Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-10-02 · Byla Nr. TS-98-416/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-04-27Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-17Panevėžio apygardos teismas
  3. TS-98-416/2020Nutartis · 2020-10-02Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2020-11-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-02
Bylos Nr.
TS-98-416/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04256-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
M. E.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-98-416/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04256-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. E. skundą dėl 2020 m. liepos 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-608 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis M. E. prašo panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-608 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. Komisija neteisingai konstatavo, kad nuteistasis pilnai neįvykdė Komisijos rekomendacijų, o skundžiamo nutarimo 1 puslapyje neteisingai nurodyta, kad „todėl galima teigti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo komisijos priemones yra įvykdęs iš dalies“. Tai rodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir priimtas, remiantis neteisingu įvykių ir faktų konstatavimu, išsamiai neįvertinus ir neįsigilinus į tikrąsias faktines aplinkybes;

2. Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis būdamas kalėjime, dar ne pataisos namuose, buvo du kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir elgesio pažeidimus, tačiau to negalima vertinti kaip elgesio pataisos namuose;

3. Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje nurodytas sąlygas bei į tai, kad rūpinasi keturiais savo vaikais, iš kurių vienas yra mažametis, kas visiškai atitinka BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą;

4. Komisija negalėjo teigti, kad nuteistasis pirmumą teikdavo trumpalaikės naudos siekimui, kad jo kriminalinė istorija leidžia manyti, jog nuteistojo gyvenimo būdas prieštaravo visuomenės normoms, kad nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra dviprasmiškos.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę ir jo nusikalstamo elgesio rizikos pažangą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas Komisijai ar teismui jį taikyti kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y., atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuojama, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nustatyta, jog M. E. teistas 2018-04-27 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 8 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta bausmių visiško sudėjimo būdu su 2017-09-05 Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, ir M. E. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 4 mėnesiams su 10 MGL (376,60) dydžio bauda. Bausmės pradžia – 2017-08-10, bausmės pabaiga – 2022-12-10. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 4 mėnesiai ir 13 dienų.

Nuteistasis Komisijos nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą argumentuoja tuo, jog Komisija neteisingai konstatavo, kad nuteistasis pilnai neįvykdė Komisijos rekomendacijų, o skundžiamo nutarimo 1 puslapyje neteisingai nurodyta, kad „todėl galima teigti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo komisijos priemones yra įvykdęs iš dalies“. Tai rodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisingas ir priimtas, remiantis neteisingu įvykių ir faktų konstatavimu, išsamiai neįvertinus ir neįsigilinus į tikrąsias faktines aplinkybes.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog „nuteistasis antrą kartą buvo pristatytas Komisijai. 2020-05-19 Komisija rekomendavo šias socialinės reabilitacijos priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; dengti ieškinį; dalyvauti „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje. Nuteistasis nuo paskutinio Komisijos posėdžio sėkmingai tęsė pataisą pagal individualų pataisos planą, gerai elgėsi bei nepadarė naujų rėžimo reikalavimų pažeidimo, savanoriškai dengė ieškinį. Dalyvauti „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje nebuvo galimybės, kadangi programa nebuvo vykdyta, tačiau nuteistasis išreiškęs norą joje dalyvauti“. Iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad 2020-05-19 Komisija rekomendavo nuteistajam dalyvauti „Socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje, tačiau minėta programa nebuvo vykdyta, todėl asmuo neturėjo galimybės joje dalyvauti. Sutinkamai su tuo, daroma išvada, jog skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad „todėl galima teigti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo komisijos priemones yra įvykdęs iš dalies“.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis būdamas kalėjime, dar ne pataisos namuose, buvo du kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir elgesio pažeidimus, tačiau to negalima vertinti kaip elgesio pataisos namuose.

Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kad Komisija, atsižvelgdama į nuteistajam skirtas nuobaudas, vertino ne jo elgesį pataisos namuose, o jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Tai patvirtina skundžiamame nutarime esantis teiginys, kad „nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas“. Teismas pritaria tokiai Komisijos pozicijai. Tuo labiau, kad iš asmens byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis ne tik du kartus baustas drausmine tvarka, bet dar ir 2020-03-05 už rėžimo pažeidimą apsvarstytas drausmės komisijoje, tačiau nuspręsta nuobaudos neskirti, apsiribota pokalbiu. Visa tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones.

Nuteistasis teigia, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytas sąlygas bei į tai, kad rūpinasi keturiais savo vaikais, iš kurių vienas yra mažametis, kas visiškai atitinka BVK 157 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018). Vien paskirtos bausmės tam tikros dalies atlikimas nesuponuoja pareigos nei Komisijai, nei teismui nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nevertinant visų aukščiau nurodytoje teismų praktikoje įvardintų faktorių. Antra, šiuo metu galiojančioje BVK 157 straipsnio redakcijoje neegzistuoja 3 dalies 1 punktas, kuriuo nuteistasis motyvuoja atitikimą lygtinio paleidimo sąlygoms.

Skunde nurodyta, jog Komisija negalėjo teigti, kad nuteistasis pirmumą teikdavo trumpalaikės naudos siekimui, kad jo kriminalinė istorija leidžia manyti, jog nuteistojo gyvenimo būdas prieštaravo visuomenės normoms, kad nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra dviprasmiškos.

Atkreipiamas nuteistojo dėmesys, kad nurodyti skundžiame esantys teiginiai yra perkelti iš socialinio tyrimo išvados. Jos 4.10 grafoje „nuostatos“ fiksuota, jog „nuostatos į priežiūra ir apribojimus dviprasmiškos“, „nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir suvokia kitų visuomenės narių teises, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia teigti, kad nuteistojo gyvenimo būdas prieštaravo visuomenės normoms“. Socialinio tyrimo išvada parengta teisės magistro išsilavinimą ir teisės psichologijos magistro išsivalinimą turinčių specialisčių, kurių kompetencija ir socialinio tyrimo išvadoje fiksuotais pastebėjimais teismas neturi pagrindo abejoti.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarime esančius argumentus ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenimis, daro išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas bei sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. E. būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo M. E. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika