Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-328-924/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-14
Bylos Nr.: e2S-328-924/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-03143-2022-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

2.6.10.4Prevencinis ieškinys
3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. e2S-328-924/2023Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03143-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 3.1.18.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) prevencinį ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl draudimo atlikti žalą galinčius sukelti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl draudimo atlikti žalą galinčius sukelti veiksmus, kuriuo prašo uždrausti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) inicijuoti ir šaukti bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi klausimai dėl bendrovės valdybos ar įstatų pakeitimo neturint išankstinio ieškovo sutikimo, iki kol bus išduotas paveldėjimo liudijimas (-ai) dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo; arba uždrausti bendrovei ir atsakovei inicijuoti ir šaukti bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi klausimai dėl bendrovės valdybos ar įstatų pakeitimo neturint išankstinio teismo leidimo dėl siūlomo sprendimo priėmimo, iki kol bus išduotas paveldėjimo liudijimas (-ai) dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo.

2. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą bei uždrausti į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, valdybos naikinimo ir valdybos skyrimo iki įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad reiškiamu ieškiniu ieškovas teismo prašo užkirsti kelią bendrovės valdybos pakeitimui, kadangi bendrovės valdybos pakeitimas yra motyvuotas (duomenys neskelbtini) vykstančio chaoso dėl atsakovės akcijų paveldėjimo ginčų. Ieškovas atsakovės akcijų paveldėjimo ginčuose nedalyvauja ir turi pagrįstą interesą, kad atsakovės akcijų paveldėjimo ginčai nedarytų neigiamos įtakos bendrovės veiklai. Bendrovės valdybos keitimo inicijavimas pradėjo daryti žalą bendrovei ir jos akcininkams: dėl vykstančių pokyčių bendrovės žaliavos tiekėjai mažina žaliavinio pieno tiekimą. Chaotiškiems pokyčiams neužkirtus kelio bendrovė gali netekti žaliavos ir bus priversta stabdyti gamybą. Pagrindinis bendrovės kreditorius, kuriam įkeistas visas bendrovės turtas, sužinojęs apie iniciatyvas keisti bendrovės valdybą jau nurašė daugiau nei 2 mln. Eur bendrovės lėšų. Tik status quo bendrovėje užtikrinimas gali sustabdyti bendrovės tiekėjų ir kreditorių paniką dėl bendrovės veiklos perspektyvų ir, atitinkamai, sustabdyti bendrovės patiriamos žalos multiplikavimąsi.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje sustabdė bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą bei uždraudė į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, vadybos naikinimo ir valdybos skyrimo.

Šalies argumentai

4. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje uždrausti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendrovės valdybos nariais rinkti A. D., N. K., R. M., N. G. ir V. V. bei nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad bendrovė atšaukė 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, todėl neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko ir nebeliko poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir neproporcingai riboja atsakovės teises ir teisėtus interesus bei suteikia nepagrįstą pranašumą ieškovui. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo neterminuotam laikui atimta (duomenys neskelbtini) įstatymo suteikta teisė priimti bendrovės veiklos išsaugojimui būtinus sprendimus. Pieno tiekėjai svarsto galimybę su bendrove nutraukti sutartinius santykius ne dėl (duomenys neskelbtini) administratoriaus pasikeitimo ar potencialaus bendrovės vadovybės (valdybos, direktoriaus) pasikeitimo, o dėl dabartinės bendrovės vadovybės priimtų sprendimų, susikaupusių skolų tiekėjams už žaliavų (pieno) tiekimą. Absoliutus draudimas pakeisti bendrovės valdymo organus, įvertinus tai, kad šių valdymo organų sprendimai lėmė bendrovės nestabilios finansinės būklės atsiradimą ir problemiškus santykius su tiekėjais, galimai sukeltų priešingą efektą nei tikėjosi teismas – iki pat šios bylos nagrinėjimo pabaigos, daugumos bendrovės akcininkas (duomenys neskelbtini) negalėtų paskirti naujų valdybos narių, jeigu esami valdybos nariai atsistatydintų arba pasibaigtų jų įgaliojimų terminas, taip pat negalėtų inicijuoti bendrovės valdymo organų pakeitimo, kurie savo priimamais sprendimais galimai blogina bendrovės padėtį ir kelia bendrovei žalą, pakeitimo, ir tokiu būdu bendrovei būtų padaryta dar didesnė žala.

Atsiliepimas

5. Ieškovas atsiliepime į atsakovės prašymą pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones prašė atsakovės prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovės prašymo patenkinimas visiškai prilygtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui ir sukurtų dar nestabilesnę situaciją nei buvo iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Draudimas į bendrovės valdybą skirti tik keletą konkrečių asmenų sukurtų tik dar didesnį neapibrėžtumą bendrovėje. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje priimta ne su tikslu riboti akcininko teises, o su tikslu išsaugoti bendrovę tol, kol paaiškės galutiniai savininkai. Vien tai, jog dėl bendrovės valdymo besibylinėjantys asmenys turi skirtingus interesus, neturi ir negali nulemti neigiamų pasekmių bendrovei ir pusei tūkstančio jos darbuotojų bei kitam bendrovės akcininkui. Nėra jokio pagrindo keisti laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su 2022 m. gruodžio 12 d. bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sustabdymu, ši laikinųjų apsaugos priemonių dalis jau yra įvykdyta ir nebeapsunkina jokių atsakovės interesų, todėl jos keitimas taip pat nėra reikalingas, ieškovo manymu, šią laikinųjų apsaugos priemonių dalį prašoma keisti siekiant sukurti sumaištį dėl teisinės padėties ir 2022 m. gruodžio 12 d. susirinkimo neorganizavimo teisėtumo, todėl teisinio tikrumo tikslais laikinųjų apsaugos priemonių dalis paliktina galioti.

