Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo advokato D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo advokato D. B. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

19. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują dokumentą „Advokatų garbės teismo 2023 m. veiklos ataskaitos išklausymą“. Šiuo dokumentu ieškovas grindžia apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Advokatų garbės teismo praktikos svarbumu ir Advokatų garbės teismo praktikos nenuoseklumu.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas pirmiau nurodytą įrodymą turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, šiuo įrodymu ieškovas disponavo dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nenustatyta objektyviai egzistavusių kliūčių rašytinius įrodymus pateikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Paties ieškovo procesinio elgesio modelis lėmė tai, kad aptariamas įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujo įrodymo pateikimo būtinybė kilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, ieškovo teikiamo naujo įrodymo nepriima (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių

21. VGTPT Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui E. G. suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 2A-203-392/2019 peržiūrėjimo kasacine tvarka.

23. VGTPT Vilniaus skyrius 2020 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“, kuriuo nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą E. G. pagal 2019 m. spalio 24 d. priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

24. VGTPT 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl advokato D. B. veiklos kokybės vertinimo“ kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, prašydama įvertinti advokato D. B. veiklą teikiant E. G. antrinę teisinę pagalbą. Rašte nurodyta, kad 2020 m. sausio 9 d. buvo gautas pareiškėjo E. G. skundas ir susiję dokumentai, kuriame paaiškinta, jog paskirtas advokatas jo, kaip kasatoriaus, civilinėje byloje tinkamai neatstovavo.

25. Pareiškėjas E. G. 2020 m. kovo 9 d. pateikė prašymą prijungti įrodymus su paaiškinimais ir pradėti drausmės bylą advokatui.

26. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovui buvo iškelta drausmės byla dėl galbūt pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Etikos kodekso 6 straipsnio 1 ir 5 dalių, 9 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1, 2 ir 10 dalių reikalavimų.

28. Advokatas kreipėsi į teismą, prašymas panaikinti Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1417-852/2021 advokato ieškinį atmetė.

29. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą, priimtą advokato drausmės byloje. Apeliacinės instancijos teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendime nurodyta, kad advokatui paskirta drausminė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, todėl nagrinėjant advokato bylą iš naujo, reikia papildomai įvertinti aplinkybes ir duomenis, kurie yra reikšmingi tinkamam situacijos įvertinimui ir skiriamos nuobaudos individualizavimui, t. y. įvertinti kitų klientų padėkas ir skundus bei jų pobūdį, paties pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje situacijoje, advokato bendravimo su pareiškėju dalykiškumą, advokato padaryto pažeidimo padarinius ir kitas aplinkybes, reikšmingas advokato drausminės atsakomybės individualizavimui bei nuobaudos parinkimui.

30. Iš naujo išnagrinėjęs ieškovo drausmės bylą, 2023 m. spalio 17 d. sprendimu Advokatų garbės teismas, vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 52, 53, 55 straipsniais, Aprašo 57.3 papunkčiu, nusprendė skirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovas dėl šio Advokatų garbės teismo 2023 m. spalio 17 d. sprendimo pagrįstumo nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį, prašė panaikinti Advokatų garbės teismo sprendimą.

Dėl advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties

31. Apeliantas (advokatas) apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl jo drausminės atsakomybės taikymo senaties. Apelianto vertinimu, advokato drausminės atsakomybės taikymo senatis turi būti skaičiuojama nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022, kuriuo panaikintas Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimas advokato drausmės byloje, priėmimo, todėl įstatyme numatytas senaties terminas pasibaigė, o byla turėjo būti nutraukta.

32. Advokatūros įstatymo 52 straipsnis reglamentuoja advokato drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo klausimus. Advokatui už šio įstatymo ir Etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla (1 dalis). Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (2 dalis). Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo (3 dalis). Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam įstatymui ar kitiems teisės aktams (4 dalis).

34. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321, nuostatos, reglamentuojančios drausminės atsakomybės taikymo senatį, yra identiškos pirmiau nurodytoms.

