Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo ir 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6522-1182/2022 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.7. Ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 18 d. vidutiniškai sudarė 3 505 Eur (neatskaičius mokesčių), o iš atsakovo pateiktos pažymos apie darbo užmokestį nustatyta, kad atsakovo pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 1 579 Eur (neatskaičius mokesčių). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovės vardu registruotas 4 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/40 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad ieškovės vardu registruotas automobilis „Volvo S60“ ir automobilis „JDM Roxsy“. Atsakovo vardu registruotas automobilis „Chrysler Voyager“. Ieškovė turi kreditinių įsipareigojimų, kurių suma 137 500 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad sudarė naują santuoką, taip pat duomenis apie sutuoktinės kreditinį įsipareigojimą, tačiau jo teismas nevertino, kadangi kredito sutartis pasirašyta tik atsakovo sutuoktinės vardu ir sudaryta iki santuokos sudarymo. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovo pajamos daug didesnės nei nurodytos pateiktoje pažymoje, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktą pažymą, nepateikė, todėl teismas laikė, kad atsakovo pajamos vidutiniškai sudaro apie 1 200 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Duomenų apie šalių galbūt turimas sveikatos problemas nepateikta. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra jauno ir darbingo amžiaus.

6.8. Šalys į bylą nepateikė įrodymų, jog jų darbingumo lygis yra sumažėjęs ar jie turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šalių turtinė padėtis skiriasi, tačiau ne taip, kad būtų galima spręsti, kad viena iš šalių, lyginant ją su kita šalimi, negali teikti lygiaverčio išlaikymo vaikams. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie turimus įsipareigojimus nepagrindžia jos sunkios turtinės padėties, nes ieškovė, įgijusi finansinių įsipareigojimų, kartu įsigijo ir nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 160 000 Eur. Nelaikytina svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo išlaikant vaikus, ir ta aplinkybė, jog ieškovei tenka kasdienis rūpinimasis vaikais. Šalims (nutraukiant santuoką) geranoriškai susitarus dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos, joms buvo suprantama, kad kasdienis rūpinimasis vaikais teks būtent ieškovei, ji su tuo sutiko, be to, šiuo metu nereiškia reikalavimo dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (pakeitimo).

6.9. Teismas konstatavo, kad abi šalys lygiomis dalimis privalo prisidėti prie vaikų išlaikymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė dukros išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo taip pat 365 Eur, tačiau jokių argumentų ir duomenų, pagrindžiančių šiuo atveju būtinybę nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovė nepateikė. Be to, dalį vaikams išlaikyti reikalingos sumos dengia valstybė, išmokėdama ieškovei (jos ir atsakovo vaikų naudai) po 80 Eur. Dėl to šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, teikdamos ir skirdamos likusios sumos dalį, t. y. sūnui – 559 Eur (639 Eur – 80 Eur) ir dukrai – 462 Eur (542 Eur – 80 Eur).

6.10. Teismas nusprendė padidinti teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu šalių nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą, iš atsakovo priteisiant sūnui 279 Eur, dukrai 231 Eur išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. priėmė papildomą sprendimą, juo priteisė atsakovui V. P. iš ieškovės R. P. papildomai 315 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė R. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo dukrai A. P. išlaikymą po 365 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o sūnui V. P. išlaikymą po 365 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė taip pat prašo pakeisti arba panaikinti teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, šalių pateiktus duomenis (įrodymus), Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir visiškai neatsižvelgė į vaikų teisėtus interesus.

8.2. Nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu priteisto išlaikymo vaikams po 190 Eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis momento ne tik gerokai padidėjo vaikų poreikiai, bet ir tų pačių buvusių poreikių tenkinimas tapo reikšmingai brangesnis (realiai dvigubai).

8.3. Teismui tvirtinant šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių Lietuvos Respublikoje MMA buvo 400 Eur. Ieškovei teikiant ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo Lietuvos Respublikoje MMA jau buvo praktiškai du kartus didesnis – 730 Eur. Ieškovei teikiant šį apeliacinį skundą Lietuvos bankas siūlė nuo 2023 metų kelti MMA 157,74 Eur – nuo 730 Eur iki 887,74 Eur. Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu patvirtinta 840 Eur MMA suma nuo 2023 m., o neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) padidintas nuo 540 Eur iki 625 Eur, kas turės papildomos įtakos didesniam darbo užmokesčiui „į rankas“. Tai rodo, kad pragyvenimas Lietuvoje beprecedentiškai brangsta, todėl logiška, jog praktiškai dvigubai pabrango vaikų poreikių tenkinimas. Be to, vaikams augant, savaime suprantama, atsirado papildomų poreikių. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu viešai buvo žinoma apie MMA ir NPD numatomus didinimus, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, šių aplinkybių reikšmės šalių turtinei padėčiai ir nepilnamečių vaikų interesams nevertino.

8.4. Teismas padarė išvadą, kad išlaidos dukros buvusiems ir naujiems poreikiams tenkinti padidėjo tik 40 Eur, o sūnaus – tik 89 Eur, nors nuo 2018 m. energetinių išteklių (komunalinių patarnavimų), maisto, vaistų kainos ir kitos išlaidos padidėjo kartais. Atsižvelgiant į tai, šis teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir pažeidžiantis vaikų teisėtus interesus.

8.5. Pats atsakovas atsiliepime aiškiai sutiko dukros išlaikymui skirti 250 Eur, mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir šios teisiškai reikšmingos aplinkybės nevertino, dėl jos nepasisakė, t. y. nepasisakė, kodėl augančiai dukrai priteisiama dar mažesnė suma, nei sutinka skirti atsakovas.

8.6. Ieškovė ieškinio pareiškimo metu dirbo dviejose darbovietėse, iš jų vienoje darbo sutartis buvo terminuota (4 mėnesių trukmės). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu terminuota darbo sutartis buvo pasibaigusi (2022 m. liepos 29 d.). Todėl ieškovės pajamas šiuo metu sudaro vienintelis darbo užmokestis – 1 279,54 Eur į rankas. Visos šios faktinės aplinkybės teismui buvo žinomos, tačiau liko neįvertintos.

8.7. Kadangi teismas vertino šalių gaunamas pajamas tik nuo 2022 m. sausio mėnesio, akivaizdu, negalėjo padaryti teisingų išvadų, ar yra įvykęs tėvų turtinės padėties esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas 2018 m. kovo 16 d. ir vėlesniu laikotarpiu buvo bedarbis ir oficialių pajamų neturėjo. Ši aplinkybė pasikeitė galbūt 2019–2020 metais, kai atsakovas susirado darbą ir gauna daug didesnį darbo užmokestį negu Lietuvoje nustatytas MMA. Ieškovės darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2022 m. birželio 10 d. taip pat augo, tačiau ne tiek, kiek nustatė teismas vertindamas tik paskutinių kelių mėnesių gautas pajamas. Taip pat teismas netikrino nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo su istorija, iš kurio būtų nustatęs, kad atsakovas turėjo daugiau turto, apie kurį nepasisakė ir teisme. Todėl teismas nevertino to, kad atsakovas nuo 2018 m. kovo 16 d., kai vaikams buvo priteistas išlaikymo dydis, pardavė savo nuosavybės teise priklausančio buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini).

8.8. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo darbingo amžiaus, didelės patirties statybose, viešai rinkoje matomų darbo užmokesčio pasiūlymų statybų srityje. Šiuo metu statybų sektorius klesti, atsakovo turima kompetencija ir didelė darbo patirtis leidžia rinkoje uždirbti daug daugiau. Šiuo atveju turimą darbo užmokestį lemia paties asmens pastangos ir nenoras. Tačiau teismo tai liko neįvertinta.

8.9. Dėl vaikų poreikių padidėjimo teismas pasisakė, kad vaikų poreikių augimas yra objektyvūs duomenys, kurių nereikia grįsti, jie laikytini visuotinai žinomomis aplinkybėmis. Vadinasi, abi aplinkybės, lemiančios priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą (padidinimą), pasikeitė iš esmės, t. y. tiek tėvų turtinės padėties aplinkybė, tiek ir vaikų poreikiai. Tačiau teismas šias aplinkybes įvertinto ne iki galo ir neteisingai.

8.10. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo finansinės padėties. Atsakovas turi finansinių galimybių samdyti brangų advokatą, nors nesprendžiamas joks teisinis klausimas, o sprendžiama tik dėl vaikų išlaikymo sumos dydžio. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog finansiškai prisideda prie dabartinės sutuoktinės būsto įrengimo ir moka už jos vardu įsigytą turtą paskolą po 350 Eur per mėnesį, prisideda prie jos vaiko išlaikymo. Vertinant tai, kad atsakovas turi finansinių galimybių investuoti į svetimą turtą ir prisidėti prie svetimų vaikų išlaikymo, galima daryti išvadą, kad atsakovo finansinė padėtis pakankama užtikrinti savo vaikų ne tik minimalius, bet ir būtinuosius poreikius.