6. Bendrovė atsiliepime į atsakovės prašymą pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones prašė atsakovės prašymą atmesti. Nurodė, kad prašomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas visiškai prilygtų jų panaikinimui, atsakovė tokiu būdu galėtų inicijuoti bendrovės valdybos keitimą, siūlydama į valdybą asmenis nepriklausomai nuo jų patirties ir kvalifikacijos. Dėl iniciatyvos keisti valdybą jau buvo kilusi reali bendrovės nemokumo grėsmė, bankui pradėjus lėšų nurašymą, sutrikus pinigų srautams, imtos nutraukinėti tiekimo sutartys su žaliavinio pieno tiekėjais. Po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bendrovės veikla stabilizuojasi, partęsiamos kredito sutartys, dengiamos skolos tiekėjams. Atsakovės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones prašyme nurodytu būdu taps identiška grėsme kaip ir 2022 m. gruodžio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo inicijavimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

7. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje sustabdė bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą bei uždraudė į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, vadybos naikinimo ir valdybos skyrimo.

7.1. Teismas nustatė, kad bendrovė yra gamybinė įmonė, superkanti iš ūkininkų žaliavinį pieną ir iš jo gaminanti pieno miltelius, kondensuotą pieną ir kt. Dėl vykstančių pokyčių bendrovės žaliavos tiekėjai mažina žaliavinio pieno tiekimą arba nutraukia žaliavinio pieno tiekimą bendrovei.

7.2. (duomenys neskelbtini) direktorės 2022 m. spalio 31 d. pranešime nurodoma, kad „2022 m. spalio mėn. pabaigoje spaudoje pasirodė straipsniai apie administratoriaus nušalinimą ir naujo administratoriaus paskyrimą, kuris sutapo su mokėjimų nereguliarumu ir kainų mažėjimu. Mūsų nariai taip pat sureagavo į susiklosčiusią situaciją ir bijodami, kad jų pinigai bus užšaldyti ar dar blogiau visai prarasti - ėmėsi veiksmų ir sustabdė ilgalaikę partnerystę. Likę nariai sutiko išbūti dar mėnesį, bandant palaikyti partnerystę ir stebint situaciją įmonės ir rinkos, su sąlyga, kad bazinė kaina bus iki 10 t/d – 425 Eur/t, virš 10 t/d – 430 Eur/t kaip ir diktuoja Lietuvos pieno rinka. Didžiųjų bendrovių savininkai yra sunerimę ir prašo banko ir įsipareigojimų garantijų, kad jų uždirbti pinigai bus sumokami laiku ir niekur nedings. Visi ūkiai turi savo įsipareigojimus bankams, tiekėjams ir darbuotojams ir kiekvienas vėlavimas, ypač bankams, atneša neigiamus atoveiksmius.“

7.3. 2022 m. lapkričio 21 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą (duomenys neskelbtini) paprašė nutraukti Pieno pirkimo – pardavimo sutartį nuo 2022 m. lapkričio 30 d. 2022 m. lapkričio 21 d. pranešimu apie sutarties nutraukimą (duomenys neskelbtini) paprašė nutraukti Pieno pirkimo – pardavimo sutartį nuo 2022 m. lapkričio 30 d. Ieškovo teigimu, 2/3 bendrovės tiekėjų yra pranešę apie žaliavos tiekimo sustabdymą.

7.4. Pagrindinis bendrovės kreditorius akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas, kuriam įkeistas visas bendrovės turtas ir kuriam bendrovė turi apie 18 mln. Eur skolų, sužinojęs apie iniciatyvas keisti bendrovės valdybą jau nurašė daugiau nei 2 mln. Eur bendrovės lėšų. 2022 m. lapkričio 23 d. bankas jau buvo nurašęs apie 3,2 mln. Eur bendrovės lėšų. Dėl tokių sumų staigaus ir neplanuoto nurašymo iš bendrovės sąskaitų, bendrovė nebegali vykdyti įsipareigojimų, atsiskaityti su tiekėjais. Jei bankui nebus atkurtas pasitikėjimas, kad bendrovės vadovybė chaotiškai nesikeis, banko išieškojimas tęsis ir lems vienintelį rezultatą – bendrovės nemokumą ir ieškovo akcijų visišką nuvertėjimą.

7.5. Bendrovės ir AB Šiaulių banko kreditavimo santykiai tęsiasi nuo 2016 m. Šie kreditavimo santykiai banko ir bendrovės buvo nuolat pratęsiami, paskutinis pratęsimas atliktas 2022 m. balandžio 14 d., kuriuo kredito grąžinimas buvo numatytas 2022 m. spalio 4 d. 2022 m. spalio 20 d. jau buvo visos prielaidos sutarčių pratęsimui: banko pasiūlymas, teismo leidimas, valdybos pritarimas, tačiau 2022 m. spalio 20 d. pakeitus (duomenys neskelbtini) akcijų administratorių AB Šiaulių bankas sustabdė kredito sutarčių pratęsimo pasirašymą pagal suderintas sąlygas. Bankas žodžiu informavo bendrovę, kad stebės situaciją ir kredito sutarčių pratęsimai bus pasirašyti tik tuo atveju, jei administratoriaus pakeitimas neturės įtakos bendrovės valdymui.

7.6. Bendrovės turto ir verslo nutrūkimo draudimo kaštai išaugo 3,2 karto. Draudimo bendrovė, draudžianti bendrovės turtą ir verslo tęstinumo rizikas, specifiškai įvardijo, kad bendrovės veiklos tęstinumo ir turto išsaugojimo rizika išaugo būtent dėl valdymo pokyčių. 2022 m. lapkričio 25 d. bendrovė gavo pranešimą, kad draudimo bendrovė svarsto visiškai nutraukti draudimo santykius su bendrove, kadangi gavo ieškovui nežinomo turinio naujų atsakovės valdyme veikiančių asmenų raštą.

7.7. Remiantis ieškovo argumentais ir teismo nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis atitinka pareikšto reikalavimo esmę ir gali būti vertinamos kaip turinčios ryšį su būsimu teismo sprendimu. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, darė išvadą, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, dėl to darė išvadą, jog egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas.