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismui panaikinus apskųstą drausminę nuobaudą, Advokatų garbės teismas gali iš naujo spręsti advokato drausminės atsakomybės klausimą, atsižvelgdamas į drausminės bylos iškėlimo metu galiojusio Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 22 punktą (paskelbto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278), pagal kurį drausminės atsakomybės taikymo senaties eiga nutrūksta priėmus sprendimą iškelti drausmės bylą. Drausminės atsakomybės taikymo senaties eigos nutraukimas galioja, iki bus galutinai (įsigaliojusiu Advokatų garbės teismo sprendimu arba įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) išspręstas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo. Tokiu atveju, kai teismas panaikina Advokatų garbės teismo sprendimą dėl šio padarytų procedūrinio pobūdžio pažeidimų, tačiau nenustato, kad sprendimas iškelti drausmės bylą buvo priimtas jau suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui, drausmės byla perduotina iš naujo nagrinėti Advokatų garbės teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2015; 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).

36. Nors minėta kasacinio teismo praktika aiškina advokato drausminės atsakomybės taikymo senaties ypatumus, kurie reglamentuoti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos advokatūros 2007 m. balandžio 20 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu ir paskelbtame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-278, tačiau nurodytas aiškinimas, kad drausminės atsakomybės taikymo senaties eigos nutraukimas galioja iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo, išlieka aktualus ir vertinant nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Aprašo nuostatas.

37. Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama Aprašo, patvirtinto Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu, 4–6, 64 punktų nuostatas, kurios identiškos ir pagal Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1R-321, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui priėmus įsakymą iškelti advokatui drausmės bylą arba Lietuvos advokatūroje gavus skundą dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo, arba Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininkui priėmus rezoliuciją pradėti galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimą savo iniciatyva, arba kreiptis į Advokatų tarybą dėl drausmės bylos iškėlimo be išankstinio nagrinėjimo, drausmės bylos iškėlimo senaties eiga nutrūksta ir jos nutraukimas galioja iki bus galutinai (įsigaliojusiu Advokatų garbės teismo sprendimu arba įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu) išspręstas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo.

38. Tuo pačiu pažymėtina, kad aktualioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismas, esant pagrindui, gali pripažinti negaliojančiu Advokatų garbės teismo sprendimą, kuriuo advokatui paskirta drausminė nuobauda, tačiau negali pakeisti sprendimo, paskirdamas kitą drausminę nuobaudą, arba panaikinti sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą. Nustatęs, kad Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda yra neproporcinga padarytam etikos pažeidimui, teismas privalo pripažinti negaliojančiu skundžiamą Advokatų garbės teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42-969/2015).

39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad tuo atveju, kai teismas (be kita ko, ir apeliacinės instancijos teismas) panaikina Advokatų garbės teismo priimtą sprendimą dėl šio padarytų procedūrinių pažeidimų ar dėl paskirtos neproporcingos nuobaudos ir perduoda advokato drausmės bylą iš naujo nagrinėti Advokatų garbės teismui, toks teismo sprendimas netęsia (neatnaujina) advokato drausminės atsakomybės senaties termino skaičiavimo. Drausminės atsakomybės taikymo senaties eigos nutraukimas galioja iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo.

40. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu nors ir pripažino, kad advokatas pažeidė advokato kompetencijos ir pareigingumo principus, vis dėlto nusprendė panaikinti Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą advokato drausmės byloje dėl paskirstos neproporcingos nuobaudos. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu galutinai neišsprendė advokato drausmės bylos, o advokato drausminės atsakomybės taikymo senatis neturi būti skaičiuojama nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo). Be to, nėra duomenų, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendime būtų nustatęs, jog Advokatų garbės teismo sprendimas iškelti drausmės bylą buvo priimtas jau suėjus drausminės atsakomybės taikymo senaties terminui.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje byloje drausminės atsakomybės taikymo senaties terminas nebuvo suėjęs (pasibaigęs), todėl nebuvo pagrindo nutraukti advokato drausmės bylos.

