- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-469-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01106-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Alona Romanovienė, Bronius Valius
- Ieškovas
- Z. T.
- Atsakovas
- L. J., O. Š., A., J. F., VĮ Registro centro
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), J. F., VĮ Registrų centro
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-469-730/2014
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-01106-2013-5)
2014 m. balandžio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi ieškovės Z. T. ir atsakovės L. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. T. patikslintą ieškinį atsakovams: L. J., O. Š. ir A. (A.) Š., trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) R. K. dėl buto 2005-12-08 pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir pakeitimo bei atsakovės L. J. patikslintą priešieškinį ieškovei Z. T., trečiasis asmuo J. F. dėl iškeldinimo, 42250 Lt nuostolių negautų pajamų pavidalu, 651 Lt už sunaudotą elektros energiją, procesinių palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir pagal ieškovės Z. T. ieškinį atsakovėms: L. J. ir J. F., trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas dėl buto 2012-06-14 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovės J. F. priešieškinį ieškovei Z. T., atsakovė L. J., VĮ Registro centro Klaipėdos filialas dėl 7700 Lt nuostolių (nuomos mokesčio) negautų pavidalu už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2013-05-14, 700 Lt mėnesinio nuomos mokesčio periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-14 iki ieškovės iškeldinimo iš buto, žalos už nesumokėtas komunalines paslaugas, procesinių palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama buto su rūsiu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) pirkimo sutartį, sudarytą 2005-12-08 ir patvirtintą (duomenys nesklebtini), registro Nr.35-17002, dalį dėl pirkėjos L. J. pripažinti negaliojančia ir šio buto pirkėjos teises pripažinti ieškovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė L. J. yra ieškovės dukra. Jų santykiai buvo geri, gyveno viename name, .(duomenys neskelbtini). Tuo metu ieškovė buvo pardavusi savo butą, .(duomenys neskelbtini), už kurį buvo gavusi 150 000 Lt. Po kito buto pirkimo ieškovei buvo likę 90 000 Lt ir už šiuos pinigus ieškovė ieškojo kito buto. Laikinai tuos pinigus pasidėjo seife, atsakovės namuose, adresu .(duomenys neskelbtini), nes savo seifo neturėjo. Su dukra tarėsi, kad pirks butą, per agentūrą susirado parduodamą butą. To buto savininkams sumokėjo rankpinigius. Ieškovės lėšomis buvo pakeisti santechnikos įrengimai, langai, vidaus apdaila, įrengtos žaliuzės, už šiuos darbus ieškovė sumokėjo virš 30 000 Lt. Ieškovė yra įsitikinusi, kad dukra ją apgavo. Ieškovės pinigai, palikti dukters seife, dukters šeimos buvo naudojami verslui ir buto pirkimui atsakovės vardu, todėl 2005-12-08 sutarties dalis dėl pirkėjo akivaizdžiai prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. Kaltoji šalis privalo grąžinti visa, ką yra gavusi pagal tą sandorį, todėl yra pagrindas sutarties dalį dėl pirkėjos pripažinti negaliojančia ir pirkėjos teises pripažinti ieškovei. Be to, siekdama bet kokia kaina užkirsti kelią ieškovei susigrąžinti butą, atsakovė L. J. pažeisdama teismo 2009-01-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 2012-06-14 pirkimo pardavimo sutartimi perleido butą atsakovei J. F..
Taip pat ieškovė Z. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (kitoje civilinėje byloje) atsakovėms L. J. ir J. F., trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, prašydama pripažinti 2012-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto, adresu .(duomenys neskelbtini), sudarytą tarp L. J. ir J. F. negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento); priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 metais ieškovė kreipėsi ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl buto, esančio .(duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir sutarties pakeitimo. 2009-01-21 nutartimi minėtoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir viešame registre padarytas įrašas dėl L. J. nuosavybės teisės į butą, adresu .(duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Minėto bylos nagrinėjimo metu atsakovei L. J. buvo iškelta dar ir baudžiamoji byla, viešame registre buvo padarytas dar vienas (antras) įrašas dėl L. J. nuosavybės teisės į butą, adresu .(duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo. Įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr.1-318-89/2012, kuriuo L. J. buvo išteisinta, L. J. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu skubos tvarka panaikinti įrašą dėl nuosavybės teisės į butą perleidimo draudimo pagal minėtą baudžiamąją bylą. Panaikinus draudimą, atsakovė 2012-06-14 pasirašė buto pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove J. F.. L. J. negalėjo iš anksto žinoti apie tai, kad bus panaikinti du įrašai dėl nuosavybės teisės į butą, adresu .(duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo ir per vieną dieną susirasti pirkėją, sudaryti ir pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį, pirkėjai net nematant buto, nes bute gyvena tik viena ieškovė.
