- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- 2YT-49591-863/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- A. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. skundu prašo panaikinti antstolio 2015 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti būtiniausių reikmenų ir maisto produktų (pagal fiziologines mitybos normas, atsižvelgiant į pareiškėjo ligą) įkalinimo įstaigos parduotuvėje, t. y. leisti pareiškėjui įsigyti būtiniausius pragyvenimui reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje už pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.
Antstolis Dalius Traigys 2016 m. lapkričio 21 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (skundas teisme gautas 2016 m. lapkričio 22 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (c. b. l. 3-4) nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalis, Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti būtiniausių pragyvenimui reikmenų ir maisto produktų. Pažymi, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punktą, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA – 380 Eur. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas reikšmingas skundžiamo patvarkymo požiūriu, kadangi skundžiamas patvarkymas nagrinėjamu atveju apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, kurių negali užtikrinti įkalinimo įstaiga. Skirtingai nuo kitų kategorijų skolininkų, nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikiamų laisvoje rinkoje, ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Pareiškėjo teigimu, laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo teigimu, šioje nutartyje konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Pagal teismų formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-988-254/2016). Pareiškėjas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms. Pareiškėjas papildomai teismui pateiktame 2016 m. gruodžio 6 d. prašyme nurodo, kad jis nėra pakankamai aprūpinamas būtinais pragyvenimui reikmenimis, ypač higienos reikmenimis, rūbais, avalyne, todėl antstoliui nurašius 100 procentų lėšų, esančių jo sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, jis pats neturi galimybės jų įsigyti. Taip pat nurodo, kad antstolis klaidina teismą nurodydamas, kad neturi duomenų, patvirtinančių, kad pradėjus išieškojimą, pareiškėjui priklausančioje Alytaus pataisos namų sąskaitoje buvo pinigų suma, neviršijanti vienos MMA ir kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos.
Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo (c. b. l. 2) nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. A2.2-4716-654/2011 dėl 86,89 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojos valstybės naudai. Nurodo, kad vadovaujantis CPK 688 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, 2015 m. gruodžio 3 d. buvo išsiųstas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymi, kad skolininkui esant Alytaus pataisos namuose, jis yra visiškai išlaikomas valstybės ir aprūpintas visaverčiu maistu, suimtiesiems yra užtikrintas nemokamas maitinimas ir aprūpinimas apranga bei kitais būtiniausiais reikmenimis. Teigia, kad skolininko pateiktame Alytaus pataisos namų rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 363-561 nurodyta, kad skolininkas aprūpinamas higienos, valymo priemonėmis, be to, nurodyta, kad suimtasis, jo prašymu, gali būti aprūpinamas ir drabužiais. Nurodo, kad antstolio funkcijos nesuteikia jam teisės vertinti ir nuspręsti, ar valstybės suteikiamas aprūpinimas suimtajam yra pakankamas. Be to, pažymi, kad laisvės atėmimo įstaigos parduotuvėje įsigyjamos prekės skirtos papildomiems, bet ne būtiniesiems poreikiams tenkinti, todėl nagrinėjamu atveju CPK 668 straipsnis netaikytinas. Teigia, kad 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikytina ne naujai gaunamoms skolininko pajamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o jau turimoms skolininko pajamoms, pradėjus išieškojimą. Antstolis pažymi, kad jis neturi duomenų, patvirtinančių, kad pradėjus išieškojimą, skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje laisvės atėmimo vietos įstaigoje, buvo pinigų suma, neviršijanti vieno MMA ir kurios atžvilgiu turėjo būti taikytos CPK 668 straipsnio nuostatos. Teigia, kad būtent tokiu aspektu minėtos normos taikymą aiškina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje pažymima, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. jau turimo turto, pradėjus išieškojimą, ir iš užmokesčio ir kitų pajamų. Pažymi, kad Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas, nei į CPK 737 straipsnyje numatytą baigtinį sąrašą lėšų, kurioms turi būti taikomos CPK 736 straipsnyje nustatytos išieškojimo taisyklės. Teigia, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems artimųjų pervedamos lėšos turi būti traktuojamos kaip dovana.
