lėšų ir parduotas ieškovo R. Š. be apeliantės R. U. žinios; panaikinti sprendimą dalyje dėl kompensacijos už naminių augintinių išlaikymą, ir iš ieškovo R. Š. apeliantei R. U. priteisti ½ šių išlaidų šuniui ir katinams išlaikyti už paskutinius šešerius metus, t. y. priteisti 1129,80 Eur (376,60 Eur x 6 metai : 2) kompensaciją; panaikinti sprendimą dalyje dėl kompensacijos už medieną sumokėjimo ir iš ieškovo R. Š. priteisti apeliantei R. U. 1454,85 Eur dydžio kompensaciją pinigais; panaikinti sprendimą dalyje dėl žoliapjovės HUSQVARNA padalijimo, šį turtą priteisiant apeliantės R. U. asmeninėn nuosavybėn, o ieškovui R. Š. iš apeliantės R. U. priteisiant 25 Eur dydžio kompensaciją pinigais; pakeisti sprendimą dalyje dėl paskirstytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tarp šalių;

15.1. Apeliantė nurodo, kad ji neginčija aplinkybės, jog ieškovas R. Š. prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, tačiau ženkliai mažesne dalimi nei apeliantė, todėl šio turto padalijimas abiem šalims po 1/2 dalį niekaip neatitinka jokių protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, dokumentus bei apeliantės ir liudytojų parodymus. Apeliantė akcentavo tai, kad gyvenamasis namas buvo statytas didžiąja dalimi būtent jos turėtomis asmeninėmis lėšomis, o ieškovas prisidėjo prie šio turto sukūrimo tik maža dalimi. Apeliantė pažymi, kad ji buvo suinteresuota turėti savo gyvenamąjį būstą, dėl ko ji įsigijo žemės sklypą, kuriame suorganizavo ir vykdė gyvenamojo namo statybos darbus. Teigė, kad nors jau nuo 1983 metų apeliantė gyveno kartu su ieškovu ir vedė bendrą ūkį, tačiau gyvenamojo namo statyboms buvo panaudotos apeliantės asmeninės lėšos, turėtos iki pradėjimo gyventi kartu su ieškovu, šios lėšos buvo didelės ir jų pakako didžiajai daliai gyvenamajam namui pastatyti. Mano, kad duomenų apie ieškovo vykdytą individualią veiklą ir iš jo gautų pajamų, byloje nėra, o liudytojai ir pats ieškovas nenurodė kiek pajamų iš tokios veiklos jis turėjo, taip pat kiek iš jų jis investavo į statomą namą, tad nesant jokių pateiktų konkrečių duomenų, niekaip negalima daryti išvadų apie jo gautas pajamas.

15.2. Dėl žemės sklypo, ant kurio stovi ginčo gyvenamasis namas, apeliantė nurodo, kad teismas sprendime nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes žemės sklypą pripažino šalių bendrąja daline nuosavybe, visiškai nepaisydamas to, kad apeliantė šį sklypą įsigijo už jos asmeninius investicinius čekius. Žemės sklypas buvo įsigytas išimtinai apeliantės iniciatyva ir jos asmeninėmis lėšomis.

15.3. Dėl santuokoje įgytų žemės sklypų vertės apeliantė nurodo, kad apeliantė iš esmės sutinka su tokia teismo sprendimo dalimi dėl šių žemės sklypų padalijimo šalims, tačiau nesutinka su sklypų rinkos vertėmis, nes byloje pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys neatitinka tikrųjų žemės sklypų verčių, šie duomenys yra atlikti masinio turto vertinimo būdu, tad jie nėra teisingi bei patikimi. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateiktų tikslių, objektyvių bei konkrečių duomenų dėl minėtų žemės sklypų rinkos verčių ir siekiant teisingo bei sąžiningo šių sklypų verčių nustatymo, kad nei viena šalis finansiškai nenukentėtų ir/ar nepagrįstai praturtėtų, apeliantė kreipėsi į UAB „Verslo klasė NT“ dėl turto vertinimo ataskaitos.

