- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-28
- Bylos Nr.
- AN2-69-530/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01239-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 3 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį 75 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2022 m. spalio 12 d. 15.02 val. vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvažiavo į (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. esančią sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 73.7, 165 punktus.
2. Nesutikdamas su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu, V. B. minėtą nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. nutarimu skundą tenkino ir 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimą panaikino bei administracinio nusižengimo teiseną V. B. atžvilgiu nutraukė.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir Institucijos 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
3.1. Skunde teigiama, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
3.2. Skunde pažymima, kad V. B. turėdamas ne vienų metų vairavimo patirtį suvokia eismo veikimo principus ir tvarką, t. y. kokiu principu veikia šviesoforai. V. B. važiuodamas gatvėje ir būdamas atsakingu bei atidžiu vairuotoju turėjo ir privalėjo matyti iš toliau, kad artėja prie sankryžos reguliuojamos šviesoforu bei turėjo matyti mirksintį žalios spalvos signalą, kas vairuotojus įpareigoja imtis atitinkamų veiksmų saugiam eismui užtikrinti ir stoti prie STOP linijos ar šviesoforo, nes po mirksinčios žalios spalvos persijungia geltos ir po to raudonos spalvų signalai. Atitinkamai V. B. būdamas atsakingu ir dėmesingu eismo dalyviu turi žinoti iš praktikos, kad žalias mirksintis signalas dažnu atveju mirksi apie tris sekundes. Tuo tarpu vaizdo įrašas parodo, kad V. B. akivaizdžiai važiuoja pro draudžiamą šviesoforo signalą, greitis matyti, kad nėra didelis (juda tokiu pat greičiu kaip ir kitas transportas), todėl darytina išvada, kad jis turėjo realią galimybę saugiai sustoti prie STOP linijos ir staigiai nestabdydamas.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad reguliuojamos sankryžos, pro kurią važiavo V. B., specifika yra ta, kad žalias šviesoforo signalas pradeda mirksėti ir tik po to užsidega draudžiamasis geltonas signalas. Tokiu būdu, transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. B. jau negalėjo įvažiuoti į sankryžą, nes apie privalomumą stabdyti iš anksto įspėjo žalias mirksintis signalas. Jei žalias signalas persijungtu staiga, be įspėjamojo mirksėjimo signalo, tada V. B. negalėtų staigiai stabdyti savo transporto priemonės, o galėtų tęsti judėjimą įvažiuodamas į sankryžą.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurią vairavo V. B., Kelių transporto priemonių registro duomenimis yra krovininis automobilis iki 3,5 t. ir gabaritai nėra niekuo išskirtiniai vertinant su kitomis tokio pat tipo transporto priemonėmis. Šios transporto priemonės nuosavas svoris yra 2461 kg.
3.5. Institucijos teigimu, esminė sąlyga, leidžianti įvažiuoti į sankryžą, kai dega geltonas šviesoforo signalas yra tik tada, kai yra būtinumas staigiai stabdyti. Tačiau šioje byloje nusižengimas padarytas sankryžoje, kurioje dega žalias mirksintis signalas ir kuris informuoja, jog jo laikas baigiasi bei šviesoforo signalas netrukus pasikeis. Todėl V. B. ne staiga, o iš anksto tyčia įvažiavo į sankryžą, nes norėjo dar degant geltonam šviesoforo signalui pravažiuoti sankryžą. Tokio veiksmo jis negalėjo atlikti, nes nėra būtinosios sąlygos - staigumo, t. y. signalas pasikeitė ne netikėtai ir staiga, o iš anksto įspėjant vairuotoją. Todėl akivaizdu, kad V. B. turėjo iš anksto įvertinti, ar gali įvažiuoti į sankryžą.
3.6. Skunde teigiama, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui V. B. vairuojamas automobilis judėjo antrąją eismo juosta ir dar nebuvo privažiavęs sankryžos. Užsidegus geltonam šviesoforo signalui V. B. taip pat dar nebuvo visiškai priartėjęs prie sankryžos. V. B. turėjo ir privalėjo matyti mirksintį žalią šviesoforo signalą likus keliolikai metrų iki šviesoforo. Esant tokiai situacijai, jis privalėjo pradėti stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau to nedarė ir kirto sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų eismo saugumui. Pagrindo konstatuoti, kad V. B. neturėjo techninės galimybės, nekeldamas pavojaus, sustabdyti vairuojamos transporto priemonės, šiuo atveju nėra. Vaizdo įraše matyti, kad kelyje nebuvo jokių automobilių spūsčių ar kliūčių - tiek ta eismo juosta, kuria judėjo V. B., tiek ir kitos eismo juostos buvo laisvos, už V. B. nevažiavo jokia kita transporto priemonė, taigi jam tikrai buvo visos sąlygos saugiai sustoti. Pažymint, kad ir kelio danga buvo sausa, todėl nebuvo kliūčių V. B. nepaisyti galiojančių KET reikalavimų ir nestoti degant draudžiamam šviesoforo signalui. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad jam, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi, jis matydamas, jog kelio danga yra sausa ir atsižvelgdamas į eismo intensyvumą turėjo pasirinkti tokį vairavimo greitį, jog esant būtinybei galėtų bet kuriuo metu saugiai sustoti.
