Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-07-08 · Civilinė byla Nr. e2A-629-538/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-03-23Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
e2A-629-538/2021
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01510-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Larisa Šimanskienė
Atsakovas
N. G.
Ieškovas
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-629-538/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01510-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.18.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Larisos Šimanskienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo N. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui N. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 800 Eur sumokėtą avansą, 3 107,08 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 3 907,08 Eur sumą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 5 d. su atsakovu sudarė žodinę sutartį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), remonto darbų, kadangi automobilis pargabentas iš (duomenys neskelbtini) su apgadinta po autoįvykio galine dalimi. Susitarė, kad visų remonto darbų kaina bus apie 1000 Eur, ieškovas atsakovui 2020 m. liepos 9 d. sumokėjo 800 Eur avansą, darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. liepos 25 d. Atsakovas darbus atliko nekokybiškai, sugadino jam pateiktas detales (galinius automobilio sparnus), virinimo siūlės nekokybiškos, remonto metu neatsargiai atlikdamas virinimo darbus atsakovas apdegino automobilio salono lubas, o jas nuimdamas sugadino kitas salono detales. Po ieškovo pretenzijų atsakovas bandė kai kuriuos savo nekokybiško darbo rezultatus ištaisyti, tačiau jam nepavyko – buvo nepataisomai sugadinti atsakovui duoti galiniai dešinysis ir kairysis automobilio (duomenys neskelbtini) sparnai. Be to, remonto metu buvo sugadintos automobilio lubos, ardant lubas sugadintos visos detalės: rankenėlės, skydelis nuo saulės. Ieškovas dėl žalos sumos apskaičiavimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) centrą, kur 2020 m. liepos 20 d. buvo pateikta sugadintų detalių ir darbų sąmata ir nustatyta, kad automobilio dalių ir remonto darbų kaina iš viso sudaro 2 925,58 Eur, šią sumą prašė priteisti iš atsakovo.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį sumažino 372,60 Eur suma, nes jis naujus galinius sparnus įsigijo pigiau nei nurodyta sąmatoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 3 140,42 Eur žalos atlyginimą ir 1 220,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

4.1. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas darbą atliko nekokybiškai.

4.2. Ieškovo reikalavimas atlyginti padarytą 1 233,20 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 662,47 Eur už sugadintą automobilio stogo apdailą ir 203,20 Eur už jos pakeitimą, 88,55 Eur už sugadintą galinį stogo žibintą, 119,50 Eur už sugadintą skydelį nuo saulės, 159,48 Eur už sugadintas durelių atramas yra pagrįstas, kadangi ši žala padaryta dėl atsakovo kaltės.

4.3. Reikalavimas atlyginti 1 607,22 Eur už sugadintus galinius sparnus, kaip atsakovo darbo rezultato trūkumą, yra pagrįstas įstatymu ir nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais.

4.4. Akivaizdu, kad ieškovo automobiliui buvo reikalingas remontas. Ieškovas pasirinko teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo grąžinant sumokėtą kainą už atliktus darbus ir sugadintas detales. Ieškovas dėl atliktų kitų automobilio remonto darbų atsakovui pretenzijų nepareiškė, išskyrus deformuotus galinius sparnus, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu bei atliktų remonto darbų apimtis, ieškovui priteistina 300 Eur dydžio suma už nekokybiškai pritvirtintus galinius sparnus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovas (toliau – ir apeliantas) prašo 2021 m. kovo 23 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą paliekant priteistą žalos atlyginimą 662,47 Eur už sugadintą automobilio stogo apdailą ir 203,20 Eur už jos pakeitimą, kitą ieškinio dalį atmesti; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalyje; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Dėl priteisto žalos atlyginimo sutinka tik dėl sugadintos stogo apdailos 662,47 Eur ir 203,20 Eur už jos pakeitimą, dėl kitų sumų nesutinka, kadangi žala ieškovui nebuvo padaryta, taip pat ieškovas neįrodė žalos dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas jam perdavė remontuoti automobilį kaip vartotojas, kuris automobilį įsigijo sau ir šeimos poreikiams tenkinti.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir pateiktų rašytinių įrodymų, kad ieškovas žinodamas apie automobilio lonžeronų blogą būklę ir kad juos būtina keisti, liepė jų nekeisti, o įvirinti paprastą vamzdį.

5.4. Byloje nėra duomenų, kad antstolė būtų ir automobilių remonto specialistė, todėl pateiktas 2020 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina, kad galiniai sparnai sugadinti taip, kad jų negalima naudoti pagal paskirtį.

5.5. Priimdamas 2021 m. kovo 23 d. sprendimą pirmosios instancijos teismas jau konstatavo, kad ieškovas įrodė padarytą žalą, nors prieš tai 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje teismas konstatavo, kad pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio nepakanka. Tokie pirmos instancijos teismo veiksmai rodo, kad teismas įrodymus vertino šališkai, nevisapusiškai ir neobjektyviai.