15.4. Pasak apeliantės, ieškovas 2019 m. vasario 1 d., jai nežinant, pardavė iš bendrų santuokinių lėšų santuokos metu įgytą transporto priemonę VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad ieškovas R. Š. pardavė šią transporto priemonę apeliantė R. U. sužinojo tik gavusi duomenis iš VĮ „Regitra“. Mano, kad ieškovo teisme nurodyti argumentai dėl ko sūnus pirko, vėliau perleido automobilį ieškovui, paskui ieškovas dar kartą perleido automobilį savo sūnui, nėra laikytini protingi ir logiški. Be to, sutartyje nurodyta kaina yra ženkliai mažesnė nei rinkoje esančių tų pačių metų gamybos šių transporto priemonių ir apeliantei turi būti priteista reali transporto priemonės vertė, kuri yra 700 Eur dydžio suma, skaičiuotina už ½ dalį santuokos metu įgytą ir be jos žinios parduotą transporto priemonę.

15.5. Taip pat teigia, kad ieškovas be apeliantės žinios 2018 m. balandžio 5 d. pardavė santuokos metu iš bendrų lėšų įgytą transporto priemonę VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 250 Eur. Tačiau, kiek apeliantei tuo metu sakė pats ieškovas, reali kaina buvo didesnė nei nurodytoji transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, ir kaip matyti iš internetiniuose portaluose parduodamų 1996 metų gamybos šių automobilių rinkos kainos, šios transporto priemonės rinkos kaina yra 600 Eur.

15.6. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė reikalavimo dalį dėl katinų išlaikymo, kadangi apeliantė pateikė neabejotinus to įrodymus, t. y. pirkimo kvitus, patvirtinančius katinų priežiūrai pirktus maisto produktus, kraiką. Be to, liudytoja J. J. bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad pas ieškovą ir apeliantę buvo katinų ir, kad dėl augintinių išlaikymo buvo šalių sutarimas, kitaip tariant, gyvūnų laikymas buvo bendras jų tikslas. Negana to, duodamas parodymus teisme ieškovas pats patvirtino, kad namuose buvo laikomi katinai. Todėl nebuvo absoliučiai jokio pagrindo teismui atmesti šį priešieškinio reikalavimą, kadangi apeliantė byloje pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus, o ieškovas ir ieškovo pakviesta liudytoja J. J. visas šias aplinkybes teismui patvirtino.

15.7. Teigia, kad teismas, spręsdamas dėl medienos padalijimo, visą medieną priteisė ieškovui R. Š., su kuo apeliantė visiškai sutinka ir to neginčija. Tačiau apeliantės vertinimu, teismas neteisingai nustatė medienos kiekį bei paskaičiavo jos vertę, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą šioje dalyje. Siekdama teisingos ir sąžiningos kompensacijos už ieškovui priteistą medieną, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia V. B., dirbančio pagal individualios veiklos pažymą, parengtą statybinės medienos skaičiavimo ir vertinimo pažymą, kurią prašo teismo prijungti prie šios bylos. Kaip šiame dokumente nurodyta, susandėliuotos medienos kiekis bendrai yra 9,96 m3, o visos šios medienos rinkos kaina – 2 909,70 Eur. Apeliantė pažymi, kad tokio įrodymo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji negalėjo pateikti, kadangi nerado asmens, kuris galėtų įvertinti susandėliuotos medienos kiekį ir vertę.

15.8. Apeliantė pažymi, kad ji iš esmės sutinka su kilnojamojo turto padalijimu šalims, išskyrus žoliapjovę HUSQVARNA, kurią teismas sprendimu priteisė ieškovui. Atsakovė, siekė, kad šis daiktas būtų priteistas jai, tuo tarpu ieškovui išmokėta kompensacija. Nurodo, kad žoliapjovė jai yra labai reikalingas daiktas, kitu atveju ji negalėtų prižiūrėti aplinkos aplink gyvenamąjį namą bei kitų sklypų, pjauti žolės.

