- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-775-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01012-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- K. P.
- Atsakovas
- Š. J., ERGO Insurance SE
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. ir atsakovo Š. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, Š. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Š. J. 3000,00 Eur neturtinės žalos ir 605,00 Eur turtinę žalą išlaidoms advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2195,63 Eur draudimo išmoką, priteisti iš atsakovų 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad 2015 m. sausio 17 d., apie 21 val. 20 min., ieškovui važiuojant automobiliu Toyota Carina, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Toyota), Švitrigailos gatve Vilniuje į jo automobilį atsitrenkė atsakovo Š. J. vairuojamas automobilis Saab 9-3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis Saab 9-3), kuris suko į kairę ir nepraleido ieškovo vairuojamo automobilio. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai bei tvora, buvo sužaloti du automobilio Toyota keleiviai.
3. Nurodė, kad automobilio Toyota sulenktos priekinės kairės durys ir sudaužytas jų stiklas, sulenktas kairys priekinis sparnas, sudaužytas kairysis veidrodis, iššovusios priekinės saugos pagalvės, sulenktas kapotas, sulaužytas priekinis bamperis, sudaužyti visi priekiniai žibintai, sudaužytas priekinis stiklas, sulenktas priekinis dešinys lonžeronas, sulenktas priekinis dešinys sparnas, sulenktos abejos dešinės durys, išbėgę skysčiai, sulaužytos priekinės grotelės, sugadinta priekinė važiuoklė. Automobilio remonto darbus draudimo bendrovė įvertino 1044,00 Eur, tačiau minėtos sumos iki šios dienos nėra sumokėjusi, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pripažino, kad ieškovas dėl kelių eismo įvykio nekaltas.
4. Pažymėjo, kad draudimo bendrovė, be tiesioginės žalos, susijusios su automobilio remontu, turėtų atlyginti ir tas išlaidas, kurios patvirtina ieškovo nekaltumą, t. y. 847,00 Eur ir 290,40 Eur už specialistų išvadas ir 14,23 Eur už kopijavimo paslaugas renkant dokumentus.
5. Dėl minėto autoįvykio iškeltos baudžiamosios bylos ieškovas patyrė ir kitas išlaidas, jeigu jų neatlygins draudimo bendrovė, jos turėtų būti priteistos iš atsakovo Š. J., kuris yra kaltas dėl autoįvykio.
6. Dėl atsakovo Š. J. pažeidimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo metu ieškovas patyrė nuostolius bei dvasinius išgyvenimus dėl baudžiamojo persekiojimo, todėl atsakovas privalo ieškovui atlyginti žalą, susijusią su ikiteisminiu tyrimu, t. y. advokato pagalbai apmokėti ir neturtinę žalą, nes draudimo bendrovė atsisakė šias išlaidas padengti. Kadangi dėl atsakovo Š. J. veiksmų ikiteisminis tyrimas vyko 2,5 metus, ieškovas patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus dėl jam mestų kaltinimų. Nurodytoje baudžiamojoje byloje ieškovas buvo taip pat kaltinamasis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nėra numatyta kaltinamiesiems teisė vieni kitų atžvilgiu proceso metu reikšti ieškinius, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Š. J. 605,00 Eur turtinę žalą už išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti.
Šalies argumentai
7. Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas Š. J. su ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialą, buvo sudaręs įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta automobilio Saab 9-3 valdytojo civilinė atsakomybė.
8. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ), kurio 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-706-497/2017, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. saplio 2 d. nuosprendį dalyje, kurioje Š. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį A. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams ir 4 mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta, taip pat kuria Š. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 11 MGL (414,26 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šioje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje be kita ko, pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas Š. J. atžvilgiu pagal jam pareikštą įtarimą prokuroro 2015 m. spalio 5 d. nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, kad Š. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Šis prokuroro nutarimas nėra panaikintas.
10. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl minėto eismo įvykio buvo paskirtas specialisto tyrimas ir gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 24 d. specialisto išvada Nr. 11-910 (15), kurioje nurodoma, kad automobilio Toyota vairuotojo K. P. veiksmai – Švitrigailos gatve link sankryžos su Panerių gatve važiuodamas 83 km/h greičiu, kur leistinas maksimalus greitis yra 50 km/h, iškilus grėsmei eismo saugumui – automobiliui Saab 9-3, vairuojamam Š. J. pradėjus sankryžoje kairį posūkį – savalaikiai nelėtino važiavimo greičio, kad išvengti susidūrimo, kada vairuotojas K. P. tokią galimybę turėjo, o vairuotojui K. P. važiuojant ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir nestabdant ir nekeičiant judėjimo krypties, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti.
Atsiliepimas
11. Atsakovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, nesutiko su ieškovo prašomomis priteisti išlaidomis, jo paties iniciatyva patirtomis nagrinėjant baudžiamąją bylą, iškeltą dėl 2015 m. sausio 17 d. įvykusio eismo įvykio. Šios ieškovo išlaidos nebuvo būtinos, neišvengiamos, jos yra patirtos nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Šalies argumentai
12. Atsakovas Š. J. su pareikštu ieškiniu nesutiko bei prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo reikalavimų tenkinimui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
13. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat kai priimamas išteisinamasis nuosprendis, asmeniui, kuris buvo įtariamas ar kaltinamas baudžiamajame procese, atlygina valstybė, todėl atsakovas net nėra tinkamas atsakovas.
14. Nurodė, kad ieškovo motyvai yra nepagrįsti faktiniu požiūriu, t. y. ieškovas nebandė įvykdyti savo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 12, 17, 178 straipsniai). Ieškovo teiginiai, neva jis patyrė nuostolius bei dvasinius išgyvenimus dėl baudžiamojo persekiojimo, patirdavo stresą, neigiamus išgyvenimus dėl jam mestų kaltinimų, neva dėl jo veiksmų nukentėjo ir keleiviai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
15. Remiantis BPK 50 straipsnio nuostatomis, advokato samdymas baudžiamajame procese nėra privalomas, nes valstybė bet kuriuo atveju užtikrina įtariamojo/kaltinamojo gynybą nustatydama privalomą gynėjo paskyrimą bei teisę pasirinkti ir pasikviesti gynėją savo nuožiūra. Ieškovo pasinaudojimas tokia jam įstatyme numatyta teise yra visiškai savanoriškas, todėl neturi jokio priežastinio ryšio su kitų įtariamųjų/kaltinamųjų veiksmais baudžiamajame procese.
16. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 24 d. specialisto išvadą Nr. 11-910 (15) ieškovo veiksmai eismo įvykio metu buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti, todėl netenka prasmės ieškovo motyvai dėl neturtinės žalos, pasireiškusios jo neigiamais išgyvenimais dėl kitų asmenų sužalojimo (ar kaltinimų juos sužalojant), nes šią žalą jei jis ir patyrė, tai nebent dėl savo paties veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo K. P. ieškinį atsakovui Š. J. atmetė, ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, atstovaujamam ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, 626,40 Eur draudimo išmokos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (626,40 Eur), pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,00 Eur žyminio mokesčio, 78,40 Eur advokato išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ERGO Insurance SE, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, 145,20 Eur (60 procentų) UAB „Impulsana“ naudai. Priteisė iš ieškovo 96,80 Eur UAB „Impulsana“ naudai, atsakovui Š. J. 700,00 Eur advokato išlaidų ir 7,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje dėl ieškinyje nurodyto eismo įvykio ieškovas K. P. buvo išteisintas nesant jo veiksmuose BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, o dėl Š. J. 2017 m. spalio 2 d. apkaltinamasis nuosprendis panaikintas dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ir kito procesinio sprendimo nėra. Byloje nėra duomenų ir dėl šalių (K. P. bei Š. J.) nubaudimo administracine tvarka, t. y. procesiniai sprendimai nepriimti.
19. Teismas nenustatė, kad ieškovo K. P. sveikata buvo sutrikdyta atsakovo Š. J. nusikalstamais veiksmais. Kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto.