7.8. Teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo bei neuždraudus į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, vadybos naikinimo ir valdybos skyrimo, iki bus išspręstas šalių ginčas, ieškovo prevencinis ieškinys netenka prasmės, ieškovui kyla neigiamų padarinių rizika, ko ir siekia išvengti, tiek teikiant prevencinio pobūdžio ieškinį, tiek status quo išsaugojimą lemiančias laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, sudarančios prielaidas išsaugoti bendrovės stabilią padėtį (sustabdyti galimus – žaliavinio pieno teikėjų pasitraukimą, sutarčių vykdymo sustabdymą, banko piniginių lėšų nurašymą iš bendrovės sąskaitos, kredito sutarčių pratęsimą, kt.). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais, nutarė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.

8. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

8.1. Teismas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo sustabdymas – ir buvo skirta 2022 m. gruodžio 12 d. organizuojamo neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo sustabdymui, kas reiškia, jog ši laikinoji apsaugos priemonė jau yra įvykdyta (nei šiuo metu, nei ateityje neapriboja, nepažeidžia ar nesuvaržo ir nei atsakovės, nei kitų šalių teisių ir teisėtų interesų), todėl ją naikinti (keisti) nėra jokio teisinio pagrindo.

8.2. Teismas, priimdamas nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, valdybos naikinimo ir valdybos skyrimo, nevertino konkrečių valdybos narių kandidatūrų ir vien su šia aplinkybe nesiejo poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl vien šiuo pagrindu keisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nėra jokio pagrindo.

8.3. Taip pat priešingai, nei teigia atsakovė, teismas nutartimi nenustatė tokio draudimo absoliutumo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės laiko prasme ribotos, t. y. nustatytos iki ginčo išsprendimo.

8.4. Nors atsakovė pateiktame prašyme akcentuoja, jog tokia laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė ir neproporcingai riboja atsakovės teises ir teisėtus interesus, tačiau teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas ne atsakovės teisių ir teisėtų interesų ribojimas, o bendrovės stabilios padėties išsaugojimas.

8.5. Teismas ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino kaip proporcingas, sudarančias prielaidas išsaugoti bendrovės stabilią padėtį (sustabdyti galimus – žaliavinio pieno teikėjų pasitraukimą, sutarčių vykdymo sustabdymą, banko piniginių lėšų nurašymą iš bendrovės sąskaitos; kredito sutarčių pratęsimą). Iš ieškovo ir bendrovės pateiktų atsiliepimų bei su jais pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2022 m. gruodžio 1-19 d. AB Šiaulių bankas nenurašė piniginių lėšų iš bendrovės sąskaitos, bendrovės turimų kreditorinių įsipareigojimų AB Šiaulių bankui grąžinimo terminai pratęsti iki 2023 m. vasario 15 d.; galimai reguliariai atsiskaitoma su pieno tiekėjais (teismui pateiktame „Ūkininko patarėjas“ straipsnyje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) vadovas nurodė, kad lapkritį iš (duomenys neskelbtini) sulaukėme trikdžių atsiskaitant už pristatytą pieną <...> Vėlavimo priežastis pavyko identifikuoti ir su pieno perdirbimo įmonės vadovais suderinti atsiskaitymo grafiką <...>; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mokama kaina už pieno žaliavą visuomet tenkino pieno gamintojus, nors atsiskaitymas už pristatytą žaliavą buvo sutrikęs, situaciją pavyko išsiaiškinti, sutarti dėl atsiskaitymo, atsikratyti baimių“ ir kt.), kas sudaro pagrindą preliminariai išvadai, kad bendrovėje padėtis yra pakitusi (ieškovo ir bendrovės teigimu, dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių).

8.6. Teismas pažymėjo, kad nors šalys skirtingai interpretuoja bendrovės veiklos (finansinės) sutrikimų priežastis, tačiau teismas spręsdamas su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusius klausimus, neturi galimybių išsamiai įvertinti visas šalių akcentuojamas aplinkybes, įrodymus, šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų detaliai pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teismas nurodė, kad byloje taikyta laikinąja apsaugos priemone, įvertinus ieškovo reiškiamą prevencinio pobūdžio ieškinį, yra siekiama išsaugoti stabilią bendrovės padėtį, todėl atsakovės prašymo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkino.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Ieškovas neįrodė nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, o pagal nuosekliai suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos, todėl nutartis yra neteisėta ir naikintina.

9.2. Teismas nepagrįstai konstatavo ieškinio prima facie pagrįstumą, nes įvertinus ieškinio reikalavimus ir jame dėstomus argumentus, jau vien ieškinio priėmimo stadijoje buvo galima konstatuoti, kad ieškovo reikalavimai negalės būti tenkinami dėl akivaizdaus nepagrįstumo. Ieškovas atsakovės neteisėtais veiksmais laiko atsakovei suteiktą teisę pakeisti bendrovės valdybą inicijuojant bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių atsakovės inicijuotame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime siūlomų sprendimų priėmimas dėl bendrovės valdymo organų pakeitimo turėtų būti laikomas neteisėtu. Ieškovui neįrodžius būsimų neteisėtų atsakovės veiksmų, kurių nesant negali būti tenkinamas prevencinis ieškinys, konstatuotina, kad jau pirminėje bylos stadijoje ieškinys akivaizdžiai negalėtų būti patenkintas.

9.3. Vien (duomenys neskelbtini) akcijų administratoriaus pakeitimas tiesiogiai nedaro jokios įtakos bendrovės veiklai. Bendrovės finansiniai sunkumai ir problemos su tiekėjais atsirado dar gerokai iki (duomenys neskelbtini) akcijų administratoriaus pakeitimo, o tai reiškia, kad dabartinę bendrovės situaciją ir visas iš jos išplaukiančias pasekmes (santykius su AB Šiaulių banku, tiekėjais, lėšų nurašymą ir t.t.) sukėlė dabartinių bendrovės valdymo organų veikla, priimti sprendimai.