Dėl prejudicinę galią turinčio sprendimo

42. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra įtvirtinta CPK. Šalys pagal rungimosi principo reikalavimą turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus į juos (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Tačiau tam tikrais proceso teisės normose reglamentuojamais atvejais šalys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos.

43. Viena iš įrodinėjimo pareigos išimčių yra įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nurodoma, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023 44 punktas; 2024 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-421/2024 28 punktas).

44. Apeliantas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nereikėjo įrodinėti faktų, nustatytų Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022. Apelianto nuomone, Advokatų garbės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo panaikinimas ir advokato drausmės bylos perdavimas iš naujo nagrinėti Advokatų garbės teismui reiškia tai, kad turi būti iš naujo nagrinėjami, nustatinėjami visi reikšmingi bylai faktai, o nagrinėjamoje byloje teismas nėra saistomas prieš tai Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendime nustatytų faktų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.

45. Pirma, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimas atitinka pirmiau nurodytų faktų priskirtinumo prejudiciniams kriterijus: i) Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022 yra įsiteisėjęs; ii) tiek minėtoje byloje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys; iii) abiejose bylose įrodinėjimo dalykas buvo tos pačios aplinkybės – ar advokato veiksmai (neveikimas), atstovaujant klientą, atitiko profesinės etikos principus, ar šie principai nebuvo pažeisti. Taigi, egzistavo visos sąlygos, kurioms esant pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais.

46. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimu Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimas buvo panaikintas ne dėl konstatuotų faktinių aplinkybių, susijusių su advokato profesinės etikos pažeidimais, o tik dėl paskirtos nuobaudos, kuri, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, buvo nesuderinama su proporcingumo ir teisingumo principais. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo turinio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės pritarė Advokatų garbės teismo sprendimui ieškovo veiksmus (neveikimą) pripažinti profesinės etikos pažeidimu (žr. minėto sprendimo 23 punktą). Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad: ieškovas veikė prieš kliento valią ir taip peržengė jam suteiktas įgaliojimo atstovauti ribas (žr. minėto sprendimo 26 punktą), ieškovas savo klientui teikė iš esmės nekokybiškas teisines paslaugas, nesilaikė numatytų terminų, pavėluotai derinimui išsiuntęs kasacinio skundo projektą (žr. minėto sprendimo 27 punktą) ir kt. Taigi, įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimu nebuvo paneigtos 2020 m. spalio 29 d. Advokatų garbės teismo išvados, kad ieškovas nesilaikė jam, kaip advokatui, tenkančios lojalumo pareigos klientui.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad vien tai, jog Advokatų garbės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimas buvo panaikintas dėl paskirtos nuobaudos neproporcingumo ir neteisingumo, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo saistomas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendime nepaneigtų faktų dėl ieškovo veiksmų (neveikimo) kliento atžvilgiu ir turėjo iš naujo nagrinėti ir priimti sprendimą dėl visų advokato drausmės byloje nustatytų aplinkybių.

Dėl teisės teikti įrodymus

48. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę teikti įrodymus, t. y. teismas nepagrįstai ir be motyvų netenkino jo prašymo apklausti nurodytus liudytojus bei išreikalauti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo E. G. savarankiškai pateiktą kasacinį skundą.

49. CPK 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina šalies teises teikti įrodymus, savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia įstatymas.

50. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024 40 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo 2024 m. kovo 4 d. pateikto prašymo kviesti į teismo posėdį liudytojus bei išreikalauti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo E. G. savarankiškai pateiktą kasacinį skundą pagrįstumo. 2024 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu buvo nuspręsta: netenkinti ieškovo prašymo kviesti į teismo posėdį nurodytus liudytojus, o kartu su 2024 m. kovo 4 d. prašymu pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo raštą dėl informacijos apie E. G. savarankiškai pateiktą kasacinį skundą priimti (2024 m. kovo 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 42 sek. – 5 min. 25 sek.).

52. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodomos aplinkybės dėl jo teisės teikti įrodymus pažeidimo nesudaro pagrindo spręsti, kad šių prašymų patenkinimas leistų kitaip įvertinti jau nustatytas aplinkybes ar padėtų atskleisti naujas esmines bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, teismas turi prerogatyvą nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių galutinai išspręsti ginčo klausimą dėl drausminės atsakomybės advokatui taikymo, atmetami kaip nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo motyvai, jog teismas privalėjo apklausti liudytojus (atsakovės darbuotojus, atsakingus už drausmės bylų nagrinėjimą) bei išreikalauti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo E. G. savarankiškai pateiktą kasacinį skundą. Be to, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, apeliantas pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir 279 straipsnio 4 dalį negali iš naujo ginčyti savo veiksmų neteisėtumo, jau konstatuoto Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022.

53. Ta aplinkybė, kad teismo nutartis (šiuo atveju – 2024 m. kovo 15 d. protokolinė (žodinė) nutartis), kuria atmestas apelianto prašymas, nėra išsamiai motyvuota, nesudaro pagrindo vertinti, jog nagrinėjama byla buvo išspręsta neteisingai. Formalus proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nenustatyta, kad, netenkinus ieškovo prašymų, buvo neteisingai išspręsta byla, todėl šie apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

54. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas E. G. dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo kreipėsi tik po to, kai buvo pateiktas kasacinis skundas, ar tai, kad kol galiojo sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, apeliantas privalėjo ją teikti, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui. Pažymėtina, kad advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, privalo išimtinai laikytis Advokatūros įstatymo bei Etikos kodekso nuostatų, todėl tai, jog advokatą ir klientą siejo sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tik įrodo, kad tol, kol nebuvo nutrauktas antrinės pagalbos teikimas, advokatas turėjo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų, būti lojalus klientui bei vengti interesų konflikto ir kt.

55. Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl Advokatų garbės teismo praktikos atskleidimo svarbos, nagrinėjant advokato drausmės bylą ir šios praktikos nenuoseklumo. Anot apelianto, Advokatų garbės teismo jam paskirta viešo papeikimo nuobauda, lyginant su kitais Advokatų garbės teisme spręstais atvejais, vertintina kaip nenuosekli. Atsakovės nenoras atskleisti Advokatų garbės teismo praktikos, apelianto teigimu, leidžia pagrįstai abejoti paskirtos nuobaudos proporcingumu. Tačiau teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad advokatui šioje byloje ginčijamu sprendimu paskirta nuobauda yra ne viešai paskelbiamas papeikimas, o papeikimas.

56. Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje numatytos drausminių nuobaudų rūšys išdėstytos jų griežtėjimo tvarka – pastaba, papeikimas, viešai paskelbiamas papeikimas ir siūlymas panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. Kiekvienu atveju Advokatų garbės teismui tenka pareiga individualizuoti advokato atsakomybę ir parinkti teisingą nuobaudos rūšį pagal susiklosčiusios situacijos aplinkybes, todėl Advokatų garbės teismo praktikos atskleidimas esminės įtakos byloje ginčijamo sprendimo teisėtumui daryti negali.

57. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-108-464/2022, panaikinęs Advokatų garbės teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą advokato drausmės byloje, pripažino, jog antros griežčiausios nuobaudos (viešai skelbiamo papeikimo) paskyrimas apeliantui yra nesuderinamas su proporcingumo ir teisingumo principais, kad advokatui paskirta drausminė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota. Byloje liko neįvertintos aplinkybės ir neatsižvelgta į tai, kad: i) apeliantas, kaip advokatas, yra vertinamas klientų, jam asmeniškai ir VGTPT, kurioje jis dirba, buvo teiktos klientų padėkos; ii) į paties kliento elgesį, kuris, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo tokioje situacijoje adekvatus; iii) nors per metus dėl ieškovo profesinės veiklos VGTPT buvo gauti net šeši skundai, tačiau paduoti skundai buvo susiję su tuo, kad apeliantas atsisako su klientais gyvai susitikti; iv) apeliantas taip pat neturi anksčiau paskirtų galiojančių nuobaudų.