20. Teismas nurodė, kad atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas exfacto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Byloje nėra įrodymų, kad buvo pakenkta ieškovo sveikatai, jis pas gydytojus bendrai nesikreipė ir, bylos duomenimis, jam sveikata sutrukdyta nebuvo, nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo patirtus išgyvenimus, stresą ir kitokius padarinius jo sveikatai.
21. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, taip pat neįrodė aplinkybių, kad dėl Š. J. veiksmų nebaigė mokslų, nesusituokė.
22. Nustatė, kad baudžiamojoje byloje Nr.1-1328-1058/2017 ieškovas K. P. savo nuožiūra pakvietė gynėją advokatą A. N. jį ginti ir atstovauti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, patyrė 605,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas įtariamuoju, o vėliau kaltinamuoju, savo nuožiūra pakvietęs advokatą A. N., turi apmokėti šio advokato išlaidas iš savo lėšų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) VIII skyrius Proceso išlaidos ir jų atlyginimas nenumato galimybės priteisti įtariamojo, kaltinamojo turėtų advokato išlaidų ikiteisminio tyrimo bei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme metu. CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos/baudžiamosios bylos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015).
24. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad negalima naujoje civilinėje byloje reikšti ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, nes šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).
25. Teismo vertinimu, ieškovas, prašydamas šias išlaidas atlyginti kaip žalą, neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės pagrindų, o būtent priežastinio ryšio dėl eismo įvykio ir ieškovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje ieškovui, būnant įtariamuoju, o vėliau kaltinamuoju, nebuvo priteistas turėtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimas, negali būti pagrindas šias išlaidas priteisti civilinio proceso tvarka, be to, šios išlaidos nebuvo būtinos, nes valstybė garantavo ieškovui nemokamą advokatą. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismas ieškinį atsakovui Š. J. atmetė.
26. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą dėl draudimo išmokos priteisimo, pažymėjo, kad CK 6. 987 straipsnis, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis, 97 straipsnis, 98 straipsnis, 105 straipsnis įpareigoja draudiką išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Teismų praktikoje laikoma, kad tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).
27. Dėl šių išlaidų atlyginimo turėjo būti sprendžiama nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas ir šios išlaidos negali būti vertinamos kaip žala pagal CK 6.249 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).
28. Teismas nustatė, kad atsakovas Š. J. 2015 m. sausio 17 d. apie 21.20 val. Vilniuje, vairuojamu automobiliu Saab 9-3, reguliuojamoje Švitrigailos – Panerių gatvių sankryžoje sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157 punkto reikalavimus, tai yra, neįsitikinęs, kad sankryžoje bus saugu atlikti kairįjį posūkį, jis degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą su Panerių gatve ir sukdamas į kairę į Panerių gatvę nedavė kelio Švitrigailos gatvės priešingos krypties eismo puse degant žaliam šviesoforo signalui per sankryžą tiesiai važiavusiam ieškovo vairuojamam automobiliui Toyota, kuris, pažeisdamas KET 127 punkto ir 129 punkto reikalavimus, viršijo nustatytą maksimalų leidžiamą 50 km/h greitį, dėl kurio neteko techninės galimybės laiku sustabdyti vairuojamą automobilį prieš kliūtį, dėl ko buvo apgadinti paminėtos dvi transporto priemonės.
29. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčų dėl faktinių bylos aplinkybių bei dėl to, kad abu vairuotojai nepaisė KET reikalavimų. Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, nustatė automobilio Toyota žalos dydį – 1044,00 Eur, ginčo dėl šios sumos nėra, su tokiu žalos dydžiu sutiko ir ieškovas.
30. Teismas nesutiko su atsakovo Š. J. argumentais, kad dėl šio eismo įvykio kaltas ieškovas. Nustatė, kad ne tik ieškovas pažeidė KET 127, 19 punktų reikalavimus, viršijo nustatytą greitį, tačiau ir atsakovas Š. J. pažeidė KET 157 punktą, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešingos krypties eismo puse degant žaliam šviesoforo signalui per sankryžą tiesiai važiavusiam ieškovo automobiliui, ko pasėkoje sankryžoje abi transporto priemonės susidūrė ir buvo apgadintos.
31. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1328-1058/2017 K. P. yra išteisintas, šis išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo. Nuosprendyje konstatuota, kad nors ieškovo veiksmai ir neatitiko Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pats savaime greičio viršijimas nebūtų sukėlęs kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs atsakovas Š. J.. Nors ekspertizių išvadose K. P. važiavimo greitis buvo nustatytas skirtingas, tačiau visi sutarė, kad Š. J. įvažiavimo į K. P. važiuojamąją eismo juostą metu (t. y. realios grėsmės iškilimo metu) atstumas tarp automobilių buvo mažesnis, nei K. P. automobilio stabdymo kelias tiek važiuojant nustatytu, tiek maksimaliu leistinu – 50 km/h greičiu. Vadinasi, ieškovas net ir laikydamasis KET reikalavimų bei važiuodamas 50 km/h greičiu, nebūtų turėjęs jokios galimybės išvengti eismo įvykio bei jo padarinių.
32. Teismas nustatė, kad nors buvo naktis, tačiau ieškovas važiavo su įjungtais žibintais, sankryža buvo apšviesta, matomumas vidutinis, todėl atsakovas Š. J. turėjo visas galimybes pamatyti artėjantį ieškovo vairuojamą automobilį, jį praleisti ir išvengti transporto priemonių susidūrimo. Atsižvelgdamas į tai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas Š. J. ir jo draudikas atsakovas ERGO Insurance SE yra atsakingi už žalingų pasekmių kėlimą ieškovui.
33. Teismas pripažino pagrįstu atsakovo Š. J. argumentą, kad ieškovo padarytas KET pažeidimas – greičio viršijimas – laikytinas dideliu neatsargumu, kuris padėjo žalai atsirasti ir padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), todėl vertino, kad šioje civilinėje byloje taikytina mišri civilinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kai neįmanoma atskirti, kokia žala ieškovo transporto priemonei būtų padaryta jam važiuojant 50 km/h ir 62 km/h, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, 72 km/h ar 83 km/h, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina 60 procentų nuo 1044,00 Eur žalos, t. y. 626,40 Eur.
34. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo ERGO Insurance, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, UAB „Impulsana“ 847,00 Eur bei 290,40 Eur išlaidų specialisto išvadoms apmokėti, 14,23 Eur išlaidų kopijavimo paslaugoms, teismas atmetė analogiškais pagrindais, kaip ir dėl 709,00 Eur advokato išlaidų priteisimo iš atsakovo Š. J., nes patirtos baudžiamojoje byloje ir šioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, ir turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šių išlaidų priteisimo, o ne civilinėje byloje.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
35. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies, papildomai priteisti is atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 1569,23 Eur draudimo išmoką. Pakeitus sprendimą, pakeisti bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme. Nurodė šiuos esminius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
35.1. pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, netinkamai nustatė ieškovo kaltę dėl atsiradusios žalos, todėl priėmė nevisiškai pagrįstą sprendimą;
35.2. pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl ieškovo patirtų išlaidų – 847,00 Eur bei 290,40 Eur ekspertų išlaidų, 14,23 Eur kopijavimo paslaugų išlaidų, konstatuodamas, kad jos nebuvo būtinos ir neišvengiamos, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatas, taip pat netinkamai išaiškino ir taikė CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Draudimo bendrovė, be tiesioginės žalos, susijusios su automobilio remontu, turėtų atlyginti ir tas išlaidas, kurios patvirtina ieškovo nekaltumą, t. y. specialistų išvadas, kopijavimo paslaugas renkant dokumentus;
35.3. pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad teismo posėdžio metu apklaustas specialistas (ekspertas) aiškiai nurodė, kad iš esmės žala transporto priemonėms, kurios buvo apgadintos, būtų tokia pat, nes net ir važiuodamas leistinu greičiu ieškovas neturėjo techninių galimybių išvengti susidūrimo, nes atstumas iki kliūties buvo per mažas. Todėl formalus greičio viršijimas apie 10 km per valandą negali būti vertinamas kaip 40 procentų kaltės.
