- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- 2-654/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SICOR BIOTECH“
- Atsakovas
- R. J. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SICOR BIOTECH“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-910-450/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SICOR BIOTECH“ ieškinį atsakovui R. J. J. dėl duomenų, pažeidžiančių dalykinę reputaciją, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės bei žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad atsakovo R. J. J. 2008 m. birželio 8 d. Lietuvos komercinės televizijos „TV3“ rengiamoje informacinėje laidoje „Savaitės komentarai“ paskelbti duomenys neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją ir gerą vardą bei priteisti ieškovui 250 000 Lt žalos, patirtos dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, atlyginimą. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti R. J. J. skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją per bet kokias Lietuvos jurisdikcijai priklausančias visuomenės informavimo priemones apie tariamą vaistinio preparato „Grasalva“ neatitikimą bet kokiems Europos Sąjungos ar nacionaliniu mastu galiojančiuose teisės aktuose numatytiems kokybės, saugumo, efektyvumo ar kitokiems kokybiniams reikalavimams bei nurodyti, jog prekybą šiuo vaistu dėl saugumo sumetimų reikalauja uždrausti Europos Bendrijų kompetentingos institucijos. Nurodė, kad nepritaikius minėtų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo patirta žala padidėtų, dėl ko tarp ieškovo ir atsakovo kiltų ginčas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad negalima uždrausti skleisti galimai neatitinkančią tikrovės informaciją, susijusią su vaistinio preparato „Grasalva“ atitikimu teisės aktų reikalavimams, kadangi tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu bus nustatyta, ar minėta informacija atitinka tikrovę. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pasisakyta dėl bylos esmės, kas yra draudžiama sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „SICOR BIOTECH“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį ir pritaikyti ieškinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia tuo, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo, kad laikinosios apsaugos priemonės neturės įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o argumentas, susijęs su ieškinio esme, yra nepagrįstas, kadangi ieškinio reikalavimai skiriasi nuo prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. J. J. prašo minėtą skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
CPK 144 straipsnio pirma dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Viena iš prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 12 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Šioje byloje pareikštas ieškinys dėl duomenų, pažeidžiančių dalykinę reputaciją, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės bei žalos atlyginimo. Todėl ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - uždraudimas atsakovui R. J. J. skleisti, ieškovo teigimu, „tikrovės neatitinkančią“ informaciją apie vaistinio preparato „Grasalva“ neatitikimą teisės aktuose numatytiems kokybės, saugumo, efektyvumo ar kitokiems kokybiniams reikalavimams, gali būti taikoma kaip prevencinė laikinoji apsaugos priemonė, kurios tikslas - užkirsti kelią žalai padidėti, nutraukiant veiksmus, kuriuos ieškovas traktuoja kaip neteisėtus. Nepritaikius tokios laikinosios apsaugos priemonės, o išnagrinėjus bylą iš esmės, nustačius, kad ieškovo teisės yra pažeistos ir jam padaryta žala, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir sprendimo įsiteisėjimo būtų toliau tęsiamas ieškovo teisių pažeidimas ir toliau jam daroma žala.
Neturi pagrindo ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad taikant nurodytą laikinąją apsaugos priemonę būtų pasisakyta dėl ieškinio pagrįstumo. Kolegijos nuomone, aplinkybė, kad minėta laikinoji apsaugos priemonė iš dalies susijusi su vienu iš šioje byloje ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų, neužkerta kelio tokios apsaugos priemonės taikymui, kadangi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo; laikinoji apsaugos priemonė nėra materialus teisinis civilinių teisių gynimo būdas, o tik įstatymo numatyta laikino pobūdžio priemonė, padedanti geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynimą.
Todėl darytina išvada, kad gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovui skleisti informaciją apie vaistinio preparato „Grasalva“ neatitikimą teisės aktuose numatytiems kokybės, saugumo, efektyvumo reikalavimams, kadangi ja yra siekiama užkirsti kelią tolimesniam galimam teisių pažeidimui, žalos padidėjimui bei naujo teisinio ginčo tarp bylos šalių kilimui. Tačiau, kolegijos nuomone, apelianto (ieškovo) prašymo uždrausti atsakovui nurodyti, jog prekybą šiuo vaistu dėl saugumo sumetimų reikalauja uždrausti Europos Bendrijų kompetentingos institucijos, nepagrindžia bylos duomenys, dėl to nėra pagrindo jo patenkinti (CPK 178 str., 144 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų skundžiama apygardos teismo nutartis panaikintina, o klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo išspręstinas iš esmės – atsakovui uždraustina iki įsiteisėjimo teismo sprendimo, kuriuo iš esmės bus išspręstas ginčas pagal UAB „SICOR BIOTECH“ ieškinį dėl duomenų, pažeidžiančių dalykinę reputaciją, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės bei žalos atlyginimo, skleisti informaciją per Lietuvos visuomenės informavimo priemones apie vaistinio preparato „Grasalva“ neatitikimą Europos Sąjungos ar nacionaliniuose teisės aktuose numatytiems kokybės, saugumo, efektyvumo ar kitokiems kokybiniams reikalavimams (CPK 329 str. 1 d., 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 12 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – uždrausti atsakovui R. J. J. iki teismo sprendimo, kuriuo bus išspręstas iš esmės ginčas pagal UAB „SICOR BIOTECH“ ieškinį dėl duomenų, pažeidžiančių dalykinę reputaciją, pripažinimo neatitinkančiais tikrovės bei žalos atlyginimo, įsiteisėjimo skleisti informaciją per Lietuvos visuomenės informavimo priemones apie vaistinio preparato „Grasalva“ neatitikimą Europos Sąjungos ar nacionaliniuose teisės aktuose numatytiems kokybės, saugumo, efektyvumo ar kitokiems kokybiniams reikalavimams.