Patikslintu priešieškiniu atsakovė L. J. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iškeldinti ieškovę iš neteisėtai užimto buto; priteisti iš ieškovės atsakovei 42 250 Lt negautų pajamų; 651 Lt už sunaudotą elektros energiją; 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Apie tai, kad butas nuosavybes teise priklauso atsakovei, ieškovė žinojo nuo buto įsigijimo, tačiau iki 2008 metų jokių pretenzijų nereiškė. Iškilus nesutarimams, pareikalavo, kad butas būtų perrašytas ieškovės vardu. Ieškovės pareiškimo pagrindu 2007-01-05 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad ginčo butas buvo nupirktas atsakovės L. J. nesąžiningai, tai yra, slapta užvaldžius ir panaudojus ieškovės pinigines lėšas – 90 000 Lt, tačiau buvo nustatyta, kad atsakovė L. J. laikoma teisėta ginčo buto, įsigyto nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, savininke. Dėl ieškovės kaltės negalėjo nuomoti buto, todėl negavo 42 250 Lt pajamų.
Priešieškiniu J. F. prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovės jos naudai 7700 Lt negautų pajamų už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2013-05-14; po 700 Lt mėnesinio nuomos mokesčio periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-14 iki jos iškeldinimo iš buto dienos; žalą už nesumokėtas komunalines paslaugas; 5 procentų metines palūkanas nuo 7700 Lt sumos nuo priešieškinio padavimo iki pilno skolos apmokėjimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. J. F. ir L. J. buvo iš matymo pažįstamos iki buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. J. F. yra parduotuvės.(duomenys neskelbtini), adresu.(duomenys neskelbtini), direktorė. A. L. J. dažnai kaip klientė lankydavosi šioje parduotuvėje ir jai prasitarus, kad turi butą, .(duomenys neskelbtini), ir norėtų jį parduoti, J. F. pasisiūlė jį nupirkti, kadangi seniai ieškojo buto, kuris būtų netoli jos darbo vietos. J. F. ir L. J. susitarė ir pasirašė ginčijamą 2012-06-14 buto pirkimo – pardavimo sutartį ir papildomą susitarimą, kuriame L. J. įsipareigojo užtikrinti, kad Z. T. bus iškeldinta iš neteisėtai užimamų patalpų. Buto nuosavybės teisė Registrų centre buvo įregistruota naujos savininkės J. F. vardu, todėl teigti, kad šis sandoris yra apsimestinis nėra jokio teisinio pagrindo. J. F. ir L. J. sutartį pasirašė asmeniškai, be tarpininkų ar trečiųjų asmenų, aiški sutarties šalių valia – iš vienos pusės parduoti butą, iš kitos – įsigyti butą asmeninės nuosavybės teise – yra tikrovėje įgyvendinta. Butas buvo parduotas už rinkos kainą, nes L. J. tuo metu buvo labai reikalingos lėšos sodybos statybai užbaigti ir įsirengti.. Praėjus beveik metams nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo, vykstant eilei civilinių procesų, ieškovė iki šiol neteisėtai užima minėtą butą, nepagrįstai juo naudojasi, piktybiškai atsisako išsikelti iš užimamų patalpų, be to, neapmoka dalies teikiamų komunalinių paslaugų, neteisėtai naudojasi L. J. bute likusiais baldais. Visą laikotarpį nuo buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovė J. F. patiria materialinę žalą, nes butą pirko komerciniais tikslais. J. F. kreipėsi į dvi nekilnojamojo turto agentūras, kur, įvertinus buto nuomos rinkų kainos analizę, paties buto būklę, galimas nuomos sąlygas, buvo patvirtinti rekomenduojami buto nuomos kainų dydžiai, t. .y vidutiniškai po 700 Lt per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-05 sprendimu ieškovės Z. T. reikalavimus atmetė. A. L. J. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Sprendimui įsiteisėjus, iškeldino ieškovę Z. T. iš neteisėtai užimto buto .(duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto. Priteisė iš ieškovės Z. T. 651 Lt už sunaudotą elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 651 Lt sumos nuo 2012-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (šioje dalyje) ir 6214,03 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei L. J.. A. J. F. priešieškinį atmetė. Atmetė atsakovės L. J. prašymą dėl ieškovės Z. T. nubaudimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, t.y. padarytą įrašą viešame registre dėl L. J. nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), adresu .(duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Sprendimui įsiteisėjus, sumažino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-17 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra, ieškovei Z. T. gyv. .(duomenys neskelbtini), priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant, piniginių lėšų, arešto mastą iki 6865,03 Lt sumos. Sprendimui įsiteisėjus, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, t.y. padarytą įrašą viešame registre, t.y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filiale, dėl buto, unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), adresu .(duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas prejudiciniu faktu laikyti tik tai, kad L. J. yra išteisinta dėl kaltinimo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės Z. T. turtą – 92 000 Lt ir svetimą Z. T. didelės vertės turtinę teisę, tai yra, teisę į butą, esantį .(duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pardavė butą, adresu .(duomenys neskelbtini), už 153 000 Lt, o atsakovė L. J., pirko butą, adresu .(duomenys neskelbtini), už 160 000 Lt. Teismo nuomone, ieškovė ieškovė neturėjo finansinės galimybės įsigyti butą, adresu .(duomenys neskelbtini), o atsakovė L. J. turėjo finansinę galimybę įsigyti butą, adresu .(duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad buto, adresu .