Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kėdainių butai“ pareiškimą dėl praleisto termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad butas, esantis Kėdainiuose, , nuosavybės teise priklausė A. M.. Iš buto apyvartos žiniaraščių matyti, kad už suteiktas paslaugas butui, esančiam Kėdainiuose, , laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. yra susidaręs 290,74 Eur įsiskolinimas. A. M.. 2025 m. birželio 4 d. raštu pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį dėl nekilnojamojo turto perėmimo ir pateikė įsiskolinimą patvirtinančius dokumentus: apyvartos žiniaraštį, 2018 m. gegužės 9 d. sutartį, VĮ ,,Registrų centras“ išrašą, Kėdainių rajono savivaldybės mero potvarkį. Butas, esantis Kėdainiuose, , 2025 m. rugsėjo 23 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys iš esmės susijusios su jos nežinojimu apie skolininko mirtį. Nustatyta, jog palikėjas A. M. mirė, todėl įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi 2024 m. sausio 2 d. (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tai, kad per laikotarpį nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. sausio 2 d. egzistavo aplinkybės, nepriklausančios nuo pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Iš pareiškėjos nurodomo skolos susidarymo laikotarpio (nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d.) matyti, kad pareiškėjos nežinojimas apie skolininko mirtį buvo nulemtas pačios pareiškėjos pasyvumo ilgą laiką – daugiau nei dvejus metus iki skolininko mirties ir daugiau nei 3,5 metų apskritai nesiimant jokių veiksmų pažeistoms teisėms ginti. Be to, pareiškėja su pareiškimu pateikė 2025 m. vasario 14 d. Gyventojų registro išrašą, kuriame nurodyta skolininko mirties data. Į suinteresuotą asmenį pareiškėja kreipėsi 2025 m. birželio 4 d. raštu, taigi po daugiau nei trijų mėnesių, o į teismą – 2025 m. lapkričio 5 d., taigi po daugiau ne 6 mėnesių nuo tada, kai sužinojo apie skolininko mirtį. Šie duomenys neleidžia spręsti, kad pareiškėja nedelsdama siekė ginti savo teises. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtis priemonių skolai atgauti arba prisiimti riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

Teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimui A. M. įpėdiniams ji praleido dėl objektyvių, nepriklausančių nuo jos valios priežasčių, todėl pareiškimas netenkinamas (žr., pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2080-260/2018, 2019 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-382-273/2019, 2019 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-786-480/2019).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.