- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-1752-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11270-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „B2KAPITAL“
- Atsakovas
- V. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) UAB „B2KAPITAL“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „B2KAPITAL“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje yra kilęs ginčas dėl teisės normų ir teismų praktikos, reglamentuojančių mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimą, taikymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „B2KAPITAL“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. N. 585,27 Eur kreditą, 388,91 Eur palūkanas, 51,79 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo 585,27 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo, 87,68 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvkdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
3. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies – iš atsakovo ieškovui priteista 585,27 Eur negrąžinto kredito, 103,79 Eur pelno palūkanų, 87,68 Eur delspinigių, iš viso 776,74 Eur, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 776,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 17,56 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.
5. Teismas, be motyvų, kodėl tenkina ieškinį, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Iš akto Nr. 16 prie 2017 m. spalio 31 d. Tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PER-17-210 išrašo matyti, kad pradinis kreditorius ieškovei perleido teisę į 103,79 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuluojamą praktiką, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 103,79 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Reikalavimai dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo šioje byloje reiškiami nebuvo, todėl ieškovės reikalavimai dėl 285,12 Eur palūkanų, taip pat 51,79 proc. dydžio metinių palūkanų skaičiuojamų nuo 585,27 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo priteisimo atmetami.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „B2Kapital“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. liepos 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovą pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę.
7. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:
7.1. Ieškinys buvo pateiktas dar iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę. Todėl, ieškovė rengdama ieškinį, negalėjo atsižvelgti į naujai suformuotą teisės aiškinimo taisyklę ir prašyti taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę – priteisti kompensuojamąsias palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, kadangi tokio praktikos dar nebuvo. Kitose analogiškose bylose apeliantui pirmos instancijos teismas nustatė terminą trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinį atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą naują teisės aiškinimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju teismas neprašė patikslinti ieškinio
7.2. CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindimą. Ieškovė šia teise negalėjo pasinaudoti, nes ieškinys priimtas 2020-04-28 dienos rezoliucija, pranešimas atsakovui per 14 dienų pateikti atsiliepimą į priimtą ieškinį išsiųstas 2020-05-05, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo taisyklė suformuluota 2020-05-25. Taigi, apeliantė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo pasinaudoti teise pakeisti ieškinio pagrindimą ar patikslinti ieškinį atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuri buvo priimta vėliau, nei pateiktas ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Apeliantė skunde nurodė, jog ji pateikė ieškinį iki kasaciniam teismui suformuojant teisės aiškinimo taisyklę, todėl negalėjo į ją atsižvelgti ir prašyti priteisti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio palūkanas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Todėl, apeliantės įsitikinimu, byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant ieškovę pašalinti trūkumus ar patikslinti ieškinį. Remiantis apeliantės nurodytais argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
10. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, yra ne kartą nurodęs, kad ši apeliacinės instancijos teismo teisė nėra absoliuti, nes yra ribojama įstatymo. Apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik įstatyme nustatytais atvejais. Tai paaiškinama tiek apeliacijos prigimtimi, tiek siekiu užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2004; 2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007; 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008).
11. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
12. Šiuo atveju apeliantės nurodytas argumentas, jog ji, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, negalėjo patikslinti ieškinio reikalavimų, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ar aiškino procesines ir (ar) materialines teises normas, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, ar nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Priešingai, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika (CPK 4 straipsnis), o argumentų, jog teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, apeliantė nepateikė.
13. Apeliantės teiginiai, jog jai nebuvo sudaryta galimybė pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką yra nepagrįsti, kadangi kasacinio teismo nutartis, kuria remiantis pirmosios instancijos išsprendė ginčą, priimta (2020 m. gegužės 25 d.) iki ginčijamo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. liepos 21 d.). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė po kasacinio teismo išaiškinimo būtų teikusi pareiškimą dėl ieškinio pagrindo arba dalyko keitimo, o teismas būtų atsakęs jį priimti. Dėl šios priežasties nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 141 straipsnio nuostatas.
14. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog aplinkybė, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu. Šiuo atveju neturi lemiamos reikšmės tai, kad tiek ankstesnėje byloje pareikštas, tiek vėliau reiškiamas reikalavimas kildinamas iš šalių sudarytos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).
15. Apeliantė nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, jog ginčijamu teismo sprendimu už akių būtų apribota jos teisė CPK nustatyta tvarka ir sąlygomis reikšti naują ieškinį, kuriame, atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), būtų formuluojamas naujas ieškinio pagrindas ir/ar dalykas.
16. Ieškinio pagrindas arba dalykas gali būti keičiamas tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019; 2017-12-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017).
17. Šiuo atveju grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant ieškovei sudaryti galimybę pateikti pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo, kuomet pati ieškovė CPK 141 straipsnio nustatyta tvarka tokio pareiškimo nebuvo teikusi, neatitiktų CPK 141 straipsnio tikslų bei sudarytų prielaidas pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), juo labiau, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų, jog sprendimo už akių priėmimas apribotų jos teisę pateikti naują ieškinį dėl civilinės atsakomybės skolininkui taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2KAPITAL“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.