(duomenys neskelbtini) įsigijimui atsakovė L. J. panaudojo ieškovės pinigus. Teismas konstatavo, kad ieškovė iš viso turėjo 22 226,81 Lt išlaidų, susijusių su buto remontu (įskaitant baldus), kitoje dalyje jos argumentai dėl turėtų remonto išlaidų yra nepagrįsti, tačiau aplinkybė, kad ieškovė prisidėjo prie buto remonto, nesant įstatyminio pagrindo, nesuteikia teismui pagrindo perkelti ieškovei prašomas pirkėjo teises ar sutartį pripažinti prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei. Juolab, kad ieškovė šias investicijas darė žinodama, jog butas nekilnojamojo turto registre registruotas atsakovės L. J. vardu. Aplinkybė, kad ieškovė apsigyveno bute, komunalinių paslaugų apmokėjimas, nesant įstatyminio pagrindo, taip pat nesuteikia teismui pagrindo perkelti ieškovei prašomas pirkėjo teises ar sutartį pripažinti prieštaraujančia viešai tvarkai ir gerai moralei. Ieškovė nebuvo 2005-12-08 pirkimo – pardavimo sandorio šalimi, šio sandorio nesudarė, todėl negali CK 1.91 straipsnio pagrindu prašyti perkelti jai pirkėjo teisių. Juolab, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pagrindas prejudiciniu faktu laikyti tai, kad atsakovė L. J. yra išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą ieškovės didelės vertės turtinę teisę, tai yra, teisę į butą, esantį .(duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimą pripažinti 2012-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį dėl buto, adresu .(duomenys neskelbtini), sudarytą tarp L. J. ir J. F. negaliojančia ab initio atmetė ir nurodė, kad šis ieškovės reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo dėl 2005-12-08 sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl atmetus minėtą ieškovės reikalavimą nėra pagrindo tenkinti ir šio ieškovės reikalavimo dėl 2012-06-14 sutarties pripažinimo negaliojančia. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovė L. J. su bendrininkais suklastojo dokumentus. Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad įvyko klaida, tai yra, VĮ Registrų centro darbuotoja nepatikrino visų areštų, jų buvo du, ir nepagrįstai panaikino areštą. Teismas konstatavo, kad ieškovė savavališkai užima gyvenamąją patalpą, tai yra, įsikėlė į ją be nuomos sutarties, todėl yra įstatyminis pagrindas ieškovę iškeldinti teismo tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, juolab, kad tarp atsakovių L. J. ir J. F. 2013-06-14 buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo atsakovė L. J. (buto pardavėja) įsipareigojo prieš J. F. (buto pirkėją) iškeldinti ieškovę. Teismas sprendė, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti 651 Lt sumą už sunaudotą elektros energiją. Reikalavimą dėl nuostolių, kaip negautų pajamų, priteisimo atmetė, nes nėra pagrindo teigti, kad ieškovė piktybiškai (nesant jokios priežasties) neišsikelai iš buto. A. J. F. reikalavimą dėl 7700 Lt nuostolių (nuomos mokesčio) negautų pajamų pavidalu už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2013-05-14, po 700 Lt mėnesinio nuomos mokesčio periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-14 iki ieškovės iškeldinimo iš buto dienos, atmetė. Vidutiniškai rūpestingas, atidus ir rūpestingas asmuo, pirkdamas butą dėl kurio vyksta teisminiai procesai, turi suvokti, kad teises į tokį butą galės realizuoti tik pasibaigus visiems teisminiams procesams (įsiteisėjus priimtiems procesiniams sprendimams) dėl to buto, juolab, kad ir butas atsakovei J. F. buvo parduotas pigiau (padarius nuolaidą). Nors atsakovė J. F. nurodė, kad ieškovė neapmoka dalies teikiamų komunalinių paslaugų, tačiau duomenų patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės Z. T. atstovas advokatas E. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimo dalis, kuriomis ieškovės Z. T. ieškiniai atmesti, o atsakovės L. J. patikslintas priešieškinis tenkintas iš dalies, tai yra, kuriomis teismas nusprendė sprendimui įsiteisėjus iškeldinti ieškovę Z. T. iš neteisėtai užimto buto, nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto, priteista iš ieškovės Z. T. 651 Lt už sunaudotą elektros energiją, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 651 Lt sumos nuo 2012-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6214,03 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. J., panaikintos teismo nutartimi taikytos laikinosioss apsaugos priemones, sumažintas teismo 2009-04-17 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių arešto mastas iki 6865,03 Lt sumos ir panaikintos teismo 2013-02-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – padarytas įrašas viešame registre dėl atsakovės L. J. nuosavybės teisės į butą perleidimo draudimo, ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės Z. T. ieškinį ir pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 2012-06-14, patvirtintą Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarės; buto su rūsiu, esančio .(duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos 2005-12-08, patvirtintos Klaipėdos 5-ojo notarų biuro notarės, dalį dėl pirkėjos L. J. ir šio buto pirkėjos teises pripažinti ieškovei; atsakovės L. J. patikslintą priešieškinį dalyse, kuriose buvo nuspręsta sprendimui įsiteisėjus iškeldinti ieškovę iš neteisėtai užimto buto adresu .(duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto, priteisti iš ieškovės 651 Lt už sunaudotą elektros energiją, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 651 Lt sumos nuo 2012-10-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 6214,03 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovei L. J., atmesti; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijai nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nurodytą apeliacinio skundo dalyje „Dėl teismo sprendimo priėmimo neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų“, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
