Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. patikslintą ieškinį atsakovui A. K., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. K., bylos šalių sūnus.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo sūnus A. K. visą laiką gyvena su motina A. Š.. Pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio A. K. nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo. Pažymėtina tai, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove - vaiko motina, prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nepilnamečiui vaikui sugeba suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi vaiko kasdiene priežiūra. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka gyvenimas su ieškove A. Š., pažymėjo, kad į bylą yra pateiktas vaiko situacijos vertinimo anketa, kuri patvirtina, kad vaikui yra sudaromos geros sąlygos augti ir vystysis. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus šalių vaiko gyvenamosios vietos stabilumo reikšmę jo emocinei, psichologinei būsenai, vaiko interesus ir šalių pozicijas dėl pareikšto reikalavimo darytina išvada, kad vaiko geriausius interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su mama, todėl nepilnamečio vaiko A. K., gimusio 2021 m. rugpjūčio 7 d., nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove A. Š..

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

18. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

19. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

20. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

21. Ieškiniu ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui po 250 Eur kas mėnesį nuo 2022 m. gruodžio 12 d. (ieškinio padavimo) iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 500 Eur suma mėnesiui, kurią sudaro: rūbams per mėnesį išeina maždaug apie 50 Eur; avalynė apie 30 Eur; žaislai apie 50 Eur; pramogoms apie 40 Eur; higienos priemonėms apie 110 Eur; maistas apie 200 Eur; internetas 15 Eur. Iš teismo posėdžio metu ieškovės duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Pagal į bylą ieškovės pateiktus duomenis ieškovė gauna 85,75 Eur vaiko pinigus bei 189,60 Eur vaiko priežiūros išmoką. Atsakydama į teismo užduotą klausimą ieškovė paaiškino, jog atsakovas su vaiku nebendrauja, o ir ieškovė su atsakovu nebendrauja nuo 2022 m. spalio 23 d. Teismo posėdžio metu atsakydama į teismo užduotą klausimą ieškovė nurodė, kad šalių sūnus yra sveikas.

22. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad pagal naujausią kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių sūnui mokamą išmoką, kurią sudaro 85,75 Eur ir kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, o atsakovas šiuo metu visiškai neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, nurodyta išmoka turi būti skiriama tenkinti išimtinai vaiko poreikiams.

23. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikiai skirtingais laikotarpiais gali kisti ir tam tėvui su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo dalis dėl nenumatytų atsirandančių išlaidų vaiko išlaikymui, todėl jis geriausiai žino vaiko kasdieninius poreikius bei jiems skiriamas lėšas (maistui, transporto poreikiui, sveikatai, laisvalaikiui, vaistams, vitaminams ir kt.). Pažymėtina, jog šiuo metu ieškovė viena rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku, atsakovas su vaiku nebendrauja, išlaikymo jam neteikia. Nagrinėjamu atveju, ieškovei be tiesioginių finansinių išlaidų, skiriamų vaikui, tenka pareiga kasdien rūpintis maisto gaminimu, buitimi, gydymu ir kitu vaiko aptarnavimu, kuriam panaudojami jos laiko ir sveikatos resursai, todėl jai tenka didesnė vaiko priežiūros ir rūpinimosi juo našta, kuri nėra kompensuojama atsakovo būsimu teiktinu išlaikymu.

24. Ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus šalių nepilnamečio vaiko amžių, poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus bei šiuo metu ieškovei tenkančią visapusišką ir nuolatinę sūnaus priežiūrą, taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo. Teismo nuomone, 500 Eur išlaikymo suma į mėnesį kartu su 85,75 Eur išmoka vaikui pripažintina protinga ir pakankama būtinų šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui, todėl iš atsakovo priteistina 250 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko – A. K., gimusio 2021 m. rugpjūčio 7 d., išlaikymui nuo 2022 m. gruodžio 12 d. (ieškinio gavimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Byloje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus sveikas vyras negali sūnui teikti nurodyto dydžio išlaikymo, kaip ir nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas gali teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jo įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

26. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

27. Ieškovė teismo prašė iš atsakovo priteisti 263 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, skaičiuojamą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. iki ieškinio padavimo dienos (2022 m. lapkričio 30 d.). Atsakovas nepateikė jokių prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo (CPK 178 straipsnis).

28. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.

30. Orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį kaip nurodyta anksčiau laikytinas MMA dydis (CK 3.200 straipsnis). Teismas įvertinęs orientacinį kriterijų dėl išlaikymo dydžio, konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas vadovaujantis prieš tai nurodytomis CK nuostatomis ir ieškovės reiškiamu reikalavimu, priteistinas iš atsakovo nuo 2022 m. spalio iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 30 d. 263 Eur suma. Remiantis tuo, kas išdėstyta iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas 263 Eur sumoje (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo

32. Teismų praktikoje pripažįstama, jog, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų. Kai vienas iš tėvų teikia visišką išlaikymą vaikui iš asmeninio turto už abu tėvus, tai jis įgyja teisę į teikto išlaikymo atlyginimą, bet išlaikymo prievolė vaikui laikoma tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Tai reiškia, jog iš esmės prievoliniai teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė tuo metu, kai ieškovė atitinkamą laiką teikė išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui ne tik savo, bet ir atsakovo dalyje. O tokius santykius reglamentuoja būtent CK šeštosios knygos normos (CK 6.37, 6.50 ir 6.210 straipsniai).

33. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnyje reglamentuojama, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tai reiškia, jog bet kuris kreditorius, kuriam skolininkas vėluoja įvykdyti piniginę prievolę pagal įstatymą gali kreiptis į teismą su prašymu priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Šiuo atveju tokia įstatymine teise pasinaudojo ir ieškovė, kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas teikti sūnui periodinį išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą.

34. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos t. y. 263 Eur nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

37. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal 2022 m. lapkričio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2022-06163. Teikiant antrinę teisinę pagalbą A. Š. patirtos 240 Eur išlaidos (pagal 2023 m. kovo 24 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. APD-2023-05200).

38. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi byla buvo vedama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur). CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Teismas ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkino ir priteisė 250 Eur išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį. Taigi ieškinio suma dėl šio reikalavimo yra 3 000 Eur (250 Eur x 12 mėn. = 3000 Eur). Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 68 Eur (3 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.= 68 Eur). Be to patenkintas kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 263 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 22 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1, 7 punktai). Taip pat patenkinti 2 neturtiniai reikalavimai, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurie pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą apmokami kiekvienas po 110 Eur žyminiu mokesčiu, viso 220 Eur. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 310 Eur žyminis mokestis (68+22+220 = 310 Eur.).

39. Byloje susidarė 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų pagrindu iš šalių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 100 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

40. Byloje teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino 200 Eur išlaikymo priteisimo.

41. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai, įvertinus byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, remiantis Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalimi, priėmus sprendimą byloje, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas A. K. su nepilnamečiu sūnumi A. K. bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

A. K. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiam vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), 263 Eur (dviejų šimtų šešisdešimt trijų eurų 00 centų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 8 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 30 d.

Ieškovei A. Š. iš atsakovo A. K. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos t. y. 263 Eur nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. K. 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5661.

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybės naudai 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo A. K. valstybei 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Panaikinti teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino išlaikymo priteisimo).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.