Šalies argumentai
36. Atsakovas Š. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje dėl atsakovo Š. J. pripažinimo atsakingu už žalingų pasekmių kėlimą ieškovui, priteisti jam iš ieškovo visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nurodė šiuos esminius argumentus:
36.1. pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų atsakovo atžvilgiu, tokiu būdu pažeidė rungimosi principą;
36.2. pirmosios instancijos teismas, nusprendęs iš naujo vertinti eismo įvykio mechanizmą ir jo kaltininką, tai padarė netinkamai, neįvertindamas visų reikšmingų įrodymų ir aplinkybių, todėl nepagrįstai pripažino atsakovą atsakingu už žalingų pasekmių kėlimą ieškovui;
36.3. teismas nagrinėjo aplinkybes dėl atsakovo atsakomybės už žalingų pasekmių kėlimą ieškovui, pripažįstant atsakovą kaltu dėl eismo įvykio, išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1328-1058/2017. LR CPK 265 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Ieškovas ieškinyje nereikalavo iš naujo įvertinti baudžiamojoje byloje išnagrinėto eismo įvykio mechanizmo ir jo kaltininko, už jį žyminio mokesčio nesumokėjo, o bylos nagrinėjimo ribų peržengimui nebuvo viešo intereso, tačiau pirmosios instancijos teismas tai padarė savo iniciatyva, tokiu būdu peržengdamas ieškinio reikalavimus ir pasisakydamas klausimais, dėl kurių atsakovui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasisakyti;
36.4. teismas, vertindamas baudžiamosios bylos duomenis, neatsižvelgė į Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 24 d. specialisto išvadą Nr. 11-910 (15), kurioje nurodoma, jog ieškovo veiksmai eismo įvykio metu buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti;
36.5. teismas neatsižvelgė į esminę aplinkybę, šalinančią bet kokią atsakovo atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo ir jo padarinių, t. y. būtent ieškovo padarytas neleistinas kelių eismo taisyklių pažeidimas (viršijo leistiną greitį) lėmė atsakovo kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Atsiliepimas
37. Atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:
37.1. atsižvelgiant į kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus teisės taikymo išaiškinimus, civilinę bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo teisę spręsti ir pagrįstai sprendė dėl eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų deliktinės civilinės atsakomybės, bei pagrįstai sprendime konstatavo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes, šioje civilinėje byloje taikytina mišri civilinė atsakomybė;
Žemesnės instancijos teismas
37.2. pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo didelis neatsargumas (pasireiškęs maksimalaus leistino greičio viršijimu), yra pagrindas mažinti jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo;
37.3. pirmosios instancijos teismas, konstatavęs dalinę ieškovo kaltę dėl eismo įvykio pasekmių, pagrįstai sumažino ieškovui priteistiną žalą, nes eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 6 punkte yra įtvirtinta, jog eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas, be kita ko, atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio;
Šalies argumentai
37.4. ieškovo prašytos priteisti išlaidos (847,00 Eur ir 290,40 Eur specialisto paslaugoms, 14,23 Eur kopijavimo paslaugoms) buvo patirtos ne nagrinėjant šią civilinę bylą, bet anksčiau vykusiame baudžiamajame procese, todėl atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas ir kasacinio teismo praktiką proceso išlaidų atlyginimo klausimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, nėra atsakingas ieškovui dėl išlaidų, kurios, ieškovo manymu, buvo reikalingos procesiniam sprendimui dėl jo išteisinimo baudžiamojoje byloje, atlyginimo;
37.5. ieškovo patirtos išlaidos baudžiamajame procese neatitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotų išlaidų pripažinimo nuostoliais pagal CK 6. 249 straipsnį principų, jų priverstinumo, būtinumo, protingumo reikalavimų.