Teismas nepilnai ir netinkamai įvertino prejudicinius faktus. Iš kitų prejudicinių faktų, kurių teismas nevertino, matyti, kad atsakovė L. J. elgėsi nesąžiningai, turėdama prievolę atsiskaityti su ieškove, ją apgavo ir už ieškovės pinigus nusipirko savo vardu butą. Teismas neteisingai aiškinęs ir vertinęs akivaizdžius prejudicinius faktus savo iniciatyva, nenustatė akivaizdžių bylos aplinkybių.Vertinant įrodymus ir nustatant byloje reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės ir atsakovės L. J. finansinių galimybių įsigyti ginčo butą, atsiskaitymo už butą, buvo pažeistos CPK 182 straipsnio 3 dalies, 185 straipsnio, 197 straipsnio 1 ir 2 dalies, 263 straipsnio 1 dalies ir CPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl šios aplinkybės nustatytos neteisingai.Teismas neatliko 2005-12-08 sudaryto ginčo buto perleidimo sandorio vertinimo CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindu, o atlikęs vertinimą, turėjo šį sandorį dalyje dėl pirkėjo pripažinti negaliojančiu bei buvo pagrindas pripažinti negaliojančiu 2012-06-14 buto pirkimo – pardavimo sandorį, vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi.Teismas, pažeidęs CK 6.193 straipsnio 1 dalies, CK 6.305 straipsnio, CK 6.309 straipsnio 2 dalies nuostatas, nevertino, kad ieškovė susitarė su atsakove O. Š. dėl buto pirkimo esminių sąlygų, kainos, sutarties sudarymo termino. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovė L. J. neatsiėmė ginčo buto po 2005-12-08 buto įsigijimo sandorio sudarymo, neprieštaravo ir neiškeldino ieškovės, o ieškovė remontavo ir naudojo butą kaip savo. Teismo nustatyta aplinkybė, kad ieškovė ginčo buto remontui skyrė 22 226,81 Lt asmeninių savo išlaidų paneigia teismo sprendime padarytas išvadas apie tai, kad ieškovė neturėjo lėšų ginčo buto pirkimui, nebuvo tam pasirengusi. Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.181 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepripažino 2005-12-08 sandorio negaliojančiu dalyje dėl pirkėjo.Teismas nevertino aplinkybių, kad atsakovė L. J. suklaidino pirkėją J. F., kad nėra jokių ginčų dėl buto ir apgaudama atsakingą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotoją, savo veiksmais pasiekė, kad būtų sudarytas šis perleidimo sandoris. Teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, tai yra, į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė (duomenys neskelbtini) A. G., patvirtinusios ginčo buto 2012-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės L. J. atstovas advokatas R. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti atsakovės L. J. reikalavimą priteisti iš ieškovės 42 250 Lt nuostolius, kaip negautas pajamas, ir priimti naują sprendimą – atsakovės L. J. priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės 42 250 Lt nuostolius, kaip negautas pajamas, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Yra visos civilinės atsakomybės sąlygos iš ieškovės reikalauti 42 250 Lt negautų pajamų atlyginimo nuo 2007-01-05 iki 2012-06-14 už neteisėtą gyvenimą jos bute. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 42 250 Lt negautų pajamų priteisimo motyvuodamas tuo, kad atsakovė L. J. neinformavo ieškovės, jog ketina nuomoti butą, nors atsakovė L. J. buvo raštu pareikalavusi, kad ieškovė išsikeltų iš neteisėtai užimto buto. Tai, kad ieškovė atsakovės nuosavybės teisę ginčijo teismo tvarka, nepašalina ieškovės atsakomybės dėl neteisėto naudojimosi atsakovės butu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovių atstovas advokatas R. J. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nėra pagrindo pripažinti, kad teismas netinkamai vertino ieškovės ir atsakovės L. J. galimybes įsigyti ginčo butą. 2000-2005 metais šalys pirkimo - pardavimo sutartyse nurodydavo mažesnę nei realią kainą už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo netikėti, jog butas buvo parduotas už didesnę, nei nurodyta sutartyje, kainą. Ieškovė nebuvo pajėgi finansiškai įsigyti butą, todėl teismas pagrįstai pripažino, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti. Teismo sprendimas jokių materialiųjų teisių ir pareigų Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarei nesukūrė, todėl nėra pagrindo skundžiamo teismo sprendimo pripažinti negaliojančiu pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.
Dėl ieškovės prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.
Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalies nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje numatytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės yra nustatytos byloje pateiktais įrodymais, šalys turėjo galimybę pateikti visus įrodymus, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus. Taigi bylą nagrinėti žodinio proceso, vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes, tvarka nėra pagrindo.
I. Z. Tumynienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės L. J. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl ieškovės Z. T. apeliacinio skundo.
Nustatyta, kad 2005-12-08 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (2 t. b.l.6), kuria atsakovai O. Š. ir A. (A.) Š. pardavė, o atsakovė L. J. nupirko ginčo butą, esantį .(duomenys neskelbtini). 2012-06-14 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė L. J. pardavė šį butą atsakovei J. F. (1 t. b.l.91-95).