8.11. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl į bylą pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados.

8.12. Ieškovė nurodė, kad ieškinyje pateiktos vaikų išlaidos nurodytos tik pagrindinės, minimalios. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir skundžiamame sprendime apsiribojo tik ieškinyje išvardytų minimalių išlaidų vertinimu. Nevertino posėdžio metu ieškovės išsakytų kitų išlaidų, tokių kaip išlaidos už stomatologų paslaugas, kirpyklos paslaugas, sveikatos gerinimui būtinos paslaugos ir kitos nenumatytos išlaidos, reikalingos vaikų poreikiams tenkinti.

8.13. Teismas nevertino lėšų vaikų stovykloms, teatrams, kultūriniams renginiams ir pan. poreikio. Teismas nustatydamas vaikų išlaikymo dydį apsiribojo tik pagrindinėmis, minimalių poreikių išlaidomis, skirtomis maistui, mokyklinėms prekėms, kelionei į mokyklą, rūbams, avalynei bei vaikų lankomiems būreliams. Nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek teiktame paaiškinime ir žodinio posėdžio metu akcentavo, kad siekia patenkinti vaikų ne minimalius ir pagrindinius poreikius, o visus būtinus vaikų visapusiškam vystymuisi poreikius.

8.14. Teismas nurodė, kad ieškovės sūnui pervedama kas mėnesį vidutiniškai po 277 Eur suma negali būti priskirta būtiniems, netgi minimaliems sūnaus poreikiams, nepaisant to, kad teismui buvo teikiami papildomai ir kiti vaikų išlaikymą pagrindžiantys dokumentai, tokie kaip pirkimo čekiai, sąskaitos, pavedimai, įrodantys išlaidas vaikų poreikiams. Teismui pateikta batų įsigijimo sąskaita, kuriuos sūnus pirko savo vardu, ieškovei pervedus pinigus į vaiko sąskaitą. Taip pat sūnus atsiskaito banko kortele už mokykloje valgomus pietus. Todėl teismo pasisakymas, kad pervedami pinigai į sūnaus sąskaitą nėra skirti minimaliems ir būtiniems poreikiams tenkinti, yra neteisingas ir pažeidžiantis vaiko teisėtus interesus visavertiškai ir savarankiškai naudotis banko kortele.

8.15. Teismas konstatavo, kad ieškovė nurodė, kad sūnui yra samdomas korepetitorius, tačiau duomenų apie sūnaus mokymosi rezultatus nepateikė. Kadangi teismo posėdžio metu teismas paprašė atsakovo pateikti įrodymus apie atsiliepime nurodytus kredito įsipareigojimus, tai būtų buvę teisinga, jeigu būtų paprašęs pateikti ir ieškovės ieškinyje nurodytų išlaidų, kurios kelia teismui abejonių, pagrindimą. Ieškovė teiktame paaiškinime nurodė, kad negali įrodyti grynųjų pinigų sumokėjimo fakto, apie tai, kad sūnaus mokymosi rezultatai būtų patvirtinę faktą apie korepetitorių paslaugų poreikį, nepagalvojo, o teismas neprašė.

8.16. Ieškovė pateikė teismui įsigyto būsto paskolos mokėjimą įrodantį dokumentą (kredito mokėjimo grafiką), kuriame nurodyta mėnesinė įmoka iki 2022 m. gruodžio 27 d. vidutiniškai sudaro apie 280 Eur, o nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2051 m. lapkričio 27 d. sieks 548,48 Eur kas mėnesį. Įsigytas būstas taip pat tenkina vaikų poreikius, jiems suteikiamos kokybiškos gyvenimo sąlygos. Toks būstas buvo įsigytas tam, kad vaikams būtų atskiri miegamieji. Todėl vaikui tenkanti būsto kredito dalis būtų 548,48 : 3 = 182,83 Eur, ji teismo liko taip pat neįvertinta.

