- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2-1443/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Vytas Milius, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vildega“
- Ieškovas
- Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus, Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vildega“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1978-264/2011 pagal ieškovo Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vildega“ dėl veiksmų, keliančių pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, uždraudimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau Direkcija) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu atsakovui UAB „Vildega“, prašydamas uždrausti atsakovui pačiam ar per kitus asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokia forma riboti įvažiavimą/įėjimą į šį žemės sklypą bei išvažiavimą/išėjimą iš jo; priteisti jam iš atsakovo 243 469,46 Lt nuostolių atlyginimą.
Nurodė, kad Vilkaviškio rajono savivaldybė (patikėtinis) paminėtą žemės sklypą 2001-08-31 valstybinės žemės nuomos sutartimi (toliau Nuomos sutartis), išnuomojo atsakovui automobilių stovėjimo ir aptarnavimo aikštelei įrengti. Vyriausybė 2010-12-01 nutarimu Nr. 1180 šį žemės sklypą perdavė jam patikėjimo teise valstybės funkcijoms įgyvendinti, t. y. įrengti stovėjimo aikštelę automobiliams, laukiantiems kirsti valstybės sieną, todėl jis yra teisėtas žemės sklypo valdytojas ir naudotojas (Žemės įstatymo 7 str. 3 d.). Tačiau atsakovas trukdo vykdyti šias pareigas, dėl to buvo patirta 243 469,46 Lt nuostolių reguliuojant krovininio transporto eiles Kybartų pasienio kontrolės poste, ir nuostoliai kasdien didėja.
Ieškovas paaiškino, kad šiame žemės sklype yra būtina įrengti automobilių stovėjimo aikštelę tam, kad būtų užtikrintas sklandus patekimas į pasienio kontrolės punktus, kad būtų paskirstytas ir sureguliuotas eismas pasienio ruože esančioje dalyje valstybinės reikšmės kelio A7/E28, vedančio iš Kybartų miestelio į Rusijos Federaciją, užtikrintas eismo saugumas, Kybartų miestelio gyventojų saugi, ekologiška aplinka, nebūtų daroma žala valstybei dėl netinkamos kelio eksploatacijos.
Ieškiniui užtikrinti prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. uždrausti atsakovui, kaip ginčo žemės sklypo nuomininkui, pačiam ar per kitus asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovui juo naudotis, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokia forma riboti įvažiavimą/įėjimą į šį žemės sklypą bei išvažiavimą/išėjimą iš jo. Teigė, kad nepritaikius prašomų priemonių, kol bus išnagrinėtas šis ginčas didės žala, bus pažeidžiamas viešasis interesas, be to būtų labai apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 23 d. nutartimi tenkino ieškovo Direkcijos prašymą, t. y. uždraudė atsakovui UAB „Vildega“ pačiam ar per kitus asmenis bet kokia forma trukdyti ieškovui naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokia forma riboti įvažiavimą/įėjimą į nurodytą žemės sklypą bei išvažiavimą/išėjimą iš jo. Teismas nustatė, kad ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia užkirsti kelią potencialiai žalai atsirasti, apginti viešąjį interesą. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes šiuo klausimu, tai, kad prašomos taikyti priemonės sutampa su prevencinio ieškinio dalyku, teismas sprendė, jog yra reali grėsmė, kad nepritaikius šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktu, prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Vildega“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo taikytos priemonės neproporcingai iškreipia šalių pusiausvyrą, neatitinka teisingumo, protingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principų, nes šiuo metu Nuomos sutartis, kuria jam buvo išnuomotas nurodytas žemės sklypas, yra galiojanti, todėl bus sutrikdyta jo veikla, apribotos galimybės užtikrinti apsaugą tame žemės sklype esančių statinių bei kito turto, priklausančio jam ir tretiesiems asmenims.
2. Teismo taikytos priemonės neturi jokios reikšmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, nes ieškinio reikalavimo pobūdis yra nesusijęs su jokia galima grėsme, t. y. uždrausti jam atlikti tam tikrus veiksmus vienodai galima tiek dabar, tiek ateityje. O tai reiškia, kad nėra esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
3. Pareikštas ieškinys nėra prevencinis CK 6.255 straipsnio prasme, nes ieškovo manymu jo teisės jau yra pažeistos ir žala faktiškai jau yra padaryta, o tai reiškia, kad yra pareikštas ne prevencinis, bet turtinio pobūdžio ieškinys. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į tai, kad ieškovas yra pareiškęs kitą ieškinį dėl minėtos 2001-08-31 valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu ir prašo sustabdyti šią civilinę bylą, teigia, kad ieškovas piktnaudžiauja proceso teisėmis.