3.7. Pasak Institucijos, V. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys, o konkrečiau - byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matomas aplinkybes žemesnės instancijos teismas neteisingai vertino.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, tvirtina, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir įvertinęs byloje esantį vaizdo įrašą bei skundo motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutarimą, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų.
8. ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, taip pat nesustojus prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. V. B. nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas už tai, kad jis įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, t. y. savo veiksmais pažeidė KET 73.7, 165 punktų reikalavimus.
9. KET 73.7 punkte nustatyta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir informuoja, jog šviesoforo signalai pasikeis; jeigu signale yra juoda (juodos) rodyklė (rodyklės), jis draudžia eismą rodyklės (rodyklių) nurodyta (nurodytomis) kryptimi (kryptimis) ir informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam rodyklės (rodyklių) formos signalui; jeigu signale yra dviračio simbolis, signalas galioja tik dviračiams.
10. KET 165 punktas apibrėžia, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra, - prieš šviesoforą, kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją, dviračių pervažą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui.
11. Tačiau, pažymėtina, jog KET 166 punkte nurodyta, kad vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti KET 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau.
12. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertinęs byloje esantį vaizdo įrašą konstatavo, kad V. B. vairuojamai transporto priemonei priartėjus prie sankryžos, žalias šviesoforo signalas pasikeitė į geltoną, tačiau jo vairuojama transporto priemonė yra krovininė, sunkiasvorė, todėl V. B. net ir pradėjęs stabdyti, nebūtų sustabdęs transporto priemonės prieš sankryžą. Taigi esant aptartai situacijai pagal KET 166 punktą V. B. galėjo per sankryžą važiuoti jau degant geltonam šviesoforo signalui, todėl pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį jis buvo nubaustas nepagrįstai.
13. Institucija nesutikdama su šia apylinkės teismo išvada skunde teigia, kad jau mirksintis žalias šviesoforo signalas įspėjo prie sankryžos artėjantį V. B. apie būtinybę imtis atitinkamų veiksmų ir saugiai sustoti, tačiau V. B. ne staiga, o iš anksto tyčia įvažiavo į sankryžą, nes norėjo dar degant geltonam šviesoforo signalui pravažiuoti sankryžą. Ir nei eismo sąlygos, nei kitos transporto priemonės netrukdė jam nekeliant pavojaus saugiai sustoti, kadangi šiuo atveju kelio danga buvo sausa ir už V. B. nevažiavo jokia kita transporto priemonė.
14. Apygardos teismas įvertinęs byloje esantį vaizdo įrašą bei kitus bylos duomenis nepritaria Institucijos skundo argumentams. Nors šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad V. B. priartėjus prie sankryžos ir ją kirtus degė geltonas šviesoforo signalas, tačiau kaip nurodė ir pati Institucija savo skunde V. B. greitis tuo metu nebuvo didelis (jis judėjo tokiu pat greičiu kaip ir kitas transportas), vadinasi V. B. artėdamas prie sankryžos greičio specialiai nepadidino, todėl teigti, kad pastarasis tyčia įvažiavo į sankryžą norėdamas dar degant geltonam šviesoforo signalui ją kirsti, pagrindo nėra. Vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina aplinkybių, kad už V. B. nevažiavo jokia kita transporto priemonė. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad V. B. važiuojant per sankryžą jį filmuojantis asmuo bando užfiksuoti transporto priemonę ir jo valstybinius numerius bei nukreipia vaizdą nuo šviesoforo (vaizdo įrašo 04-06 sek.) ir tik transporto priemonei, kurią vairavo V. B., baigus kirsti sankryžą, vėl vaizdo įraše matomas šviesoforas šviečiantis raudonai, prie kurio stovi kitos transporto priemonės (vaizdo įrašo 07 sek.), todėl nustatyti ar jos nevažiavo paskui V. B. galimybės nėra. Taigi, aukštesnysis teismas įvertinęs visa tai daro išvadą, jog V. B. apylinkės teismui nurodytos aplinkybės, jog jis šiuo atveju per kelias sekundes krovininės transporto priemonės saugiai, nesukeliant pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, sustabdyti negalėjo, nėra paneigtos.
15. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, vertinęs V. B. Institucijos surašytame administracinio nusižengimo nutarime nurodyto nusižengimo pagrįstumą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad V. B. narinėjamu atveju važiuodamas per sankryžą jau degant geltonam šviesoforo signalui KET nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti Institucijos skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Joanos Gudelytės apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.