Byloje iškilo ginčas dėl nuosavybės teisės į butą. Ieškovė įrodinėjo, kad ji yra tikroji ginčo buto pirkėja, o ne atsakovė L. J.. Ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti buto 2005-12-08 pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl pirkėjos L. J. negaliojančia, nurodydama, kad yra pagrindai pripažinti šį sandorį dalyje dėl pirkėjo, kaip sandorio subjekto, negaliojančiu, numatyti CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kadangi sandoris buvo sudarytas apgaule, ir 1.81 straipsnio 2 dalyje, kadangi sandoris prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai, nes atsakovai O. Š. ir A. (A.) Š. pažeidė tarpusavio susitarimą su ieškove, o atsakovė L. J. sandorį sudarė, apeinant ieškovės interesus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2008; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl sandorio reikšmės, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet įvertinti sandorio sudarymo aplinkybes, tikrąją sandorį sudariusių asmenų valią jo sudarymo momentu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sandoris pripažįstamas neturinčiu valios trūkumų, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka tikruosius jų ketinimus. Kai sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, sandoris yra apsimestinis, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Be to, tam, kad ginčijamas apsimestinis sandoris, nustačius tikrąją sandorio šalį (pirkėją), galėtų galioti ir jam būtų taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai, neprieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012).
Vertinant ieškovės ieškinio faktinį pagrindą dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia, yra pagrindas išvadai padaryti, jog faktiškai ieškovė įrodinėjo, kad ginčo sandoryje atsakovė L. J., kitų sandorio šalių – atsakovų O. Š. ir A. (A.) Š. atžvilgiu buvo apsimestine - netikrąja sandorio šalimi, faktiškai šiuo sandoriu pridengiant tikrąją šalį – ieškovę. Toks apsimestinis sandoris buvo sudarytas atsakovei L. J., pasinaudojant apgaule ir pažeidžiant geros moralės principus ir viešosios tvarkos nuostatas.
Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį. Formuojama teismų praktika, kad sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009, 2011-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011, 2012-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012).
Taigi šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį, ar sutartyje kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai teisę į butą įsigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, iš esmės nustatinėjo šias reikšmingas aplinkybes. Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad buvo sudaryta rankpinigių sutartis (2 t. b.l.5), kuria atsakovė O. Š. kaip ginčo buto pardavėja, iš ieškovės, kaip ginčo buto pirkėjos, gavo 2000 Lt rankpinigių už ginčo butą ir jos įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2005-12-20 pasirašyti buto pirkimo – pardavimo notarinę sutartį, kas rodo, jog ieškovė rūpinosi ginčo sutarties sudarymu, derėjosi dėl ginčo sutarties sąlygų. Ieškovė neginčijo teismo nustatytų aplinkybių, jog po sandorio ji, kaip tikroji pirkėja, šį butą naudojo, valdė, tai yra, bute gyveno, jį remontavo, prisidėdama savo lėšomis prie buto remonto, teismas nustatė, kad ieškovė buto remontui ir baldams įsigyti panaudojo 22226, 81 Lt. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina ir pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad ir atsakovė L. J. buvo kartu su ieškove sudarant rankpinigių sutartį, derėjosi dėl ginčo sutarties sąlygų, remontavo butą, prisidėdama savo lėšomis prie buto remonto.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar buvo atsiskaityta tikrajai šaliai, šiuo atveju ieškovei, priklausančiomis lėšomis, ar po sandorio sudarymo tikroji šalis, šiuo atveju ieškovė, įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį, nustatinėjo faktines aplinkybes, kas faktiškai sumokėjo už ginčo butą, ar šalys turėjo finansinę galimybę sumokėti už ginčo butą. Byloje nebuvo ginčo, kad už butą atsakovams O. Š. ir A. (A.) Š., sudarant ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėjo atsakovė L. J.. Byloje iškilo ginčas kieno lėšomis buvo sumokėta už ginčo butą. Pirmosios instancijos teismas, nustatant ar buvo atsiskaityta tikrajai šaliai, šiuo atveju ieškovei priklausančiomis lėšomis, nustatė, kad ieškovė pardavė butą, adresu .(duomenys neskelbtini), už 153000 Lt, o atsakovė L. J., nupirko butą, adresu .(duomenys neskelbtini), už 160000 Lt. Šių aplinkybių ieškovė neginčija. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neturėjo finansinės galimybės įsigyti ginčo butą, o atsakovė L. J. tokią finansinę galimybę turėjo, ir atsakovė L. J. daugiau pinigų, nei 2000 Lt rankpinigių priklausančių ieškovei, įsigyjant ginčo butą, nepanaudojo. Ieškovė nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis.
Teisėjų kolegija sutinka su šiomis nustatytomis aplinkybėmis ir atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, jog, vertinant įrodymus ir nustatant šias aplinkybes, buvo pažeistos CPK 182 straipsnio 3 dalies, 185 straipsnio, 197 straipsnio 1 ir 2 dalies, 263 straipsnio 1 dalies ir CPK 265 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl šios aplinkybės nustatytos neteisingai. Įrodymų vertinimo taisyklės numatytos CPK 185 straipsnyje, 197 straipsnyje, o CPK 263, 265 straipsniai teismą įpareigoja priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo (nutarties) išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės aktais bei teisiniais argumentais, kas neatsiejamai yra susiję su tinkamu įrodymu vertinimu ir tyrimu.