Atsiliepimas
Ieškovas Direkcija atsiliepimu prašo skundą atmesti. Teigia, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio pagrįstumas nevertinamas, o neužkirtus kelio neteisėtiems atsakovo veiksmams būtų paneigta jo teisė naudotis patikėjimo teise perduotu žemės sklypu ir vykdyti patikėtas valstybės funkcijas. Nurodo, kad atsakovas nuo 2010 m. lapkričio mėn. nebevykdo transporto priemonių parkavimo ir aptarnavimo aikštelės veiklos, įrengė užtvarus, trukdančius patekti į minėtą žemės sklypą ir išvažiuoti iš jo, dėl ko ieškovas negalėjo vykdyti jam patikėtų valstybinių funkcijų. Tvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina viešąjį interesą, nes yra sudarytos palankios transporto priemonių, jomis vykstančių keleivių ir krovinių vykimo per valstybės sieną sąlygos, mažinamas transporto priemonių srautų neigiamas poveikis ir pasekmės Kybartų miesto gyventojams, aplinkai, gamtai ir kelių infrastruktūrai, sudarytos sąlygos užtikrina eismo saugumą kelio A7 Vilkaviškio – Kybartų ruože. Be to, jo vykdoma veikla yra nemokama, ginčo žemės sklypas yra saugomas UAB „Ekskomisarų biuras“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Buvo paminėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas Direkcija yra prašo uždrausti atsakovui UAB „Vildega“ pačiam ar per kitus asmenis trukdyti ieškovui naudotis ginčo žemės sklypu, kurį Vyriausybė 2010-12-01 nutarimu jam yra perdavusi patikėjimo teise, priteisti žalos atlyginimą, kuri, kaip nurodo ieškovas, didėja kiekvieną dieną dėl atsakovo atliekamų veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius žalos padarymo ateityje grėsmę, taip pat ir tuo atveju, jei žalos jau yra padaryta, laikomas prevenciniu (CK 6.255 str. 1 d.), o prašymas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti yra prevencinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (CPK 145 str. 1 d. 12 p.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, kai atsakovas ginčija teisėtumą ir pagrįstumą teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra reikšminga plačiau apibūdinti susiklosčiusią faktinę situaciją, susijusią su ginčo žemės sklypo paskirtimi ir naudojimu.
Kaip nustatyta aukščiau, ginčo žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis valstybei, yra Kybartų miestelyje šalia valstybinės reikšmės kelio A7/E28, kuris veda iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją (Kaliningrado sritį). Ši žemė Vyriausybės 2001-07-10 nutarimu Nr. 857 buvo perduota Vilkaviškio rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, o 2001-08-31 valstybinės žemės nuomos sutartimi ši savivaldybė (patikėtinis) sklypą išnuomojo atsakovui UAB „Vildega“ automobilių stovėjimo ir aptarnavimo aikštelei įrengti. Vyriausybės 2010-12-01 nutarimu Nr. 1180 minima žemė perduota ieškovui Direkcijai tam, kad būtų įrengta stovėjimo aikštelė automobiliams, laukiantiems kirsti valstybės sieną. Kaip nurodo ieškovas, šiuo keliu vyksta itin intensyvus krovininių bei lengvųjų automobilių judėjimas per pasienio punktą, kelkraštyje susidaro ilgos eilės laukiančiųjų transporto priemonių. Kadangi kelias yra itin siauras, nepritaikytas krovininiams automobiliams stovėti, o priešprieša važiuojantys automobiliai negali prasilenkti, dėl to kyla grėsmė eismo dalyvių saugumui. Be to, kaip teigia ieškovas, kelią yra sunku valyti, kelkraščiuose stovintys krovininiai automobiliai gadina brangiai kainuojančias susisiekimo komunikacijas ir dėl to yra daroma didelė žala valstybei. Ieškovo teigimu, tik tuo atveju, jeigu būtų panaudota automobilių stovėjimo aikštelė ginčo žemės sklype (ar ją įrengus), būtų galima sklandžiai paskirstyti judėjimą per pasienio kontrolės punktus, sureguliuoti eismą minėtame pasienio ruože, užtikrinti ne tik eismo dalyvių, bet ir miestelio gyventojų saugumą, pagerėtų miestelio ekologinė aplinka.