9.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro prielaidas išsaugoti stabilią bendrovės padėtį (sustabdyti žaliavinio pieno teikėjų pasitraukimą, sutarčių vykdymo sustabdymą, banko piniginių lėšų nurašymą iš bendrovės sąskaitos, kredito sutarčių pratęsimą, kt.). Bendrovės nurašytos lėšos, draudimo kaštų išaugimas niekaip nesusijęs su bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimu ir siūlomų priimti sprendimų turiniu. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių argumentų ir rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime galimai būsiantys priimti sprendimai dėl valdybos narių pakeitimo lemtų AB Šiaulių banko sprendimą nutraukti su bendrove kredito sutartis, ar darytų kokią nors kitokią neigiamą įtaką bendrovės veiklai. Teismas neįvertino ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytų teiginių pagrįstumo, todėl padarė neteisingą išvadą dėl ieškovo nurodytų grėsmių bendrovės veiklai, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų nepritaikytos, egzistavimo.

9.5. Draudimas pakeisti bendrovės valdymo organus, įvertinus tai, kad šių valdymo organų sprendimai lėmė bendrovės nestabilios finansinės būklės atsiradimą ir problemiškus santykius su tiekėjais, galimai sukeltų priešingą efektą nei tikėjosi teismas – iki pat šios bylos nagrinėjimo pabaigos bendrovės akcininkas (duomenys neskelbtini) negalėtų paskirti naujų valdybos narių, jeigu esami valdybos nariai atsistatydintų arba pasibaigtų jų įgaliojimų terminas, taip pat negalėtų inicijuoti bendrovės valdymo organų pakeitimo, kurie savo priimamais sprendimais galimai blogina bendrovės padėtį ir kelia bendrovei žalą, pakeitimo, ir tokiu būdu bendrovei būtų padaryta dar didesnė žala. Tokia situacija neatitinka nei laikinųjų apsaugos priemonių tikslo ir paskirties, nei proporcingumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.

9.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovės valdybos nariais 2022 m. gruodžio 12 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti išrinkti ne tik atsakovės 2022 m. lapkričio 9 d. paraiškoje nurodyti asmenys, bet ir kiti asmenys, kurių kandidatūras pagal bendrovės įstatus gali teikti pats ieškovas bei bendrovės valdyba. Šioje bylos stadijoje netgi nėra žinoma, kokie asmenys 2022 m. gruodžio 12 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime būtų išrinkti bendrovės valdybos nariais, bei kad šių asmenų išrinkimas bendrovės valdybos nariais sukeltų bendrovei kokias nors neigiamas pasekmes.

9.7. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovo teisės ir interesai gali būti ginami ir kitais įstatyme numatytais būdais, pavyzdžiui, ieškovui ginčijant 2022 m. gruodžio 12 d. bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtus sprendimus, jeigu būtų pagrindas manyti, kad tokie sprendimai yra neteisėti įstatymuose numatytais pagrindais.

9.8. Teismas neįvertino, kad prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas siekia neteisėtai, pasinaudodamas laikinųjų apsaugos priemonių institutu, apriboti pagrindinio bendrovės akcininko (duomenys neskelbtini) sprendžiamą balsą bendrovės valdymo klausimais, kurią jam suteikia bendrovės įstatai , ir įgyti sprendžiamą balsą bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime balsuojant dėl bendrovės valdybos atšaukimo ir naujos valdybos išrinkimo.

9.9. Teismas be jokio pagrindo nesuteikė atsakovei teisės atsiliepti į ieškovo prašymą. Atsakovė neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų į nurodytą prašymą, atitinkamai skundžiama nutartis, kuria pritaikytos išimtinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, buvo priimta tik išklausius vienos pusės argumentus, pažeidžiant rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones AB Šiaulių bankas sustabdė lėšų nurašymą, atnaujino derybas dėl kredito sutarčių pratęsimo ir sutinka bent laikinai (kol galutinai paaiškės, ar nebėra grėsmės bendrovės valdymo pakeitimui), t. y. iki 2023 m. vasario vidurio, pratęsti kredito sutartis. Bendrovė atkūrė žaliavinio pieno tiekėjų pasitikėjimą. Bendrovė surengė susitikimą su tiekėjais, kurio metu buvo duoti patikinimai, jog bendrovės veikla stabilizuojanti atgaunant banko pasitikėjimą. Atgavus stabilius pinigų srautus bendrovė galėjo suderinti su tiekėjais pradelstų skolų grąžinimo grafikus. Tai, kad tiekėjų pasitikėjimas palengva yra atgaunamas liudija pateikiamos sutartys, iš kurių matyti, kad lapkričio pabaigoje tiekėjai sutiko sudaryti sutartis tik poros dienų laikotarpiui, po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jau savaitei, o nuo gruodžio vidurio – ir dviejų savaičių laikotarpiui.

10.2. Bendrovės problemos prasidėjo būtent tada, kai buvo pradėta keisti įmonių grupės valdymą. Iki (duomenys neskelbtini) iniciatyvų keisti valdymą bendrovė nebuvo susidūrusi su atsiskaitymo su banku sutrikimais, įsipareigojimai buvo vykdomi laiku ir banką tenkino, atsiskaitymai su tiekėjais taip pat buvo stabilūs. AB Šiaulių bankas pradėjo nurašinėti bendrovės lėšas būtent tada, kai išaiškėjo, kad rengiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas dėl bendrovės valdymo, nors su banku buvo suderintos ir patvirtintos kredito pratęsimo sąlygos, gauti visi leidimai (valdybos ir teismo). Bendrovės atsiskaitymai su tiekėjais sutriko taip pat būtent lapkričio mėnesį, nors iki tol ilgametis bendradarbiavimas buvo sklandus. Tai, kad bankui yra svarbus bendrovės valdymo stabilumas, patvirtina byloje jau pateiktas banko raštas, tiek tai, kad šiuo metu bankas aktyviai domisi teisinių procesų dėl valdymo keitimo eiga. Draudimo bendrovės taip pat staiga po pokyčių įžvelgė aukštesnes grėsmes ir reikšmingai pakėlė draudimo kainas.