38. Atsakovas Š. J. su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
38.1. ieškovo samprotavimai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, surinktiems įrodymams, taip pat teisiniam reglamentavimui;
38.2. ieškovas visiškai nepagrįstai sumenkina savo padarytą KET pažeidimą. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kurios patvirtina ieškovo padaryto KET pažeidimo itin didelį pavojingumą, patvirtinantį būtent jo kaltę dėl eismo įvykio arba itin didelį neatsargumą, t. y. buvo žiemos metas, naktis, slidus kelias, lietus, taigi – ypatingai sudėtingos eismo sąlygos;
38.3. ieškovo prielaida, jog jis greitį viršijo tik apie 10 km per valandą yra klaidinga, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11-910 (15) nurodoma, kad automobiliu ieškovas važiavo 83 km per valandą greičiu, o 2016 m. gruodžio 7 d. ekspertizės akte Nr. 11-1307 (16) nurodoma, kad ieškovo vairuoto automobilio greitis susidūrimo metu buvo 72 km per valandą;
38.4. ieškovas nepasirinko saugaus greičio, todėl pasielgė itin neatsargiai, kas, manytina, ir lėmė eismo įvykio kilimą ir žmonių sužalojimą bei turto sugadinimą, taigi toks pažeidimas negali būti laikomas „formaliu“, priešingai, tai – esminis pažeidimas, paveikęs eismo įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
40. Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 17 d. įvyko eismo vykis, kurio metu atsakovas Š. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, reguliuojamoje Švitrigailos – Panerių gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas K. P. valdydamas transporto priemonę viršijo gyvenvietėse nustatytą maksimalų leidžiamą 50 km/h greitį, dėl to laiku nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kliūtį. Taigi ieškovo K. P. ir atsakovo Š. J. vairuojami automobiliai susidūrė, dėl 2015 m. sausio 17 d. įvykusio eismo įvykio ieškovas ir atsakovas buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimus. Ieškovas K. P. buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsakovas Š. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK straipsnio 3 dalyje, perduodant jį A. J. atsakomybei pagal laidavimą.
41. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies, papildomai priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE filialo 1569,23 Eur draudimo išmoką. Apeliantas ginčija sprendimo dalį, kurioje nustatyta ieškovo kaltė dėl atsiradusios žalos.
Dėl ieškovo kaltės
42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovo didelis neatsargumas (dėl viršyto maksimalaus leistino greičio) padėjo žalai padidėti ir dėl to sumažino ieškovui priteistiną žalos atlyginimą 40 procentų. Apeliantas nesutinka su tokia išvada, įrodinėdamas, kad teismo posėdžio metu apklaustas specialistas nurodė, kad iš esmės žala transporto priemonėms, kurios buvo apgadintos, būtų tokia pat, nes net ir važiuodamas leistinu greičiu ieškovas neturėjo techninių galimybių išvengti susidūrimo, kadangi atstumas iki kliūties buvo per mažas. Todėl formalus greičio viršijimas apie 10 km per valandą negali būti vertinamas kaip 40 procentų kaltės.
43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl žalos fakto ir dydžio nėra pagrįstas matematiniais skaičiavimais, kaip įprasta tokios kategorijos bylose, todėl negali paneigti pirmosios instancijos išvados teisingumo dėl kaltės. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes.
44. Ieškovo įrodinėjama aplinkybė dėl specialisto paaiškinimų galėtų turėti tiesioginio įrodymo reikšmę, jei paaiškinimai būtų pateikti fizikos formulėmis pagrįstais skaičiavimais, parodant plane modeliuojamą situaciją dėl šio eismo įvykio, t. y. pateikiant schemą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas mažino žalos dydį, įvertindamas ieškovo padarytos veikos pavojingumą. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad jei apeliantas (ieškovas) būtų važiavęs leistinu greičiu, transporto priemonės sugadinimai būtų mažesni.
45. Kaip teisingai nurodė atsakovas ERGO Insurance SE filialas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartyje yra pažymėta ir tai, jog: „civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais — ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją — kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 15 punktas).
46. Ekspertizių išvadose K. P. važiavimo greitis buvo nustatytas skirtingas, tačiau jų išvados leidžia daryti išvadą, kad Š. J. įvažiavimo į K. P. važiuojamąją eismo juostą metu atstumas tarp automobilių buvo mažesnis, nei K. P. automobilio stabdymo kelias tiek važiuojant nustatytu, tiek maksimaliu leistinu – 50 km/h greičiu. Vadinasi, eismo įvykio fakto nekeičia ieškovo valdomo automobilio greitis, jis reikšmingas sugadinimų laipsniui nustatyti. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 7 d. ekspertizės akte Nr. 11-1307 (16) 8 p. (teismo ekspertas V. L.) buvo nustatyta, kad techniniu požiūriu tikėtina, jog nagrinėjamo eismo įvykio kilimą paveikė automobilio „Saab 9-3“ vairuotojo Š. J. veiksmai. UAB „Impulsana“ 2017 m. kovo 22 d. eksperto išvadoje Nr. MV 2017-25 konstatuota, kad negalima pagrįsti eismo įvykio mechanizmo, nustatyto surašant Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadą Nr. 11-1307 (16), nes nėra nustatytos automobilių „Toyota“ ir „Saab“ judėjimo prieš susidūrimą eigos bei šių automobilių vairuotojų veiksmų priežastinio ryšio su buvusio eismo įvykio kilimo vertinimo.
47. UAB „Impulsana“ 2016 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje MV 2016-08, kurią atliko teismo ekspertas V. M., nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas, nustatytas surašant kitą Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. liepos 24 d. Specialisto išvadą Nr. 11-910 (15) (specialistas V. Š.), negali būti laikomas pagrįstu, nes neįvertinti tam tikri įvykio duomenys. Teismo ekspertas V. M. apklaustas 2018 m. birželio 1 d. teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino, kad Š. J. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo ginčo eismo įvykio bei padarinių kilimo sąlyga.
48. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl ieškovo kaltės yra teisinga, būtina įvertinti eismo įvykio aplinkybes galinčius paveikti faktorius. Eismo įvykis atsitiko naktį, ieškovas K. P. važiavo su įjungtais žibintais, sankryža buvo apšviesta, matomumas vidutinis, oro sąlygos: stebėta rūkana, su pertraukomis krito dulksna (2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos pažyma Nr. (8.42-10)-B8-837). Taigi eismo sąlygų aplinkybės negali turėti poveikio įvykiui, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai spendė dėl ieškovo kaltės, teisingai nurodydamas, jog neįmanoma atskirti, kokia žala ieškovo transporto priemonei būtų padaryta jam važiuojant 50 km/h ir 62 km/h, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, ar 72 km/h, ar 83 km/h. pagal skirtingas ekspertizių išvadas.
49. Byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimus taikomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintos „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės“.
50. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 6 punkte yra įtvirtinta, jog eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas, be kita ko, atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio. Taisyklėse nėra aiškiai apibrėžtų vertinimo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs dalinę ieškovo kaltę dėl eismo įvykio pasekmių, sumažino ieškovui priteistiną žalą, spręsdamas dėl atsakovo kaltės 60 proc. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiu aplinkybių vertinimu.
51. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktų specialisto ir eksperto išvadų matyti, kad ieškovas prieš eismo įvykį važiavo 83 km/h greičiu, o po pradėto stabdymo jo vairuoto automobilio greitis susidūrimo momentu buvo 72 km/h. Taigi prieš eismo įvykį ieškovas viršijo maksimalų leistiną greitį (kuris tame kelio ruože yra 50 km/h) 66 procentais (50 km/h + 66% = 83 km/h), o susidūrimo momentu 44 procentais (50 km/h + 44% = 72 km/h). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiais duomenimis, o sprendė motyvus grįsti ieškovui palankesnėmis eismo įvykio vertinimo aplinkybėmis, tai yra ieškovo advokato užsakymu specialisto išvadą pateikusio UAB „Impulsana“ specialisto V. M. išvada, kurioje nurodytas greičio viršijimas buvo kiek mažesnis. Vadinasi, pagal visų ekspertų padarytas išvadas galima spręsti dėl ieškovo kaltės (CK 6.270 straipsnis).