59. Tokios aplinkybės patvirtina, kad advokatui parinkta nuobauda buvo individualizuota, buvo atkreiptas dėmesys į byloje esančių duomenų visumą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl šios paskirtos nuobaudos neproporcingumo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimus dėl konkrečių advokatų bei vertindamas jų drausminės atsakomybės klausimus, atlieka individualų kiekvieno asmens veiksmų tyrimą individualių faktinių aplinkybių kontekste, todėl ieškovo atvejis paskirtos nuobaudos griežtumo aspektu negali būti lyginamas su Advokatų garbės teismo priimtais sprendimais kitų advokatų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodymų, kad jam paskirta nuobauda (papeikimas) yra nepagrįsta, neproporcinga ir pažeidžia jo teises, nepateikė. Vien tai, kad apeliantas cituoja Advokatų garbės teismo praktikos pavyzdį kitoje byloje, kurioje buvo paskirta nuobauda – viešai paskelbiamas papeikimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju Advokatų garbės teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, skirdamas nuobaudą – papeikimą. Be to, apeliantas taip pat nenurodė ir teismų praktikos, pagal kurią būtų galima daryti išvadą esą jam buvo paskirta neproporcinga nuobauda – papeikimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

60. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nurodo, kad, mokėdamas atsakovei atitinkamas įmokas jos funkcijoms atlikti, neturi pareigos mokėti teisinės pagalbos išlaidų. Be to, Lietuvos advokatūroje dirba teisininkai, advokatai, todėl samdyti advokatus poreikio nėra.

61. Pagal Lietuvos advokatūros įstatų 1.1 papunktį, Lietuvos advokatūra yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus advokatus, kaupti, sisteminti ir teikti informaciją apie advokatus ir advokatų padėjėjus bei jų vykdomą veiklą, koordinuoti ir kontroliuoti jų veiklą teikiant teisines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, atstovauti jų interesams ir juos ginti, organizuoti ir įgyvendinti jų kvalifikacijos tobulinimą, įgyvendinti advokatų savivaldą, puoselėti advokato profesijos vardą ir pozityvų Lietuvos advokatūros įvaizdį, koordinuoti advokatų teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, rengti ir teikti reikšmingų teisės aktų projektus bei išvadas dėl šių teisės aktų projektų, taip pat tenkinti kitus viešuosius interesus. Lietuvos advokatūros teisinė forma – asociacija (Lietuvos advokatūros įstatų 1.3 papunktis). Lietuvos advokatūros nariai neatsako už Lietuvos advokatūros prievoles (Lietuvos advokatūros įstatų 1.6 papunktis).

62. CPK 51 straipsnis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Galiojantys teisės aktai nenumato draudimo Lietuvos advokatūrai kaip juridiniam asmeniui vesti bylas teismuose per atstovą, taip pat nenumato advokatūros narių pareigos teisines paslaugas Lietuvos advokatūrai teikti neatlygintinai, todėl atsakovė nagrinėjamoje byloje turėjo teisę naudotis mokama advokato teisine pagalba, kurios išlaidos, atmetus ieškovo ieškinį, ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai priteistos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

63. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog galiojantys teisės aktai nenumato draudimo Lietuvos advokatūrai, kaip juridiniam asmeniui, vesti bylas teismuose per atstovą, taip pat nenumato advokatūros narių pareigos teisines paslaugas Lietuvos advokatūrai teikti neatlygintinai, todėl Lietuvos advokatūra turi teisę bylose naudotis mokama advokato teisine pagalba, o teisminio ginčo laimėjimo atveju – teisę į advokato pagalbos išlaidų atlyginimą bendrais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-273-823/2017; 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640-823/2017).

64. Remdamasi pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytais teisiniais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamo teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

68. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybinė duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

69. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

70. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimas. Už suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) atsakovė sumokėjo 2024 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (677,60 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio (2 110,30 Eur × 1,3 = 2 743,39 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 677,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo advokato D. B., asmens kodas 37404101204, 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovei Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149.