- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-1802-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01380-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Kristina Lysionok, Renata Volodko
- Ieškovas
- I. M.
- Atsakovas
- A. R.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. (buvusi pavardė – E.) ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R. (A. R.), gim. (duomenys neskelbtini), po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teisės pagrindu lėšas tvarkyti pavedant ieškovei; priteisti ieškovei iš atsakovo 10 512 Eur įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, kuri augina, prižiūri ir faktiškai savo lėšomis išlaiko vaiką, deda maksimalias pastangas, jog vaiko poreikiai būtų užtikrinti maksimaliai pagal jos realias galimybes. Paaiškino, kad bendros vaiko metinės išlaidos sudaro daugiau kaip 18 560 svarų arba 21 673 Eur, taigi per mėnesį vaikui vidutinės piniginės išlaidos sudaro apie 1 806 Eur. Sūnus turi sveikatos sutrikimų (duomenys neskelbtini), todėl jam būtinos ir skiriamos papildomos lėšos sveikatos gerinimui, jam yra paskirtos specialios procedūros vandens baseine, tai pat vaikui būtina nuolatinė priežiūra (globa) ir tai sudaro per dieną 35 svarus (metams apie 2 450 svarus), tokia vaiko priežiūra per metus sudaro apie 70 dienų (prižiūri vaiką kiti asmenys), taip pat vaikui išleidžiama daug lėšų vaistams ir kitoms sveikatinimo priemonėms. Pažymėjo, kad atsakovas gali ir turi objektyvias galimybės tinkama apimtimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas jaunas ir darbingas vyras, neturi daugiau išlaikytinių, turi pakankamai pajamų, nekilnojamo turto, todėl akivaizdu, jog gali skirti sūnui ne mažiau kaip 600 Eur per mėnesio laikotarpį. Ieškovė taip pat nurodė jog, kadangi ji išimtinai savo lėšomis išlaikė ir išlaiko šalių vaiką, taip kartu vykdė ir atsakovo piniginę prievolę pilna apimtimi, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo, tačiau ne daugiau kaip už trejus metus. Ieškovės teigimu, atsakovas faktiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl turėtų būti priteista 10 512 Eur išlaikymo skola iš atsakovo, t. y. išlaikymo įsiskolinimą priteisiant nuo 2021 m. sausio 1 d., taikant minimalaus darbo užmokesčio bazinį kriterijų, skaičiuojant sekančiai: nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. 2 760 Eur, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. 3 300 Eur, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 1 d. 4 452 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies, dalyje dėl 300 Eur dydžio išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, priteisimo, kitą ieškinio dalį prašė atmesti ir proporcingai priteisti atsakovui iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad šalys artimai bendravo, vėliau pradėjo ir kartu gyventi. Šalims gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. R., kurį šalys kartu augino ir išlaikė iki 2019 m. rugsėjo mėn. Nuo 2019 m. spalio mėn. dėl abipusių nesutarimų šalys pradėjo gyventi atskirai. Akcentavo, kad nors ieškovė ieškinyje teigė, jog atsakovas atsisako ir vengia išlaikyti sūnų, tačiau iš tiesų šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas išreiškė norą padėti ieškovei auginti vaiką ir prisidėti prie jo išlaikymo, o ieškovė kategoriškai atsisakė atsakovo siūlomos paramos, paaiškindama, kad ji kaip mama viena augins vaiką, gaus išmokas iš valstybės (Jungtinės Karalystės), jai bus suteiktas socialinis būstas, už kurio nuomą ir komunalines paslaugas mokės valstybė. Ieškovė atsakovui nurodė, kad, jei atsakovas teiks išlaikymą vaikui, šių išmokų jai, kaip vienišai motinai, valstybė neteiks, o pinigine išraiška valstybės teikiamos išlaidos yra ženkliai didesnės nei atsakovo siūlomas išlaikymas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė atsisakė nurodyti kredito įstaigos sąskaitą, į kurią atsakovas galėtų pervesti vaikui išlaikyti skirtas lėšas, o tik 2023 m. pabaigoje ieškovė iš atsakovo pareikalavo, kad jis teiktų išlaikymą vaikui ir nurodė kredito įstaigos sąskaitą, kur pervesti lėšas vaikui išlaikyti. Gavęs kredito įstaigos duomenis, atsakovas nedelsdamas pradėjo teikti vaikui išlaikymą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko išlaikymui reikalinga būtent tokia suma, kad ji racionali ir pagrįsta, reikalinga užtikrinant būtinuosius vaiko poreikius. Atsakovas sutiko, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiui vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti pagrįstos ir jos turi būti protingo bei realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra ieškovės patiriamos išlaidos ir ar ji nesiekia nepagrįstai jų padidinti bei pagerinti būtent savo, o ne vaiko gyvenimo kokybę atsakovo sąskaita. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė, siekdama prisiteisti didesnį vaiko išlaikymą, nurodė išlaidas, kurių neturi, o turimas išlaidas nepagrįstai padidino. Pažymėjo, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutines mėnesines pajamas, atskaičius mokesčius, sudaro apie 860 Eur, atsakovui nuosavybės teise priklauso keletas žemės sklypų ir butas, tačiau šio turto vertė nėra didelė, be to, butas yra įkeistas kredito įstaigai užtikrinant paskolos mokėjimą ir atsakovas kiekvieną mėnesį moka paskolos įmokas, kurias šiai dienai sudaro apie 191 Eur, paskolos likutis apie 19 000 Eur, taip pat ieškovui priklauso du automobiliai, tačiau automobiliai seni ir jų vertė nedidelė. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė gauna kas mėnesį po 96,25 Eur iš Lietuvos valstybės, be to, ieškovė vaikui išlaikyti gauna išmokas ir Jungtinėje Karalystėje, dėl ko savo laiku ir atsisakė atsakovo siūlytų mokėjimų vaikui išlaikyti. Atsakovo įsitikinimu, vaiko poreikiams tenkinti apytiksliai reikalinga 700 Eur suma, kurių dalį dengia Jungtinės Karalystės, galimai ir Lietuvos valstybės, mokamos išmokos vaikui. Abiejų tėvų turtinė padėtis galimai nesiskiria, todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo tėvų lygybės teikiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui principo. Atsakovo žiniomis, ką 2019 m. nurodė ir pati ieškovė, atsisakydama atsakovo siūlyto išlaikymo vaikui, nutrūkus šalių santykiams, išlaikymą vaikui teikė valstybė (Jungtinė Karalystė), todėl akivaizdu, kad vaiko teisė gauti išlaikymą nebuvo pažeista. Šiuo atveju, kai ieškovė atsisakė atsakovo siūlyto išlaikymo vaikui, pati ieškovė labai tikėtina neturėjo pajamų materialiai išlaikyti vaiko, o išlaikymą teikė valstybė, nes ieškovė galimai melagingai deklaravo, jog atsakovas (tėvas) atsisako ir vengia (gera valia) išlaikyti sūnų ir skirti lėšų vaiko poreikiams tenkinti. Tokiu atveju, atsakovui pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nebuvo užtikrinama tinkamai. Anot atsakovo, svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas už ginčo laikotarpį dėl ieškovės piktavališkų, savanaudiškų veiksmų ir neturėjo galimybės teikti išlaikymą vaikui, nes vaikas gyveno Jungtinėje Karalystėje, ieškovė uždraudė atsakovui bendrauti su vaiku ir slėpė visus duomenis apie vaiko gyvenamąją, ugdymo vietas ir kitus duomenis, kuriuos žinodamas atsakovas būtų galėjęs palaikyti su vaiku, kad ir netiesioginį, ryšį, slėpė kredito įstaigos sąskaitą, į kurią atsakovas būtų galėjęs pervesti lėšas vaiko išlaikymui. Akcentavo, kad teismui visiškai tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo ir priteisus prašomo dydžio skolą, tai būtų nepakeliama finansinė našta atsakovui, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Šalies argumentai
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškiniu prašoma priteisti 600 Eur dydžio kas mėnesį mokama išlaikymo suma atitinka aptariamo nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina galimybę tenkinti ne tik būtinuosius, bet ir papildomus vaiko poreikius.
4. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, bei prašė proporcingai šalims paskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo; gautas prašymas, kuriame nurodyta, kad palaikoma išvadose raštu išdėstyta pozicija ir prašoma bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės I. M. ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R. po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. vasario 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo 10 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d. ieškovei; kitą ieškinio dalį atmesti. Teismas taip pat nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 1 201,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, atsakovui iš ieškovės – 306 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisti iš atsakovo 281 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą; pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti 2024 m. kovo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7.1. Teismas įvertino šalių byloje pateiktus duomenis, be kita ko, apie šalių gaunamas pajamas, turimą turtą, vaiko poreikius. Teismas nustatė, kad atsakovas vaiko poreikiams patenkinti reikalingų sumų lentelės ar kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog vaiko poreikiams patenkinti pakankama mažesnė suma nei minimali mėnesinė alga, nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, jog bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku negyvena kartu bei nebendrauja apie ketverius metus, taigi mažai tikėtina, kad atsakovas tiksliai žino, kokie vaiko poreikiai yra šiuo metu. Atsižvelgdamas į minimalios mėnesinės algos dydį, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju suma, reikalinga kas mėnesį vaiko poreikiams, kurios neprivaloma įrodinėti, sudaro 708 Eur (nuo 2025 m. sausio 1 d. – 777 Eur). Teismas atkreipė dėmesį, kad Jungtinėje Karalystėje maisto produktai, prekės, paslaugos, mokesčiai už komunalines paslaugas kainuoja daugiau nei Lietuvoje.