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimo į pareiškėjo skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. gruodžio 15 d., 10.00 val. (c. b. l. 7-8). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 9) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0241/11/03295 nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. A2.2-4716-654/2011 dėl 86,89 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. Z. išieškotojos valstybės naudai (v. b. l. 1). Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, 2015 m. gruodžio 3 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo Alytaus pataisos namus daryti patvarkyme nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, taip pat tą pačią dieną (2015 m. gruodžio 3 d.) priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 86,89 Eur skolą ir 188,56 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 275,45 Eur sumą, priklausančią skolininkui ir esančią Alytaus pataisos namų sąskaitoje, ir įpareigojo Alytaus pataisos namus areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 49-50). Skolininkas 2016 m. kovo 7 d. pateikė antstoliui skundą, prašydamas sustabdyti vykdomąją bylą, panaikinti patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bei grąžinti išieškotas lėšas, kurį antstolis paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą (v. b. l. 59-60). Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 23 d. prašymu prašė antstolio, kad šis priimtų naują patvarkymą, numatantį pareiškėjui teisę įsigyti būtiniausius pragyvenimui reikmenis iš Alytaus pataisos namų parduotuvės kiekvieną mėnesį už pinigų sumą, esančią Alytaus pataisos namų sąskaitoje, ir neviršijančią Vyriausybės nustatytą vieną MMA – 380 Eur (v. b. l. 68-70). Antstolis 2016 m. spalio 14 d. patvarkymu pareiškėjo prašymą atmetė (v. b. l. 71). Antstolio kontoroje 2016 m. lapkričio 14 d. gautas pareiškėjo šioje byloje nagrinėjamas 2016 m. lapkričio 7 d. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti antstolio 2015 m. gruodžio 3 d. patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti būtiniausių reikmenų ir maisto produktų (pagal fiziologines mitybos normas, atsižvelgiant į pareiškėjo ligą) įkalinimo įstaigos parduotuvėje, t. y. leisti pareiškėjui įsigyti būtiniausius pragyvenimui reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje už pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA (v. b. l. 77-80).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis, priėmė pareiškėjo skundą ir nevertino, kad terminas praleistas, taip pat į tai, kad išieškojimas iš lėšų, esančių įkalinimo sąskaitoje, iš esmės yra tęstinio pobūdžio ir negali būti susietas vien tik su 2015 m. gruodžio 3 d. patvarkymo priėmimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į pasikeitusią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjo skundo su jame pareikštu reikalavimu (būtent juo) padavimo terminas nėra praleistas, todėl jis nagrinėtinas.
Pagal vieną pagrindinių vykdymo proceso principų, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Skolininkas, skųsdamas antstolio veiksmus, nurodo, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA. Pažymėtina, kad kasacinio teismo panašioje savo aplinkybėmis byloje yra išaiškinta, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XL VII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškant iš turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Pažymėtina, kad CPK 668 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą, turto. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Aptartos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjo periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Antstolis Dalius Traigys 2015 m. gruodžio 3 d. patvarkyme Nr. 11 241 2015 12 03 3295 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė, kad, vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, areštuoja 86,89 Eur skolą ir 188,56 Eur vykdymo išlaidas, iš viso – 274,45 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Antstolis, priimdamas šį patvarkymą, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, nesivadovavo CPK 736 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos viršija vieną MMA ir neviršija vieno MMA). Vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių normomis, antstolis pagrįstai areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, tačiau patvarkyme privalėjo nurodyti, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų, o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamu patvarkymu areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms. Esant šioms aplinkybėms, antstolio 2015 m. gruodžio 3 d. patvarkymas pripažintinas neteisėtu, todėl naikintinas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2346-803/2016; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2163-232/2016; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-2283-803/2016; 2016 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-1477-560/2016). Visgi pažymėtina, kad iki kasacinio teismo, kuris formuoja vienodą teismų praktiką, 2016 m. kovo 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, tiek antstolių, tiek teismų praktikoje tokio turinio, kaip kad antstolio Daliaus Traigio 2016 m. gruodžio 3 d. patvarkymas, patvarkymai iš esmės buvo laikytini teisėtais ir pagal juos buvo vykdomi išieškojimai, todėl, atsižvelgiant į pasikeitusią praktiką, konstatuotina, kad iki minėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo antstolio veiksmai laikytini teisėtais, todėl visa tai, kas išieškota pagal minėtą patvarkymą iki jo panaikinimo išieškota pagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis pirmiau įvardyta kasacinio teismo nutartimi, iš pinigų sumų, likusių iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto. Tokių lėšų bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo A. Z. skundas dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų tenkintinas – naikintinas antstolio Daliaus Traigio 2015 m. gruodžio 3 d. patvarkymas Nr. 11 241 2015 12 03 3295 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir antstolis įpareigotinas toliau išieškoti lėšas iš pareiškėjo, laikydamasis įstatyme nustatytos vykdymo tvarkos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. Z. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų patenkinti.
Panaikinti antstolio Daliaus Traigio 2015 m. gruodžio 3 d. patvarkymą Nr. 11 241 2015 12 03 3295 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Daliui Traigiui vykdomąją bylą Nr. 0241/11/03295.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.