5.6. Kadangi byloje nepateikta įrodymų dėl neteisėtų veiksmų uždedant automobilio galinius sparnus ir neįrodytas žalos padarymo faktas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 300 eurų grąžinti atlygį už padarytą darbą.

5.7. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendime netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nors ieškinys patenkintas tik iš dalies, tačiau teismas bylinėjimosi išlaidų neišsprendė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

6.1. Atsakovo į bylą pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas teikia su automobilių elektronikos programavimu susijusias paslaugas ir kad ieškovas vieną kartą buvo patalpinęs autodetalių pardavimo portale skelbimą, neįrodo, kad ieškovas turi specialių žinių automobilių kėbulo remonto srityje ir tai nedaro jo verslininku ar profesionalu santykyje su atsakovu.

6.2. Atsakovo atstovo pateikti samprotavimai, apie tai, kad ieškovas konkrečios rangos sutarties su atsakovu atveju gali būti pripažintas verslininku, yra nepagrįsti dar ir todėl, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas įsigydamas ir remontuodamas automobilį pas atsakovą, tai darė ieškovo verslo tikslais ir veikė kaip verslininkas, o ne šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

6.3. Atsakovo pateiktame garso įraše ieškovo ištarta frazė, jog jis jau būtų galėjęs parduoti automobilį, jeigu ne atsakovo netinkamai atlikti darbai, negali būti vertinama atsietai nuo aukščiau aptartų aplinkybių ir įrodymų, kurie visi patvirtina, kad ieškovas veikė ne kaip verslininkas, o kaip vartotojas.

6.4. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kad ieškovas davė atsakovui nurodymą, lanžeronų nekeisti, o įvirinti paprastą vamzdį.

6.5. Dėl sugadintos stogo dangos atsakovas prisipažino savo atsiliepime į ieškinį, o dėl sugadintų galinių sparnų prisipažino ir atsakomybę prisiėmė duodamas paaiškinimus teisme 2020 m. lapkričio 24 d.

6.6. Atsakovas nepasinaudojo savo procesinėmis teisėmis teikti į bylą įrodymus, kurie paneigtų ieškovo nurodytų autodalių ir jų keitimo kainas, nors tiek ieškovo atstovas, tiek teismas klausė ir siūlė atsakovui tai daryti.

6.7. Su šiuo atsiliepimu yra teikiami teismui nauji įrodymai, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl naujai pateiktų papildomų dokumentų priėmimo

9. Su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė įrodymus, kurių nebuvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateikti duomenys yra susiję su byla, neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tikslinga šiuo įrodymus priimti ir prijungti prie bylos.

Faktinės aplinkybės

12. Nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), kuris buvo po autoįvykio su apgadinta galine dalimi. Ieškovas minėto automobilio remontą patikėjo atsakovui, 2020 m. gegužės 12 d. atgabeno jam automobilį ir pateikė automobilio remontui reikalingas detales. Šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, raštu nesudarė Paslaugų užsakymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas apžiūrėjo jam atvarytą automobilį ir sutiko jį suremontuoti. Jis pristatė atsakovui naujus abu galinius sparnus, bamperį, bagažinės dangtį. Atsakovas darbą atliko nekokybiškai, sugadino naujus galinius sparnus, bandydamas išlyginti atsiradusius tarpus juos sulankstė, virindamas detales pradegino automobilio salono lubų apdailą, ją nuimdamas sulaužė apsaugos nuo saulės skydelio laikiklį, subraižė salono apšvietimo bloką, sugadino visas durelių rankų atramas. Jam padaryti nuostoliai, kadangi reikės pakeisti abu galinius sparnus naujais, uždėti naują lubų apdailą, pakeisti sugadintas vidaus detales, todėl kreipėsi į Klaipėdos AUDI centrą, kur buvo įvertintos sugadintos detalės ir jų remontas. Dėl kitų atliktų remonto darbų atsakovui pretenzijų neturi. Kadangi įsigijo galinius sparnus pigiau nei nurodyta sąmatoje, todėl ieškinį sumažino 372,60 Eur. Taip pat prašė priteisti sumokėtus atsakovui 800 Eur už darbą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 3 140,42 Eur žalos atlyginimą ir 1 220,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliantas su teismo sprendimo dalimi nesutinka, prašo palikti priteistą žalos atlyginimą 662,47 Eur už sugadintą automobilio stogo apdailą ir 203,20 Eur už jos pakeitimą, kitą ieškinio dalį atmesti.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

13. Apeliantas argumentuoja, kad žala ieškovui nebuvo padaryta, taip pat ieškovas neįrodė žalos dydžio. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

14. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai.

15. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, būdus sutartam rezultatui pasiekti rangovas pasirenka savarankiškai ir darbus atlieka savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos – bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu, pagal civilinį kodeksą yra laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkama? įvykdymą, nepilna? ar nepakankama? prievolės įvykdymą bei įvykdymo termino praleidimą. Taigi, bet kokios šalies prievolės pagal sutarti? neįvykdymas gali būti laikomas sutarties pažeidimu ir atitinkamai suteikia kitai šaliai teisę reikalauti nuostoliu? atlyginimo.

16. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

17. Byloje nėra ginčo, kad su ieškovu buvo sudarytas žodinis susitarimas, tai yra žodinė rangos sutartis suremontuoti po avarijos apgadinto automobilio galinę dalį, ištiesinti konstrukciją, pakeisti automobilio galinius sparnus. Tačiau atsakovas tinkamai sutarties neįvykdė, atliko ieškovo remontą nekokybiškai. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad automobilio (duomenys neskelbtini), galiniai sparnai pažeisti, apgadinti, nelygūs, prie galinių lempų ir bagažinės dangčio yra nelygumų, sulankstytos plokštumos, dalys nelygiai sudėtos. Taip pat ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, kad ieškovui teko iš naujo užsakinėti galinių sparnų keitimo darbus, buvo iš naujo tampoma automobilio geometrija, skardos. Taigi byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovas automobilio remonto darbus atliko netinkamai ir dėl to atsakovas patyrė nuostolius. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto ir žalos dydžio, tačiau ieškovas įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, atsiliepime į ieškinį atsakovas, be kita ko, nurodė, kad kokybiškai atlikti darbo nebuvo įmanoma, kadangi sparnai buvo uždėti ant seno rėmo. Deformuotas detales reikėjo keisti naujomis, tačiau ieškovui tai buvo per brangu, todėl lonžeronus teko gaminti pačiam, jų išlyginti nebuvo įmanoma.

18. Atmestini atsakovo argumentai, kad dėl netinkamai atlikto remonto yra ieškovo kaltė.

19. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje numatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, – kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusių duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, ką užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilio stogo apdaila, buvusi salone, nuimta, apgadintos kitos salono detalės - saulės skydelio laikiklis, subraižytas salono apšvietimo blokas, 4 rankenėlės. Atsakovas pripažino, kad atliekant remonto darbus sunku suvesti tarpus, sugadintos detalės neleidžia to padaryti. Stoginę nuimti sudėtinga, todėl virinat ji užsiliepsnojo. Stoginę pats išėmė, imant šiek tiek buvo subraižytos lubos, detalės sulaužytos nebuvo. Taip pat 2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad dėl galinių sparnų apgadinimo yra jo kaltė, taigi suvokdamas, kad negalės tinkamai įvykdyti sutarties rangovas turėjo atsisakyti vykdyti sutartį, o ne toliau tęsti darbus nesilaikant privalomų reikalavimų. Kadangi atsakovas nesivadovavo įstatymo nuostatomis ir neatsisakė vykdyti sutartį, laikytina, kad jis prisiėmė riziką dėl netinkamo sutarties įvykdymo, todėl negali dėl netinkamai atliktų darbų bei padarytų nuostolių siekti perkelti kaltę ieškovui (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad nors dėl minėtų automobilio apgadinimų nesikeičia automobilio techninė būklė, tačiau keičiasi automobilio išorė, ir akivaizdu, kad dėl tokių defektų sumažėja automobilio vertė.

21. Taip pat nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybės, kokiu tikslu ieškovas įsigijo automobilį, ar šeimos poreikiams tenkinti, ar parduoti, esminę reikšmę sudaro aplinkybė, kad atsakovas netinkamai atliko darbus, be to, apgadino ieškovo automobilį, dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas turi pareigą atlyginti, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas atlyginti padarytą žalą, kurią sudaro 662,47 Eur už sugadintą automobilio stogo apdailą ir 203,20 Eur už jos pakeitimą, 88,55 Eur už sugadintą galinį stogo žibintą, 119,50 Eur už sugadintą skydelį nuo saulės, 159,48 Eur už sugadintas durelių atramas, 1 607,22 Eur už sugadintus galinius sparnus, 300 Eur dydžio suma už nekokybiškai pritvirtintus galinius sparnus, yra pagrįstas (CK 6.256 straipsnis).

22. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

23. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

24. Byloje nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, tai yra, 80 proc. reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, atsakovui iš ieškovo priteisiant 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kita teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista.

25. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

26. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina atsakovui iš ieškovo priteisiant 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą dėl materialinių teisinių reikalavimų, šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui N. G. iš ieškovo D. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. S. iš atsakovo N. G. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Almantas PadvelskisLarisa ŠimanskienėAlvydas Žerlauskas