8.17. Teismas konstatuodamas, kad sūnus gali viešuoju transportu (3 zonų tarifas) pats nuvykti į mokyklą ir būrelius, įrodo, kad teismas nevertino faktinės aplinkybės, kad sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, o gyvena Klaipėdoje. Todėl Klaipėdos miesto viešasis transportas negali šiuo atveju užtikrinti sūnaus atvykimo į mokyklą ir būrelius. Todėl teismas nepagrįstai sumažino ieškovės nurodytas sūnaus kelionės į mokyklą ir būrelius išlaidas.

8.18. Atsakovas, atsisakydamas pareigos vežioti vaikus į mokyklą ir iš jos, privalo prisidėti prie sūnui nupirkto automobilio išlaikymo kaštų. Ieškovė neprašo kompensuoti įsigyto automobilio išlaidų.

8.19. Dukrai nuo kūdikystės nustatyta bronchinė astma, o sūnus turi problemų su stuburu. Tai patvirtino ir atsakovas. Taip pat po skundžiamo sprendimo priėmimo metu paaiškėjo nauja aplinkybė – dukrai nustatyta papildoma alerginė liga, žymima kodu 130.3 (alergija dulkėms ir dulkių erkutėms). Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad dukrai reikalingas spec. gydymas, spec. priežiūra. Neatsižvelgė į tai, kad ieškovei tenka papildomos išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su vaikais (ypatingai su dukters gydymu, vežiojimu į gydymo įstaigas, nedarbingumo metu slaugant sumažėja ieškovės darbo užmokestis).

8.20. Teismas neteisingai vertino papildomą atsakovo prisidėjimą prie vaikų poreikių tenkinimo ir skundžiamame sprendime konstatavo jį kaip esantį nuolatinio pobūdžio. Tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad atsakovas prisidėjo tik du kartus nupirkdamas dukrai telefoną ir sūnui kompiuterį. Per 4 metus prisidėjus papildomai du kartus tai neturėtų būti laikoma nuolatiniu papildomu prisidėjimu.

8.21. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po skyrybų per 4 metus atsakovas nė karto nebuvo pasiėmęs vaikų, nerodė ir nerodo noro jais pasirūpinti. Teismo posėdžio metu pripažino, kad niekada jų neslaugė ir nevežiojo.

8.22. Dukters išlaikymo padidinimas tik 40 Eur nepadengia net atsiradusio vaiko būrelio, ką jau kalbėti apie pabrangusius jau buvusius poreikius ir atsiradusius naujus. Teismas konstatavo faktą apie didelį kainų išaugimą ir vaikų poreikių padidėjimą, tačiau to nevertino. Pagal kasacinio teismo praktiką, paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jeigu vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Šiuo atveju šalys uždirba beveik dvigubai daugiau nei nustatytas MMA, turi (turėjo) turto, todėl akivaizdu, kad vaikams galėtų būti užtikrintas ne tik minimalių poreikių finansavimas. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, vaiko poreikiams tenkinti priskirtina suma yra MMA dydžio ir tiek skiriama vaikui, neatimant valstybės skiriamos 80 Eur sumos.

8.23. Teismas pažeidė dukros teisėtus interesus, neatsižvelgė į byloje esančius duomenis ir priteistą išlaikymą padidino beveik 50 Eur mažiau negu sūnui, nors neabejojo, kad dukrai nustatyta rimta liga (bronchinė astma), tai patvirtino ir atsakovas, kas akivaizdu, kad išlaidos gydymui didesnės negu sūnui, kuris turi mažiau sveikatos sutrikimų. Šiuo atveju šiurkščiai pamintos dukters teisės gauti vienodą išlaikymą.

9. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

9.1. Ieškovė, prašydama padidinti vaikams teikiamo išlaikymo dydį, kaip pagrindinį argumentą tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė padidėjusį MMA, kuris tvirtinant tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių buvo 400 Eur, o dabar yra 730 Eur ir didėja toliau. Tačiau ieškovė „užmiršo“ paminėti, kad MMA didėjimas yra nustatytas iki mokesčių, o, pagal teismų praktiką, reikia atsižvelgti į MMA dydį po mokesčių, kuris nuo 2022 m. sausio l d. yra 518 Eur į rankas.

9.2. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nenurodė ir gaunamų vaiko pinigų, kurie taip pat turi būti įskaityti į teikiamo išlaikymo dydį.

