Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (toliau – ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. liepos 31 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gegužės 26 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymo nuostata, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017).

7. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nesutikti su šio teismo sprendimo argumentacija ir daryti priešingas išvadas, t. y. pritarti Apelianto nuomonei, kad jo veiksmuose nėra kaltės, padarius ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nėra pagrindo. Institucijos 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu A. M. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį už tai, kad važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. A. M. neginčija to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje atliko veiksmus, užtraukiančius atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, tačiau iš skundo argumentų matyti, kad jis prašo taikyti ANK 565¹ straipsnio 1 punktą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, pritaikius KET 166 punkto išlygą.

9. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui; 2) važiavimą esant draudžiamam reguliuotojo gestui; 3) nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Už šio administracinio nusižengimo padarymą sankcijoje numatyta nuo 60 iki 90 eurų dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju A. M. patrauktas administracinėn atsakomybė už tai, kad įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo, esant draudžiamam šviesoforo signalui, už ką jam buvo paskirta 75 eurų bauda. Eismo reguliavimo signalus numato Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) X skyrius. Remiantis KET 73.9 punktu geltonas mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad sankryža arba pėsčiųjų perėja nereguliuojama. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis.

10. Remiantis nurodytu reglamentavimu, yra akivaizdu, jog atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį užtraukia ne tik važiavimas esant raudonam šviesoforo signalui, bet ir geltonam šviesoforo signalui. A. M. skunde nurodo, kad jis susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu vaizdo įrašu, pamatė, jog jo vairuojamas automobilis leistinu greičiu juda link sankryžos degant žaliam šviesoforo signalui, o likus apie 3 metrus iki sankryžos žalias šviesoforo signalas pasikeičia į geltoną ir automobilis į sankryžą įvažiuoja degant geltonam šviesoforo signalui bei sankryžą pravažiuoja šiam signalui nepasikeitus. Kaip A. M. nurodo skunde, staigiai stabdydamas, jis būtų įčiuožęs į sankryžą, o taip pat būtų sukėlęs pavojingą situaciją iš paskos važiavusio automobilio vairuotojui. Toks skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

11. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktą šiuo atveju patvirtina visiškai objektyvus byloje esantis įrodymas – vaizdo įrašas. Minėtame vaizdo įraše užfiksuota sankryža, esanti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nuo vaizdo įrašo pradžios matomas įjungtas žalias mirksintis šviesoforo signalas, kuris sumirksi tris kartus, vaizdo įrašo 00.01 s laiku pasimato administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. transporto priemonė, priekyje jo – dar trys transporto priemonės, kurios pravažiuoja sankryžą. Vaizdo įrašo 00.03 s laiku šviesoforo signalas pasikeičia į geltonos spalvos signalą. Prieš A. M. automobilį matoma baltos spalvos transporto priemonė, kuri savo priekiniais ratais jau yra kirtusi „STOP“ liniją, o už jos matoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė, kuri dar nėra privažiavusi „STOP“ linijos. Aptariamu metu, priešingai nei teigiama skunde, vaizdo įrašo matomumo zonoje už administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamos transporto priemonės nėra kitų transporto priemonių. Tik vaizdo įrašo 00.04 s laiku pasirodo transporto priemonė už administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio, tačiau ji yra dar ganėtinai toli nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonės. Vaizdo įrašo 00.04 s laiku A. M. transporto priemonė priartėja prie „STOP“ linijos ir nelėtindamas greičio vaizdo įrašo 00.05 s laiku pilnai įvažiuoja į sankryžą.

12. Taigi, peržiūrėjus vaizdo įrašą, nekyla jokių abejonių, kad „STOP“ linija buvo kirsta jau degant geltonam šviesoforo signalui. Vaizdo įrašas parodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akivaizdžiai važiuoja pro draudžiamą šviesoforo signalą, jo greitis nėra didelis, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, už jo automobilio kitų transporto priemonių, kurioms, kaip nurodo A. M., būtų trukdoma stabdant, nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma kita transporto priemonė, buvusi už apelianto automobilio, vaizdo įraše pasirodo tik po sekundės laiko ir dar esant pakankamai dideliam atstumui, todėl A. M. turėjo realią galimybę saugiai sustoti prie „STOP“ linijos ir neįvažiuoti į sankryžą, esant draudžiamam šviesoforo signalui. Šviesoforo žalios spalvos signalas pradėjo mirksėti dar iki A. M. privažiuojant „STOP“ liniją, kas neabejotinai patvirtiną tą faktą, kad apeliantas jau iš toli matė mirksintį žalią šviesoforo signalą ir kaip patyręs vairuotojas turėjo suprasti ir įvertinti, kad šviesoforo signalas keisis į draudžiantį įvažiuoti į sankryžą. Taigi, šviesoforo žalios spalvos signalo mirksėjimas jau įspėjo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jog šis signalas pasikeis į draudžiamą, tačiau A. M., nelėtindamas greičio, važiavo per sankryžą paskui prieš jį buvusią baltos spalvos transporto priemonę, laikydamas tarp šių transporto priemonių nedidelį atstumą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad A. M. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje, taip pažeisdamas KET 73.7 ir 165 punktų reikalavimus.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015).

14. Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

15. Institucijos 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, A. M. paskirta 75 eurų bauda, įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tai kad nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei pažeidėjo asmenybę. Susipažinus su Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad A. M. nėra pavyzdingas vairuotojas, nes turi penkias galiojančias nuobaudas, susijusias su KET pažeidimais (ANK 171 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 2 dalyje, 416 straipsnio 3 dalyje 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai). Institucija, paskirdama A. M. nuobaudą, konstatavo, kad paskyrus 75 eurų dydžio baudą, t. y. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytos nuobaudos vidurkį, be administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo), bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta nuobauda yra proporcinga ir teisinga A. M. padarytam administraciniam nusižengimui.

16. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog A. M. kaltė dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra visiškai įrodyta, jis dėl jo nubaustas pagrįstai, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną apeliantui dėl ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nėra pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, kuri analizuojamu atveju nėra aktuali, kadangi jose vertintos situacijos nėra analogiškos A. M. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybėms, todėl taikyti šias nutartis kaip precedentus, nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad minėtos nutartys yra priimtos apylinkės ir apygardos teismų, o ne vienodą teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.