10.3. Bendrovės veiklą trikdė ir tai, kad (duomenys neskelbtini) akcijų administratorius ir naujoji vadovybė kišosi į bendrovės veiklą. 2022 m. lapkričio pabaigoje, kai bendrovė aktyviai siekė spręsti banko pradėtą lėšų nurašymą, o žaliavinio pieno tiekėjai traukėsi iš bendrovės, (duomenys neskelbtini) administratorius iš tiekėjų rinkosi informaciją teisminiams procesams, teiraudamasis pienininkų informacijos apie jų skolas ir vėliau šią informaciją perduodamas (duomenys neskelbtini).

10.4. 2022 m. lapkričio viduryje buvo kreipiamasi į bendrovės pirkėjus informuojant, kad bendrovės vadovybė jau yra pasikeitusi, kad bendrovėje jau veikia naujasis (duomenys neskelbtini) akcijų administratorius. Neabejotinai tokie veiksmai trikdo bendrovės veiklą, kai pirkėjai nebežino kokiais asmenimis, veikiančiais bendrovės vardu, turi pasitikėti.

10.5. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, bendrovei grėstų tie patys veiklos sutrikimai, kurių antrą kartą sustabdyti gali būti nebeįmanoma. Bendrovės manymu, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra būtina bendrovės veiklos išsaugojimo sąlyga.

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

11.1. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra taikomas neribotas atsakovės kaip akcininkės teisių apribojimas. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi yra identifikuotas konkretus suteikiamų teisių įgyvendinimo draudimas tik ta apimtimi, kuri yra būtina. Taip pat, priešingai nei teigia atsakovė, teisių įgyvendinimas aiškiai apribotas ir laike.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi nebuvo apribotos vieno iš akcininkų teisės, o abu akcininkai po nutarties priėmimo yra lygiavertėje padėtyje, kadangi ribojamas ne konkretaus akcininko teisių įgyvendinimas, o radikalūs pokyčiai bendrovėje saugant status quo, nepriklausomai kas juos inicijuotų.

11.3. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galimos bei yra pripažįstamos teismų praktikoje. Jų taikymas užtikrina net keletą savarankiškų tikslų – tiek konservacinį (užtikrina situacijos bendrovėje stabilumą); tiek prevencinį (užtikrina, kad bendrovės kreditorius priverstinai nesinaudotų užtikrinimo priemonėmis ir bendrovė galėtų tęsti veiklą), tiek ir teisinių santykių laikino sureguliavimo tikslą (užtikrina normalų bendrovės funkcionavimą).

11.4. Ieškovas pagrindė grėsmę, kurios prevencijai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovė šios grėsmės nepaneigė. 2022 m. lapkričio 15 d. AB Šiaulių banke lankėsi atsakovės (duomenys neskelbtini) akcijų administratorius. 2022 m. lapkričio 16 d. AB Šiaulių bankas pradėjo nurašinėti bendrovės lėšas. 2022 m. spalio 20 d. bendrovė su banku susiderino ir patvirtino sutarčių pratęsimo sąlygas ir atliko visus sutarčių pratęsimui būtinus veiksmus, tačiau po atsakovės akcijų administratoriaus pakeitimo sutarčių pasirašymas buvo sustabdytas. Po Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties priėmimo bankas išieškojimą sustabdė.

11.5. Bankui ėmus nurašinėti bendrovės lėšas, sutriko ir bendrovės pinigų srautai, todėl už ankstesniais laikotarpiais pristatytą pieną suėjus terminui atsiskaityti spalio mėn. pabaigoje, bendrovė nebeturėjo pakankamai lėšų sumokėti visiems pieno tiekėjams. Pieno tiekėjai pradėjo palikti bendrovę, net 2/3 visų tiekėjų jau buvo pranešę apie sutarčių nutraukimą. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, stabilizavosi situacija su bendrovės pinigų srautais ir bankui lėšų nebenurašinėjant, bendrovė bando atkurti pienininkų pasitikėjimą. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, visos aukščiau indikuotos grėsmės ir vėl atsinaujintų.

11.6. Atsakovė nepaneigė fakto, kad bendrovės valdymo organų keitimas susijęs su atsakovės akcijų būsimų paveldėtojų ginčais, o ne realiu poreikiu. Atsakovės akcijų administratorių teismas pakeitė, kadangi įžvelgė interesų konfliktą tam pačiam asmeniui veikiant keletoje vaidmenų, t. y. esant ir įmonių valdymo organuose ir administravime. Kai administratorius buvo pakeistas, ši interesų konflikto situacija išnyko. Nei teismo nutartyje, nei niekur kitur nebuvo nustatyta, kad turi būti pakeistas ne tik akcijų administratorius, tačiau ir įmonių vadovybė. Bendrovės valdyboje veikia ilgamečiai bendrovės darbuotojai, kurių nei vienas nedalyvauja paveldėjimo ginčuose ir neturi jokio suinteresuotumo dėl R. K. turto paveldėjimo (išskyrus interesą, kad paveldėtojų ginčai nelemtų bendrovės nemokumo). Ieškovas pateikė teismui informaciją apie tai, kad į bendrovės valdybą siūlomi asmenys netenkina minimalių kompetencijos kriterijų. Vien tai savaime kelia realią grėsmę dėl bendrovės veiklos sutrikimų. Dėl pasikeitimų bendrovės valdyme rizikas (finansine išraiška) įžvelgė ir draudimo bendrovė. Bendrovės turto ir verslo nutrūkimo draudimo kaštai išaugo 3,2 karto. Ieškovas teismui pagrindė, kad dėl staigaus ir neapgalvoto bei atsakovės paveldėtojų tarpusavio ginčais motyvuoto bendrovės valdymo keitimo buvo kilusi reali grėsmė bendrovės veiklos išsaugojimui.

Šalies argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje uždrausti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendrovės valdybos nariais rinkti A. D., N. K., R. M., N. G., V. V.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta sustabdyti bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, tapo nebeaktuali ir teisiškai nebeįgyvendinama, kadangi 2022 m. gruodžio 12 d. bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko ir laikinoji apsaugos priemonė yra įvykdyta.