7.2. Teismas nurodė, kad įvertinus ieškovės pateiktas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingų sumų detalizacijas, jas pagrindžiančius įrodymus, šalių vaiko amžių, šiuo metu esantį pragyvenimo lygį bei aplinkybę, kad šalių vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, darytina išvada, jog protingomis ir pagrįstomis išlaidomis per mėnesį laikytina 240 Eur maistui, rūbai ir avalynė 80 Eur, kirpyklos paslaugos, higienos priemonės 50 Eur, sveikatos išlaidos, vitaminai, vaistai, maisto papildai 20 Eur, laisvalaikis, atostogos, ugdymas, lavinimas, dienpinigiai 100 Eur. Be to, laikydamas, kad visos išlaidos, kurios susijusios su gyvenamuoju plotu, dalintinos iš dviejų asmenų, teismas sprendė, jog vaikui tenkanti nuomos bei komunalinių paslaugų dalis sudaro 538 Eur (nuoma 378 Eur, t. y. 9 076,60 Eur / 12 mėn. / 2, mokestis už nekilnojamąjį turtą 86,70 Eur, t. y. 2 080,71 Eur / 12 mėn. / 2, vanduo ir nuotekų šalinimas 48 Eur, t. y. 96 Eur / 2, už televiziją, internetą, telefoną 25 Eur). Pasisakydamas dėl ieškovės nurodytų išlaidų kurui ir transporto priemonės draudimui, teismas nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių nurodytas kuro išlaidas, t. y. kokiais atstumais veža vaiką, kokios kuro sąnaudos, kiek kainuoja kuras, kuro pirkimą patvirtinančių duomenų ir pan., todėl laikytina, kad šios išlaidos nepagrįstos ir neįrodytos, o ieškovės nurodytos išlaidos transporto priemonės draudimui laikytinos asmeninėmis ieškovės išlaidomis, jos asmeniniam turtui, t. y. transporto priemonei, išlaikyti.
7.3. Teismas vertino, kad didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir juos lavina lankydamas papildomas ugdymo įstaigas ar papildomus užsiėmimus, taip pat įvairios kitos aplinkybės, kurios objektyviai gali keisti (didinti) vaiko poreikių tenkinimo lygį. Atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis apie vaiko sveikatos būklę, teismas nurodė, kad nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, atsižvelgiant į tai, kiek kainuoja būreliai ar baseinas Lietuvoje bei įvertinus ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, darytina išvada, jog protingos ir pagrįstos išlaidos per mėnesį futbolo treniruotėms 26 Eur, bokso treniruotėms 26 Eur, baseinas 30 Eur. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad Jungtinėje Karalystėje nustatytos taisyklės, jog vaikas be priežiūros namuose gali likti tik nuo 14 metų, todėl (duomenys neskelbtini) metų vaikui būtina nuolatinė priežiūra ir dirbančiai vienišai mamai, tik dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių nuolat prižiūrėti vaiką, todėl tokiais atvejais būtina samdyti auklę ir dėl to patirti finansines išlaidas. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos duomenimis, 2023 m. balandžio mėnesį už 2 savaites apskaičiuota mokėti 155 svarų suma. Duomenų apie tai, kiek konkrečiai laiko per metus yra reikalinga papildoma mokama vaiko priežiūra bei kitų įrodymų apie tokiai priežiūrai patiriamas išlaidas, ieškovė byloje nepateikė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga didesnė suma nei minimalios mėnesinės algos dydis, t. y. 1 110 Eur.
7.4. Siekdamas nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, teismas vertino abiejų šalių turtinę padėtį, turimą turtą, gaunamas pajamas ir sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra iš esmės panaši – abi šalys dirba, nors ieškovės gaunamos pajamos šiuo metu didesnės, tačiau ieškovė neturi jokio turto, tuo tarpu atsakovas turi pakankamai daug nekilnojamojo turto bei dvi transporto priemones, abi šalys turi panašaus dydžio įsipareigojimus kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius: iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis ir gaunantis stabilias pajamas, iš esmės gali užtikrinti ne mažesnių nei šiuo metu gauna darbinių pajamų gavimą, o gali gauti ir didesnes pajamas, todėl laikytina, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo daugiau nei 300 Eur per mėnesį. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, taigi jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas paprastai neprisideda. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką, išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, taip maksimaliai užtikrinant vaiko interesus.
7.5. Kritiškai vertindamas atsakovo argumentus dėl ieškovės atsisakyto išlaikymo siekiant gauti didesnes išmokas iš Jungtinės Karalystės, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal ieškovės pateiktus banko sąskaitų išrašus matyti, kad, nepriklausomai nuo ieškovės gauto darbo užmokesčio dydžio per metus, ieškovei buvo mokama panašaus dydžio išmoka iš valstybės (1 000–1 200 svarų, t. y. 1 200–1 400 Eur). Dėl atsakovo akcentuotos aplinkybės apie nežinojimą ieškovės sąskaitos numerio, teismas atkreipė dėmesį į ieškovės parodymus, kad atsakovui sąskaitos numeris buvo žinomas, be to, dar 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovas pervedė sūnui 50 svarų Kalėdų proga būtent į šią sąskaitą, o 2023 m. pabaigoje atsakovas padarė pavedimą sūnui, jau po to, kai advokatas pateikė reikalavimą atsakovui, primindamas jo pareigą vaikui, tačiau toks mokėjimas buvo vienintelis. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2024 m. vasario 28 d., o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už 3 metus iki ieškinio pateikimo dienos, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas iš dalies pagrįstas, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d., apskaičiuojant už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2 300 Eur (468 Eur / 2 x 10 mėn.), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 3 300 Eur (550 Eur / 2 x 12 mėn.), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 3 792 Eur (633 Eur / 2 x 12 mėn.), už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. 708 Eur (708 Eur / 2 x 2 mėn.), iš viso 10 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kitą reikalavimo dalį atmetant.
7.6. Spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, teismas be kita ko nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 82 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų (67 procentai reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo ir 96 procentai reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), ieškovei iš atsakovo priteistina 1 201,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o atsakovui iš ieškovės priteistina 306 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Be to, teismas priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 281 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas A. R. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 350 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, panaikinti kitą sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista 10 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir šioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
8.1. Pažymi, kad priteisdamas iš atsakovo 500 Eur išlaikymą, teismas nesirėmė atsakovo argumentais, nevertino objektyvių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, nesivadovavo teisės normomis, nesiaiškino realių vaiko poreikių, neįvertino objektyviai tėvų gaunamų pajamų per mėnesi, nesiaiškino ieškovės gaunamų išmokų Jungtinėje Karalystėje pobūdžio. Kritiškai vertindamas teismo nustatytą komunalinėms paslaugoms reikalingą vaiko išlaidų dalį, atkreipia dėmesį, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būste, kurio komunalinių paslaugų dalis vaikui sudaro 538 Eur, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę / gyvena tik ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus. Be to, kaip matyti iš teismo sprendime nustatytų aplinkybių, ieškovė be kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio 1 300–1 900 Eur per mėnesi, taip pat iš valstybės gauna 1 200–1 400 Eur išmoką, kurią sudaro Universalus kreditas (Universal Credit (UC)) ir neįgalumo pašalpa. Apelianto teigimu, viešai prieinama informacija patvirtina, kad ieškovės patiriamas būsto nuomos išlaidas padengia jos gaunama išmoka (Universal Credit) Jungtinėje karalystėje. Todėl teismas nepagrįstai būsto nuomos išlaidas 378 Eur įtraukė į vaiko išlaikymui reikalingas išlaidas, kurių pusę turi padengti tėvas, kai tuo metu šios ieškovės patiriamos išlaidos yra dengiamos Jungtinės Karalystės. Be to, ieškovė byloje nenurodė ir neįrodinėjo, kokioms išlaidoms padengti jai yra skirtas universalus kreditas. Pažymi, kad universalaus kredito išmoka be nuomos kompensacijos yra skirta ir vaiko poreikių tenkinimui, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovės gaunama išmoka iš valstybės yra skiriama ne vaikui ar jo išlaikymui, o kaip parama visai šeimai, gaunant mažas pajamas ir į ją neatsižvelgta sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, yra neteisinga ir prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms, nes būtent šios išmokos skyrimas apima tiek vaiko mokesčius, tiek nuomos kompensaciją.
8.2. Atkreipia dėmesį, kad pats teismas skundžiamame sprendime pripažino, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad sūnus lanko futbolo treniruotes, bokso treniruotes, baseiną, todėl nepagrįstai pripažino, kad dėl šių treniruočių lankymo patiriamos 82 Eur išlaidos per mėnesį. Mano, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie patiriamas, tačiau nepagrįstas, išlaidas vaiko išlaikymui yra tik bandymas nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, o ne tenkinti tikruosius nepilnamečio vaiko poreikius. Nors ieškovė teigia, kad vaiko išlaikymui reikia kas mėnesį 1 871,49 Eur, tačiau toks vaiko poreikių dydis neatitinka nei ieškovės, nei atsakovo finansinių galimybių – ieškovės gaunamas darbo užmokestis 1 300–1 900 Eur, atsakovo vidutiniškai 800 Eur. Kritiškai vertina ir byloje esančius duomenis apie vaiko sveikatos būklę. Atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktoje pažymoje nenurodyta, jog pažyma išduota apie būtent aptariamo vaiko sveikatos būklę. Be to, pažymoje nenurodyta, kad nepilnamečiui vaikui reikalingos papildomos mokamos paslaugos ar medikamentai, susijusio sutrikimo valdymui / būklės gerinimui. Taip pat ir ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad dėl sūnui nustatyto sutrikimo atsirado papildomos išlaidos ar reikalingas didesnis išlaikymas. Atkreipia dėmesį į tai, kad pažymoje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) nustatymo tyrimas atliktas neseniai, kai tuo metu įprastai medicinos praktikoje (duomenys neskelbtini) diagnozuojamas vaikams iki 3 metų. Mano, kad ieškovė vaiko sveikatą tirti pradėjo tik ruošdamasi teismui ir taip siekdama nepagrįstai iš atsakovo prisiteisti ne vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, tačiau kuo didesnę pinigų sumą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovė ne tik gauna iš Jungtinės Karalystės minėtą išmoką UC, kuri apima ir vaiko išlaikymui skirtas lėšas, bet ir vaiko neįgalumo pašalpą (DLA). Be to, įtikinamais motyvais ar dokumentais ieškovė nepagrindė ir jos nurodytų išlaidų dydžio vaikui kiekvieną mėnesį higienos priemonėms, kirpyklai, laisvalaikiui, stovykloms, atostogoms, kelionėms. Atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši, tačiau akivaizdu, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis kartu su valstybės skiriamomis išmokomis sudaro 2 500–3 300 Eur, kas daugiau nei tris kartus viršija atsakovo gaunamas pajamas, todėl akivaizdu, kad ieškovės finansinės galimybės teikti didesnį išlaikymą sūnui yra didesnės negu atsakovo. Pažymi, kad atsakovo turimos transporto priemonės yra senos ir mažavertės, tuo tarpu ieškovė yra įsigijusi naują automobilį, už kurį moka lizingą. Atsakovas turi vienintelį gyvenamąjį būstą, už kurį moka kreditą. Ir nors atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, tačiau jų vertė yra nedidelė ir jie rinkoje yra nepaklausūs. Mano, kad 350 Eur išlaikymo dydis, priteistas iš atsakovo, atitiktų tiek vaiko poreikius, tiek jo tėvų turtinę padėtį.
8.3. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pažymi, kad teismas visiškai nevertino byloje esančio įrodymo – ieškovės 2019 m. spalio 5 d. el. laiško atsakovui, kuriame ji atsisakė nuo išlaikymo vaikui, iki kol jam sukaks 18 metų arba kol mokysis, jokio išlaikymo niekada nereikalaus, į atsakovą dėl išlaikymo vaikui teikimo niekada nesikreipė, o ieškovės atstovui 2023 m. pareiškus apie pareigą vaikui, atsakovas mokėjimą atliko. Akcentuoja, kad ieškovei su sūnumi likus gyventi Jungtinėje Karalystėje, nepilnamečio vaiko interesai buvo užtikrinami šios valstybės institucijų pagal Anglijos teisę. Kadangi ieškovės tikslas buvo gauti iš valstybės pašalpas, todėl ieškovė atsisakė atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui, nes tikėtina, kad iš valstybės gaunama išmoka didesnė nei ieškovas būtų pajėgus teikti išlaikymą. Mano, jog svarbiausia šioje byloje, kad vaiko interesai nebuvo pažeisti, nes Jungtinė Karalystė užtikrino nepilnamečio vaiko interesus mokėdama išmokas ieškovei. Kadangi šių išmokų skyrimui yra vertinamos visos asmens pajamos, todėl neabejotinai, kad ieškovė atsisakė ir nesutiko, kad atsakovas pervestų vaiko išlaikymui lėšas, nes taip ieškovės finansinė padėtis ir gaunamos pajamos būtų didesnės, kas galimai lemtų UC išmokos, susijusios su vaiko poreikių tenkinimu sumažėjimą ar panaikinimą. Mano, kad teismo sprendimas šioje dalyje neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų nei suformuotos teismų praktikos.
Atsiliepimas
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai iš apelianto 1 500 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame procese. Mano, kad teismas teisingai įvertino vaiko poreikius, taip pat esamą tėvų turtinę padėtį ir pagrįstai iš atsakovo priteisė 500 Eur išlaikymo per mėnesį. Pažymi, kad ieškovė nurodė realius ir pagrįstus vaiko poreikius, kurie per metus sudaro 18 560 svarų (22 467,56 Eur), todėl per mėnesį reikalinga suma vaiko poreikiams patenkinti sudaro apie 1 806 Eur, be to, įvertinus faktą, kad vaikas turi ligą. Akcentuoja, kad sūnui dėl sveikatos būklės reikalingas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis, taip pat medikamentinis gydymas, todėl sūnus lanko kelis sporto būrelius, be kita ko, lanko baseiną, neapsieinama ir be vaistų ir kitų gydymo priemonių, o tai reikalauja papildomų išlaidų ir teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino nustatytomis ir pripažino, jog tokia egzistuojanti situacija reikalauja papildomų išlaidų. Mano, jog byloje esantys įrodymai besąlygiškai leidžia teigti, jog atsakovo turtinė padėtis ženkliai geresnė nei ieškovės. Atkreipia dėmesį, jog visi atsakovo valdomi žemės sklypai – tai gyvenamosios paskirties – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos ir tai patvirtina, jog tai investiciniai žemės sklypai. Mano, jog teismas teisingai įvertino atsakovo finansinę padėtį. Nurodo, kad atsakovas sveikas, neturintis kitų išlaikytinių, nevykdo jokių savo kaip tėvo pareigų, vaiku rūpinasi ir jį prižiūri išimtinai viena ieškovė, kuriai tenka itin didelė našta dirbti bei vienu metu išlaikyti, ugdyti, prižiūrėti, slaugyti sergantį vaiką bei užtikrinti tinkamas jam gyvenimo sąlygas. Ieškovė pažymi, kad deda maksimalias pastangas, tam, jog vaikas augtų laimingas, sveikas ir patenkintas. Ieškovės vertinimu, atsakovo teiginiai, jog ieškovei buvę naudinga, jog atsakovas neišlaikė sūnaus, buvo paneigti įrodymų tyrimo metu, kita vertus tokie teiginiai tik prielaidų ir samprotavimo lygio, gynybinė pozicija. Remdamasi teismų praktika, mano, jog teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ir išlaikymo įsiskolinimą. Teisinis reguliavimas ir imperatyvus tėvų pareigos vykdymas negali būti paneigtas jokiais susitarimais ar (ir) aplinkybėmis, todėl apelianto argumentai ir teiginiai neva tai ieškovė atsisakė, jog tėvas sūnui teiktų išlaikymą, laikytini gynybinio, niekinio pobūdžio. Apelianto pateiktą Jungtinės Karalystės teisinio reguliavimo aiškinimą laiko tik samprotavimais ir interpretacijomis. Ieškovė pažymi, jog teismo posėdžio metu aiškiai paaiškino ir nurodė, jog vaiko išlaikymo pinigai nekeičia bendros šeimos išmokos sumos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo patenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vaikas gyvena su ieškove. (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 3 d. pažymoje nurodyta, kad A. R. atliktas (duomenys neskelbtini) specialistų vertinimas buvo įvertintas kaip atitinkantis (duomenys neskelbtini); be to šiuo metu laukiama (duomenys neskelbtini) vertinimo rezultatų, dėl kurių jis yra laukiančiųjų sąraše. Pagal ieškovės pateiktas darbdavio metinių pajamų deklaracijas, ieškovė 2020 m. gavo 6 219,16 svarų, t. y. 7 528,52 Eur, darbo užmokesčio, 2021 m. gavo 19 804,46 svarus, t. y. 23 974,02 Eur, darbo užmokesčio, nuo kurio atskaityta 1 478,80 svarų, t. y. 1 790,14 Eur, mokesčių, 2022 m. gavo 5 513,83 svarų, t. y. 6 674,69 Eur, darbo užmokesčio, nuo kurio atskaityta 662,80 svarai, t. y. 802,34 Eur, mokesčių, 2023 m. gavo 26 789,57 svarų, t. y. 32 429,75 Eur, darbo užmokesčio, nuo kurio atskaityta 2 841,80 Eur svarų, t. y. 3 440,10 Eur mokesčių. Ieškovei Jungtinėje Karalystėje mokama išmoka vaikui, kurią nuo 2021 m. balandžio 1 d. sudarė 21,15 svarų (25,63 Eur) per savaitę, nuo 2022 m. balandžio 1 d. sudarė 21,80 svarų (26,41 Eur) per savaitę, nuo 2023 m. balandžio 1 d. sudarė 24 svarai (29,08 Eur) per savaitę, nuo 2024 m. balandžio 1 d. sudaro 25,60 svarų (31,02 Eur) per savaitę. Iš bylos duomenų, tarp jų atsakovo banko sąskaitos išrašo, (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 13 d. Pažymos apie gautas pajamas matyti, kad atsakovas nuo 2023 m. spalio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini), atsakovui 2023 m. spalio mėn. išmokėta 647,50 Eur darbo užmokesčio, 2023 m. lapkričio, gruodžio mėn. išmokėta 858,41 Eur darbo užmokesčio, 2024 m. sausio, vasario mėn. išmokėta 859,30 Eur darbo užmokesčio. Iš VĮ Regitra 2024 m. kovo 8 d. Pažymos apie transporto priemones matyti, kad atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – 2005 m. Audi A4 ir 2013 m. Volvo S80; o VĮ Regitra 2024 m. birželio 20 d. duomenimis, ieškovės vardu buvusios registruotos dvi transporto priemonės Renault 19 ir Audi 80, yra išregistruotos. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, Lietuvos Respublikos teritorijose, neturi, o atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, (duomenys neskelbtini), kurio (buto) pirkimui atsakovui buvo suteiktas kreditas (su AB banku „Hansabankas“ 2005 m. balandžio 6 d. sudaryta Kredito sutartis), ir 6 žemės sklypai, (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktų mokėjimo nurodymų duomenimis, atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui 2024 m. sausio 6 d. pervedė 200 Eur, 2024 m. vasario 16 d. – 250 Eur, 2024 m. kovo 13 d. – 300 Eur.
14. Ieškovei kreipusis į teismą dėl išlaikymo šalių vaikui, po 600 Eur kas mėnesį, ir susidariusio 10 512 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 4 d. sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo 500 Eur dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą vaikui bei 10 100 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde, kritiškai vertindamas teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutinka su teismo sprendimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dalyje dėl išlaikymo priteisimo, laikydamasis pozicijos, kad pakankama išlaikymui būtų 350 Eur kas mėnesį mokama suma. Įvertinęs bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės juos vertina kritiškai.
15. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).
16. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
17. Kaip minėta, įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami ir pan.).
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. R. po 600 Eur išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, įrodinėdama, kad viso vaikui per mėnesį yra reikalinga apie 1 800 Eur suma, teismui pateiktoje vaiko vidutinių poreikių per metus lentelėje detalizuodama reikalingas sumas kasdieniams poreikiams (maistui, drabužiams, batams, higienos reikmėms, telefonui ir pan.), specialiems poreikiams (sveikatos paslaugoms, baseinui, vaiko priežiūrai), ugdymo poreikiams (futbolo, bokso treniruotėms), poilsio, laisvalaikio poreikiams (stovykloms, kelionėms, ekskursijoms, pramogoms, ir pan.), kitiems būtiniesiems poreikiams (gyvenamojo būsto išlaikymui, elektrai, kurui, automobilio draudimui, ir kt.). Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, spręsdamas dėl šalių vaiko poreikiams kas mėnesį reikalingos sumos, teismas įvertino ieškovės pateiktą poreikį byloje esančių duomenų kontekste ir laikė, kad protingos ir pagrįstos išlaidos vaikui per mėnesį yra 240 Eur maistui, rūbai ir avalynė 80 Eur, kirpyklos paslaugos, higienos priemonės 50 Eur, sveikatos išlaidos, vitaminai, vaistai, maisto papildai 20 Eur, laisvalaikis, atostogos, ugdymas, lavinimas, dienpinigiai 100 Eur. Be to, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl ieškovės išlaidų būsto nuomai, komunalinėms, televizijos, ir pan. paslaugoms, tarp jų (duomenys neskelbtini) duomenis, banko sąskaitų išrašus, ieškovės paaiškinimus, nuspręsdamas, kad tokios išlaidos pagal ieškovės pateiktą informaciją, dalintinos iš dviejų asmenų, tokiu būdu apskaičiavo, kad vaikui tenkanti nuomos bei komunalinių paslaugų dalis sudaro 538 Eur (nuoma 378 Eur, t. y. 9 076,60 Eur / 12 mėn. / 2, mokestis už nekilnojamąjį turtą 86,70 Eur, t. y. 2 080,71 Eur / 12 mėn. / 2, vanduo ir nuotekų šalinimas 48 Eur, t. y. 96 Eur / 2, už televiziją, internetą, telefoną 25 Eur). Taip pat, įvertinęs byloje esančius duomenis apie aptariamo vaiko sveikatos problemas, ieškovės pateiktus paaiškinimus, atsižvelgęs į būrelių ir baseino kainas Lietuvoje, pirmosios instancijos teismas protingomis bei pagrįstomis išlaidomis pripažino ir 30 Eur sumą baseinui, po 26 Eur sumą futbolo ir bokso treniruotėms. Tokiu būdu skundžiamu sprendimu buvo nustatyta, kad aptariamo vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 1 110 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, kad dalį šalių vaiko poreikiams ieškovės nurodytų būtinų išlaidų pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, be kita ko, nurodytas išlaidas transportui, vaiko priežiūrai, tačiau šioje dalyje procesinis sprendimas nebuvo ginčijamas, todėl ir apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Įvertinus bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu vertinimu (dėl nustatytos vaikui reikalingos išlaidų sumos) nesutikti ar spręsti, kad minėta suma vaiko poreikiams užtikrinti yra per didelė, ir šiuo aspektu apelianto poziciją dėl neva netinkamai įvertintų vaiko poreikių atmeta.
19. Apeliantas, nesutikdamas su teismo nustatytu vaiko poreikių pinigine išraiška dydžiu, ypač kritiškai vertina byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovės patiriamų išlaidų būstui, atkreipdamas dėmesį į ieškovės gaunamas išmokas iš valstybės (Jungtinės Karalystės), kurios, apelianto įsitikinimu, ir padengia ieškovės patiriamas būsto nuomos išlaidas ir pan. Tokie apelianto argumentai nagrinėjamos bylos duomenų visumos kontekste vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog ir kasacinio teismo yra išaiškinta, kad valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Remdamasis bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad be išmokos vaikui, ieškovė Jungtinėje Karalystėje gauna ir kitokio pobūdžio išmoką (skundžiamo teismo sprendimo 22, 39 punktai), kurią ir vertino kaip skiriamą paramą šeimai, bet ne vaikui išlaikyti. Jokių objektyvių duomenų, kurie minėtą vertinimą paneigtų, apeliantas byloje nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paminėtą teismų praktiką, įstatyme aiškiai įtvirtintą abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad minėtos būsto išlaidos buvo nepagrįstai įtrauktos į vaiko išlaikymui reikalingas išlaidas, kurių pusę turėtų padengti atsakovas. Kaip atitinkamai nesutiktina ir su apelianto pozicija dėl neva nepagrįstai į vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų sąrašą įtrauktų 82 Eur dydžio išlaidų baseinui, futbolo ir bokso treniruotėms (baseinui – 30 Eur, minėtoms treniruotėms – po 26 Eur). Neginčytina, kad ieškovė byloje jokių duomenų, patvirtinančių, kad šalių vaikas lanko nurodytus užsiėmimus, nepateikė. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad vaikas turi sveikatos problemų (nors apeliantas ir šiame kontekste kvestionavo nurodytų faktinių aplinkybių apie vaiko sveikatos būklę pagrįstumą, iškeldamas abejonę dėl byloje pateiktos gydytojo išrašytos 2025 m. sausio 3 d. pažymos turinio, atliekamų tyrimų nesavalaikiškumo, iškeldamas hipotezę, kad ir vaiko sveikatą ieškovė pradėjo tirti tiks ruošdamasi teismui ir pan., tačiau vėlgi jokiais objektyviais įrodymais teismo nustatytų aplinkybių apeliantas nepaneigė). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad vaikui dėl jo sveikatos būklės reikalingas pakankamas ir sistemingas fizinis krūvis, dėl ko jis ir lanko baseiną, būrelius. Tokiu būdu, įvertinus pateiktus duomenis, siekiant užtikrinti būtent geriausius vaiko interesus, manytina, kad teismas priėmė tinkamą sprendimą, įtraukdamas minėtas išlaidas į reikalingų išlaidų sąrašą, juolab, atkreipiant dėmesį, kad ir bendra tokių išlaidų suma (82 Eur), padalinus ją per pusę, nelaikytina didele visų vaikui reikalingų išlaidų kontekste.
20. Be to, šalia paminėtų aplinkybių svarbu pažymėti, kad bylos duomenys neįrodo, kad ir tėvų turtinė padėtis neleistų tenkinti nustatytų vaiko poreikių. Apeliantas ir šiame kontekste kvestionavo pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutikdamas su teismo vertinimu dėl šalių turtinės padėties panašumo. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, byloje esančius duomenis apie šalių gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus, turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį) ir pagrįstai sprendė dėl abiejų šalių turtinės padėties panašumo. Nors bylos duomenimis apelianto darbo užmokestis ir mažesnis nei ieškovės gaunamos pajamos, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis, taigi, turintis galimybių užsidirbti, asmuo, kuris be to dar turi ir pakankami daug nekilnojamojo turto, būtent, be buto, už kurį, kaip akcentavo apeliantas, yra mokamas kreditas, turi dar 6 žemės sklypus, kurių vien vidutinė rinkos vertė, pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro 2024 m. birželio mėn. duomenis, yra didesnė nei 120 000 Eur, kartu atmetant kaip jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus apelianto teiginius apie sklypų nedidelę vertę ar jų nepaklausumą rinkoje. Paminėtų aplinkybių kontekste be kita ko atkreiptinas apelianto dėmesys ir į įstatyme numatytą galimybę teikti vaikui išlaikymą turtu, ypač tuo atveju, jei, pavyzdžiui, gaunamos pajamos šalies laikomos per mažomis pragyvenimo poreikiams ir turimų įsipareigojimų tinkamam tenkinimui. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistu išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui dydžiu (500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis), teismui pagrįstai sprendus, kad toks išlaikymo dydis yra proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai, todėl skundžiamo teismo sprendimo šioje dalyje naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
21. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina ir apelianto poziciją dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovei byloje pareiškus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nuo 2021 m. sausio 1 d. priteisimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2024 m. vasario 28 d., o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas už 3 metus iki ieškinio pateikimo dienos, ieškovės reikalavimą laikė iš dalies pagrįstu, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d., apskaičiuojant už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2 300 Eur (468 Eur / 2 x 10 mėn.), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 3 300 Eur (550 Eur / 2 x 12 mėn.), už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. 3 792 Eur (633 Eur / 2 x 12 mėn.), už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. vasario 28 d. 708 Eur (708 Eur / 2 x 2 mėn.), iš viso 10 100 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Apeliantas prašo šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą išvis panaikinti, kritikuodamas teismo netinkamai atliktą įrodymų vertinimą, neatsižvelgus į byloje esantį įrodymą, patvirtinantį, kad ieškovė nuo išlaikymo vaikui atsisakė, be to, į atsakovą dėl išlaikymo vaikui teikimo niekada nesikreipė, o ieškovės atstovui 2023 m. pareiškus apie pareigą vaikui, atsakovas mokėjimą atliko.
22. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2022 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
23. Aptariamu atveju, byloje pateiktame atsakovo minimame 2019 m. spalio 5 d. el. laiške nurodyta, kad ieškovė atsisako nuo išlaikymo vaikui iš atsakovo, iki kol vaikui sukaks 18 metų arba kol jis mokysis. Pirmiausia pažymėtina, kad toks įrodymas apskritai vertintinas kritiškai, atkreipiant dėmesį, kad kaip matyti iš minėto laiško, juo buvo atsakyta į kitą laišką, tačiau šis byloje nepateiktas, taigi, informacija laiške yra iš tam tikro konteksto, kuris byloje neatskleistas. Tačiau, net ir nepaisant paminėto, laikytina, kad tokie atsakovo argumentai niekaip nepašalina jo atsakomybės savo vaiko atžvilgiu ir minėtos įstatyme imperatyviai įtvirtintos pareigos jį išlaikyti. Bylos duomenimis, atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu išlaikymo vaikui neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos, pagrįstumo. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad bylos duomenys patvirtina, ką konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime, jog atsakovas ieškovei vaiko išlaikymui 2024 m. sausio 6 d. pervedė 200 Eur, 2024 m. vasario 16 d. – 250 Eur, todėl šia suma (450 Eur) iš atsakovo priteista išlaikymo įsiskolinimo suma turi būti sumažinta, šioje dalyje ginčijamą teismo sprendimą patikslinant.
24. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šis procesinis sprendimas niekaip neužkerta kelio, iškilus poreikiui ar pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, atsiradus pagrįstų vaikui reikalingų išlaidų, ar kt., šalims kreiptis į teismą dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo.
25. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinta ginčijamo teismo sprendimo dalis sudaro nežymią dalį patenkintų ieškinio reikalavimų kontekste, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, kaip minėta, patikslinant tik jo dalį dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo kitaip keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
29. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų; kartu pateikta minėtai sumai išrašyta sąskaita už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą įrodantis sąskaitos išrašas.
30. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra iš esmės atmestas, minėtos ieškovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš apeliacinį skundą pateikusio atsakovo priteistina apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jį dalyje dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo, numatant priteisti iš atsakovo A. R. 9 650 Eur nepilnamečio vaiko A. R. (A. R.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d. ieškovei I. M.
Priteisti ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.