Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto Š. J. ir jo gynėjo advokato Romualdo Briliaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo Š. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį A. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams ir 4 mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Š. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 11 MGL (414,26 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jai iš „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo 400 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

K. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Š. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: jis 2015 m. sausio 17 d. apie 21.20 val. Vilniuje vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje Švitrigailos – Panerių gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, tai yra, neįsitikinęs, kad sankryžoje bus saugu atlikti kairįjį posūkį, jis vairuojamu automobiliu Švitrigailos gatve nuo Kauno gatvės pusės degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą su Panerių gatve ir sukdamas į kairę, į Panerių gatvę, nedavė kelio Švitrigailos gatvės priešingos krypties eismo puse degant žaliam šviesoforo signalui per sankryžą tiesiai važiavusiam automobiliui „Toyota Carina“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam K. P., kuris, pažeisdamas KET 127 ir 129 punktų reikalavimus, viršydamas gyvenvietėse nustatytą maksimalų leidžiamą 50 km/h greitį, dėl kurio neteko techninės galimybės laiku sustabdyti vairuojamą automobilį prieš kliūtį, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms automobilio „Toyota Carina“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei D. K. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o šio automobilio keleiviui M. C. (M. C.) nežymiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo sugadinti K. P. priklausantis automobilis „Toyota Carina“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos priklausantys metaliniai kelio atitvarai. Š. J. perduotas A. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams ir 4 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Apeliaciniu skundu Š. J. ir jo gynėjas Romualdas Brilius prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą Š. J. atžvilgiu nutraukti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad Š. J. nuosprendžiu pripažintas kaltu, pažeidžiant draudimą asmenį persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem). Š. J. atžvilgiu 2015 m. balandžio 24 d. buvo pareikštas įtarimas, o 2015 m. spalio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pagal šį įtarimą nutrauktas, tačiau galiojant šiam 2015 m. spalio 5 d. nutarimui, dėl tų pačių faktų, susijusių su tuo pačiu eismo įvykiu, dėl tos pačios BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo Š. J. 2017 m. sausio 26 d. pakartotinai pareikštas identiškas įtarimas, o 2017 m. kovo 17 d. surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Pagal pareikštą kaltinimą teismo nuosprendžiu Š. J. buvo pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Taigi nuosprendis buvo priimtas, nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, nes ikiteisminis tyrimas Š. J. atžvilgiu jau buvo nutrauktas, prokuroro 2015 m. spalio 5 d. nutarimas dėl nutraukimo nebuvo panaikintas ir yra galiojantis, todėl pakartotinis baudžiamasis procesas prieš Š. J. dėl faktų, susijusių su nagrinėjamu eismo įvykiu, įvyko ignoruojant byloje esančią faktinę aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas) - nesilaikant draudimo antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem).

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu Š. J. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Š. J. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Apeliacinis skundas grindžiamas baudžiamojo proceso teisės normų pažeidimu, o būtent tuo, kad Š. J. nuosprendžiu pripažintas kaltu, pažeidžiant draudimą asmenį persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem). Apeliantas non bis in idem principo pažeidimą grindžia tuo, kad jis buvo teismo pripažintas kaltu padaręs BK 283 straipsnio 3 dalyje nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl šios veikos padarymo prokuroro 2015-10-05 nutarimu buvo nutrauktas ir neatnaujintas. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-01-17 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04086-15 dėl saugaus eismo automobilių keliais taisyklių pažeidimo, kurio metu kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata (BK 281 str. 1 d.), nes 2015-01-17 apie 21.20 val. Vilniuje reguliuojamoje Švitrigailos – Panerių gatvių sankryžoje, vairuotojas Š. J., vairuodamas automobilį „Saab 9-3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – „Saab 9-3“), sukdamas į kairę, susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Toyota Carina“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „Toyota Carina“), kurį vairavo K. P., eismo įvykio metu nukentėjo automobilyje „Toyota Carina“ buvę keleiviai ir vairuotojas (1 t., b. l. 2-3).

2015-04-24 Š. J. pareikštas įtarimas dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, o būtent dėl to, kad jis 2015-01-17 apie 21.20 val. Vilniuje vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Saab 9-3“ reguliuojamoje Švitrigailos – Panerių gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę, pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, tai yra, neįsitikinęs, kad sankryžoje bus saugu atlikti kairįjį posūkį, jis vairuojamu automobiliu Švitrigailos gatve nuo Kauno gatvės pusės, degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą su Panerių gatve ir, sukdamas į kairę į Panerių gatvę, nedavė kelio Švitrigailos gatvės priešingos krypties eismo puse, degant žaliam, šviesoforo signalui per sankryžą tiesiai važiavusiam automobiliui „Toyota Carina“, vairuojamam K. P., kuris, pažeisdamas KET 127 ir 129 punktų reikalavimus, viršydamas gyvenvietėse nustatytą maksimalų leidžiamą 50 km/h greitį, dėl kurio neteko techninės galimybės laiku sustabdyti vairuojamą automobilį prieš kliūtį, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms automobilio „Toyota Carina“, keleivei D. K. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o šio automobilio keleiviui M. C. nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadinti K. P. priklausantis automobilis „Toyota Carina“ ir Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos priklausantys metaliniai kelio atitvarai (1t., b. l. 149).

2015-10-05 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-4086-15 Š. J. atžvilgiu nutrauktas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymių (1 t., b. l. 159-161). 2015-11-25 aukštesniojo prokuroro nutarimu atsisakyta patenkinti įtariamojo K. P. gynėjo skundą dėl 2015-10-05 prokuroro nutarimo panaikinimo ir prašymą atlikti papildomus tyrimo veiksmus. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Š. J. atžvilgiu paliktas nepakeistas (2 t., b. l. 40-44).

2016-05-24 tyrėjo nutarimu Š. J. pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 115).

2017-01-16 prokuroro nutarimu panaikintas tyrėjo 2016-05-24 nutarimas, kuriuo Š. J. pripažintas nukentėjusiuoju (3 t., b. l. 2-4).

2017-01-26 Š. J. pareikštas įtarimas dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, o būtent dėl to, kad jis 2015-01-17 apie 21.20 val. Vilniuje vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Saab 9-3“ reguliuojamoje Švitrigailos – Panerių gatvių sankryžoje, sukdamas į kairę, pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, tai yra, neįsitikinęs, kad sankryžoje bus saugu atlikti kairįjį posūkį, jis vairuojamu automobiliu Švitrigailos gatve nuo Kauno gatvės pusės, degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą su Panerių gatve ir, sukdamas į kairę į Panerių gatvę, nedavė kelio Švitrigailos gatvės priešingos krypties eismo puse, degant žaliam, šviesoforo signalui per sankryžą tiesiai važiavusiam automobiliui „Toyota Carina“, vairuojamam K. P., kuris, pažeisdamas KET 127, 128 ir 129 punktų reikalavimus, viršydamas gyvenvietėse nustatytą maksimalų leidžiamą 50 km/h greitį, važiavo 72 km/h, dėl kurio neteko techninės galimybės laiku sustabdyti vairuojamą automobilį prieš kliūtį, dėl ko, susidūrus transporto priemonėms automobilio „Toyota Carina“ keleivei D. K. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o šio automobilio keleiviui M. C. nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadinti K. P. priklausantis automobilis „Toyota Carina“ ir Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos priklausantys metaliniai kelio atitvarai (3 t., b. l. 9).

2017-02-03 K. P. pareikštas įtarimas dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (3 t., b. l. 23).

2017-02-17 Š. J. pranešta apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-04086-15 pabaigimą (3 t., b. l. 39).

2017-03-17 prokuroro surašytas kaltinamasis aktas, kuriuo Š. J. ir K. P. kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 3 dalyje, pagal pareikštus įtarimus (Š. J. pareikštu 2017-01-26, K. P. pareikštu 2017-02-03) (3 t., 47-52).

2017-10-28 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas, be kita ko, Š. J. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė, o K. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (4 t., 2-16).

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt.). Sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį).

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka – tokiais atvejais prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 str. 1 d.). Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (BPK 217 str. 5 d.). Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2010, 2K-248-697/2017). Nagrinėjamoje byloje nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarkos nebuvo laikomasi.

Skundžiamo nuosprendžio nustatomoje dalyje nusikalstamos veikos, už kurios padarymą Š. J. pripažintas kaltu, aprašymas yra iš esmės tapatus veikos aprašymui, nurodytam 2015-04-24 pranešime apie įtarimą. Ikiteisminis tyrimas Š. J. atžvilgiu pagal jam 2015-04-24 pareikštą įtarimą prokuroro 2015-10-05 nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, kad Š. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Šis prokuroro 2015-10-05 nutarimas byloje nebuvo panaikintas BPK 217 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nepaisant to, toliau vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl to paties įvykio ir tos pačios veikos, Š. J. buvo dar kartą pareikštas identiškas įtarimas dėl tos pačios BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Vėliau ikiteisminis tyrimas baigtas, surašytas kaltinimasis aktas, byla perduota į teismą ir galiausiai Š. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatavus, kad jis padarė veiką, kuria buvo kaltinamas. Šios aplinkybės, remiantis pirmiau minėta kasacinio teismo praktika, kolegijai sudaro pagrindą konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, nes nesilaikant BPK 217 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarkos, jis buvo tęsiamas Š. J. atžvilgiu dėl tos pačios veikos, dėl kurios ikiteisminis tyrimas prieš tai buvo nutrauktas. Š. J. nukentėjusiojo statuso panaikinimas 2017-01-16 prokuroro nutarimu (3 t., b. l. 2-4) šiuo atveju nesudaro kolegijai pagrindo konstatuoti, kad BPK 217 straipsnyje nustatytos nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarkos buvo laikomasi. Prokuroras, norėdamas teikti naują įtarimą Š. J., remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalėjo vadovautis BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka ir priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo atlikta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šiuos ikiteisminio tyrimo metu padarytus BPK pažeidimus, esant prieštaringiems procesiniams sprendimams, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė non bis in idem principą, todėl Š. J. atžvilgiu priėmė neteisėtą nuosprendį. Taigi apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti ir sudaro pagrindą iš dalies panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį (BPK 327 str. 1 d. 1 p.).

BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai pradėtas baudžiamasis procesas yra nutraukiamas. Pagal BPK 109 straipsnį teismas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Tad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260/2006). Atsižvelgiant į tai, D. K. civilinis ieškinys pareikštas Š. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Tai neužkerta kelio D. K. savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 str. 1 d. 8 p., 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p., nutaria:

Š. J. ir jo gynėjo Romualdo Briliaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nuosprendį dalyje, kurioje Š. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, perduodant jį A. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams ir 4 mėnesiams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta, taip pat kuria Š. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 11 MGL (414,26 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių sumokėjimo terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Š. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

D. K. ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.