12.2. Teismas nevertino, kad draudimas į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, vadybos naikinimo ir valdybos skyrimo – yra perteklinė ir neproporcingai riboja atsakovės (duomenys neskelbtini) teises, susijusias su bendrovės akcijų suteikiamų balsų įgyvendinimu, ir atitinkamai suteikė ieškovui pranašumą bendrovės valdyme.

12.3. Ieškinys buvo pateiktas turint tikslą gauti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios padėtų dabartiniams bendrovės valdymo organams išsaugoti savo pareigas, net jeigu tai prieštarauja pačios bendrovės ir daugumos akcinininkės (duomenys neskelbtini) interesams.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Atsakovė prašo leisti keisti bendrovės valdymo organų narius, t. y. prašo, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos tokiu būdu, kuriuo nebėra užtikrinamas laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – status quo bendrovėje užtikrinimas. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, leidžiant vėl inicijuoti bendrovės valdymo organų keitimą, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas nebebūtų užtikrinamas. Neabejotinai kiltų ta pati probleminė situacija bendrovėje, gresianti būtinybe stabdyti įmonės veiklą. Tai, kad grėsmė išlieka, patvirtina ir byloje pateikti dokumentai – bankas sutinka sutarčių pratęsimus atlikti tik iki 2023 m. vasario, t. y. tik iki tol, kol paaiškės, ar laikinosios apsaugos priemonės nėra naikinamos apeliacinėje instancijoje.

13.2. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovei atitinkamai pradėjus inicijuoti valdybos narių keitimą ir bankui vėl pradėjus nurašinėti lėšas bendrovė privalėtų stabdyti gamybą, kadangi nepakaktų lėšų gamybai reikalingai produkcijai įsigyti. Sustabdžius gamybą bendrovė negalėtų atsiskaityti su banku turimomis piniginėmis lėšomis, todėl tokie banko veiksmai, nepasitikint naująja valdyba, galėtų privesti net iki priverstinio bendrovės turto pardavimo. Visa ši grandinė veiksmų turėtų neabejotinų pasekmių ir ieškovui, bendrovės akcijoms prarandant vertę.

13.3. Jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos taip, kaip prašoma, būtų sukurtas dar didesnis neapibrėžtumas. Pagal tokias laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų draudžiama į bendrovės valdybą skirti keletą konkrečių asmenų, į tą pačią valdybą būtų galima paskirti absoliučiai bet kokius asmenis, nepriklausomai nuo jokių kriterijų. Tokios laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrintų bendrovės stabilumo, status quo bei neužtikrintų stabilaus santykio su kreditoriais, tiekėjais ir pirkėjais.

13.4. Atsakovė nėra į bylą pateikusi nei vieno įrodymo, kuris leistų daryti išvadą apie netinkamą dabartinės bendrovės valdybos narių veikimą. Visi argumentai susiję su neva netinkamu valdybos narių veikimu yra paremti tik abstrakčiais teiginiais.

13.5. Esant poreikiui pakeisti bendrovės valdybos narį šiam atsistatydinus arba pasibaigus įgaliojimams, toks pakeitimas galėtų būti atliekamas ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms draudžiančioms keisti valdybos narių sudėtį. Vienam iš bendrovės valdybos narių nustojus eiti valdybos nario pareigas, bendrovės akcininkai galėtų kreiptis dėl teismo leidimo išdavimo paskirti naują valdybos narį galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas atsakovės argumentas neva galiojant šiuo metu pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, bendrovės valdybos narys negalėtų būti pakeičiamas net ir nustojus eiti atitinkamas pareigas.

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Bendrovė sutinka su ieškovo atsiliepime į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateiktais argumentais ir taip pat laikosi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas reikalaujamu būdu neabejotinai sukels žalos bendrovei.

14.2. Bendrovės valdyba turėtų būti keičiama tik tuomet, kai dėl jos pakeitimo spręs bendrovės tolimesne veikla suinteresuoti asmenys, t. y. R. K. įpėdiniai ir (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėtojai, o ne pašaliniai asmenys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

17. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės kartu su atskiruoju skundu dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl apeliantės pateikti įrodymai nepriimami. Atsakovės (duomenys neskelbtini) teikiama garso įrašo ištrauka iš Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. kovo 23 d. vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2YT-196-980/2022 nėra susijusi su byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, todėl šis įrodymas nepriimamas. Kiti atsakovės (duomenys neskelbtini) teikiami įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirųjų skundų išnagrinėjimui atsakovės (duomenys neskelbtini) pateikti įrodymai priimami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

20. Apeliantė nurodo, kad šiuo atveju nėra nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir bylos šalių argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su apeliantės pozicija.

21. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Taigi, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra tenkintinas, atsakoma tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

22. Nustatyta, kad bendrovės veiklos objektas – pienininkystė, pieno supirkimas ir surinkimas, pieninių veikla, sūrių, pieno miltų, konservų ir kitų pieno bei maisto produktų gamyba, pieno ir kitų maisto produktų didmeninė ir mažmeninė prekyba ir kt. Ieškovui priklauso 60 148 vnt., atsakovei (duomenys neskelbtini) – 541 326 vnt. vardinių paprastųjų bendrovės akcijų. Ieškovas pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl draudimo atlikti žalą galinčius sukelti veiksmus, kuriuo prašo uždrausti bendrovei ir atsakovei inicijuoti ir šaukti bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi klausimai dėl bendrovės valdybos ar įstatų pakeitimo neturint išankstinio ieškovo sutikimo, iki kol bus išduotas paveldėjimo liudijimas (-ai) dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo; arba uždrausti bendrovei ir atsakovei inicijuoti ir šaukti bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi klausimai dėl bendrovės valdybos ar įstatų pakeitimo neturint išankstinio teismo leidimo dėl siūlomo sprendimo priėmimo, iki kol bus išduotas paveldėjimo liudijimas (-ai) dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo.

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką prevencinio ieškinio atveju, sprendžiant dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo, kaip teisės kreiptis į teismą sąlygos, teisiškai reikšminga yra tai, ar ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla pačiam ieškovui asmeniškai, ar kitiems asmenims. Jei ieškinyje nurodoma žalos grėsmė kyla kitiems asmenims, tai ieškovas laikytinas neturinčiu teisinio suinteresuotumo reikšti prevencinį ieškinį, nebent jis įrodytų savo teisę ginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-969/2019 23 ir 27 punktai).

25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas aiškiai suformulavo prevencinio ieškinio dalyką, išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, todėl darytina išvada, jog egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio prima facie pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria apeliantės argumentams, kad esami byloje įrodymai sudaro pagrindą teigti, jog ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovo reikalavimai grindžiami įrodymais, todėl yra tikimybė, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas jam palankus sprendimas.

26. Aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su ieškiniu ir laiko jį nepagrįstu, savaime nereiškia, kad toks ieškinys negalėjo būti laikomas tikėtinai pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su materialinio ieškinio reikalavimo pagrįstumu, nes jie yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti visapusiškai įvertinamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

27. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020).

28. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašomos konkrečioje byloje taikyti laikinosios apsaugos priemonės visų pirma turi būti susijusios su toje byloje pareikštais reikalavimais ir skirtos būtent šiems reikalavimams užtikrinti, antraip objektyviai neatsiranda prielaidų sprendimo neįvykdymo rizikai konstatuoti. Byloje pareikštas bendrovės akcijų savininko prevencinio ieškinio reikalavimas, todėl gali būti keliamas klausimas dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo atveju – keisti bendrovės valdybą.

29. Nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2011 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443/2011).

30. Įstatymo nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Ieškovas ieškinyje realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą iš esmės grindžia tuo, kad bendrovės valdybos pakeitimas yra motyvuotas (duomenys neskelbtini) vykstančio chaoso dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo ginčų. Ieškovas šiuose (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo ginčuose nedalyvauja ir turi pagrįstą interesą, kad (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo ginčai nedarytų neigiamos įtakos bendrovės veiklai. Dėl bendrovės valdybos keitimo inicijavimo pagrindinė bendrovės kreditorė AB Šiaulių bankas sustabdė kredito sutarčių pratęsimo pasirašymą ir nurašė daugiau nei 3 mln. Eur bendrovės lėšų, dėl tokių sumų staigaus ir neplanuoto nurašymo, bendrovė nebegali vykdyti įsipareigojimų, atsiskaityti su tiekėjais, žaliavos tiekėjai mažina arba nutraukia žaliavinio pieno tiekimą bendrovei, bendrovės turto ir verslo nutrūkimo draudimo kaštai išaugo 3,2 karto. Ieškovas nurodo, kad jei bankui nebus atkurtas pasitikėjimas, kad bendrovės vadovybė taip chaotiškai nesikeis, banko išieškojimas tęsis ir lems vienintelį rezultatą – bendrovės nemokumą ir ieškovo akcijų visišką nuvertėjimą.

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra grėsmė status quo neišsaugojimo rizikai iki ginčo išnagrinėjimo ir vieno iš akcininkų teisių pažeidimo, žalos atsiradimo grėsmei. Atsakovė kvalifikuota balsų dauguma gali priimti sprendimą dėl bendrovės valdybos nušalinimo, naikinimo ir skyrimo (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 27, 28 straipsniai), todėl sprendimas dėl prevencinio ieškinio gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo bei neuždraudus į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, valdybos naikinimo ir valdybos skyrimo, iki bus išspręstas šalių ginčas, ieškovo prevencinis ieškinys netenka prasmės, ieškovui kyla neigiamų padarinių rizika, ko ir siekia išvengti ieškovas tiek teikdamas prevencinio pobūdžio ieškinį, tiek prašymą taikyti status quo išsaugojimą lemiančias laikinąsias apsaugos priemones.

32. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apribojo apeliantės (duomenys neskelbtini) kaip bendrovės daugumos akcininkės svarbiausią turimą neturtinę teisę – dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant dėl bendrovės valdymo organų narių kandidatūrų ir suteikė ieškovui nepagrįstą pranašumą balsuojant bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, siekdama pagrįsti argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės apribojo jos kaip bendrovės daugumos akcininkės neturtines teises ir suteikė ieškovui nepagrįstą pranašumą balsuojant bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, be pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019 pateiktais išaiškinimais.

34. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019)

35. Apeliantės nurodomoje byloje ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – suvaržyti atsakovės, įmonės akcininkės, valdančios 67 procentus akcijų, neturtines teises. Nagrinėjamu atveju iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje sustabdytas bendrovės 2022 m. gruodžio 12 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimas bei uždrausta į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, vadybos naikinimo ir valdybos skyrimo. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apribojo ne tik apeliantės, bet ir ieškovo kaip bendrovės akcininko neturtines teises. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra sustabdytas neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimas ir uždrausta į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, vadybos naikinimo ir valdybos skyrimo, kadangi siekiama ne apriboti vieno iš bendrovės akcininkų neturtines teises, o užtikrinti, kad nebūtų priimti bendrovei nenaudingi sprendimai, kurie turėtų tiesioginės įtakos bendrovės veiklai ir akcijų vertei. Taikomos priemonės nagrinėjamos bylos atveju atlieka tiek konservacinę paskirtį (užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą), tiek prevencinę paskirtį (užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti), tiek teisinius santykius laikinai sureguliuojančią (t. y. sudarančios sąlygas užtikrinti ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas). Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmenų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

36. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas be jokio pagrindo nesuteikė jai teisės atsiliepti į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantė neturėjo galimybės pateikti savo atsikirtimų į nurodytą prašymą, atitinkamai skundžiama nutartis, kuria pritaikytos išimtinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, buvo priimta išklausius tik vienos pusės argumentus, pažeidžiant rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.

37. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą atsakovui yra pranešama, jei teismas mano, kad tai būtina. Taigi, įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę spręsti dėl pranešimo apie tokio prašymo nagrinėjimą būtinumo, todėl vien nepranešimo apie šio klausimo nagrinėjimą faktas nėra pagrindas panaikinti ginčijamą nutartį.

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

39. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Minėtos normos pagrindu viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti keičiama kita, gali būti taikomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės arba jų taikoma mažiau, padidintas ar sumažintas taikomų apribojimų mastas ir pan., o tokių pakeitimų tikslas yra užtikrinti abiejų bylos šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Jeigu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, taikyti papildomas priemones, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, jog būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-161-330/2022).

41. Apeliantė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodo, kad absoliutus draudimas į bet kokių kitų bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkę įtraukti klausimus dėl bendrovės valdybos nušalinimo, valdybos naikinimo ir valdybos skyrimo yra perteklinis ir neproporcingai riboja atsakovės, kaip pagrindinės akcininkės, teises ir teisėtus interesus bei prašo uždrausti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendrovės valdybos nariais rinkti A. D., N. K., R. M., N. G. ir V. V. ir jokių kitų ribojimų, susijusių su teise keisti bendrovės valdymo organus, netaikyti.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje pareikšto ieškinio tikslas – uždrausti bendrovei ir apeliantei inicijuoti ir šaukti bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi klausimai dėl bendrovės valdybos ar įstatų pakeitimo neturint išankstinio ieškovo sutikimo, iki kol bus išduotas paveldėjimo liudijimas (-ai) dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo; arba uždrausti bendrovei ir apeliantei inicijuoti ir šaukti bendrovės visuotinius akcininkų susirinkimus, kuriuose būtų svarstomi klausimai dėl bendrovės valdybos ar įstatų pakeitimo neturint išankstinio teismo leidimo dėl siūlomo sprendimo priėmimo, iki kol bus išduotas paveldėjimo liudijimas (-ai) dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paveldėjimo. Patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuota, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtina užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Apeliantė prašo uždrausti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose bendrovės valdybos nariais rinkti A. D., N. K., R. M., N. G. ir V. V. ir jokių kitų ribojimų, susijusių su teise keisti bendrovės valdymo organus, netaikyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau paminėtų pareikštų ieškinio reikalavimų tikslą ir pobūdį, sprendžia, kad patenkinus apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, būtų paneigta byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis bei būtų atkurta nestabili situacija, kuri buvo susiklosčiusi iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, todėl sprendimas dėl prevencinio ieškinio pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

43. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės – draudimas rinkti bendrovės valdybos nariais asmenis, kurie buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) paraiškoje dėl bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, nedraudžiant rinkti į bendrovės valdybą kitų asmenų, kuriuos deleguoti turi teisę tiek ieškovas, tiek esami valdybos nariai, nepablogins faktinės bendrovės padėties, o priešingai – ją pagerins, kadangi dabartinių valdymo organų sprendimai galimai blogina bendrovės padėtį ir kelia žalą bendrovei. Teismas pažymi, kad apeliantė minėtas aplinkybes pagrindžiančių duomenų į bylą nėra pateikusi, todėl apeliantės argumentai apie netinkamą dabartinės bendrovės valdybos narių veikimą atmetami kaip nepagrįsti.

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad teismo nutartimi nenustatytas draudimo absoliutumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės laiko prasme ribotos ir nustatytos iki ginčo išsprendimo. Nors apeliantė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja atsakovės, kaip pagrindinės akcininkės, teises ir teisėtus interesus, tačiau teismas pažymi, kad kaip jau buvo minėta, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apribojo ne tik apeliantės, bet ir ieškovo kaip bendrovės akcininko neturtines teises. Pažymėtina, kad status quo išsaugojimas užtikrina svarbesnių interesų apsaugojimą, lyginant su laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribojamomis teisėms. Akivaizdu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų suvaržymų, tačiau įsiteisėjus galimam teismo sprendimui atmesti ieškinį, apeliantė turės teisę reikalauti, jog ieškovas atlygintų nuostolius, kilusius dėl jos prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnis).

45. Nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, sudarančios prielaidas išsaugoti bendrovėje stabilią padėtį. Ieškovo ir bendrovės pateikti atsiliepimai bei su jais pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra efektyvios ir padėtis bendrovėje stabilizavosi. Iš bendrovės 2022 m. gruodžio 19 d. Pažymos Nr. 22-1219-2 matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. AB Šiaulių bankas nenurašė piniginių lėšų iš bendrovės sąskaitos. Bendrovės 2022 m. gruodžio 19 d. buhalterinės pažymos Nr. S-22-0782, Nr. S-22-0778, Nr. S-22-0779, Nr. S-22-0780, S-22-0781 patvirtina, kad bendrovės skola žaliavinio pieno tiekėjams 2022 m. lapkričio 30 d. sudarė 12 908 855,09 Eur, iš jų pradelsta 8 925 034,15 Eur, o 2022 m. gruodžio 15 d. skola sudarė – 7 652 605,15 Eur, iš jų pradelsta – 7 652 605,15 Eur. AB Šiaulių bankas Klaipėdos filialo vyresniojo verslo klientų vadybininko E. M. 2022 m. gruodžio 19 d. bendrovei siųstame elektroniniame laiške nurodoma, kad bendrovės turimų kreditorinių įsipareigojimų AB Šiaulių bankas grąžinimo terminai pratęsti iki 2023 m. vasario 15 d. Teismui pateiktame „Ūkininko patarėjas“ straipsnyje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) vadovas nurodė, kad lapkritį iš bendrovės sulaukė trikdžių atsiskaitant už pristatytą pieną, tačiau vėlavimo priežastis pavyko identifikuoti ir su pieno perdirbimo įmonės vadovais suderinti atsiskaitymo grafiką; (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovas nurodė, kad bendrovės mokama kaina už pieno žaliavą visuomet tenkino pieno gamintojus, nors atsiskaitymas už pristatytą žaliavą buvo sutrikęs, situaciją pavyko išsiaiškinti, sutarti dėl atsiskaitymo. Iš bendrovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų sutarčių matyti, kad 2022 m. lapkričio mėnesio pabaigoje žaliavinio pieno tiekėjai sutiko sudaryti su bendrove sutartis tik poros dienų laikotarpiui, po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo jau savaitei, o nuo gruodžio vidurio – ir dviejų savaičių laikotarpiui.

46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 27 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas