Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-929-425/2018.

Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01903-2018-4.

2018 m. gruodžio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7139-839/2018 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei R. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7. Kartu atskirajame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas plačiau nepasisakė dėl nurodytų ieškovui priklausančių kitų žemės sklypų, kurių realizuoti iš esmės nėra jokių galimybių, kadangi jie valdomi bendrosios jungtinės ir bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove. Nepaisant to, teisės aktų nuostatos, priešingai nei tą darė pirmosios instancijos teismas, neleidžia vertinti, kad asmens nesikreipimas dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo suponuoja išvadą dėl jo pakankamai geros turtinės padėties, leidžiančios jam mokėti žyminį mokestį bei užkertančios kelią atidėti šio mokesčio mokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir žyminio mokesčio atidėjimo klausimas išsprendžiamas iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei turto padalijimo. Pareikštame ieškinyje ieškovas taip pat dėl pakankamai sunkios finansinės padėties prašė atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą bei pateikė duomenis, patvirtinančius, kad sumokėjo dalį žyminio mokesčio – 100 Eur iš mokėtino 1021 Eur. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas nepateikė pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad jo turtinė padėtis yra bloga ir dėl to jam turi būti atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas. Atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

10. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 straipsniai). Žyminio mokesčio institutu įstatymų leidėjas siekia keleto viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams pateikti, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę, procesinę ar kitokią padėtį, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami duomenys, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

12. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui. Šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje nustatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Taigi, siekiant žyminio mokesčio atidėjimo reikia įrodyti dvi aplinkybes. Pirma, kad prašančio atidėti žyminį mokestį asmens turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės šiuo metu sumokėti žyminio mokesčio. Antra, kad ateityje jo finansinė padėtis pasikeis ir atsiras galimybė sumokėti žyminį mokestį. Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas yra pensinio amžiaus (70 metų) ir gauna apie 255 Eur dydžio pensiją, todėl papildomų darbinių pajamų gavimas, atsižvelgiant į jo amžių, yra akivaizdžiai ribotas. Be to, ieškovo vardu registruotos transporto priemonės yra tik savos gamybos priekaba, kas neleidžia vertinti ieškovo finansinę padėtį esant gerą ar pakankamą daugiau nei vieno tūkstančio eurų dydžio žyminio mokesčio sumokėjimui. Negana to, nėra pagrindo netikėti ieškovo pateiktais duomenis apie piniginių lėšų nebuvimą jo banko sąskaitoje bei paaiškinimais, kad jis negauna jokių socialinių pašalpų ar kitokios materialinės paramos, dėl ko siekdamas sumokėti visą žyminį mokestį turi sutaupyti maždaug 4 mėnesių pensiją. Vertinant skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes apie ieškovui priklausančius žemės sklypus, pažymėtina, kad dalis žemės sklypų išties ieškovo ieškinyje yra nurodyta kaip šalių bendroji jungtinė nuosavybė, dėl ko tokio turto realizavimas šiuo metu yra sudėtingas ir apsunkintas. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, automatiškai nerodo pakankamų jo finansinių galimybių sumokėti gana didelį žyminį mokestį, juolab kad nekilnojamojo turto realizavimas yra pakankamai ilgą laiką trunkantis procesas. Nepaisant to, nors byloje esantys įrodymai apie ieškovo turimą nekilnojamąją turtą ir nevisiškai atskleidžia asmens turtinę padėtį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovo gaunamų pajamų dydis apeliantui riboja galimybę sumokėti visą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį.

14. Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia teigti, kad ieškovo finansinė padėtis yra sunki. Tokios išvados nepaneigia ir skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas nesikreipė dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo, o naudojasi savarankiškai apmokama teisine pagalba. Pabrėžtina, kad antrinės teisinės pagalbos ir žyminio mokesčio atidėjimo institutai yra savarankiški ir nors, sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, į duomenis apie asmens pasirinktą atstovavimo būdą gali būti atsižvelgiama, tačiau tokia informacija nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant ieškovo materialinės padėties klausimą bei negali būti esminiu kriterijumi, rodančiu ieškovo gerą finansinę padėtį, juo labiau kad teismas nėra institucija, vertinanti, ar asmuo atitinka sąlygas, kad jam galėtų būti teikiama antrinė teisinė pagalba.

15. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus, jog sprendimo priėmimo dieną, jei ieškinys būtų atmestas, turėtų galimybę susimokėti žyminį mokestį, kadangi nustatytą sumą susitaupys, sprendžia, kad dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas nagrinėjamu atveju yra pateisinamas CPK 84 straipsnio reguliuojamų santykių prasme.

16. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atidedamas ieškovui R. Š. (921 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį iki pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo civilinė byla išsprendžiama iš esmės, priėmimo (CPK 84 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Atsižvelgdamas į tai, kad apelianto pateikti rašytiniai įrodymai – išrašas apie banko sąskaitos likutį, yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl galimybės apeliantui atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už pareikštą ieškinį, jie priimami į bylą ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste, juo labiau kad jų priėmimas nepažeis jokių kitų proceso dalyvių teisių bei atitiks proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

1. Panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

2. Atidėti ieškovui R. Š. 921 Eur (devynių šimtų dvidešimt vieno euro) žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį atsakovei R. U. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo iki pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo civilinė byla išsprendžiama iš esmės, priėmimo.