Kauno apylinkės teismo sprendimas

4. Prašymui išdėstyti priteistą žalą dalimis ieškovo atstovė prieštaravo motyvuodama tuo, kad ieškovas yra garbingo amžiaus ir žalos išdėstymas dalimis ilgam laikotarpiui neatitiktų proporcingumo principo, nebūtų pasiektas žalos atlyginimo instituto tikslas.

11. Atsakovo transporto priemonės įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu ADB „Gjensidige“ (1 t., el. b. l. 59). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada patvirtina, kad po įvykusios avarijos Z. S. konstatuotas dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimas, kryžkaulio lūžimas, kairės krūtinės ląstos pusės IX šonkaulio lūžimas, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2016 m. rugsėjo 22 d., nurodyti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., el. b. l. 11–12). Z. S. po patirtų traumų skirti analgetikai, antikoaguliantai, taikytas gulimas režimas, ji konsultuota reabilitologo, taikyta kineziterapija (1 t, el. b. l. 13). 2016 m. lapkričio mėn. Z. S. prašymu (1 t., el. b. l. 14) buvo atliktas pakartotinis jos savarankiškumo įvertinimas Barthel indeksu (1 t., el. b. l. 15–17), kur nustatyta, kad Z. S. savarankiškumas labai žemas. 2017 m. sausio mėn. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad Z. S. po traumos sutriko dubens organų funkcija, atsirado pragulos, šlapimo ir išmatų nelaikymas, per 3 mėnesius po įvykio Z. S. būklė nepagerėjo (1 t., el. b. l. 18, 19, 181). 2017 m. kovo 31 d. – 2017 m. balandžio 18 d. Z. S. taikyta ambulatorinė reabilitacija, kuri šiek tiek pagerino jos fizinę būklę, sustiprėjo galūnių raumenų jėga, kelis metrus su minimalia pagalba ji galėjo nueiti be poilsio, padidėjo kojų raumenų tonusas, judesių amplitudė per sąnarius (1 t., el. b. l. 20). Praėjus metams po įvykio Z. S. dėl patirtų sužalojimų vis dar skaudėjo juosmenį, tirpo dešinė pėda, diagnozuoti krūtinės ir dubens kaulų lūžimo padariniai (1 t., el. b. l. 21). 2019 m. kovo mėn. ieškovei nustatyti liekamieji pakitimai po įvykio ir patirtos traumos, deformacijos, jai buvo sunku judėti, stovėti, sėdėti (1 t., el. b. l. 184). (duomenys neskelbtini) Z. S. mirė (2 t., el. b. l. 126). Jos teisių perėmėja – dukra L. P. (2 t., el. b. l. 132).

12. A. S. nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d. dėl įvykio metu patirtų daugybinių sužalojimų – galvos smegenų sukrėtimo, kaukolės lūžio, kairės šlaunies ir blauzdos kaulų lūžių – gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose, vėliau gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai (1 t., el. b. l. 18, 185). 2017 m. vasario mėn. A. S. diagnozuoti galvos smegenų traumos liekamieji reiškiniai, potrauminė epilepsija, kairiųjų galūnių paralyžius, protinis atsilikimas (1 t., el. b. l. 19), raiščių, meniskų pakitimai (1 t., el. b. l. 22), psichologo išraše nurodoma, kad galimi savarankiško funkcionavimo sunkumai, A. S. mąstymas lėtas, klampokas, mažai produktyvus (1 t., el. b. l. 23). 2019 m. balandžio mėn. A. S. stebimas vidutinis kognityvinių funkcijų sutrikimas (1 t., el. b. l. 186), 2019 m. gegužės mėn. galvos svaigimą, skausmą sieja su patirta trauma (2 t., el. b. l. 49).

14. 2017 m. kovo mėn. A. L. ieškovui A. S. ir ieškovei Z. S. pervedė po 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., el. b. l. 81, 82).

15. A. L. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse, jam nustatyta globa, globėja paskirta J. L. (1 t., el. b. l. 42–44, 85–90). Atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (1 t., el. b. l. 83, 84). Su žmona bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėtą žemės sklypą (kuriame esantys gyvenamasis namas, sandėliai, malkinė, tvartas, daržinė ir kiemo statiniai asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovo žmonai) 2018 m. rugpjūčio 14 d. padovanojo dukrai (2 t., el. b. l. 59–61, 62–65, nuotraukos 3 t., el. b. l. 2–7). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo žmonos vardu (2 t., el. b. l. 69). Atsakovas gauna 269,06 Eur senatvės pensiją ir 9,50 Eur transporto išlaidų kompensaciją (1 t., el. b. l. 172–175), taip pat 285,00 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (1 t., el. b. l. 176), banko sąskaitose santaupų neturi (1 t., el. b. l. 177, 178; 2 t., el. b. l. 81–101).

16. Atsakovė ADB “Gjensidige” ieškovei Z. S. atlygino 675,00 Eur išlaidas už reabilitaciją (1 t., el. b. l. 189), 221,68 Eur transporto išlaidas (1 t., el. b. l. 188).

17. Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu parodė, jog buvo Z. S. ir iki šiol yra A. S. šeimos gydytoja. Paklausta nurodė, jog Z. S. atrofavosi raumenys dėl nejudrumo, iki įvykio ji buvo judri moteris. Šlapimo ir išmatų nelaikymas, pasak gydytojas, buvo avarijos pasekmė, kadangi avarijos metu ji patyrė traumą, buvo dubens kaulų lūžis. Dėl A. S. nurodė, jog skausmas lipant laiptais gali būti ir dėl ligos – artrozės, bet jam nustatyta tik pirma ligos stadija, liga staiga neatsiranda, tam reikia laiko. A. S. kairės rankos paralyžius atsirado po avarijos, tai galėjo nutikti dėl avarijos metu patirtos smegenų traumos. Taip pat ieškovas iki avarijos nesiskundė ir klausos sutrikimais. Dėl patirtos galvos traumos gali pasireikšti ir galvos skausmai, svaigimas, koordinacijos sutrikimai.

18. Liudytoja G. Š. apklausta teismo posėdžio metu parodė, jog yra A. S. gydytoja. Paaiškino, kad A. S. liga – epilepsija – neturi įtakos jo koordinacijai, galvos svaigimui. Nurodė, jog po patirtos traumos padažnėjo paciento galvos skausmai, svaigimas, atsirado miego sutrikimai, padažnėjo epilepsijos priepuoliai. Bendra paciento būklė po patirtų traumų aiškiai pablogėjo.

19. Liudytojas G. G. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, jog yra Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Paklaustas patvirtino, kad jis braižė ginčo eismo įvykio schemą. Paaiškino, kad schemoje nėra pažymėta, kur gulėjo partrenkti asmenys, kadangi patruliui atvykus nukentėjusiųjų jau nebuvo, todėl pažymėtas tik automobilis ir kraujo dėmė maždaug 3,5 metro nuo automobilio.

20. Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. Šios doktrinos tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių. Dėl šios priežasties griežtajai deliktinei atsakomybei pirmenybė teikiama, kai dėl tam tikros veiklos patiriami nuostoliai negali būti pašalinti arba sumažinti laikantis reikiamo atsargumo. Viena iš griežtosios deliktinės atsakomybės formų, įtvirtintų CK, yra atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis).

21. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus minėtus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

22. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Tais atvejais, kai įstatymas nustato griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, ieškovas turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priežastinis ryšys atsakomybės be kaltės atveju nustatomas tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę.

23. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje normoje apibrėžiama tik turtinė žala, neturtinė žala reglamentuojama CK 6.250 straipsnyje, o žala asmens sveikatai ir gyvybei (žala asmeniui) – atitinkamai CK 6.283–6.291 straipsniuose. Žala gali būti padaroma turtui arba asmeniui. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala asmeniui atsiranda dėl nematerialių vertybių – gyvybės, sveikatos, teisės į vardą, atvaizdą, privatų gyvenimą – pažeidimo. Žala asmeniui gali būti ne tik turtinė, bet ir neturtinė. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui.

24. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).

25. Byloje kilo ginčas dėl prašomos priteisti 1 600,00 Eur turtinės žalos – išlaidų už advokato teisines paslaugas baudžiamojoje byloje. Ieškovė nurodė, jog šių išlaidų atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai buvo palikti nenagrinėti dėl bylos nagrinėjimo metu pasikeitusių faktinių aplinkybių, t. y. kaltinamojo patirto insulto. Ieškovė paaiškino, kad tai yra jos mamos patirta žala, kadangi ji tokią sumą sumokėjo baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų interesus atstovavusiam advokatui. Atsakovai šią sumą ginčija nurodydami, kad bylinėjimosi išlaidos baudžiamojoje byloje negali būti laikomos žala ir šis klausimas turėjo būti išspręstas baudžiamojoje byloje, o ne teikiant ieškinį civiline tvarka.

31. Ieškovai prašo priteisti neturtinę žalą solidariai iš atsakovo A. L. ir ADB „Gjensidige“, nurodydami, kad atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl draudikas yra solidariai atsakingas dėl kilusios žalos. Atsakovė su tokiais ieškovų argumentais nesutinka, nurodo, kad turtinę žalą nukentėjusiajai Z. S. yra atlyginusi, taip pat nukentėjusiesiems yra atlyginusi po 2 500,00 Eur neturtinės žalos, kas bendroje sumoje sudaro 5 000,00 Eur, o tai TPVCAPDĮ yra nustatyta kaip maksimali neturtinė žala, kuri gali būti atlyginama dėl vieno eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių asmenų.

32. Civilinės atsakomybės draudimo, kaip ir kitų draudimo rūšių, tikslas yra draudėjo siekis perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto (aktyvų) sumažėjimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ypatumas yra jo privalomumas. Draudėjai negali pasirinkti, ar sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį, ar ne. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Pažymėtina, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014).

35. Įvertinus nurodytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus darytina išvada, jog ieškovų reikalavimas priteisti neturtinę žalą solidariai iš atsakovų negali būti tenkinamas. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos (redakcijos, galiojusios eismo įvykio metu) įtvirtino Lietuvos Respublikoje draustų transporto priemonių atsakomybės apimtį: transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, jog į bylą yra pateiktas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (1 t., el. b. l. 59), tačiau nėra pateiktos bendrosios draudimo sutarties sąlygos, iš kurių būtų galima nustatyti, kokią neturtinės žalos draudimo išmokos ribą atsakovai nusistatė pasirašydami draudimo sutartį. Nesant galimybės nustatyti, ar draudimo sutartimi buvo nustatyta kitokia draudimo išmokos (neturtinės žalos) riba, darytina išvada, jog pareiga atlyginti žalą išmokant draudimo išmoką įstatyme nurodytoje apimtyje tenka atsakovei ADB „Gjensidige“, atsakovui A. L., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. L. – atlyginti žalą toje dalyje, kurios nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovė ADB „Gjensidige“ atlygino nukentėjusiems asmenims visą jų patirtą turtinę žalą, be kita ko, atlygino 5 000,00 Eur neturtinę žalą. Atsakovės pareiga atlyginti neturtinę žalą pasibaigė, kadangi buvo išmokėta maksimali draudimo išmoka, numatyta įstatyme, dėl patirtos neturtinės žalos. Likusi neturtinė žala, viršijanti nurodytą 5 000,00 Eur ribą, turi būti priteista iš atsakovo, sukėlusio eismo įvykį ir atsakingo už žalą, kilusią dėl jo neteisėtų veiksmų.

40. Neturtinė žala kompensuoja ne turtinius praradimus, bet pažeistus asmens interesus, kurie neturi ekonominės vertės. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

41. Iš esmės bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamas atsakovo A. L. neteisėtų veiksmų faktas, kuris yra konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 3 punktas), kuria teismas pripažino atsakovą padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje – 2016 m. rugsėjo 22 d. apie 08.43 val., Kaune, Varnių g. vairuodamas automobilį Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusius pėsčiuosius, neįsitikimo, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, važiavo, kliudė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį baigiančius pereiti tos krypties eismo pusės važiuojamąją dalį pėsčiuosius A. S. ir Z. S., padarydamas jiems sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., el. b. l. 6–10). Apkaltinamasis nuosprendis atsakovo atžvilgiu nebuvo priimtas, kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamąjį ištiko insultas, vėliau jis pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse.

42. Atsakovo A. L. atstovė taip pat ginčijo priežastinio ryšio sąlygą – teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovų nurodomi padariniai atsirado ne dėl lemtingo eismo įvykio, tačiau dėl ieškovų amžiaus, turimų ligų, netgi jų nepriežiūros (kalbant apie pragulų Z. S. atsiradimą). Su tokiais atstovo atstovės argumentais teismas nesutinka. Bylos rašytinė medžiaga, šalių paaiškinimai, Z. S. ir A. S. medicininės kortelės, liudytojų G. Š. ir J. G. parodymai vienareikšmiai patvirtina, jog dėl 2016 m. rugsėjo 22 d. įvykusios avarijos ir jos metu patirtų traumų, sužalojimų Z. S. ir A. S. sveikatos būklė pastebimai pablogėjo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Z. S., tiek A. S. buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, jų gydymas tęsėsi labai ilgai, iš esmės įvykio pasekmes ieškovas A. S. jaučia iki šiol, o Z. S. jautė iki pat mirties (duomenys neskelbtini). Dėl sutrikdytos sveikatos abu nukentėjusieji patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, dėl savarankiškumo praradimo jie jautė diskomfortą, gėdą, jie buvo, o A. S. ir iki šiol yra priklausomas nuo aplinkinių, jiems buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Dėl patirtų sunkių sužalojimų, dubens kaulų lūžių Z. S. negalėjo sėdėti, jai buvo paskirtas gulimas režimas, per pirmuosius du gydymo mėnesius kaulai nepradėjo gyti, todėl gulimoje padėtyje praleidus keturis mėnesius atrofavosi jos kojų raumenys, dėl ko ji praktiškai turėjo iš naujo išmokti vaikščioti, jai nuolat buvo reikalingi masažai, kineziterapeuto pagalba, dėl gulimos padėties ir turėtos kuprelės Z. S. labai greitai atsirado pragulos, dėl ko ji nuolat turėjo kentėti skausmus. Be kita ko, dėl dubens organų sužalojimų, dėl paskirto gulimo režimo Z. S. sutriko šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijos, dėl ko iki lemtingo eismo įvykio tokiomis problemomis nesiskundusi moteris turėjo patirti ne tik gėdą, bejėgiškumo jausmą, bet ir sukelti nepatogumų artimiesiems, kurie ją prižiūrėjo. Atitinkamai nukentėjusysis A. S., nors nuo vaikystės sirgo cerebriniu paralyžiumi, epilepsija, po atsakovo sukelto eismo įvykio ir patirtų sunkių sužalojimų pradėjo skųstis nuolat pasikartojančiais galvos skausmais, sutrikusia atmintimi, koordinacijos sutrikimais, kelio sąnario skausmais, be to, dėl patirto smegenų sukrėtimo ir kaukolės lūžio jam iki šiol galvoje kaupiasi skysčiai, dėl patirtos smegenų traumos, kaip nurodė liudytoja G. Š., jam pasireiškė kairiosios kūno pusės paralyžius. Visi nurodyti Z. S. ir A. S. išgyvenimai sąlygojo neturtinės žalos atsiradimą.

43. Atsakovo atstovė taip pat ginčija neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, akcentuoja, kad dalies žalos atlyginimo ieškovai negali reikalauti, kadangi galimai patys elgėsi neatsargiai, gal kirto gatvę ne per pėsčiųjų perėją. Tokie atsakovo atstovės argumentai teismo laikomi neįrodytais, kadangi tiek bylos rašytinė medžiaga patvirtina, tiek teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, jog eismo įvykio schema nubraižyta teisingai, kraujo dėmė yra „už perėjos“, kadangi partrenkti žmonės nuo automobilio kapoto, staigiai stabdant, numetami tolyn prieš automobilį, atsakovo kaltė konstatuota Kauno apylinkės teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje, be kita ko, pats atsakovas, dar būdamas veiksnus, pripažino savo kaltę, t. y. nurodė, jog partrenkė pėsčiuosius, nes jų nepastebėjo. Kad atsakovas pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio ir dėl ieškovams padarytos žalos patvirtina ir tai, kad jis ieškovams gera valia pervedė po 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. CK 6.282 straipsnio 1 dalis numato galimybę mažinti arba atmesti reikalavimą dėl žalos, atsiradusios sveikatos sužalojimo atveju, atlyginimo – tam reikšmės turi paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba padidėti. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad žala atsirado arba padidėjo dėl to, kad Z. S. ir A. S. elgėsi neatsargiai. Byloje nustatytos aplinkybės, o būtent, kad ieškovai kirto gatvę nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pirmąja ir antrąja eismo juostomis važiavę automobiliai sustojo juos praleisti, tą patvirtino ir atsakovas į įvykio vietą atvykusiam patruliui nurodydamas, kad jis važiavo trečia eismo juosta, ties perėja pirmoje ir antroje eismo juostoje stovėjo automobiliai, o atsakovas juos lenkdamas partrenkė jam iš dešinės ėjusius vyrą ir moterį (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 7), paneigia, kad žalos atsiradimą ar padidėjimą lėmė nukentėjusiųjų neatsargumas, jų kaltė dėl kilusios žalos byloje nenustatyta.

44. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

45. Nors Z. S. ir A. S. medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota apie jų patirtus dvasinius išgyvenimus, neabejotina, kad eismo įvykis ir sunkūs sveikatos sužalojimai turėjo įtakos jų emocinei būklei, be kita ko, sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę ir išgąstį dėl sveikatos ir galimų pasekmių ateityje, dėl savarankiškumo praradimo jie jautė gėdą, diskomfortą, neužtikrintumą, dėl patirtų sunkių traumų jiems buvo apribotos galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, be kita ko, laisvai judėti, ką iki eismo įvykio, akivaizdu, abu kartu nukentėjusieji darė. Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu apklausta parodė, jog iki eismo įvykio nukentėjusieji buvo judrūs, Z. S. neturėjo šlapinimosi, tuštinimosi, judėjimo problemų, A. S., nors serga cerebriniu paralyžiumi ir epilepsija, iki eismo įvykio nesiskundė sutrikusia koordinacija, nuolatiniais galvos skausmais, svaigimu, neturėjo problemų su klausa, kas, dėl patirtos galvos traumos, pasireiškė po eismo įvykio ir pasireiškia dar ir dabar, po įvykio praėjus trims metams. Atsižvelgiant į eismo įvykio metu pažeistas neturtines vertybes – asmens sveikata (viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių), pasekmes (eismo įvykio metu patirti sužalojimai buvo ilgalaikiai, stacionarus gydymas truko savaitę, vėliau Z. S. buvo paskirtas gulimas režimas, kuris tęsėsi ilgiau nei 4 mėnesius, dėl ko jai atrofavosi raumenys, sutriko vidaus organų funkcijos, atsirado skausmingos pragulos, ambulatorinis gydymas tęsėsi ilgai, patirtų sužalojimų padarinius Z. S. jautė iki pat mirties, jai buvo sunku vaikščioti, jai buvo paskirta reabilitacija; A. S. sutriko atmintis, jis negali tinkamai savimi pasirūpinti dėl sutrikusios koordinacijos, Z. S. ir A. S. sužalojimai – sunkūs sveikatos sutrikdymai, sukėlę didelius nepatogumus kasdieninėje veikloje), asmens sukėlusio eismo įvykį kaltę (netyčinis elgesys), jo turtinę padėtį (yra senatvės pensininkas, teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, pagerinti savo finansinės padėties dirbdamas ateityje negalės, turto neturi, nes jam priklausantį turtą – žemės sklypą Širvintų r. su jame esančiais statiniais – 2018 m. su žmona padovanojo dukrai), padarytos turtinės žalos dydį (1 258,36 Eur), teismų praktiką (neturtinės žalos dydžio sunkaus sveikatos sužalojimo atvejais, kai pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, iš eismo įvykį sukėlusio asmens, sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laikoma nuo 5 792,00 Eur iki 35 000,00 Eur suma), pripažintina, kad 9 000,00 Eur suma neturtinei žalai, kurią patyrė Z. S., ir 6 000,00 Eur suma neturtinei žalai, kurią patyrė A. S., atlyginti yra reali ir pakankama, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą ir formuojamą teismų praktiką tokios kategorijos byloje (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-966/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-346-699/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m/. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-374/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Nustatant tokį neturtinės žalos dydį atsižvelgta ir į tai, kad eismo įvykio metu Z. ir A. S. jau buvo senatvės pensininkai, dėl savo garbingo amžiaus, tikėtina, turėjo su amžiumi susijusių sveikatos sutrikimų, A. S. nuo vaikystės sirgo cerebriniu paralyžiumi, turėjo epilepsiją. Nustatant priteistinos žalos dydį teismas vertino ir tai, kad senyvo amžiaus žmonėms patirtos traumos turėjo pasekmes, kurios praeina žymiai sunkiau nei jaunam žmogui, t. y. Z. S. sunkiai gijo sulūžę kaulai, greitai atrofavosi raumenys, greitai atsirado pragulos dėl asmeninių fizinių savybių – turėtos kuprelės.

56. Byloje esanti pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad už advokato padėjėjos G. A. paslaugas valstybė patyrė 135,20 Eur išlaidas. Ieškovui A. S. teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, o ieškovei Z. S. buvo teikiama 50 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (1 t., el. b. l. 155–156, 157, 158–159; 3 t., el. b. l. 8–9). Be kita ko, valstybė taip pat patyrė išlaidas už vertėjo paslaugas (į 2019 m. gegužės 7 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo atvykęs rusų kalbos vertėjas, už tai išrašyta sąskaita 14,50 Eur sumai, apmokėta iš teismo depozitinės sąskaitos, 2 t., el. b. l. 45), 27,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (popierinės b. l. 2). Atsakovas pateikė įrodymus jog turėjo 500,00 Eur išlaidas už advokato padėjėjos teisines paslaugas (2 t., el. b. l. 154).