Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. C. ir jos atstovo advokato Alberto Trumpulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – 9 MGL (450 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (300 Eur) bauda, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios L. C. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista iš V. P. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta.

Nukentėjusiosios R. C. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir priteista iš V. P. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta.

Priteista R. C. iš V. P. 1000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Mersedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį perėjoje ėjusios pėsčiosios L. C., ją parbloškė, dėl ko L. C. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

5. Nukentėjusiosios R. C. ir jos atstovo advokato Alberto Trumpulio apeliacinis skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms L. C. ir R. C., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiosioms priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiosioms, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kitas reikšmingas aplinkybes ir, kolegijos vertinimu, priteisė iš nuteistojo tinkamą neturtinės žalos atlyginimą.

8. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017).

9. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu sunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusioji L. C. patyrė fizinį skausmą, neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jai buvo padaryta neturtinė žala. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, neabejotina ir dėl to, kad dėl dukters sveikatos sutrikdymų ir R. C. patiria didžiulį stresą, jaučia nerimą dėl dukters sveikatos būklės ateityje ir galimybių ja pasirūpinti.

10. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (,,restitutio in integrum“) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

11. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018). Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai L. C. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl nuteistojo V. P. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymo padarymu, t. y. pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui buvo nuteistojo neteisėta veika, todėl nuteistojo pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.

12. Nukentėjusioji R. C. šioje byloje yra pateikusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jos naudai 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiosios L. C. atstovė R. C. byloje yra taip pat pareiškusi ieškinį dukros interesais, prašydama L. C. priteisti 100 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir priteisė 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo R. C. ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo L. C.. Reikalaujamą neturtinės žalos dydį teismas sumažino ir, įvertinęs nukentėjusiosios L. C. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pobūdį, sukeltas pasekmes, gydymosi trukmę, liekamuosius reiškinius, nukentėjusiosios R. C. teisiamajame posėdyje išsakytus argumentus bei kitus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, sprendė, kad nukentėjusiosios L. C. patirta neturtinė žala įvertintina 8 000 eurų, nukentėjusiosios R. C. patirta neturtinė žala įvertintina 2 000 eurų.

13. Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu nukentėjusiosioms L. C. ir R. C., prašoma padidinti priteistą neturtinę žalą: iš nuteistojo V. P. nukentėjusiosios L. C. naudai priteisti 100 000 eurų, o nukentėjusiosios R. C. naudai – 5 000 eurų. Skunde nurodoma, kad po eismo įvykio nukentėjusioji L. C. liko neįgali visam gyvenimui, o R. C., pati būdama silpnos sveikatos, turėdama specialiųjų poreikių, privalo ja rūpintis, lankytis globos namuose, turėti papildomų išlaidų, tačiau teismas patirtą neturtinę žalą pinigine išraiška įvertino nepagrįstai ir nepateisinamai mažomis sumomis, pirmiausia vertino su V. P. ir jo nusikaltimu susijusias aplinkybes, kurios yra svarbios skiriant bausmę, bet ne nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu subjektyviu nukentėjusiosios atstovo skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio vertinimu.

14. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. P., vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido perėjoje ėjusios pėsčiosios) ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo partrenkta nukentėjusioji L. C., jai padarant sunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai L. C. konstatuota muštinė galvos žaizda, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu ir smegenų sumušimas (t. 1 b. l. 52). Šis sužalojimas neabejotinai sukėlė itin rimtas ir neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, o sužalojimų pobūdis lemia tai, kad visiškas pasveikimas nėra galimas. Tačiau nagrinėjamu atveju, nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti įvertinti ne tik įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai į teisingą žalos atlyginimą už patirtą sužalojimą, bet privalo būti atsižvelgiama ir į kitas itin reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju: jo kaltės formą, turtinę padėtį, kad būtų priteisiamas protingas, teisingas, proporcingas žalos dydis. Taigi įvertintina ir tai, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nenustatyta, kad eismo įvykio metu nuteistasis būtų viršijęs greitį, vairavęs transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ar eismo įvykis būtų kilęs atlikus pavojingus manevrus, sukėlusius avarinę situaciją ar kitaip šiurkščiai pažeidus Kelių eismo taisykles.

15. Pritartina skundo argumentams, kad nuteistojo turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nustatant neturtinės žalos dydį negali būti lemiamas kriterijus, kad svarbiausias kriterijus yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas priteistinos neturtinės žalos dydį iš esmės siejo su nuteistojo turtine padėtimi ir su juo susijusiomis aplinkybėmis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad aplinkybės dėl nuteistojo V. P. turtinės padėties nebuvo laikomos esminėmis, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, jos buvo vertinamos ir kitų reikšmingų aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis gauna tik netekto darbingumo pensiją, kurią sudaro 381,37 eurai. Byloje taip pat yra pateikti nuteistojo V. P. medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad nuteistasis serga ir yra gydomas dėl išeminės širdies ligos, persirgto miokardo infarkto, širdies kraujagyslių susiaurėjimų, priešinės liaukos piktybinio naviko. Be to, apygardos teismas papildomai pažymi, kad nepagrįstai didelis, neproporcingas neturtinės žalos priteisimas nuteistajam gali turėti pernelyg didelių neigiamų pasekmių, prilygti papildomam nubaudimui, jei jo turtinė padėtis yra sunki ir objektyviai vertinant, be galimybės pasikeisti. Šiuo atveju nuteistasis V. P. yra pensinio amžiaus, gaunantis tik pensiją, nėra darbingo amžiaus, sergantis sunkiomis ligomis, todėl laikytina, kad jo perspektyva gauti daugiau pajamų yra mažai tikėtina.