Šalies argumentai
Ieškovė, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė šias civilinio proceso įstatymo nuostatas, aiškino, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė baudžiamojoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais apie ieškovės turėtas pinigines lėšas, ir įvairius sandorius patvirtinančiais įrodymais, tarp jų patvirtinančiais ir pardavimą už 160000 Lt .(duomenys neskelbtini), kurie akivaizdžiai įrodo, kad ieškovė laisvai galėjo disponuoti 280000 Lt suma ginčo buto pirkimo metu, nematė 2003-2005 metų atsakovės L. J. ir S. J. metinių gyventojų pajamų deklaracijų, esančių baudžiamojoje byloje, kurios patvirtina, kad atsakovė L. J., sudarydama ginčo sandorį, neturėjo 160000 Lt sumos, todėl nenustatė reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti jos reikalavimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės CPK 182 straipsnio 3 dalies aiškinimu. Ieškovės nuomone, bet kokia 2012-02-17 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-89/2012 nurodyta aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje. Toks aiškinimas prieštarauja formuojamai teismų praktikai. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, formuojama teismų praktika, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tai yra, prejudiciniai faktai, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi. Todėl nėra pagrindo ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų nuosprendyje išdėstytų aplinkybių, kuriomis ieškovė įrodinėja savo finansinę galimybę įsigyti ginčo butą, laikyti prejudiciniais faktais šioje civilinėje byloje.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, vertindamas įrodymų visetą, rėmėsi ir logikos dėsniais, tinkamai vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle.
Įrodinėdama savo finansinę galimybę įsigyti ginčo butą, ieškovė nurodė aplinkybes, jog turėjo 160000 Lt, gautų už parduotą sodybą .(duomenys neskelbtini), ir 90 000 Lt, kurie liko pardavus butą .(duomenys neskelbtini), ir nupirkus butą .(duomenys neskelbtini), ir kurie buvo pas atsakovę L. J.. Išskyrus ieškovės paaiškinimus, nei civilinėje byloje, nei baudžiamojoje byloje, priešingai nei nurodo ieškovė, nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovei nuosavybės teise priklausiusi sodyba .(duomenys neskelbtini), buvo parduota už 160000 Lt (pvz. pirkimo – pardavimo sutarties), tai yra, ieškovė gavo tokią pinigų sumą. Be to, sodyba buvo parduota 1999-07-02, o ginčo butas įsigytas tik 2005-12-08, todėl abejotina galimybė šiuos pinigus išsaugoti. Nei civilinėje, nei baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, objektyviai pagrindžiančių aplinkybes, kad ieškovė perdavė kokiu tai būdu atsakovei L. J., kaip ji įrodinėjo 90000 Lt, šiais ieškovės pinigais disponavo atsakovė L. J. ar jos sutuoktinis S. J., ir būtent šiais pinigais atsakovė L. J. atsiskaitė už perkamą ginčo butą. Ieškovės paaiškinimai apie 90 000 Lt panaudojimą, apklaustų liudytojų tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje parodymai, tiek ieškovės nurodyti įrodymai, esantys baudžiamojoje byloje, apie jos butų pirkimo – pardavimo sudarytus sandorius (sutartys, nekilnojamojo turto registro duomenys) nesudaro pagrindo laikyti nustatyta šią reikšmingą aplinkybę. Priešingai, nei nurodo ieškovė, baudžiamojoje byloje nėra 2003-2005 metų atsakovės L. J. ir S. J. metinių gyventojų pajamų deklaracijų. Baudžiamojoje byloje yra tik atsakovės L. J. ir S. J. už 2004 metus pateikta 2005-04-22 metinė pajamų mokesčio deklaracija, kurioje nurodyta, kad gautos pajamos sudarė 31 300 Lt, bei už 2004 metus 2005-04-29 pateikta S. J. šeimos turėto turto deklaracija, kurioje nurodyta, kad turimos lėšos yra 54291 Lt, viso privalomo registruoti turto vertė yra 580 000 Lt (t.3, baudž. b. 52-54, 56-57). Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kurios ieškovė neginčija, kad 2005 metais po S. J. žūties, jo verslo partneris perdavė atsakovei L. J. 150 000 Lt ir technikos už 200000 – 250000 Lt.
Kadangi ieškovė neturėjo finansinės galimybės įsigyti ginčo butą, o atsakovė L. J. tokią finansinę galimybę turėjo, ir atsakovė L. J. daugiau pinigų, nei 2000 Lt rankpinigių priklausančių ieškovei, įsigyjant ginčo butą, nepanaudojo, todėl yra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškovė kaip tikroji šalis neatsiskaitė už ginčo butą savo lėšomis. Esant aplinkybėms, jog ieškovė rūpinosi ginčo sutarties sudarymu, derėjosi dėl ginčo sutarties sąlygų, šį butą naudojo, valdė, tačiau ieškovei neįrodžius, jog buvo įvykdyta, teisėjų kolegijos vertinimu, esminė ieškovės, kaip pirkėjos, pareiga - atsiskaityta jai priklausančiomis lėšomis už ginčo butą, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi ir pripažinti jį negaliojančiu šioje dalyje (CK 1.87 straipsnis).
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatliko 2005-12-08 sudaryto ginčo buto perleidimo sandorio vertinimo CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindu, o atlikęs vertinimą, turėjo šį sandorį dalyje dėl pirkėjo pripažinti negaliojančiu bei buvo pagrindas pripažinti negaliojančiu 2012-06-14 buto pirkimo – pardavimo sandorį, vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi.
Pirmosios instancijos teismas laikė prejudiciniu faktu, kad atsakovė L. J. yra išteisinta dėl to, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą ieškovės didelės vertės turtinę teisę, tai yra, teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), rėmėsi šia aplinkybe ir daugiau jos neanalizavo.
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013).
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisėjų kolegijos argumentus dėl prejudicinių faktų nustatymo, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje civilinėje byloje prejudiciniu faktu laikytina tai, atsakovė L. J. yra išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės Z. T. turtą – 92000 Lt ir svetimą Z. T. didelės vertės turtinę teisę, tai yra, teisę į butą, esantį .(duomenys neskelbtini), kurio vertė 100000 Lt, tai yra, nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visos šioje civilinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su ginčo buto pirkimu – pardavimu, buvo nagrinėjamos ir vertinamos baudžiamojoje byloje, siekiant nustatyti ar atsakovė L. J. šiuo atveju atliko tyčinius, apgaule pasireiškiančius veiksmus, tokių veiksmų nebuvo nustatyta ir atsakovė L. J. buvo išteisinta. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, turėjo pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovė neįrodė, jog ginčo buto 2005-12-08 ir 2012-06-14 pirkimo – pardavimo sandoriai buvo sudaryti tyčia panaudojant apgaulę, todėl yra pagrindas pripažinti juos negaliojančiais (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 1.181 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nepripažino 2005-12-08 sandorio negaliojančiu dalyje dėl pirkėjo.
CK 1.81 straipsnyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys. Šios formuluotės turinys yra įvairialypis. Jis sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Sprendžiant, ar sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, būtina įvertinti, kokie padariniai gali atsirasti ar atsiranda ne tik visuomenei, valstybei, bet ir atskiriems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, sprendžiant ar buvo pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu, neleidžia padaryti išvados, jog sandoris buvo sudarytas, pažeidžiant ieškovės nurodomas moralės normas – nemeluoti, neapgaudinėti, nevogti, rūpintis kaip savimi savo tėvais ir pateisinti jų lūkesčius, būti sąžiningai ir teisingai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, vertindama ir tai, kad byloje prejudiciniu faktu įrodyta, kad atsakovės L. J. veiksmuose sudarant ginčo sandorius, apgaulės nenustatyta.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Ieškovė apeliacinio skundo argumentu nurodo, kad teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų, tai yra, į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukė (duomenys neskelbtini) notarės A. G., patvirtinusios ginčo buto 2012-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį.
Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo nustatytą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie gali būti susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2005; 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009 ir kt.).
Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tada, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Įstatymo sąvokos turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimu jokiu teisiškai reikšmingu aspektu nepasisakyta dėl notarės A. G. veiksmų, ieškovė reikšdama savo reikalavimą dėl ginčo buto 2012-06-14 pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su notarės A. G. veiksmais, negrindė sandorio neteisėtumo apeliaciniame skunde nurodomais notarės A. G. veiksmais. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas sukėlė sandorį tvirtinusios notarės teisėms ir pareigoms kokių nors teisinių pasekmių ir turėjo įtakos jos teisinei padėčiai, ne notaro veiksmai, atlikti tvirtinant sandorį, buvo bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje buvo nagrinėjami ginčo šalių veiksmai, aplinkybės, lėmusios šalių valią sudaryti sandorius. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl privalomo ginčo buto 2012-06-14 pirkimo – pardavimo sandorį tvirtinusio notaro įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu bei argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo atmestini. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra CPK 266 straipsnio pažeidimo ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
Dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto.
CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, universalia forma garantuojanti konstitucinės teisės į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis) įgyvendinimą bylose, kurių nagrinėjimo tvarką nustato CPK (CPK 1 straipsnis), yra subjektinių teisių gynybos garantija, reiškianti, jog suinteresuotu asmeniu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą.
Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176-185 straipsniuose, galima prieiti prie išvados, ar tokio suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas, tai yra, ar konstatuotinas šio teisme pareiškusio reikalavimą pareiškusio asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas.
Visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. CPK 230 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalies prašymu pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu ieškovu.
Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje yra nurodęs, kad viena iš nustatytinų aplinkybių bet kurioje byloje yra ieškovo tinkamumo klausimas, nes ieškinys, pareikštas netinkamo ieškovo, tai yra, asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2004).
2012-06-14 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė L. J. pardavė ginčo butą atsakovei J. F. (1 t. b.l.91-95). A. L. J. reikalavimą dėl ieškovės iškeldinimo patikslintu priešieškiniu pareiškė 2012-10-11 (t.3, b.l. 66-68), tai yra, jau nesant ginčo buto savininke. 2012-06-14 tarp atsakovės L. J. ir atsakovės J. F. buvo sudarytas susitarimas, kad atsakovė L. J. užtikrins ieškovės iš ginčo buto iškeldinimą (t. 3., b.l. 70). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas išvadai padaryti, kad atsakovė L. J. nebėra materialinio teisinio santykio dalyvė, ieškovė, neišsikeldama iš atsakovei J. F. nuosavybės teise priklausančio ginčo buto, atsakovės L. J. teisių nebepažeidžia. A. J. F. ir L. J. sudarytas susitarimas neįrodo atsakovės L. J. įstatymu saugomos teisės pažeidimo.
Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl proceso teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą dalyje dėl atsakovės L. J. patikslintu priešieškiniu pareikšto reikalavimo - nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iškeldinti ieškovę Z. T. iš neteisėtai užimto buto, panaikinti ir bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kadangi sprendimas dalyse dėl reikalavimų, kurių užtikrinimo įvykdymui buvo taikytos byloje laikinosios apsaugos priemonėmis yra nekeičiamas, nepanaikinamas, nepasisakoma ir nesprendžiama dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Dėl atsakovės L. J. apeliacinio skundo.
A. L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmestas jos reikalavimą priteisti iš ieškovės 42 250 Lt nuostolius, kaip negautas pajamas – nuomos mokestį už naudojimąsi ginčo butu, ir priešieškinį šioje dalyje patenkinti.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais atsakovė grindžia skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumą, tai yra, jog byloje yra įrodytos visos būtinosios sąlygos ieškovės civilinei atsakomybei šiuo atveju taikyti.
Netiesioginiai nuostoliai, tai turtinės žalos išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė įrodymus, kurie, jo vertinimu, įrodo atsakovės šio priešieškinio reikalavimo nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu atsakovės priešieškinis buvo atmestas, neturi teisinio pagrindo padaryti kitokio pobūdžio išvadas nei tas, kurias padarė pirmosios instancijos teismas.
Byloje kitų įrodymų, be nekilnojamojo turto agentūrų pateiktų rekomendacinio pobūdžio pažymų (3 t., b.l. 150-151), kurios ketinimo nuomoti ginčo butą nepagrindžia, nėra. Vertinant protingo žmogaus požiūriu, siekiant patalpas išnuomoti ir įteikiant pranešimus dėl asmens iškeldinimo tuo tikslu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jam būtų nurodoma, jog butą ketinama išnuomoti, bus išieškotos ir negautos pajamos dėl buto nuomos, patiriamos dėl jo neteisėtų veiksmų, ne tik iškeldinimo išlaidos. Byloje nebuvo ginčo, jog ieškovė ginčo bute apsigyveno atsakovės L. J. leidimu, neaptariant gyvenimo termino, ir tik prasidėjus šalių nesutarimams, atsakovė L. J. ėmėsi veiksmų iškeldinti ieškovę. A. L. J., tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad ginčo butas buvo perkamas tikslu, kadangi ieškovė nebenorėjo gyventi kartu name su atsakove L. J. (b.l. t. 69). Šios aplinkybės rodo, kad ne ketinimas nuomoti ginčo butą buvo priežastimi iškeldinti ieškovę.
Esant tokiai įrodymų visumai ir vertinant nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai padaryti, kad atsakovė L. J., turėdama pareigą įrodyti, neįrodė savo ketinimo nuomoti ginčo butą, todėl pagrįstai negalėjo tikėtis gauti pajamų už buto nuomą. Nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, nebuvo pagrindo taikyti ieškovės atžvilgiu civilinės atsakomybės, priteisiant atsakovei L. J. kaip negautas pajamas – nuomos mokestį už naudojimąsi ginčo butu (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Kadangi panaikinus sprendimo dalį ir toje dalyje grąžinus nagrinėti bylą iš naujo, nebus išspręsti visi byloje nagrinėti reikalavimai, todėl apeliacinių skundų nagrinėjimo metu negalima tiksliai nustatyti patenkintų ir atmestų reikalavimų dalies, todėl negalima tinkamai išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kad byla dėl dalies reikalavimų grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria tarp šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti tiek ieškovės, tiek atsakovės L. J. apeliacinių skundų argumentai, sprendžiant ginčą, teisiškai nereikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Kadangi atsakovės L. J. apeliacinis skundas atmestas, nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1268 Lt žyminio mokesčio. Ieškovė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 160 Lt dydžio žyminį mokestį ir 2013-12-12 nutartimi nuo 3420 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas dalyje dėl atsakovės L. J. pareikšto neturtinio reikalavimo iš atsakovės L. J. priteistina ieškovei 144 Lt ieškovės už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2-3 dalys). Įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, byloje nėra.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sprendimas dalyje dėl atsakovės L. J. patikslintu priešieškiniu pareikšto reikalavimo - nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos iškeldinti ieškovę Z. T. iš neteisėtai užimto buto ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintinas naikintinas ir bylą šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis), kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
tenkinti ieškovės Z. T. apeliacinį skundą iš dalies, atsakovės L. J. apeliacinį skundą atmesti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės L. J. patikslintu priešieškiniu pareikštas reikalavimas - sprendimui įsiteisėjus, iškeldinti ieškovę Z. T. iš neteisėtai užimto buto, adresu .(duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kito gyvenamojo ploto, bei dėl bylinėjimosi išlaidų ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kitoje dalyje palikti sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovei Z. T. iš atsakovės L. J. 144 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.