Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2021 m. sausio 13 d. nutarimu D. T. (toliau – D. T.) buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 30 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 167 punkto reikalavimų, įvažiavo į reguliuojamą sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Už šį administracinį nusižengimą D. T. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Savo apeliaciniame skunde Institucija iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigdama, kad pažeidėjo kaltė nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, o apylinkės teismas ypatingą dėmesį teikė pažeidėjo paaiškinime surašytiems teiginiams. Apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Įvertinus apeliacinį skundą matyti, kad Institucija kelia su byloje surinktų įrodymų vertinimu susijusius klausimus. Institucijos teigimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama pripažinti, kad D. T. įvykdė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamo nutarimo turinį, apeliacinį skundą bei kitą byloje esančią medžiagą su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negali.

6. Duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo nuostatos yra įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Minėto straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas turi išskirtinę teisę duomenis pripažinti įrodymais bei juos vertinti, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo vertinami neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, kurios nulėmė nepagrįsto nutarimo priėmimą.

7. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, įvertinus skundžiamo nutarimo turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apylinkės teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, peržiūrėjęs ir įvertinęs vaizdo medžiagoje užfiksuotą informaciją, taip pat įvertinęs D. T. skundo motyvus, padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.

8. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2021 m. sausio 13 d. nutarimas D. T. atžvilgiu buvo priimtas dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 30 d. 10.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Teikdamas skundą apylinkės teismui D. T. nurodė, kad jam esant per metrą prieš „Stop“ juostą, užsidegė geltonas šviesoforo signalas ir jis niekaip negalėjo sustoti, kadangi kelio danga buvo šlapia, jis važiavo leistinu 50 km/h greičiu, todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, jo stabdymo kelias būtų buvęs apie 40 m., dėl ko jis automobilio nesustabdė ir per sankryžą pervažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina šias D. T. nurodytas aplinkybes. Peržiūrint minėtą vaizdo įrašą matyti, kad D. T. vairuojamas automobilis leistinu greičiu juda link sankryžos degant žaliam šviesoforo signalui. Automobiliui priartėjus prie sankryžos žalias šviesoforo signalas pasikeičia į geltoną ir automobilis į sankryžą įvažiuoja degant geltonam šviesoforo signalui bei sankryžą pravažiuoja šiam signalui nepasikeitus.

9. KET 73.7. punktas numato, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus Taisyklių 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis. KET 29 punktas numato, kad jeigu šviesoforo arba reguliuotojo signalai draudžia važiuoti per pėsčiųjų perėją, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, šviesoforą, o jeigu jų nėra, – prieš pėsčiųjų perėją. Vairuotojams, kurie užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti nurodytose vietose tik staigiai stabdydami, leidžiama važiuoti toliau. KET 166 punkte numatyta, kad Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau. Kaip jau nurodyta anksčiau, byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina aplinkybę, kad D. T. vairuojamam automobiliui priartėjus prie sankryžos žalias šviesoforo signalas pasikeitė į geltoną. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad kelio danga yra šlapia, todėl darytina išvada, kad net ir pradėjęs stabdyti, D. T. nebūtų sustabdęs automobilio prieš sankryžą, o anksčiau aptarti KET punktai patvirtina, kad esant tokiai situacijai D. T. per sankryžą galėjo važiuoti jau degant geltonam šviesoforo signalui, todėl pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį jis buvo nubaustas nepagrįstai.

10. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tinkamai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai patvirtina tai, kad užsidegus geltonam šviesoforo signalui D. T. nebeturėjo galimybės sustabdyti savo vairuojamą automobilį, tačiau KET taisyklių jis nepažeidė, kadangi važiavo leistinu greičiu, kelio danga buvo šlapia, o geltonas šviesoforo signalas užsidegė vairuotojui jau būnant šalia sankryžos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad Institucijos skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.