15.9. Taip pat pažymi, kad ieškovas ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl apeliantės kaltės, o apeliantė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas sprendimu santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. šį apeliantės priešieškinio reikalavimą tenkino visiškai (100 proc.), o ieškovo ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl apeliantės kaltės atmetė, vadinasi, šis ieškinio reikalavimas buvo tenkintas 0 proc. Todėl mano, kad teismo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad minėtas ieškovo ieškinio reikalavimas vertintas 50 proc. jo tenkinimo atžvilgiu, yra neteisingas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.1. Pažymi, kad apeliantė kartoja savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme išdėstytus argumentus, o teismas dėl jų jau išsamiai pasisakė. Taip pat prašo nepriimti atsakovės teikiamų naujų įrodymų, kadangi juos apeliantė turėjo galimybę pateikti visos teisminio proceso metu, tačiau šia teise nepasinaudojo.

16.2. Pasak ieškovo, ginčo turtas – gyvenamasis namas, buvo sukurtas šalims nesant santuokoje, tačiau kartu vedant bendrą ūkį, teigia, kad ne atsakovė, o ieškovas didžiąja dalimi prisidėjo prie namo statybų, taip pat teigia, kad nors žemės sklypas įgytas už atsakovės investicinius čekius, žemės sklypas įgytas jau esant jo pastatytam ieškovo ir atsakovės bendram gyvenamajam namui, t. y. žemės sklypas įgytas siekiant sukurti bendrą dalinę nuosavybę.

16.3. Dėl atsakovės nesutikimo su žemės sklypų vertėmis, ieškovas nurodo, kad atsakovei buvo suteikta daug laiko pateikti teismui įrodymus apie ginčo turto vertes, tačiau atsakovė to nedarė.

Šalies argumentai

16.4. Ieškovas teigia, kad atsakovės argumentai dėl transporto priemonių yra nepagrįsti, kadangi automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nepriklauso, jis priklauso jo sūnui, o trumpalaikis savininko pasikeitimas 2019 m. buvo sąlygotas išimtinai ieškovo ir jos sūnaus šeiminių santykių. Be to, ieškovas nurodo, kad VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nesutikus prisidėti prie jo remonto, buvo parduotas į metalo laužą, todėl sutartyje nurodyta jo pardavimo kaina yra teisinga.

16.5. Ieškovui nėra aišku apie kokio šuns ir kačių išlaikymą atsakovė kalba, mano, kad byloje nėra duomenų apie tokių augintinių įsigijimą santuokos metu bendru šalių sutikimu. Be to, teigia, kad atsakovės argumentai dėl kompensacijos už gyvūnų išlaikymą už 6 metus yra visiškai nepagrįsti, nes ieškovas su atsakove kartu negyvena tik nuo 2018 m.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys santuokos nutraukimo byloje ir priešieškinis tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė, pateikusi apeliacinį skundą, nesutinka su tuo, kaip teismo sprendimu buvo padalintas ginčo turtas – atsakovė nesutinka, kad iki santuokos sudarymo iš jos asmeninių lėšų (investicinių čekių) įgytas žemės sklypas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nesutinka, kad iki santuokos pradėtas statyti gyvenamasis namas ieškovui ir atsakovei priklauso lygiomis dalimis, teigdama, kad ieškovui turi atitekti tik 1/3 namo, tačiau neginčija bendrosios jungtinės nuosavybės fakto dėl šio ginčo turto. Apeliantė taip pat nesutinka, kad į dalintino turto sąrašą neįtraukta viena transporto priemonė, o už kitą atsakovei priteista per maža kompensacija, apeliantė nesutinka su šalims padalintų žemės sklypų vertėmis, taip pat mano, kad ne ieškovui, o atsakovei turėjo būti priteista žoliapjovė. Be to, apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria tik iš dalies patenkintas atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos už naminių gyvūnų išlaikymą priteisimo. Nors byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl sutuoktinių kaltės, ši teismo sprendimo dalis nėra skundžiama apeliaciniu skundu.