16. Be to, akcentuotina ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir nukentėjusiosios veiksmus eismo įvykio metu. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas suprantamas, kaip kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė ar sąlygojo žalos atsiradimą. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinamas drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016). Liudytojų teigimu, nukentėjusioji L. C. į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją žengė sparčiu žingsniu, perėją kirto neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, ir tai vertinama kaip didelis jos neatsargumas, o tai taip pat turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio kilimui turėjo įtakos ir pačios nukentėjusiosios veiksmai, todėl šiuo atveju būtų neteisinga visą atsakomybę perkelti tik nuteistajam ir iš jo priteisti maksimalų žalos atlyginimą. Pagrindžiant šią išvadą pabrėžtina, kad protingumo, rūpestingumo, atidumo standartas yra taikomas, remiantis Kelių eismo taisyklėmis ir CK normomis, ir pėstiesiems, kurie į pėsčiųjų perėjas turi žengti įsitikinę, kad tai daryti yra saugu. Taigi, esant ir pačios nukentėjusiosios L. C. kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio, sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Tuo remiantis, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgęs į tai, kad nors ir eismo įvykį sukėlė nuteistasis V. P., tačiau jo kilimui turėjo įtakos ir neatsargus, neapdairus nukentėjusiosios elgesys.

17. Svarbu įvertinti ir tai, kad remiantis šiuo metu formuojama praktika, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, kilus eismo įvykiui priteisiama nuo 5 792 eurų iki 35 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo V. P. nukentėjusiosios L. C. naudai skundžiamu nuosprendžiu yra priteista 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Be to, AB ,,L. D.“ nukentėjusiajai L. C. išmokėjo maksimalią 5 000 eurų sumą, todėl nukentėjusiosios patirta neturtinė žala skundžiamu nuosprendžiu įvertinta viso 8 000 eurų, kas atitinka teismų praktiką. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai L. C., taip pat atsižvelgė į aplinkybes, jog iškart po kilusio eismo įvykio nuteistasis nevengė atsakomybės, pilnai pripažino kaltę, rūpinosi nukentėjusiąja, nukentėjusiosios motinai perdavė 500 eurų. Tuo remiantis, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai vertino kriterijus, bylos aplinkybes, spręsdamas neturtinės žalos klausimą ar įvertino ne visas aplinkybes, susijusias su nukentėjusiąja ir jai padarytais sužalojimais. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įvertino eismo įvykio metu sukeltus nukentėjusiajai L. C. sveikatos padarinius, perspektyvas pasveikti ir nors nebuvo priteista visa prašoma neturtinės žalos suma, tačiau priteista suma laikytina adekvačia, įvertinus sveikatos sutrikdymo mąstą, sukeltus padarinius bei pačios nukentėjusiosios prisidėjimą prie eismo įvykio kilimo.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-225-895/2016). Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiajai R. C. priteisė 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į jos nurodytus dvasinius išgyvenimus, sunkumus dėl dukrai L. C. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. 2 000 eurų neturtinė žala laikytina proporcinga, pagrįsta, kadangi įvertintina, jog nors ir ji neabejotinai patiria dvasinius išgyvenimus, rūpestį dėl dukros ateities, atsiradusius sunkumus, kadangi dukra nebegali jai padėti, tačiau sužalojimai padaryti ne pačiai R. C., o jos dukrai.

19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde įvardinti dvasiniai išgyvenimai, patirtos emocijos, liekamieji reiškiniai, apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalies normą. Vis dėlto, visos skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, aptartos, į jas atsižvelgta ir argumentuotai pasisakyta, pagrindžiant priteistinos neturtinės žalos sumas (neatsargia kaltės forma kilęs eismo įvykis, kuriam įtakos turėjo ir nukentėjusiosios elgesys, sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, liekamieji reiškiniai, nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, jo turimos pajamos, sveikatos būklė ir kitos reikšmingos aplinkybės). Apylinkės teismas neturtinę žalą taip pat grindė remdamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teismų praktika ir CK nuostatomis. Tuo remiantis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir priteistos sumos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosioms L. C. ir R. C. yra teisingos, proporcingos jų patirtiems išgyvenimams, skausmui ir kitiems neigiamiems padariniams, atitinka teismų formuojamą praktiką, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo paliekamas galioti.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

20. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti atstovavimo išlaidas. Prie apeliacinio skundo yra pateiktas 2019 m. birželio 21 d. pinigų priėmimo kvitas – 500 eurų (t. 2 b. l. 52). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014). Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla V. P. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios ir jos atstovo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiosios R. C. ir jos atstovo advokato Alberto Trumpulio apeliacinis skundas yra atmetamas, nėra pagrindo priteisti iš nuteistojo V. P. atstovavimo išlaidas pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios R. C. ir jos atstovo advokato Alberto Trumpulio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.