9.3. Šalims sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių jų sutartas išlaikymo dydis vaikams po 190 Eur kas mėnesį buvo sąlygotas aplinkybės, kad turėtas nekilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atiteko ieškovei. Atsakovas, atsižvelgdamas į padidėjusius vaikų poreikius ir savo materialines galimybes, sutiko padidinti teikiamo vaikams išlaikymo dydį iki 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

9.4. Ieškovė nurodė vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje išsakytą poziciją, tačiau tai yra tik nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip įrodymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės pateikto naujo įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo ieškovė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos 2022 m. rugsėjo 7 d., o jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo (atsakovas su teikiamu nauju įrodymu yra susipažinęs), teikiamą naują įrodymą priima ir jį vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo sąlygų

15. Byloje pateiktu ieškiniu ieškovė siekė, kad būtų padidintas jos ir atsakovo nepilnamečiams vaikams ankstesniu teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis, tačiau atsakovas su pareikštu ieškiniu sutiko tik iš dalies, pripažindamas padidėjusius šalių nepilnamečių vaikų poreikius, tik nesutikdamas, kad vaikų poreikiai per 4 metus išaugo beveik dvigubai.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

17. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

18. Įstatyme nereglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių

19. Ieškovė pareikštu ieškiniu ir kartu su juo pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėjo, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingas išlaikymas per mėnesį sudaro kiekvienam po 730 Eur sumą. Šias sumas sudaro ieškovės patiriamos išlaidos vaikų mokslui (įskaitant korepetitorius), maitinimui, būstui teikiamoms komunalinėms paslaugoms, komunikacinėms (interneto, telefono) paslaugoms, rūbams ir avalynei, privačioms lauko teniso pamokoms, transportui, higienos prekėms, laisvalaikiui, vaistams ir vitaminams, taip pat papildomos išlaidos technikai ir baldams.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, laikė nepagrįstu ieškovės nurodytą šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydį, konstatavęs, jog ieškovė nepateikė duomenų apie sūnaus mokymosi rezultatus, galinčių pagrįsti korepetitorių reikalingumą, t. y. kokie mokslo dalykai sekasi gerai, kokie prasčiau ir kuriuos dalykus būtina pastiprinti, nepateikė duomenų apie vaikų ugdymo įstaigas, mokyklas. Šalių sūnui yra 17 metų, jis yra moksleivis, gyvena mieste, todėl į būrelius vežti sūnaus nėra būtina, nes būdamas tokio amžiaus gali nuvykti ne tik savo, bet ir viešuoju transportu pats. Teismas pripažino, kad šalių nepilnamečiam sūnui reikalingą išlaikymą sudaro 639 Eur suma, o nepilnametei dukrai – 542 Eur suma. Teisėjų kolegija tik iš dalies pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl toliau dėstomų priežasčių.

21. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

22. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

23. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

24. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju dėl esminių aplinkybių pasikeitimo po Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimo priėmimo ginčo nėra – atsakovas pripažįsta, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai yra išaugę, ir sutinka vaikams teikti didesnį išlaikymą, nei jis buvo nustatytas ankstesniu teismo sprendimu. Tačiau byloje keliamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio.

26. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga 542 Eur per mėnesį suma, abstrakčiai teigdama, jog nuo 2018 m. yra išaugusios energetinių išteklių (komunalinių patarnavimų), maisto, vaistų ir kitų išlaidų kainos. Teisėjų kolegija tokius ieškovės teiginius vertina kaip deklaratyvius. Ieškovė nepagrindė ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar skaičiavimų, kurie galėtų patvirtinti, kad realių šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti yra reikalinga didesnė nei pirmosios instancijos teismo nustatyta 542 Eur suma. Pažymėtina, kad pati ieškovė ieškinyje nurodė būtent tokį – 542 Eur – išlaikymo poreikį dukrai.

27. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateiktame apeliaciniame skunde akcentuoja pasikeitusį MMA kaip pagrindą pakeisti (padidinti) šalių nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog padidėjęs MMA savaime nereiškia, kad yra pasikeitę ir vaiko poreikiai. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį. Be to, nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniškai 28 proc., tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant išlaikymą vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų išlikti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius, kuri ieškinio pareiškimo metu sudarė 534 Eur sumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro 542 Eur per mėnesį, t. y. didesnė nei nustatyta MMA.