52. Apeliantui nepateikus argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo atliktą išsamių aplinkybių vertinimą dėl ieškovo kaltės, teisėjų kolegija atmeta šioje dalyje ieškovo skundą, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl įrodymų rinkimo išlaidų baudžiamosios bylos procese
53. Apeliantas įrodinėja, kad draudimo bendrovė, be tiesioginės žalos, susijusios su automobilio remontu, turėtų atlyginti ir tas išlaidas, kurios patvirtina jo nekaltumą, t. y. specialistų išvadas ir kitas išlaidas. Apeliantas nurodė, kad specialisto išvados MV 2016-08 (2016¬03-15) parengimas jam kainavo 847,00 euro pagal pridėtą PVM sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį. Eksperto išvada MV 2017-25 (2016-03-22) – 290,40 eurų, taip pat kopijavimo paslaugos renkant dokumentus 14,23 eurų.
54. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal to paties straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3-361-686/2017 yra nurodyta, kad išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK normos, nustatančios bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo tvarką, inter alia (be kita ko), I dalies VIII skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinio teisės pažeidimo teisenos santykiams įstatymo analogijos pagrindu negali būti taikomos dėl iš esmės skirtingos reglamentuojamų teisinių santykių prigimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-637- 469/2015). Tai reiškia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas.
56. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodoma, kad įrodymų rinkimo ir kopijavimo išlaidos yra patirtos baudžiamojoje byloje įrodinėjant jo nekaltumą. Civiline tvarka nagrinėtoje byloje buvo konstatuota ieškovo kaltė. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas nėra atsakingas ieškovui dėl išlaidų, reikalingų teismui priimti procesinį sprendimą dėl ieškovo išteisinimo, atlyginimo pagal BPK VIII skyriaus teisės normas. Teisėjų kolegija, esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamos bylos atveju, sprendžia, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos, patirtos baudžiamajame procese, negalėjo būti priteistos iš draudiko, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką proceso išlaidų atlyginimo klausimu, todėl ir šioje dalyje ieškovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo Š. J. apeliacinio skundo, įvertinant jo veikos teisėtumą
57. Atsakovas (apeliantas) Šarūnas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6093-545/2018 dalyje dėl atsakovo Š. J. pripažinimo atsakingu už žalingų pasekmių kėlimą K. P..
58. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Neteisėtų (kaip ir teisėtų) veiksmų pripažinimas yra civilinės atsakomybės (sutartinės ir deliktinės), kaip vieno iš pažeistos teisės gynimo būdų, sudėties elementas. Vien jo konstatavimas, nenurodant kitų elementų ir neprašant sutartinės ar deliktinės civilinės atsakomybės, nepašalina teisės pažeidimo. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir kasatorės reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialinį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialinio teisinio rezultato nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008)
59. Taip, kaip suformuluotas atsakovo skundas, jis negali būti savarankišku apeliacijos objektu, tačiau gali būti įvertintas teismo motyvacijos teisingumas pagal CPK 320 straipsnio taisykles. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo Š. J. 3000,00 Eur neturtinės žalos ir 605,00 Eur turtinę žalą išlaidoms advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, privalėjo įvertinti atsakovo veikos teisėtumą.
60. Pagal CPK 14 straipsnį teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. CPK 265 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.
61. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą atsakovui (apeliantui) Š. J.. Apeliantas neginčija teismo padarytos išvados dėl teisės pažeidimo sudėties nebuvimo, bet tik vieną iš sudėties elementų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad naudojimasis baudžiamosios bylos duomenimis reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengiamą. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovo Š. J. apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
63. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). ERGO Insurance SE Lietuvos filialas prašė priteisti 496,10 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą atsakovui, ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas, kadangi jų dydis atitinka rekomenduojamą, išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 185 straispnio1 dalis).
64. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo K. P. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Š. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (kodas 302912288) naudai 496,10 Eur išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.