Pažymėtina, kad iš ankščiau nurodyto Vyriausybės nutarimo, kuriuo žemės sklypas perduotas ieškovui Direkcijai automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, matyti, jog šiuo aktu buvo siekiama būtent tokio tikslo.
Byloje nėra duomenų, kad apeliantas ginčytų faktinę aplinkybę, jog minima automobilių stovėjimo aikštelė yra reikalinga ir būtina sklandžiam pasienio kontrolės posto darbui, eismo dalyvių ir miestelio gyventojų saugumui užtikrinti. Kaip minėta, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2001-08-24 sprendimu Nr. 259 UAB „Vilgeda“ žemės sklypas apeliantui buvo išnuomotas transporto, ryšių ir kitoms komunikacijoms bei jų objektams, automobilių parkavimo ir aptarnavimo aikštelei įrengti (b. l. 23). Nuo 2001-08-31 (Nuomos sutarties sudarymas) iki 2010 m. lapkričio mėn. apeliantas šią žemę naudojo kaip automobilių stovėjimo aikštelę, per kurią transporto priemonės patekdavo į pasienio kontrolės punktą. Tačiau, kaip nustatyta antstolio R. V. 2011-02-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, ginčo aikštelė ir joje esantys pastatai yra neeksploatuojami, nevykdoma jokia veikla, įvažiavimas ir išvažiavimas į šią teritoriją yra ribotas (b. l. 95-96) ir apeliantas atskirajame skunde neneigia šių aplinkybių.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumo bei pagrįstumo, daro išvadą, jog nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovo Direkcijos procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, kad susiklosčius tokiai situacijai, ir turint omenyje tai, kad judėjimas transporto priemonių, vykstančių iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, yra nepertraukiamo pobūdžio, nepanaudojant šios žemės nėra galimybės jų eismą organizuoti taip, kad nebūtų pažeidžiami Kybartų miestelio tvarka, jo gyventojų interesai, jų pačių ir jų turto apsauga, minimų transporto priemonių vairuotojų teisės ir teisėti interesai, bendras eismo saugumas, pagaliau, kad būtų sudarytos būtinos sąlygos valstybės pareigūnams užtikrinti tinkamą Pasienio posto darbą (CPK 185 str.).
Remdamasi paminėtu, kolegija daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino viešojo bei privataus interesų santykį ir teisingai nusprendė taikyti būtent tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėtas šis ginčas ir nustatyta materialioji tiesa (CPK 263 str. 1 d.).
Atsakovas skunde taip pat teigia, kad teismas apribojo jo galimybes užtikrinti apsaugą tame žemės sklype esančių statinių bei kito turto, priklausančio jam ir tretiesiems asmenims, tačiau skunde nėra nurodyta, kokio konkretaus turto apsauga, kokia jo veikla ir kokiu būdu ribojama teismo taikytomis priemonėmis. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad ginčo teritorija yra saugoma saugos tarnybos UAB „Ekskomisarų biuras“ (CPK 178, 306, 338 str.).
Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog skundo argumentai, priešingai nei teigia apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, kad taikytos priemonės yra neprotingos, neproporcingos, neatitinka CPK 144, 145 straipsniuose numatyto tokių priemonių taikymo pagrindo, tvarkos, pobūdžio, masto, tikslų. Pažymėtina, kad esant pareikštam prevenciniam ieškiniui laikinųjų apsaugos priemonių specifika yra ta, kad jos gali sutapti visiškai ar iš dalies su materialaus pobūdžio reikalavimu, tačiau tai nereiškia, kad teismas pasisako dėl bylos esmės (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2008).
Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes šioje proceso stadijoje aplinkybės, susijusios su ieškovo reikalavimų bei atsakovo atsikirtimų į juos pagrįstumu, nenustatomos ir nevertinamos (CPK 320, 329 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nutartis neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą dėl skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 146 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.