Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. (buvusi E.) ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką A. R., gim. (duomenys neskelbtini).

12. Pagal UAB „J.“ 2024 m. kovo 13 d. pažymą apie gautas pajamas, atsakovas nuo 2023 m. spalio 11 d. dirba UAB „J.“ (duomenys neskelbtini), atsakovui 2023 m. spalio mėn. išmokėta 647,50 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. spalio, lapkričio mėn. išmokėta 858,41 Eur darbo užmokesčio, 2024 m. sausio, vasario mėn. išmokėta 859,30 Eur darbo užmokesčio.

13. Pagal ieškovės pateiktas darbdavio metinių pajamų deklaracijas, ieškovė 2020 m. gavo 6219,16 svarų, t. y. 7528,52 Eur, darbo užmokesčio, 2021 m. gavo 19804,46 svarus, t. y. 23974,02 Eur, darbo užmokesčio, nuo kurio atskaityta 1478,80 svarų, t. y. 1790,14 Eur, mokesčių, 2022 m. gavo 5513,83 svarų, t. y. 6674,69 Eur, darbo užmokesčio, nuo kurio atskaityta 662,80 svarai, t. y. 802,34 Eur, mokesčių, 2023 m. gavo 26789,57 svarų, t. y. 32429,75 Eur, darbo užmokesčio, nuo kurio atskaityta 2841,80 Eur svarų, t. y. 3440,10 Eur mokesčių.

14. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotos transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2005 m. sausio 26 d., ir Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos Lietuvoje data 2013 m. kovo 7 d. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu registruotos transporto priemonės Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 1991 m. balandžio 2 d., išregistruota 2014 m. rugsėjo 30 d., Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išregistruota 2014 m. spalio 1 d.

15. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 27800 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 5300 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 18100 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 18100 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 17 d. 18100 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 33500 Eur, butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 19 d. 47500 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

16. Tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB (buvo AB bankas „Hansabankas“ 2005 m. balandžio 6 d. pasirašyta kredito sutartis Nr. 05-018957-FA, pagal kurią atsakovui suteiktas 32466,40 Eur (112100 Lt) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, kredito grąžinimo terminas 2035 m. balandžio 5 d. pagal sutartyje nustatytą grafiką. Pagal 2007 m. gruodžio 7 d. susitarimą dėl 2005 m. balandžio 6 d. kredito sutarties Nr. 05-018957-FA sąlygų pakeitimo, susitarimo pasirašymo dieną negrąžinta kredito suma 31167,36 Eur. Pagal priedą Nr. 1 Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką atsakovo kas mėnesį mokamos įmokos dydis yra apie 190-193 Eur.

Dėl išlaikymo priteisimo

24. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

25. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas anksčiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

31. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, jog žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nereikia įrodinėti, jog atsakovo sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan.

32. Įvertinus ieškovės pateiktas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų sumų detalizacijas, jas pagrindžiančius įrodymus, šalių vaiko amžių, šiuo metu esantį pragyvenimo lygį bei aplinkybę, kad šalių vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, darytina išvada, jog protingomis ir pagrįstomis išlaidomis per mėnesį laikytina 240 Eur maistui, rūbai ir avalynė 80 Eur, kirpyklos paslaugos, higienos priemonės 50 Eur, sveikatos išlaidos, vitaminai, vaistai, maisto papildai 20 Eur, laisvalaikis, atostogos, ugdymas, lavinimas, dienpinigiai 100 Eur.

33. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė kartu su vaiku gyvena nuomojamame bute, pagal New Forest district council pateiktus duomenis, ieškovei apskaičiuotas mokėtinas nuomos mokestis nuo 2024 m. balandžio 1 d. 144,06 svarų (174,55 Eur) per savaitę, per metus mokėtinas nuomos mokestis 9076,60 Eur (174,55 Eur x 52 savaičių). Pagal New Forest district council pateiktus duomenis, ieškovei už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. paskaičiuota mokėti 1717,21 svarų (2080,71 Eur) mokesčio už nekilnojamąjį turtą, vienuolika mėnesių po 143 svarus (173,27 Eur), dvyliktą mėnesį 144,21 svarų (174,74 Eur). Už vandens tiekimą laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. kovo 6 d. ieškovei apskaičiuota mokėti 311,55 svarų (377,50 Eur), t. y. apie 63 Eur per mėnesį. Iš ieškovės pateiktų Barclays banko sąskaitų išrašų bei ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad vienas mokėjimas kas mėnesį būna už vandens tiekimą ir kitas už nuotekų šalinimą (Southern Water ir South West Water), sudėjus mokėjimus už šias abi paslaugas matyti, kad kas mėnesį vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos kainuoja apie 80 svarų (apie 96 Eur). Už televiziją ieškovei apskaičiuota mokėti 43,62 svarai (52,82 Eur) už trijų mėnesių laikotarpį, t. y. 17,60 Eur per mėnesį. Be to, iš ieškovės pateiktų Barclays banko sąskaitų išrašų matyti, kad periodiškai būna užsakomos televizijos programos (Emigrantas), mokama už telefono ryšio paslaugas. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje gyvena du asmenys, ieškovės dukra 24 metų amžiaus ir ji nebegyvena pas motiną, taigi visos išlaidos kurios susijusios su gyvenamuoju plotu dalintinos iš dviejų asmenų. Duomenų apie kitas ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias gyvenamojo būsto išlaikymu ir užtikrinimu vaikui, byloje nepateikta. Įvertinus nurodytus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, jog vaikui tenkanti nuomos bei komunalinių paslaugų dalis sudaro 538 Eur (nuoma 378 Eur, t. y. 9076,60 Eur/12 mėn./2, mokestis už nekilnojamąjį turtą 86,70 Eur, t. y. 2080,71 Eur/12 mėn./2, vanduo ir nuotekų šalinimas 48 Eur, t. y. 96 Eur/2, už televiziją, internetą, telefoną 25 Eur).

34. Ieškovė vaiko vidutinių poreikių lentelėje nurodo, kad per metus patiria 960 svarų (1163,21 Eur) kuro išlaidoms bei transporto priemonės draudimui. Ieškovė paaiškina, kad vaikas vežamas tiek į būrelius, baseiną, vasaros mokyklą (kitame miestelyje) ir t. t., mašina naudojama ir vaiko naudai bei interesais. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių nurodytas kuro išlaidas, t. y. kokiais atstumais veža vaiką, kokios kuro sąnaudos, kiek kainuoja kuras, kuro pirkimą patvirtinančių duomenų ir pan., todėl laikytina, kad šios išlaidos nepagrįstos ir neįrodytos. Tuo tarpu ieškovės nurodytos išlaidos transporto priemonės draudimui laikytinos asmeninėmis ieškovės išlaidomis, jos asmeniniam turtui, t. y. transporto priemonei, išlaikyti.

35. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir juos lavina lankydamas papildomas ugdymo įstaigas ar papildomus užsiėmimus, taip pat įvairios kitos aplinkybės, kurios objektyviai gali keisti (didinti) vaiko poreikių tenkinimo lygį. Pagal „Chawton House Surgery“ 2025 m. sausio 3 d. pažymą, A. R. atliktas neurodivergencijos specialistų atliktas vertinimas buvo įvertintas kaip atitinkantis (duomenys neskelbtini) spektro sutrikimo diagnozavimo kriterijus. Jis taip pat šiuo metu laukia (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vertinimo rezultatų, dėl kurių jis yra laukiančiųjų sąraše. Ieškovė paaiškino, kad sūnui A. R. dėl sveikatos būklės reikalingas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis, taip pat medikamentinis gydymas, taigi dėl to sūnus lanko kelis sporto būrelius, be kita ko, lanko baseiną, neapsieinama ir be vaistų ir kitų gydymo priemonių, o tai reikalauja papildomų išlaidų. Ieškovė taip pat paaiškino, kad neturi galimybės pateikti kvitų ar mokėjimo nurodymų, patvirtinančių lankomų būrelių bei vaistų kainas, nes paprastai mokama grynaisiais pinigais. Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, atsižvelgiant į tai, kiek kainuoja būreliai ar baseinas Lietuvoje bei įvertinus ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, darytina išvada, jog protingos ir pagrįstos išlaidos per mėnesį futbolo treniruotėms 26 Eur, bokso treniruotėms 26 Eur, baseinas 30 Eur.

36. Jungtinėje Karalystėje nustatytos taisyklės, jog vaikas be priežiūros namuose gali likti tik nuo 14 metų, taigi 9 metų vaikui būtina nuolatinė priežiūra ir dirbančiai vienišai mamai, tik dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių nuolat prižiūrėti vaiką, todėl tokiais atvejais būtina samdyti auklę ir dėl to patirti finansines išlaidas. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ - (duomenys neskelbtini) mokyklos duomenis 2023 m. balandžio mėnesį už 2 savaites apskaičiuota mokėti 155 svarų suma. Duomenų apie tai, kiek konkrečiai laiko per metus yra reikalinga papildoma mokama vaiko priežiūra bei kitų įrodymų apie tokiai priežiūrai patiriamas išlaidas, ieškovė byloje nepateikė.

37. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko A. R. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga didesnė suma nei minimalios mėnesinės algos dydis, t. y. 1110 Eur.

38. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

40. Atsakovas teigia, kad ieškovė galimai gauna išmokas vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Ieškovė nurodo, kad jokių išmokų iš Lietuvos Respublikos negauna. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kam taikomos šio įstatymo nuostatos. Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, bei aukščiau nurodyto įstatymo nuostatas matyti, jog ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas nepatenka į šio įstatymo taikymo sritį ir ieškovei šiame įstatyme numatytos išmokos negali būti mokamos. Kadangi ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Jungtinėje Karalystėje, kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, išmoką vaikui moka Jungtinė Karalystė. Pagal ieškovės pateiktus duomenis, išmoką vaikui nuo 2021 m. balandžio 1 d. sudarė 21,15 svarų (25,63 Eur) per savaitę, nuo 2022 m. balandžio 1 d. sudarė 21,80 svarų (26,41 Eur) per savaitę, nuo 2023 m. balandžio 1 d. sudarė 24 svarai (29,08 Eur) per savaitę, nuo 2024 m. balandžio 1 d. sudaro 25,60 svarų (31,02 Eur) per savaitę.

41. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nuo 2023 m. spalio 11 d. dirba UAB „J.“ (duomenys neskelbtini), atsakovui 2023 m. spalio mėn. išmokėta 647,50 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. spalio, lapkričio mėn. išmokėta 858,41 Eur darbo užmokesčio, 2024 m. sausio, vasario mėn. išmokėta 859,30 Eur darbo užmokesčio. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotos transporto priemonės Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2005 m. sausio 26 d., ir Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos Lietuvoje data 2013 m. kovo 7 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 27800 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 5300 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 18100 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 18100 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 17 d. 18100 Eur, žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 18 d. 33500 Eur, butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2024 m. birželio 19 d. 47500 Eur. Tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB (buvo AB bankas „Hansabankas“ 2005 m. balandžio 6 d. pasirašyta kredito sutartis Nr. 05-018957-FA, pagal kurią atsakovui suteiktas 32466,40 Eur (112100 Lt) butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, kredito grąžinimo terminas 2035 m. balandžio 5 d. pagal sutartyje nustatytą grafiką. Pagal 2007 m. gruodžio 7 d. susitarimą dėl 2005 m. balandžio 6 d. kredito sutarties Nr. 05-018957-FA sąlygų pakeitimo, susitarimo pasirašymo dieną negrąžinta kredito suma 31167,36 Eur. Pagal priedą Nr. 1 Kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką atsakovo kas mėnesį mokamos įmokos dydis yra apie 190-193 Eur. Duomenų apie kitus atsakovo įsipareigojimus kreditoriams bei išlaikomus asmenis byloje nepateikta.

42. Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl vieno iš tėvų pareigos teikti išlaikymą vaikui apimties, reikšmingos ne tik jo faktiškai gaunamos pajamos, bet ir jo galimybės užsidirbti. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

43. Teismas taip pat pažymi, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

44. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės panaši – abi šalys dirba, nors ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu didesnės, tačiau ieškovė neturi jokio turto, tuo tarpu atsakovas turi pakankamai daug nekilnojamojo turto bei dvi transporto priemones, abi šalys turi panašaus dydžio įsipareigojimus kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius: iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis stabilias pajamas, iš esmės gali užtikrinti ne mažesnių nei šiuo metu gauna darbinių pajamų gavimą, o gali gauti ir didesnes pajamas, todėl laikytina, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau nei 300 Eur per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku A. R., taigi jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas paprastai neprisideda.

45. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, institucijos išvadą, pateiktą raštu byloje, byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, įvertinęs vaiko amžių, sveikatos būklę, tokio amžiaus vaiko poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas, jų pastovumą, taip pat įvertinęs ieškovės gaunamos išmokos vaikui dydį, t. y. apie 30 Eur (25,60 svarų) per savaitę, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui A. R. tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2024 m. vasario 28 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis). Pažymėtina, nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką, išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, taip maksimaliai užtikrinant vaiko interesus.

46. Ieškovė skiriama vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

47. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

48. Šalims išaiškintina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, jei po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeis vaiko poreikiai ir (ar) šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

49. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

50. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

51. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2010).

52. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tik vieno iš tėvų, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

53. Taigi tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10512 Eur nepilnamečio vaiko A. R. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą 2024 m. vasario 28 d. Atsakovas su reiškiamu reikalavimu nesutinka, nurodo, kad ieškovė pati atsisakė išlaikymo, siekdama gauti didesne išmokas iš Jungtinės Karalystės valstybės. Be to, atsakovas neturėjo kredito įstaigos duomenų, kur galėtų pervesti išlaikymą vaikui.

55. Įstatyme nėra įtvirtinta išlaikymo dydžio minimali riba ar intervalas. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

58. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. spalio 5 d. el. paštu parašė atsakovui, jog atsisako išlaikymo vaikui iki kol vaikui sukaks 18 metų arba kol mokysis, jokio išlaikymo niekada nereikalaus. Atsakovas nurodo, kad ieškovė atsisakė išlaikymo vaikui, siekdama gauti didesnes išmokas iš Jungtinės Karalystės. Teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė 2020 – 2023 metais gavo skirtingo dydžio darbo užmokestį (nuo 6000 Eur iki 30000 Eur per metus), tuo tarpu pagal ieškovės pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, kad, nepriklausomai nuo ieškovės gauto darbo užmokesčio dydžio per metus, ieškovei buvo mokama panašaus dydžio išmoka iš valstybės (1000-1200 svarų, t. y. 1200 – 1400 Eur). Taigi atsakovo nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis.

60. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2024 m. vasario 28 d., o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas iš dalies pagrįstas, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d., apskaičiuojant už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2300 Eur (468 Eur/2 x 10 mėn.), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 3300 Eur (550 Eur /2 x 12 mėn.), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 3792 Eur (633 Eur/2 x 12 mėn.), už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. 708 Eur (708 Eur/2 x 2 mėn.), iš viso 10100 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Kita reikalavimo dalis atmestina.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

61. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 28 d., iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 1465 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1300 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą ir 165 Eur išlaidos dokumentų vertimui. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1700 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Kadangi patenkinta 82 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų (67 proc. reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo ir 96 proc. reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), ieškovei iš atsakovo priteistina 1201,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovui iš ieškovės priteistina 306 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

64. Patenkinus iš dalies ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 281 Eur žyminio mokesčio (skaičiuojama nuo priteisto išlaikymo ir atsakovo sutikto mokėti išlaikymo skirtumo, t. y. (500 Eur – 300 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 54 Eur), ir 10100 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 227 Eur), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės I. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R. (A. R.), gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę I. M. nepilnamečio vaiko A. R. (A. R.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. R. 10100 Eur (dešimt tūkstančių vieną šimtą eurų) nepilnamečio vaiko A. R. (A. R.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d. ieškovei I. M..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei I. M. iš atsakovo A. R. 1201,30 Eur (vieną tūkstantį du šimtus vieną eurą 30 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovui A. R. iš ieškovės I. M. 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo A. R. 281 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. kovo 8 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.