Dėl naujų įrodymų

19. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent šioje proceso stadijoje turi būti įvertinti visi dalyvaujančių byloje asmenų pateikti įrodymai ir nustatytos visos ginčui išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba net apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatyme yra nustatytas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021).

20. Kita vertus, draudimas apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad teisminis procesas dėl šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo vyko nuo 2018 m., kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų, teismas šioje byloje suteikė šalims pakankamai galimybių teikti į bylą įrodymus, tam, jog šalys galėtų įrodyti savo deklaruojamas reikšmingas aplinkybes, teismas vyko į vietos apžiūrą, todėl spręstina, kad šalys turėjo pakankamai laiko surinkti ir pateikti į bylą visus, jų manymu, reikšmingus leistinus įrodymus. Teisėjų kolegijos neįtikino apeliantės argumentai, kad ji iki bylos nagrinėjimo pabaigos nerado asmens, kuris galėtų įvertinti ginčo medienos kiekį ir vertę, apeliantė nenurodo, kodėl galimybė įvertinti medieną bei žemės sklypus atsirado, pateikti įrodymus apie naminių gyvūnų išlaikymą, atsirado tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

22. Svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamų įrodymų turiniu, sprendžia, kad apeliantė nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, neįrodė, kad negalėjo šių įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti ir jie nebus vertinami apeliacinės instancijos teisme.

Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalijimo

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą pradėjo apie 1984 m. (atsakovės procesiniuose dokumentuose buvo nurodomi ir 1983 m.), (duomenys neskelbtini) m. šalys sudarė santuoką Jungtinėse Amerikos Valstijose, o 2006 m. santuoką įteisino Lietuvoje. Pagal bylos šalių paaiškinimus, ieškovas su atsakove ūkio nebeveda nuo 2018 m. birželio mėn. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1070/2208 dalis 0,2208 ha ploto žemės sklypo ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), kuris, šalių teigimu, pradėtas statyti 1989 m. Byloje kilo ginčas dėl šio nekilnojamojo turto padalijimo, ieškovas byloje įrodinėjo, kad jis lygiomis dalimis kartu su atsakove įgijo nuosavybės teisę į namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Apeliantė sutiko, kad šalys dar iki santuokos vedė bendrą ūkį, sutiko, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo gyvenamojo namo statybos, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme siekia įrodyti, kad ieškovo nuosavybės dalis į gyvenamąjį namą negali būti didesnė nei 1/3, o žemės sklypas, pasak atsakovės, negali būti traukiamas į bendro turto balansą, kadangi jis įgytas už asmenines atsakovės lėšas iki santuokos ir yra atsakovės asmeninė nuosavybė.

24. Kadangi byloje nekilo ginčo, jog iki santuokos sudarymo šalys vedė bendrą ūkį, t. y. buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos, siekiant sukurti bendrą nuosavybę – gyvenamąjį namą, teisėjų kolegija plačiau dėl šios neginčijamos aplinkybės nebepasisako ir toliau vertina apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje (dėl gyvenamojo namo) nustatymu.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pateiktais duomenimis, liudytojų parodymais galima pagrįstai konstatuoti, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė ginčo gyvenamojo namo kūrimo metu buvo darbingi, verslūs, dirbantys ir abu prisidėjo prie namo statybos tiek lėšomis, darbu, tiek turimu kitu turtu, abu rūpinosi bendra buitimi, augino atsakovės vaikus, ir jų prisidėjimas bei įnašai statant ginčo namą, pripažintini bendrąja daline nuosavybe ir lygūs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.970 str. 2 d.). Teismas vertino, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovės indėlis į namo statybą yra didesnis, nes objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, jog statybinės medžiagos įsigytos vien tik už atsakovės asmenines lėšas, ar ji būtų turėjusi gerokai daugiau pajamų ar turto nei ieškovas, o ieškovo indėlis buvo tik atskirų statybos darbų atlikimas, medžiagų atvežimas, nėra.

26. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės teiktus rašytinius įrodymus, netinkamai vertino liudytojų paaiškinimus, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo finansines galimybes prisidėti prie namo statybos lygiomis dalimis kaip ir atsakovė. Atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė įrodymų ir apie jo turėtas darbines pajamas ar lėšas iš kito parduoto turto.

27. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą rašytinių įrodymų visetą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus pirmosios instancijos teisme, nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktinę aplinkybę dėl ieškovo prisidėjimo prie ginčo gyvenamojo namo statybos. Visų pirma, apeliaciniame skunde yra iš esmės kartojami priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje nurodyti atsakovės argumentai, kuriuos teismas išsamiai aptarė ir įvertino.

29. Nagrinėjamoje byloje šalys neįrodinėjo kokia buvo ieškovo, ir kokia atsakovės įnašų suma statant gyvenamąjį namą, byloje nebuvo įrodinėjama už kiek buvo pastatytas gyvenamasis namas, kiek piniginių lėšų į jį buvo įdėta, šalys tik teikė įrodymus, siekdamos įrodyti, kad tiek viena, tiek kita turėjo finansines galimybes namo statybai. Nors atsakovė siekė įrodyti, kad ji turėjo didesnes finansines galimybes ir taip prie namo statybos prisidėjo didesne dalimi, teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovui su atsakove nuo 1984 m. vedant bendrą ūkį, gyvenamojo namo statybos metu (1989 m.–2006 m. (namas oficialiai pripažintas tinkamu naudoti)) kartu vykstant į užsienį užsidirbti (2000 m.–2006 m.), ilgą laiką gyvenat pasitikėjimu pagrįstą bendrą gyvenimą tiek iki santuokos sudarymo 2006 m.), tiek ir po jos (iki 2018 m.), tokių įnašų dydžių objektyviai nebūtų įmanoma nustatyti. Juo labiau kad, kaip teisingai nurodoma ir atsiliepime į apeliacinį skundą, sugyventiniams veikiant bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, bet ir dalyvaujant savo darbu (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija visiškai sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad ieškovas ir atsakovė lygiai prisidėjo prie namo statybos tiek savo pajamomis iš darbinės veiklos ar kito turto pardavimo, tiek darbu, tiek bendru rūpinimusi buitimi, ir sprendžia, kad atsakovė apeliaciniu skundu šių teismo motyvuotų ir pagrįstų argumentų nepaneigė.

30. Visgi, bylos duomenys patvirtina, kad 1990 m. gruodžio 5 d. atsakovei individualiai statybai buvo suteiktas žemės sklypas, sklypas suteiktas kartu su kitu statytoju R. V., o 1996 m. balandžio 18 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja R. U. 126,77 Lt valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis sumokėjo už 1070 m², žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), iš jų 64 m² bendro naudojimo žemės bendrosios dalinės nuosavybės teise (bendras kiemas ir po pastatais).

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės gautas ir įsigytas, kai šalys jau gyveno kartu kelis metus ir vedė bendrą ūkį, kai sklype jau buvo pastatyti statiniai. Teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklypo įgijimo metu atsakovė aiškiai išreiškė valią įgyti turtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), savo asmeninėn nuosavybėn. Dėl to konstatavo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas šalių bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis.

32. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklypo įgijimo metu atsakovė aiškiai išreiškė valią įgyti turtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), savo asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju svarbu tai, kad ginčo žemės sklypas nebuvo įgytas santuokos metu, todėl jam negalioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija ir jis laikytinas asmeniniu turtu CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Be to, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). SŠK 22 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė.

33. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (žr. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

34. Atsižvelgus į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, bei į tai, kad šalys 1996 m., t. y. žemės sklypo įgijimo metu, nebuvo sudariusios santuokos, tuo pačiu į tai, kad už žemės sklypą savo asmeninėmis lėšomis – investiciniais čekiais, atsakovė sumokėjo visą kainą, spręstina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir ieškovas neįrodė, kad kokia nors dalimi prisidėjo prie šio nekilnojamojo turto pirkimo. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas negalėjo būti įtrauktas į šalių dalintino turto balansą.

Dėl kito dalintino turto ir kompensacijos priteisimo

35. Priešieškiniu apeliantė įrodinėjo, kad automobilio VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimas ieškovo sūnaus vardu buvo apsimestinis, nes ieškovas visada naudojosi šiuo automobiliu ir pats jį įsigijo, todėl teigė, kad ši transporto priemonė turi būti įtrauktą į dalintino turto balansą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad objektyvių duomenų, kurie pagrįstai leistų manyti, jog būtent ieškovas įsigijo šią transporto priemonę, už ją buvo atsiskaityta šeimos lėšomis, teismui byloje nėra pateikta. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir papildomai pažymi, kad pagal byloje esančius duomenis, ieškovas ginčo transporto priemonės savininku buvo tik nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. vasario 1 d. (šalims jau negyvenant kartu ir nevedant bendro ūkio), daugiau visą laiką nuo transporto priemonės įsigijimo ieškovo sūnaus vardu (2018 m. sausio 13 d.) iki bylos išnagrinėjimo transporto priemonė teisėtai priklausė ieškovo sūnui, pirkimo–pardavimo sutartys nebuvo nuginčytos, o ta aplinkybė, kad ieškovas transporto priemone naudojosi ar naudojasi, yra jos teisėtas valdytojas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl šio turto priklausymo šalims bendrąja jungtine nuosavybe ir neleidžia teismui spręsti, kad ši transporto priemonė, teisėtai priklausanti kitam asmeniui, galėtų būti įtraukiama į šalių bendro dalintino turto balansą. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies atmestini kaip nepagrįsti.

36. Apeliantė nesutinka ir teismo sprendimu dėl kitos transporto priemonės vertės, kurią ieškovas pardavė šalims esant santuokoje. Pasak apeliantės, ieškovas be jos žinios 2018 m. balandžio 5 d. pardavė santuokos metu iš bendrų lėšų įgytą transporto priemonę VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 250 Eur, tačiau, apeliantės teigimu, reali automobilio kaina buvo didesnė, nes kaip matyti iš internetiniuose portaluose parduodamų 1996 metų gamybos šių automobilių rinkos kainos, šios transporto priemonės rinkos kaina yra 600 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši transporto priemonė buvo parduota šalims dar gyvenant kartu, todėl nenustatė pagrindo teigti, kad su atsakove šio automobilio klausimas nebuvo apkalbėtas (derintas). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes apie šalių bendrą gyvenimą iki 2018 m. birželio mėn., bei pačios atsakovės argumentus, kad tuo metu, kai pardavė transporto priemonę, pats ieškovas jei teigė, kad pardavė automobilį už didesnę nei 250 Eur sumą, sprendžia, kad tokie atsakovės vienas kitam prieštaraujantys argumentai, t. y. kad automobilis parduotas be jos žinios, bet ieškovas nurodė jai kiek gavo už parduotą turtą, tik patvirtina skundžiamo teismo sprendimo argumentų pagrįstumą. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad automobilio pardavimas su ja nederintas ir jai turėtų būti priteista kompensacija, atmestini kaip nepagrįsti.

37. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė ne kartą pabrėžė, kad žoliapjovė HUSQVARNA jai yra itin reikalinga, todėl siekė, jog ji būtų priteista atsakovei, atsakovės 2021 m. gegužės 24 d. pateiktame patikslintame priešieškinyje, kurį teismas priėmė, atsakovė aiškiai, konkrečiai nurodė ieškovui priteistino kilnojamojo turto sąrašą ir pareiškė reikalavimą, kad žoliapjovė turi būti priteista būtent ieškovui. Atsakovė argumentavo, kad kadangi ieškovas jos išvardintus daiktus išsivežė iš namų arba ketino tai padaryti, atsakovė buvo priversta įsigyti analogiškus daiktus, be to, ieškovas moka su jais dirbti ir jie jam yra reikalingi, prašė teismo visus išvardintus daiktus, tarp jų ir žoliapjovę, priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei priteisti pusę šių daiktų vertės pinigais. Daugiau priešieškinis nebuvo tikslintas, todėl galiojant CPK 312 straipsnyje įtvirtinam draudimui apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, šie atsakovės apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos atmetamas.

38. Apeliantė teigia, kad teismas visiškai nepagrįstai atmetė reikalavimo dalį dėl katinų išlaikymo, kadangi apeliantė pateikė neabejotinus to įrodymus, t. y. pirkimo kvitus, patvirtinančius katinų priežiūrai pirktus maisto produktus, kraiką. Atmetant šiuos argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu tai, kad naminiai gyvūnai nei vienos iš šalių nebuvo įtraukti į dalintino turto sąrašą, o byloje nesant jokių leistinų įrodymų apie kačių įsigijimą, laikymą, priežiūrą bendru šalių sutarimu, apeliantei auginant savus ar šeriant kitus katinus kylančios išlaidos šių gyvūnų išlaikymui negali būti perkeltos kartu ir ieškovui.

39. Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus dėl medienos kiekių bei dviejų žemės sklypų verčių nustatymo, kadangi šie atsakovės argumentai išimtinai grindžiami naujais rašytiniais įrodymais, kuriuos teisėjų kolegija atsisakė priimti, nenurodant jokių kitų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo (CPK 178, 320 straipsniai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016). Todėl nagrinėjamu atveju, atsakovė, anksčiau neteikusi į bylą teisiškai reikšmingų įrodymų apie tikrąją turto vertę, turi dėl to prisiimti jai galimai kylančias neigiamas pasekmes.

40. Be to, pasisakant dėl žemės sklypų vertės, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centras turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Pagal CK 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas visų nekilnojamojo turto registre bei kadastre esančių duomenų (nuo jų įrašymo) teisingumo ir išsamumo, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, principas. Svarbu tai, kad viso teisminio proceso metu atsakovė nesiėmė kitomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti savo teiginių, susijusių bendro turto vertėmis, neteikė teismui kitų pagrįstų įrodymų apie aktualią turto vertę (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su teismo argumentais, kad aplinkybė, jog žemės sklypo niekas neperka už siūlomą kainą, kad viename iš sklypų yra paruoštas ūkininko sodybos projektas, kai leidimo statyti terminas seniai pasibaigęs, nepaneigia viešajame registre nurodytų turto verčių. Dėl to teismo sprendimo dalys, kuriose remtasi bylose esančiais ir šalių teiktais rašytiniais įrodymais, vietos apžiūra dėl medienos kiekių ir verčių, viešojo registro duomenimis apie nekilnojamojo turto – žemės sklypų, vertes, pripažintinos teisėtomis ir nekeistinomis.

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyse dėl gyvenamojo namo nuosavybės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, dėl dalintino kilnojamojo turto, jo verčių, dėl nekilnojamojo turto verčių nustatymo, kompensacijų dydžio, tačiau netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas dėl turto, įgyto iki santuokos už asmenines lėšas, neteisingai išsprendė klausimą dėl 1070/2208 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, dėl ko ši tesimo sprendimo dalis keistina, atitinkamai perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

43. Kadangi ieškovas prašė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline nuosavybė, o atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, padidėjo ieškovo atmestų ir atitinkamai atsakovės patenkintų reikalavimų dalis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal bendrą patenkintų ir pareikštų reikalavimų kiekį bei apimtį patenkinti ieškovo reikalavimai – dėl santuokos nutraukimo 50 procentų, turtiniai apie 92 procentų, priešieškinio – santuokos nutraukimas 100 procentų, turtiniai apie 14 procentų. Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl žemės sklypo, kurio vertė pagal prie ieškinio pridėtus įrodymus tuo metu (apskaičiuojant ieškinio reikalavimų sumą) buvo 25284 Eur, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, patenkinti ieškinio reikalavimai sumažėjo 12642 Eur suma (ieškovas prašė pusę šio turto pripažinti jo nuosavybe), liko patenkinta apie 65 procentai ieškovo turtinių reikalavimų, atsakovei patenkintų reikalavimų procentas atitinkamai padidėjo iki 43 procentų.

44. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, paskirstydamas išlaidas, turėjo laikyti, jog ieškovo neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės atmestas visiškai. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės, teismas pagrįstai laikė, kad pastarasis ieškovo reikalavimas patenkintas 50 procentų. Tačiau to pačiu, paskirstydamas išlaidas, teismas nurodė, kad, pagal reikalavimų svarbą, bylinėjimosi išlaidos bus skirstomos santykiu 2:1, t. y. apskaičiuodamas bendrą patenkintų reikalavimų procentą, teismas ėmė dvi dalis patenkinto reikalavimo dėl santuokos nutraukimo, ir vieną dalį dėl turtinio reikalavimo, dėl ko atsakovės galutinis patenkintų reikalavimų procentas iš esmės yra net didesnis nei ieškovo, atitinkamai 71 ir 64 procentai.

45. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pagal pirmosios instancijos taikytą išlaidų paskirstymo metodą (2:1), kurio šalys neginčija, šioje byloje buvo tenkinta 55 procentai ieškovo ieškinio reikalavimų (dėl santuokos nutraukimo 50 proc., turtiniai apie 65 proc.), priešieškinio – apie 81 procentą (santuokos nutraukimas 100 proc., turtiniai apie 43 proc.). Kadangi ieškovas sumokėjo 166 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 3250 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 16,92 Eur išlaidų už duomenų gavimą iš registrų bei vertimo paslaugas, ieškovui iš atsakovės atitinkamai priteistina 1788 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 9 Eur išlaidų už duomenų gavimą iš registrų bei vertimo paslaugas bei 91 Eur už žyminį mokestį, iš viso 1888 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme. Kadangi atsakovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 4598 Eur išlaidų už advokato pagalbą, 88,50 Eur išlaidų už duomenų gavimą iš registrų ir paieškas archyve, jai iš ieškovo priteistina 81 Eur žyminio mokesčio, 3724 Eur advokato išlaidų, 72 Eur išlaidų už duomenų gavimą iš registrų ir paieškas archyve, iš viso 3877 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

46. Kadangi pirmosios instancijos teismas atidėjo ieškovui 921 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo, o atsakovei 1394 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo, atitinkamai iš ieškovo už atmestus ieškinio ir patenkintus priešieškinio reikalavimus valstybei priteistina 1544 Eur, o iš atsakovės – 771 Eur.

47. Kadangi, atsižvelgus į apeliaciniu skundu ginčytą sumą ir apeliacinėje instancijoje patenkintų reikalavimų sumą (pagal atsakovės priešieškinyje nurodytą ginčo žemės sklypo vertę) apeliacinėje instancijos buvo patenkinta apie 28 procentus atsakovės apeliacinio skundo, abi bylos šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas už atsiliepimo perengimą patyrė 600 Eur išlaidas, o atsakovė pateikė duomenis apie turėtas išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą – 100 Eur, likusi mokėtina (507 Eur) žyminio mokesčio dalis atsakovei buvo atidėta, duomenų apie išlaidas advokato pagalbai atsakovė neteikė.

48. Ieškovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 432 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovo – 28 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Be to, valstybei iš šalių priteistinos išlaidos už atidėtą žyminio mokesčio sumą paskirstytinos taip: iš atsakovės – 365 Eur, iš ieškovo – 142 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dalis dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti jas taip:

„Pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe, nustatant R. Š. ir R. U. asmeninės nuosavybės teisę po 1/2 dalį šio gyvenamojo namo.

Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1888 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3877 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 1,84 Eur (vieną eurą 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662) bei 1544 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 1,84 Eur (vieną eurą 84 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662) bei 771 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660)“.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 432 Eur (keturi šimtus trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 142 Eur (šimtą keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės biudžeto naudai 365 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė