Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-292-368/2018

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-04-30
Bylos Nr.: 2A-292-368/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-18-3-01303-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas: S. K., G. K.
Ieškovas: S. K.
Trečiasis asmuo: Joniškio

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-292-368/2018Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01303-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir turto padalinimo, trečiajam asmeniui Joniškio kredito unijai, išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir atsakovės G. K. priešieškinį ieškovui S. K., išvadą teikiančiai institucijai Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. K. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės G. K. 1987 m. rugpjūčio 22 d. įregistruotą Joniškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes „K.“ ir „K.“; 2) nustatyti nepilnametės dukros S. K. gyvenamąją vietą su atsakovė ; 3) priteisti iš jo nepilnametės dukros išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 4) nustatyti jam nuosavybės teisę į Ūkininko ūkį, registruotą jo vardu; 5) turtą įgytą santuokoje padalinti sekančiai: atsakovei G. K. priteisti nekilnojamąjį turtą: 9 žemės sklypus (0,1200 ha, 0,3300 ha, 1,2400 ha, 0,2900 ha, 0,2000 ha, 0,1100 ha, 0,0900 ha, 0,2000 ha, 0,3000 ha), 0,1882 ha ploto žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, malkine, tvartu, 5 ūkiniais pastatais, kitais inžineriniais kiemo statiniais (šulinys, tualetas), viso nekilnojamojo turto už 42452 Eur; kilnojamąjį registruotą turtą: žemės ūkio techniką - dvi traktoriaus priekabas ir traktorių, du automobilius ir priekabą bei 16 vnt. karvių, viso 14900 Eur vertės; kitą kilnojamąjį turtą – 16 daiktų, viso 6450 Eur vertės (bendros 63802 Eur viso turto vertės); ieškovui S. K. priteisti nekilnojamąjį turtą: 20 žemės sklypų (0,1600 ha, 0,6000 ha, 0,7000 ha, 0,7000 ha, 0,9300 ha, 0,0800 ha, 0,5300 ha, 1,0600 ha, 0,5800 ha, 0,0900 ha, 0,7300 ha, 0,5000 ha, 1,2400 ha, 0,7100 ha, 0,6000 ha, 0,2200 ha, 0,3100 ha, 0,5300 ha, 1,6300 ha, 0,9400 ha), 729/2914 dalis 0,2914 ha ploto, žemės sklypą su ant jo esančiais statiniais: butu, 2 po ¼ dalį ūkinių pastatų, ¼ malkinės, ¼ sandėlio, viso už 59348 Eur; kilnojamąjį turtą – 14 daiktų viso už 3900 Eur (bendros 63248 Eur viso turto vertės); 6) kreditorinius įsipareigojimus Joniškio kredito unijai, nekeičiant sutarties palikti atsakovei; 7) kreditorinius įsipareigojimus Joniškio agrochemijai palikti ieškovui; 8) atlikus priteistinų kreditų užskaitymus priteisti iš G. K. 1253,73 Eur kompensaciją; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad daug metų nesutaria, atsakovės prieš jį smurtaudavo, terorizuodavo, provokuodavo konfliktams, išvažiuodavo savaitgaliais iš namų, paliekant vieną vaiką. Kartu gyveno iki 2016 m. pavasario. Gyvena L. P. bute nuo 2016 m. vasaros, ten pat gyvena ir L. P.. Buto remontą darė pati L. P. Su L. P. jo nesieja jokie ryšiai, jis tik nuomojasi iš jos traktorius. Buvo metas, kai kartu tame pačiame bute gyveno ir dukra S. K. Viską pardavė L. P., nes su sutuoktine buvo sutarę naikinti vieną, būtent jo ūkį. Vėliau atsakovė sugalvojo parduoti žemę, bet jis nesutiko, dėl to atsakovė ir nuvyko pas advokatę dėl skyrybų. Nuo 1997 m. gegužės 16 d. turi neįgalumą, yra netekęs 50 procentų darbingumo, ūkininkauja nuo 2005 m. Šiuo metu ūkininkauja mažiau, nes turi mažiau žemių. Atsakovė laiko gyvulius, žemės nedirba. Žemes pagal plotą siūlo padalinti nelygiai, nes atsakovė žemės nedirba, o jis ją dirba. Dalindamas žemę, atsižvelgė į jos vertę. Parduodamas techniką ir galvijus, jis turėjo žodinį atsakovės leidimą. Ferma – dirbtuvės, kur buvo laikomi galvijai, pastatas įsiteisintas ir padovanotas jam. Turi dovanojimo sutartį, pastato bylos neturi. Tuo metu, turėjo mamos leidimą ten laikyti gyvulius. Su patikslintu priešieškiniu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Patikslintu priešieškiniu atsakovė G. K. prašė: 1) nutraukti santuoką tarp jos ir ieškovo dėl ieškovo kaltės, paliekant santuokines pavardes „K.“ ir „K.“; 2) nustatyti nepilnametės dukros S. K. gyvenamąją vietą su ja ; 3) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros S. K. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pakeičiant 2015 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1232-959/2015 priteistą išlaikymą; 4) nustatyti ieškovui nuosavybės teisę į Ūkininko ūkį, registruotą jo vardu; 5) turtą įgytą santuokoje padalinti sekančiai: atsakovei G. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą: 0,1882 ha ploto žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, malkine, tvartu, 5 ūkiniais pastatais, kitais inžineriniais kiemo statiniais (šulinys, tualetas), 11 žemės sklypų (0,600 ha, 0,7000 ha, 0,9300 ha, 0,5000 ha, 1,2400 ha, 0,7300 ha, 0,7100 ha, 0,1200 ha, 0,600 ha, 1,6300 ha, 0,200 ha), žemės ūkio ir kaimo valdą, registruotą jos vardu; 6) kilnojamąjį registruotą turtą – 2 automobilius, 1 traktorių, 2 traktorines priekabas, 1 priekabą bei 16 vnt. karvių; 7) kitus kilnojamus daiktus – 5 vnt., viso turto už 78474 Eur; 8) ieškovui S. K. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą: 729/2914 dalis 0,2914 ha ploto, žemės sklypą su ant jo esančiais statiniais: butu, 2 vnt. po ¼ dalį ūkinių pastatų, ¼ malkinės, ¼ sandėlio, 18 žemės sklypų (0,1600 ha, 0,700 ha, 0,0800 ha, 0,6100 ha, 1,0600 ha, 0,5800 ha, 0,0900 ha, 0,9400, 0,1500 ha, 0,300 ha, 0,2200 ha, 0,3100 ha, 0,3300 ha, 0,5300 ha, 1,2400 ha, 0,2900 ha, 0,1100 ha, 0,0900 ha), ūkininko ūkį, registruotą ieškovo vardu; kitų kilnojamųjų daiktų – 17 vnt., viso turto 46726 Eur vertės; 9) pripažinti, kad ieškovas perleisdamas tretiesiems asmenis santuokoje įgytą turtą be atsakovės žinios ir sutikimo, sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę 41100 Eur; 10) priteisti 9352 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį; 11) pripažinti atsakovei nuosavybės teises į 319/700 dalių pastatų dirbtuvių ir jai tas dalis priteisti; 12) priteisti teisę gauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 2017 metais ieškovui skirtiną paramą už žemės ūkio naudmenas; 13) priteisti iš ieškovo 5792,50 Eur kompensaciją jos naudai už grąžintą paskolą; 14) priteisti jai įsipareigojimų Joniškio kredito unijai vykdymą; 15) priteisti 10000 Eur žalos atlyginimą; 16) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu nebegyvena nuo 2016 m. balandžio mėn. pabaigos, nes ieškovas išėjo pas kitą moterį. Ieškovas nusipirko butą, gavęs išmokas už deklaruojamas žemes, tą butą suremontavo. 2016 m. sužinojo, kad ieškovas visus gyvulius, techniką ir kt. perrašė L. P. be jos ar vaikų žinios, todėl ir pradėjo skyrybų procesą. Kai vyras išėjo gyventi su kita moterimi, dar gyveno bute, vėliau persikėlė į namą. Mano, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes gyvena su kita moterimi, yra smurtavęs pieš ją, nors ieškovas ir buvo kreipęsis į policiją dėl jos elgesio, bet niekada nebuvo įrodyta, kad ji ką nors darė ne taip. Kai vedė bendrą ūkį, pinigai būdavo pas vyrą, jis mokėdavo mokesčius iš bendrų pinigų. Techniką ieškovas pardavė L. P. Savo gyvulius perrašė sūnui G. K. Sutiko, kad būnant santuokoje, ieškovas neteko 50 procentų darbingumo. Žemę su technika dirbdavo ieškovas, ji buvo dirbama iš bendrų pinigų. 2013 m. nusipirko namą, pinigus pasiskolino iš V. P. Pinigus žadėjo grąžinti per du mėnesius, bet ieškovas atsisakė duoti pinigų, todėl, kad grąžinti skolą, 5 metams paėmė paskolą, kurią moka iki šiol. Už namą mokėjo 45000 Lt. Yra įregistravusi ūkio valdą, į kurią įeina tik karvės, o ieškovas yra įregistravęs ūkį ir deklaruoja žemes. Nesutiko su žemės sklypų padalinimu.

Išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove ir prašomo priteisti 190 Eur išlaikymo dydžio, neprieštaravo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes. Nustatė nepilnametės dukros S. K. gyvenamąją vietą su atsakove G. K., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Priteisė išlaikymą iš ieškovo po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovei G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamąjį turtą: 0,1882 ha žemės sklypą su ant jo esančiu gyvenamuoju namu, 5 ūkiniais pastatais, malkine, kitais kiemo statiniais (šuliniu, tualetu), 11 žemės sklypų bendro 7,9600 ha ploto (0,6000 ha, 0,7000 ha, 0,9300 ha, 0,5000 ha, 1,2400 ha, 0,7300 ha, 0,7100 ha, 0,1200 ha, 0,6000 ha, 1,6300 ha, 0,2000 ha), žemės ūkio ir kaimo valdą. Atsakovei taip pat priteisė registruotą kilnojamąjį turtą: 1 traktorių, 2 automobilius, 1 priekabą ir 2 traktoriaus priekabas bei kitų 15 vnt. kilnojamųjų daiktų – 2 vandens hidroforus, šaldytuvą, dujinę viryklę, skalbimo mašiną, televizorių, dušo kabiną, dvigulę lovą, virtuvės komplektą, sofą-lovą, diržinį presą, pjaunamąją „Vokietis“, priekabą gyvuliams vežti, 2 dujų balionus, 2 talpyklas vandeniui su ratais, pieno šaldytuvą, viso turto už 81824 Eur. Ieškovui S. K. priteisė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 729/2914 dalį 0,2914 ha žemės sklypo su ant jo stovinčiais pastatais - butu, 2 vnt. ¼ dalimi ūkinių pastatų, ¼ dalimi malkinės, ¼ dalimi sandėlio, 18 žemės sklypų bendro 7,7900 ha ploto (0,1600 ha, 0,7000 ha, 0,0800 ha, 0,6100 ha, 1,0600 ha, 0,5800 ha, 0,0900 ha, 0,9400 ha, 0,1500 ha, 0,3000 ha, 0,2200 ha, 0,3100 ha, 0,3300 ha, 0,5300 ha, 1,2400 ha, 0,2900 ha, 0,1100 ha, 0,0900 ha. Priteisė ieškovui ūkininko ūkį, registruotą jo vardu ir kitus kilnojamuosius daiktus - presą „Class“, kultivatorių, purkštuvą, kombainą, suvirinimo aparatą (su elektrodais), nevartomą plūgą, grūdų šnekas, statinę srutoms laikyti, 2 talpyklas vandeniui su ratais, sėjamąją, kultivatorių – žemės lygintuvą „Valkė“, trąšų barstytuvą, malūną, viso turto už 40776 Eur. Kreditorinius įsipareigojimus Joniškio agrochemijai palikti vykdyti ieškovui S. K. Paskirstė žyminio mokesčio sumokėjimą tarp šalių. Kitoje dalyje patikslinto ieškinio ir priešieškinio netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti tarpusavio santykių, laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. konfliktuodami 12 kartų vienas kitam kvietė policiją, kaltina vienas kitą smurtu, neištikimybe, nepagarba vienas kitam, psichologinio ir fizinio smurto naudojimu vienas kito atžvilgiu, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nesant tarp šalių ginčo dėl dalies nekilnojamojo turto padalinimo, žemės ūkio ir kaimo valdos, ūkininko ūkio ir dalies registruoto kilnojamojo turto, teismas padalino taip, kaip prašė šalys. Pasisakydamas dėl dalies ginčo nekilnojamo turto – 29 žemės sklypų padalijimo, teismas nustatė, kad šalys prašo joms priteisti praktiškai tuos pačius, kiekvienai iš jų nurodytus konkrečius žemės sklypus, atsakovė siūlė įvairius žemės sklypų padalinimo būdus, tačiau ieškovas nei su vienu nesutiko, todėl šalims nepavykus priimti kompromiso dėl žemės sklypų padalinimo, teismas juos dalino atsižvelgdamas į tai, kad šalims tektų panašaus bendro ploto žemės sklypai. Kadangi ieškovas ūkininkauja, o atsakovė laiko gyvulius, teismas laikė, kad abejoms šalims reikalinga žemė, bet atsakovei priteisė 0,1700 ha didesnį bendrą žemės sklypų plotą nei ieškovui, nes su atsakove liko gyventi nepilnametis vaikas.

Teismas dalies registruoto kilnojamojo turto, nurodyto tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje – dviejų automobilių, vieno savos gamybos transporto priemonės, keturių ratinių traktorių, dviejų traktoriaus priekabų ir vienos traktoriaus savos gamybos puspriekabės, ieškovo S. K. gyvulių, atsakovės 18 vnt. gyvulių nedalino ir šalims nepriteisė, nes padarė išvadą, kad jis perleistas ir parduotas dar šalims būnant santuokoje, todėl į bendrą dalintino turto balansą jo neįtraukė, nedalino ir kompensacijos nepriteisė. Pasisakydamas dėl kreditorinių įsipareigojimų, teismas atsakovės paimto kredito iš Joniškio kredito unijos klausimo nesprendė, kadangi atsakovė iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo Joniškio kredito unijai įsipareigojimus įvykdė. Dėl ieškovo S. K. Joniškio agrochemijai turimų įsipareigojimų, teismas pažymėjo, jog skola susidarė tuo laikotarpiu, kai šalys jau konfliktavo, ieškovas turėdamas savo žemės ūkį ir jį dirbdamas, nedėjo pastangų, kad skola būtų kuo greičiau grąžinta, todėl 3629,46 Eur kreditorinio įsipareigojimo vykdymą Joniškio agrochemijai paliko vykdyti ieškovui.

Teismas padarė išvadą, kad nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra pakankama po 150 Eur kas mėnesį mokama periodinėmis išmokomis suma, ji, atitinka formuojamą teismų praktiką, be to, ieškovas vykdo ūkinę veiklą, gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, taip pat po santuokos nutraukimo sutuoktiniams bus padalintas turtas, kas sudarė pagrindą teismui spręsti, jog ieškovas turės galimybes teikti vaikui tokio dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas S. K. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti 2017 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimą iš dalies ir padalinti nekilnojamąją turtą – 29 žemės sklypus jo siūlomu būdu, viso atsakovei priteisiant turto už 59228 Eur ir pripažįstant jį asmenine G. K. nuosavybe, o ieškovui priteisiant turto už 63248 Eur ir pripažįstant asmenine ieškovo S. K. nuosavybe; 2) atlikus priteistinų kreditų užskaitymus, priteisti iš atsakovės ieškovui 1253,73 Eur kompensaciją; 3) padidinti išlaikymą nepilnametei dukrai S. K. iki 100 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, priteisiant jas iš ieškovo; 4) panaikinti ieškovui priteistą papildomą žyminį mokestį 744,50 Eur; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas; 6) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismo argumentas, kad žemės sklypai dalintini atžvelgiant į tai, kad ieškovas ūkininkauja, o atsakovė laiko gyvulius, šalims reikalinga žemė ir ji dalinama po lygiai, neatitinka nustatytų byloje faktinių aplinkybių. Atsakovė neturi gyvulių ir jų nelaiko (pati atsakovė teisme pripažino, kad gyvulių neturi). Kadangi ieškovas ūkininkauja, jam reikalingi žemės sklypai prie vienos vietos, kad juos būtų galima apjungti, o ne išmėtyti po atskiras žemės sklypų vietas ir įsiterpę tarp atsakovės sklypų, kaip kad nustatė teismas. Teismui pateikė žemės sklypų padalinimo planus, kurie netrukdytų racionaliai naudoti žemės sklypus pagal jų tikslinę paskirtį ir neribotų galimybių išgauti didžiausią naudą. Tuo tarpu, atsakovė nepateikė teismui jokių žemės sklypų padalinimo planų ir nelaiko gyvulių, tačiau jai paskirta žemės sklypų daugiau negu priklausytų pagal bendro turto lygias dalis.

9.2. Nesutinka, kad atsakovei atitekusio namo vertė mažesnė (apie 30000 Eur), nes atsakovė teismo posėdžio metu pati nurodė, kad už namą mokėjo 45000 Eur, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad namo vertė gerokai mažesnė. Taip pat neteisingi teismo argumentai dėl atsakovės skolinimo pinigų namo įsigijimui ir jų atidavimo aplinkybių. Paskola buvo panaudota šeimos reikmėms tenkinti ir buvo dengiama iš bendrų santuokoje įgytų pajamų iki 2016 m. kol šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Tuo metu dar buvo neišmokėta 1122 Eur ir atsakovė tą sumą išmokėjo viena iš savo asmeninių lėšų, todėl pusę šios sumos - 561 Eur priteistina iš jo atsakovei. Taipogi, nepagrįsti teismo argumentai dėl įsiskolinimo Joniškio agrochemijai priskyrimo vien jam. Trąšos bei kitos cheminės medžiagos buvo imamos ir naudojamos dar gyvenant santuokoje ir apdirbant žemės sklypus, todėl abi šalys yra skolingos Joniškio agrochemijai 3629,46 Eur. Kadangi po santuokos nutraukimo šis įsiskolinimas paliktas mokėti jam, iš atsakovės turi būti priteista pusė šios sumos, t. y. 1814,73 Eur kompensacija, o atlikus užskaitymą (1814,73 Eur - 561,00 Eur = 1253,73 Eur), iš atsakovės priteistina galutinė piniginė 1253,73 Eur kompensacija ieškovui.

9.3. Teismas be jokio pagrindo išlaikymo dydį padidino daugiau kaip du kartus (nuo 70 iki 150 Eur), nors atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis pasikeitė ar atsirado papildomas poreikis padidinti nepilnametei dukrai išlaikymo dydį.

Šalies argumentai

9.4. Teismas sprendime nepagrįstai priteisė dar papildomai apmokėti 744,50 Eur žyminio mokesčio. Bylos nagrinėjimo metu, teismui pateikus patikslintą ieškinį ir prašant atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutartį, kuria nustatė nuo pateikto patikslinto ieškinio sumos, sumokėti žyminį mokestį sumoje 1565,00 Eur. Nurodytą sumą sumokėjo bei atitinkamus dokumentus pateikė į bylą.

Atsakovė G. K. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priimti naujus įrodymus - UAB korporacija „Matininkai“ 2018 m. vasario 15 d. konsultaciją dėl turto kainų, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priteisti iš apelianto S. K. atsakovei G. K. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.Atsakovė neginčija, kad gyvenamasis namas su priklausiniais yra vertingesnis, nei butas, bet šio turto rinkos kaina nesiekia 30 000 Eur. Nors tokia rinkos kaina ir nurodyta teismo sprendime, tačiau teismas pagrįstai sprendime pastebėjo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis gyvenamojo namo vertė gerokai mažesnė, ir įvertinęs kitas aplinkybes, sprendė, kad nėra esminio nukrypimo nuo lygių dalių principo. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad atsakovė apklausta teisme parodė, kad už namą mokėjo 45000 Eur, nes atsakovė paaiškino, kad už namą mokėjo 45000 litų (11 585,00 Eur).

10.2. Ieškovas L. P. laikotarpyje nuo 2015-07-01 iki 2015-09-24 perleido turto, kurio rinkos kaina apie 40 000 Eur. Atsakovė įsitikinusi, kad šio turto perleidimo sandoriai apsimestiniai, L. P. pinigų nemokėjo ir S. K. toliau pats disponuoja šiuo turtu. Ieškovas L. P. vardu perregistravo būtent tuos vertingiausius daiktus, kurių perleidimui institucijos (VĮ Regitra, Joniškio rajono savivaldybės žemės ūkio skyrius, Joniškio rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) nereikalauja sutuoktinio sutikimo. Be to, ieškovas pasisavino ir kitą santuokoje įgytą turtą - 381/700 dalis pastatų – dirbtuvių.

10.3. Teismas pagrįstai natūra lygiomis dalimis padalino šalims priklausančius žemės sklypus, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė gyvena iš žemės ūkio veiklos. Apelianto argumentas, kad jis ūkininkauja, todėl jam reikalingi beveik visi žemės sklypai, nėra pagrindas atsakovę palikti be pragyvenimo šaltinio. Atsakovė šiuo metu galvijų neturi (perregistravo šalių pilnamečio sūnaus vardu), nes ieškovas pagrasino atsakovės gyvulius išnuodyti. Bet tai nereiškia, kad po santuokos nutraukimo atsakovė negrįš prie gyvulininkystės, jai taip pat reikalinga žemės galvijų ganymui ir pašarų užsiauginimui.

10.4. Dėl ieškovo nurodomos 3629,46 Eur skolos UAB Joniškio agrochemijai teismas pagrįstai pasisakė, kad skola susidarė per laikotarpį, kai sutuoktiniai jau konfliktavo, buvo tariamasi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo, ir ją pripažino asmenine ieškovo skola. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas, nuo 2015 m. rudens, kai prasidėjo santuokos nutraukimo procesas, vienas dirbdamas visus šalims priklausančius žemės sklypus ir vienas gaudamas iš jų pajamas, sąmoningai sudarė skolą, imdamas prekes žemės ūkiui, ir jos negrąžino.

10.5. Bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad ieškovas ir toliau ūkininkauja, iš šios veiklos gauna pajamas. Akivaizdu, kad paauglės dukros poreikių 2015 m. lapkričio 26 d. teismo įsakymu priteistas išlaikymo dydis negali patenkinti, dukros būtinieji poreikiai yra didesni. Dukrai S. nuolat gyvenant su atsakove, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine priežiūra, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Todėl apelianto skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį negali būti vertinamas kaip per didelis ir mažinamas.

10.6. Po santuokos nutraukimo užsakė konsultaciją dėl jai atitekusio brangiausiai vertinamo turto rinkos kainos, ją atlikusi UAB korporacija „Matininkai“ 2018 m. vasario 15 d. pateikė ataskaitą dėl turto vertės. Prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti turto vertinimo konsultaciją, kurios bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neturėjo (CPK 314 str.) ir vertinti ją kaip pagrindą atmesti ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) S. K. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo santuokos nutraukimo ir kitų išvestinių reikalavimų, t. y. santuokoje įgyto turto, kreditorinių reikalavimo padalinimo, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis ir jam priskirto sumokėti žyminio mokesčio dydžio, pagrįstumo.

13. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintą ieškinį ir priešieškinį iš dalies, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso VI knygos normomis, t. y. CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.116 str., 3.127 str. 3 d., 3.155 str., 3.156 str., 3.159 str., 1 d., 3.169 str., 3.192 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika santuokos nutraukimo ir turto padalinimo bylose.

14. Ieškovas S. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirma, teismas netinkamai tarp šalių padalino 29 žemės sklypus, nes pageidauja, kad jie būtų padalinti jo siūlomu būdu, t. y., kad jam tektų sklypai, esantys šalia vienas kito, jog juos galima būtų apjungti, o ne įsiterpę tarp atsakovės sklypų. Antra, teismas nepagrįstai pažymėjo, jog atsakovei atitenkantis nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais yra mažesnės vertės, nei nurodytas VĮ Registrų centro pažymoje (30000 Eur), nes pati atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog namą įsigijo už 45000 Eur. Taip pat mano, jog kreditoriniai įsipareigojimai turi būti padalinti per pusę, ir atlikus užskaitymą (1814,73 Eur - 561,00 Eur = 1253,73 Eur), iš atsakovės priteista jam galutinė piniginė 1253,73 Eur kompensacija. Trečia, ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai padidino iki 150 Eur nepilnamečiui vaikui mokamą periodinėmis išmokomis išlaikymą ir priteisė dar papildomai apmokėti 744,50 Eur žyminio mokesčio, kurį jis jau yra sumokėjęs. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Su ieškovo apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir dėl apeliacinio skundo argumentų pasisako atskirai.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. K. ir atsakovė G. K. (iki santuokos – G.), susituokė (data neskelbtina) (rajono) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, jog šalims (data neskelbtina) gimė dukra S. K. (1 t., b. l. 8). 2016 m. rugsėjo 5 d. duomenimis S. K. vardu registruotos žemės ūkio technikos nėra, S. K. vardu registruota žemės ūkio technika: traktoriaus priekaba 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekaba 2PTS-6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius MTZ-82, Valst Nr. (duomenys neskelbtini); 2015 m. liepos 1 d. duomenimis S. K. vardu registruota žemės technika: ratinis traktorius MTZ Belarus-82, valst. Nr., (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius MTZ-50L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius Lipecko TG (LTZ), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekaba 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinis traktorius MTZ-80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabė savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekaba GKB-8350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-6, 9, 121). S. K. 2016 m. birželio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu buvo mokamos 93,08 Eur išmokos (1 t., b. l. 10). 2016 m. birželio 25 d. duomenimis G. K. vardu yra registruotos trys transporto priemonės: priekaba ASP G3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kad 2016-08-25 S. K. vardu registruotų transporto priemonių nėra; 2015 m. liepos 1 d. duomenimis S. K. vardu buvo registruotos trys transporto priemonės: savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis OPEL MONTEREY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-12, 115-116). Iš S. K. jo vaiko S. K., gim. (data neskelbtina), naudai priteistas išlaikymas kas mėnesi mokamomis periodinėmis išmokomis po 70 Eur (1 t., b. l. 13). S. K. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2008 m. lapkričio 5 d. iki 2030 m. rugsėjo 22 d. (1 t., b. l. 14). S. K. 2004 m. gegužės 7 d. įregistravo ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15). Ūkininkas S. K. per 2016 m. pirmą pusmetį iš ūkio veiklos gavo 82,72 Eur pajamų (1 t., b. l. 16-17). S. K. nuosavybes teise priklauso: 0,1600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,6000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,3100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,3300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,5300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1,2400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,9300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,0800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,6100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,5800 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1,6300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,0900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,7300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,2000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,0900 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1,2400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 1,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) G. K. nuosavybes teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jo stovinčiais pastatais: butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalimi sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 0,9400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,7100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 0,1882 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiais statiniais: gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais kiemo statiniais (šuliniu, tualetu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 20-56, 2 t., b. l. 76). S. K. 2015 m. rugsėjo 15 d. pardavė L. P. automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį OPEL MONTEREY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savos gamybos transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-76, 117-119; 2 t., b. l. 97-112). S. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. L. P. taip pat pardavė ratinį traktorių MTZ 50L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių Lipecko TG (LTZ), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių MTZ Belarus-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių MTZ-80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą GKB-8350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabę savos gamybos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 123, 125, 127, 129, 131, 133, 135). G. K. 2005 m. gruodžio 20 d. įregistravo žemės ūkio ir kaimo valdą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136). 2015 m. liepos 1 d. duomenimis G. K. vardu buvo registruoti galvijai - 7 vnt., S. K. vardu registruoti galvijai – 29 vnt.; 2015 m. rugsėjo 24 d. G. K. vardu registruoti galvijai – 19 vnt., S. K. vardu registruotų ūkinės paskirties gyvūnų nėra (1 t., b. l. 137). S. K. priklausiusių ūkinių gyvūnų laikytoja tapo L. P. (1 t., b. l. 146-148, 150-151; 2 t., b. l. 17-47). VĮ Registrų centro duomenų banko duomenimis 381/700 dalis dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 381/700 dalis dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 381/700 dalis dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso S. K., o likusios dalys priklauso G. K. ir E. K. (2 t., b. l. 99-101). Nacionalinė mokėjimo agentūra 2016-2017 m. S. K. išmokėjo išmokų už 6881,84 Eur (2 t., b. l. 99-101, 126). G. K. 2013-06-11 buvo suteikta 6370 Eur vartojimo paskola ir ji pravesta V. P. (2 t., b. l. 142-144). Joniškio kredito unijai paskolos likutis 2017 m. rugsėjo 7 d. buvo 1109,67 Eur (2 t., b. l. 158-163). Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2015 m. G. K. buvo skirta 1338,64 Eur dydžio parama, 2016 m. – 2304,24 Eur (3 t., b. l. 2), patikslinto ieškinio (3 t, b. l. 5-12). 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, S. K. skola Joniškio agrochemijai buvo 3629,46 Eur (3 t., b. l. 13, 22). Remiantis dovanojimo sutarties kopija, S. K. padovanota 381/700 dalis dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 381/700 dalis dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 381/700 dalis dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 14-21). Sutuoktiniai kartu nebegyvena, neveda bendro šeimos ūkio jau nuo 2016 m. pavasario. S. K. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), G. K. – (duomenys neskelbtini).

Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme

Ieškovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovė, priešingai, laikosi pozicijos, jog nėra būtinumo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prašo ją nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis (CPK 321 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog abi šalys teikė į bylą rašytinius įrodymus, tikslino ieškinį ir priešieškinį, teikė atsiliepimus į viena kitos pateiktus procesinius dokumentus, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu surengtas ne vienas teismo posėdis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantas reikšmingų motyvų, dėl kurių nebūtų pasisakyta ir aiškintasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu ir dėl ko apeliacinės instancijos teismas turėtų rengti žodinį posėdį, nepateikia, nors pagal CPK 322 straipsnį privalo pateikti. Iš esmės, teisėjų kolegija pritaria atsakovės G. K. pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus ir daro išvadą, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, siekiant užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), nėra nei būtinas, nei tikslingas.

Dėl atsakovės prašymo prijungti naujus įrodymus

Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti turto vertinimo konsultaciją, kurios bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neturėjo ir vertinti ją kaip pagrindą atmesti ieškovo apeliacinio skundo reikalavimus.

Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovei priteisto beveik dvigubai didesnės vertės turto, siekiant teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija laiko, jog atsakovės pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, būtent po apeliacinio skundo pateikimo, yra tiesiogiai susijusi su apeliacinio apskundimo objektu, todėl juos priima (CPK 314 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Pirmuoju apeliacinio skundo argumentu, apeliantas teigia, kad teismas, G. K. priteisdamas turto viso už 81824 Eur, o ieškovui S. K. už 40776 Eur, nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Taip pat teismas netinkamai tarp šalių padalino 29 žemės sklypus. Apelianto nuomone, jie turėjo būtų padalinti jo siūlomu būdu, t. y., kad jam tektų sklypai, esantys šalia vienas kito, jog juos galima būtų apjungti, o ne įsiterpę tarp atsakovės sklypų. Be to, anot apelianto, teismas nepagrįstai pažymėjo, jog atsakovei atitenkantis nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais yra mažesnės vertės, nei nurodytas VĮ Registrų centro pažymoje (30000 Eur), nes pati atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog namą įsigijo už 45000 Eur. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija vertina kritiškai.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėse bylose Nr. 3K-3-14/2008, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.). Nesant nustatyto byloje turto padalijimo natūra nepriimtinumo (blogi bendraturčių santykiai) ir negalimumo (techniškai neįmanoma atskirti), teismas, atsižvelgdamas į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje ir konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, parenka optimaliausią santuokinio turto padalijimo būdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004, 2006 m. spalio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2006 ir kt.).

Ieškinyje ieškovas prašė padalinti nekilnojamąjį turtą, dėl kurio su atsakove nesutarė - 29 žemės sklypus. Priešieškiniu atsakovė nesutiko padalinti žemės sklypų ieškovo nurodytu būdu. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad jis ūkininkauja, jam žemės sklypai reikalingi vienoje vietoje, o atsakovei žemė šiuo metu nereikalinga, nes gyvulių ji nebeturi. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog nežiūrint į tai, kad šiuo metu ji gyvulių neturi, nereiškia, kad ateityje kad po santuokos nutraukimo atsakovė negrįš prie gyvulininkystės, jai taip pat reikalinga žemės galvijų ganymui ir pašarų užsiauginimui.

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė ūkininkauja, yra įregistravę ūkius (ieškovas ūkininko ūkį, atsakovė – ūkio valdą), atsakovė augina šalių nepilnametį vaiką pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl 29 žemės ūkio paskirties žemės sklypų padalinimo. Juo labiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjant bylą teisme nepavyko priimti kompromiso dėl žemės sklypų padalinimo, ne kartą buvo siūloma susitarti geranoriškai, atsakovė siūlė įvairius žemės sklypų padalinimo būdus, tačiau ieškovas nesutikdavo, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai juos dalino atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei tektų panašaus bendro ploto žemės sklypai bei nenukrypdamas nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.). Ieškovui atiteko 7,7900 ha bendro ploto žemės sklypų, rinkos vertė – 34276 Eur, atsakovei - 7,9600 ha (tik 0,1700 ha didesnė) bendro ploto žemės sklypų, rinkos vertė – 35024 Eur.

Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad iš esmės, nutraukiant santuoką, pirmosios instancijos teismas atsakovei G. K. priteisdamas turto viso už 81824 Eur, o ieškovui S. K. už 40776 Eur, nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Be to, anot ieškovo, teismas nepagrįstai pažymėjo, jog atsakovei atitenkantis nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas su žemės sklypu ir priklausiniais yra mažesnės vertės, nei nurodytas VĮ Registrų centro pažymoje (30000 Eur), nes pati atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog namą įsigijo už 45000 Eur. Šie apelianto argumentai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija laiko įrodyta, jog atsakovė už namą mokėjo ne 45000 Eur, kaip teigia ieškovas, o 45000 litų, kas tolygu 11585 Eur. Toliau, remiantis UAB korporacija „Matininkai“ 2018 m. vasario 15 d. ataskaita, matyti, kad gyvenamojo namo su priklausiniai rinkos kaina 17000 Eur, nors teismo sprendime ir ieškovo vertinamas 30000 Eur, (t. y. -13000 Eur mažiau), pieno šaldytuvo - 700 Eur, teismo sprendime ir ieškovo vertinamas 6500 Eur (t. y. -5800 Eur mažiau), traktoriaus MTZ-82 – 800 Eur, teismo sprendime ir ieškovo vertinamas 4000 Eur (t. y. -3200 Eur), savaeigės šienapjovės (arba pjaunamoji „Vokietis“) – 500 Eur, teismo sprendime ir ieškovo vertinamas 1000 Eur (t. y. -500 Eur mažiau), gyvulių pervežimo furgono (arba priekaba gyvuliams vežti ) – 20 Eur, teismo sprendime ir ieškovo vertinamas 300 Eur (t. y. -280 Eur). Viso, atsakovei priteisto turto bendra išvardintų daiktų vertė yra mažesnė 22780 Eur. Be to, dalies atsakovei priteistų kilnojamųjų daiktų yra mažesnės vertės nei nurodyta teismo sprendime, kai kurių daiktų yra tik po 1, o ne po 2, kai kurių nebegalima naudoti pagal paskirtį (tik į metalo laužą) dėl ieškovo kaltės. Iš išdėstyto spręstina, kad tokiu atveju, atsakovei yra priteista turto ne už 81824 Eur kaip teigia ieškovas, o už 59044 Eur (81824 Eur -22780 Eur), neskaitant kito turto, kurio vertė yra mažesnė, nei nurodyta teismo sprendime ar mažesnis pats priteistų atsakovei daiktų skaičius. Bylos duomenimis taip pat įrodyta, kad ieškovas laikotarpyje nuo 2015-07-01 iki 2015-09-24 perleido L. P. santuokoje įgyto turto, kurio vertė, kaip teigė atsakovė apie 40000 Eur, kurio pardavimui atsakovė leidimo nedavė. Atsakovė taip pat perleido gyvulius savo sūnui, kaip pati pripažino atsiliepime į patikslintą ieškinį be ieškovo sutikimo, kurių vertė 4800 Eur. Nors pirmosios instancijos teismas šių šalių perleisto turto į dalintino turto balansą neįtraukė, jo nedalino ir kompensacijos nepriteisė, kadangi jis buvo perleistas dar šalims būnant santuokoje, tačiau įvertinus ir šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, kad toks iš esmės pirmosios instancijos turto padalinimo tarp šalių būdas yra neteisingas ir neteisėtas, ar nepagrįstai nukrypsta nuo lygių dalių principo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo

Antruoju apeliacinio skundo argumentu, apeliantas nurodo, jog kreditoriniai įsipareigojimai turi būti padalinti per pusę, ir atlikus užskaitymą (1814,73 Eur - 561,00 Eur = 1253,73 Eur), iš atsakovės priteista jam galutinė piniginė 1253,73 Eur kompensacija. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad ieškovas, nuo 2015 m. rudens, kai prasidėjo santuokos nutraukimo procesas, vienas dirbdamas visus šalims priklausančius žemės sklypus ir vienas gaudamas iš jų pajamas, sąmoningai sudarė skolą, imdamas prekes žemės ūkiui, ir jos negrąžino, todėl skola Joniškio agrochemijai turi būti priteista jam.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė G. K. 2017 m. spalio 6 d. įvykdė įsipareigojimus Joniškio kredito unijai pagal 2013 m. birželio 11 d. vartojimo paskolos sutartį ir jokių įsipareigojimų teismo sprendimo priėmimo dienai nebeturėjo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai klausimo dėl G. K. įvykdytų kreditorinių įsipareigojimų nebesprendė, o skolą 3629,46 Eur skolą Joniškio agrochemijai, paliko vykdyti ieškovui S. K. Atsižvelgiant į tai, kad skola Joniškio agrochemijai susidarė per laikotarpį, kai sutuoktiniai jau konfliktavo, buvo tariamasi dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo, o dar vėliau kreiptasi į teismą, pats ieškovas nedėjo visų pastangų, kad būtų grąžinta per kelis metus susikaupusi skola, turėdamas savo žemės ūkį ir jį dirbdamas naudojo prekes savo reikmėms, prekes ūkiui ėmė ir po to kai su atsakove pradėjo gyventi atskirai, todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo kreditorinio įsipareigojimo Joniškio agrochemijai dalinti per pusę, priteisiant dalį atsakovei.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo išlaikymo dydį padidino daugiau kaip du kartus (nuo 70 iki 150 Eur), nors atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis pasikeitė ar atsirado papildomas poreikis padidinti nepilnametei dukrai išlaikymo dydį. Nurodo, kad gali mokėti 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Savo poziciją grindžia tuo, jog dukrai be mokamo kas mėnesį išlaikymo, skiria taip pat papildomai lėšų, atostogų metu dukrą pasiima pas save ir ją išlaiko.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad pasididintų savo gaunamas pajamas, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametei dukrai 70 Eur kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis išlaikymas priteistas 2015 m. lapkričio 26 d. teismo įsakymu, t. y. prieš 3 metus. Šiuo metu S. K. yra beveik 15 metų amžiaus, natūralu, kad jos poreikiai padidėjo. Vertinant ieškovo turtinę padėtį ir galimybę teikti padidintą išlaikymą, atsižvelgtina į tai, kad ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko nemažai nekilnojamojo turto, ieškovas vykdo ūkinę veiklą, gauna išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, duomenų, kad turi kitų išlaikytinių, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek vaiko amžių ir padidėjusius jo poreikius, tiek atsakovo turtinę padėtį, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turės galimybės teikti nepilnamečiui vaikui 150 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis mėnesio įmokomis ir jį padidino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos teisme

30. Apeliantas trečiuoju apeliacinio skundo argumentu teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai priteisė dar papildomai apmokėti 744,50 Eur žyminio mokesčio. Bylos nagrinėjimo metu, teismui pateikus patikslintą ieškinį ir prašant atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutartį, kuria nustatė nuo pateikto patikslinto ieškinio sumos, sumokėti žyminį mokestį sumoje 1565 Eur. Nurodytą sumą sumokėjo bei atitinkamus dokumentus pateikė į bylą, todėl apeliantui nesuprantama dėl ko jam papildomai priteista mokėti 744,50 Eur suma.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių reikalavimai patenkinti iš dalies apie 50 proc., todėl kiekvienai iš šalių priteistos kitos proceso šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nežiūrint į tai, kad apeliantas sumokėjo 1565 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (3 t., 41 b. l.), patenkinus tiek jo, tiek atsakovės reikalavimus iš dalies, apeliantui priteista 50 proc. – 744,50 Eur atsakovės mokėtina žyminio mokesčio suma (viso atsakovė turėjo sumokėti 1488 Eur). Analogiškai atsakovei priteista 50 proc. ieškovo sumokėtos žyminio mokesčio sumos. Taigi, ir šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos, tinkamai taikydamas šios nutarties 13 punkte nurodytas teisės normas, skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistina 544,50 Eur suma bylinėjimosi išlaidų atsakovės G. K. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto S. K., 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme G. K. naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus MockevičiusIrena StasiūnienėRasa Bartašienė