28. Vis dėlto teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečio sūnaus poreikių vertinimu. Tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas neginčijo kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikio atskirai, neteikė savo apskaičiavimų, kurios ieškovės nurodytos vaiko poreikių sumos, atsakovo manymu, būtų neprotingai didelės ir nepagrįstos, tik abstrakčiai teigė, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams tenkinti reikalingos sumos yra per didelės. Šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nusprendė vertinti byloje pateiktus įrodymus iš esmės šalių nepilnamečio sūnaus nenaudai, tokiu būdu nesilaikydamas minėto geriausių vaiko interesų prioriteto principo.

29. Pirma, pirmosios instancijos teismas nepripažino šalių nepilnamečiam sūnui reikalingais poreikiais korepetitorių paslaugų, nurodęs, jog ieškovė nepateikė duomenų apie sūnaus mokymosi rezultatus, galinčių pagrįsti šių paslaugų reikalingumą, t. y. kokie mokslo dalykai sekasi gerai, kokie prasčiau, kuriuos dalykus būtina pastiprinti, nepateikė duomenų apie vaikų ugdymo įstaigas, mokyklas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nepilnamečiams vaikams paskutinėse mokyklos (gimnazijos) klasėse gali reikėti korepetitoriaus paslaugų, yra normalu ir, jei tėvai pagal savo pajamas turi galimybę samdyti korepetitorius, tokia pagalba gali būti teikiama. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu suabejojo tokių korepetitoriaus paslaugų būtinumu, atsižvelgiant į besimokančio vaiko rezultatus, vis dėlto net ir tais atvejais, kai vaiko mokymosi rezultatai yra geri, tai nereiškia, kad tokiam gerai besimokančiam vaikui turėtų būti apribota galimybė dar geriau mokytis ir siekti geresnio išsilavinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, korepetitoriaus paslaugos gali būti teikiamos tiek blogai, tiek ir gerai besimokančiam vaikui, siekiančiam pasiruošti brandos egzaminams. Todėl tokios išlaidos korepetitorių paslaugoms paprastai negali būti laikomos neprotingomis ar išskirtinės prabangos išlaidomis ir šiuo atveju jos pripažintinos šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti reikalingomis išlaidomis.

30. Antra, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepilnamečio sūnaus automobilio eksploatavimo išlaidos taip pat neturėtų būti pripažintinos reikalingomis vaiko poreikiams tenkinti, nes jis gali naudotis viešuoju transportu. Tačiau teisėjų kolegijos manymu, jei tėvai pagal savo finansines galimybes išgali ir nupirko sūnui automobilį, tai prisidėti prie sūnaus automobilio eksploatavimo išlaidų, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti visiškai normalu. Kitaip tariant, ir šios išlaidos gali būti laikomos atitinkančiais vaiko poreikius (nuvykti į mokyklą, užsiėmimus ar pan.). Žinoma, šiame kontekste reikia pabrėžti, kad ne visi vaiko poreikiai gali ir turi būti tenkinami, priteisiant išlaikymą, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.

31. Galiausiai, pirmosios instancijos teismas iš šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio atėmė valstybės skiriamas išmokas vaikams – iš kiekvieno po 80 Eur. Teisėjų kolegos vertinimu, toks įskaitymas šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas nepagrįstai.

32. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

33. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktą Įmokų mokėjimo grafiką pagal kredito sutartį Nr. 9502-2022-162109 (b. l. 119), kuris patvirtina, jog ieškovė turi 137 500,00 Eur sumos kreditinį įsipareigojimą, skirtą gyvenamajam būstui įsigyti. Šis įrodymas patvirtina, kad ieškovė iki 2022 m. gruodžio 27 d. mokėjo vidutiniškai 276 Eur dydžio kreditą, o nuo 2023 m. sausio 26 d. mokės 548,48 Eur kreditą už jos ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąjį būstą. Nors ieškovė pareiktu ieškiniu nereiškė atskiro reikalavimo priteisti ir šalių nepilnamečiams vaikams tenkančios kredito dalies, tačiau ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė teismo neišskaičiuoti iš šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydžio valstybės skiriamų išmokų, nurodydama, kad ji šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti išleidžia didesnes sumas nei prašo ieškiniu, įskaitant ir kredito mokėjimą už šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąjį būstą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, po šalių santuokos nutraukimo šalių nepilnamečiams vaikams likus gyventi su ieškove, ieškovei teko ir pareiga užtikrinti vaikų teisę į tinkamą būstą ir teisę gyventi saugioje švarioje aplinkoje. Ieškovei prisiimtu kreditiniu įsipareigojimu įsigijus gyvenamąjį būstą, būtent šios šalių nepilnamečių vaikų teisės yra užtikrinamos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydis šiuo atveju neturėtų būti mažinamas valstybės skiriamomis išmokomis, kurios iš esmės yra panaudojamos dengti šalių nepilnamečiams vaikams tenkančią kredito dalį.

34. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalinga suma sudaro 542 Eur per mėnesį, o nepilnamečio sūnaus – 730 Eur.

35. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

Dėl tėvų turtinės padėties ir išlaikymo dydžio proporcingumo

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 18 d. vidutiniškai sudarė 3 505 Eur (neatskaičius mokesčių), o atsakovo pajamos per tą patį laikotarpį sudarė – 1 579 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismas konstatavo, jog nors šalių turtinė padėtis skiriasi, tačiau ne taip, kad būtų galima spręsti, kad viena iš šalių, lyginant ją su kita šalimi, negali teikti lygiaverčio išlaikymo vaikams, todėl nematė pagrindo nukrypti nuo vaiko tėvų lygių dalių principo išlaikant vaikus. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių gaunamomis pajamomis, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino šalių gaunamas realias pajamas. Ieškovė nurodo, kad ji ieškinio pareiškimo metu dirbo dviejose darbovietėse, iš jų vienoje darbo sutartis buvo terminuota (4 mėnesių trukmės). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu terminuota darbo sutartis buvo pasibaigusi (2022 m. liepos 29 d.). Todėl ieškovės pajamas šiuo metu sudaro vienintelis darbo užmokestis – 1 279,54 Eur į rankas. Visos šios faktinės aplinkybės, pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, tačiau liko neįvertintos. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai įvertino ir atsakovo gaunamas pajamas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

37. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

38. Kaip minėta, priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

39. Nagrinėjamu atveju nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai nustatė, kad ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 18 d. vidutiniškai sudarė 3 505 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau tokio dydžio ieškovės pajamas pirmosios instancijos teismo vertintu laikotarpiu sudarė pajamos už papildomą laikiną darbą pagal terminuotą sutartį, kuri pasibaigė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Vadinasi, ieškovė nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. gauna apie 1 280 Eur darbo užmokestį į rankas. Tuo tarpu, pagal atsakovo į bylą pateiktas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, atsakovas vidutiniškai gauna apie 1 200–1 300 Eur darbo užmokestį į rankas. Vadinasi, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šalių gaunamos pajamos yra panašios.

40. Įvertinusi byloje pateiktus išrašus iš VĮ Registrų centro ir ieškovės Įmokų mokėjimo grafiką pagal kredito sutartį Nr. 9502-2022-162109, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šalių šiuo metu turimo nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių gaunamus darbo užmokesčius, kurie yra didesni nei vidutinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje (2022 m. III ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje sudarė 1 126,7 Eur (atskaičius mokesčius)), turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones bei finansinius įsipareigojimus, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo vaikų tėvų lygių dalių principo išlaikant vaikus. Be to, tėvų turtinė padėtis leidžia patenkinti ne vien tik minimalius, būtinus vaikų poreikius. Dėl šių priežasčių iš atsakovo šalių nepilnametei dukrai ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas padidintinas iki 271 Eur (542 Eur / 2).

42. Vis dėlto teisėjų kolegija šiek tiek kitaip vertina šalių nepilnamečiam sūnui priteistiną išlaikymo dydį, atsižvelgdama į prieš tai aptartą proporcingumo principą. Kaip nustatyta pagal byloje pateiktus įrodymus, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra daug didesni negu minimalūs, jie apima ir nelabai dažnus poreikius (pvz., automobilio eksploatavimo išlaidos arba išlaidos korepetitoriaus paslaugoms nepriklausomai nuo to, kaip vaikas mokosi). Savo ruožtu abu nepilnamečio sūnaus tėvai nors ir gauna didesnius nei vidutinius atlyginimus Lietuvos Respublikoje, tačiau jų atlyginimai nėra daug didesni nei vidutiniai. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir tai, kad vaikams priteisto išlaikymo sumos 2023 metais bus indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-943-1092/2020), tikėtina, apie 20 proc. Įvertinusi visas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, taip pat atsižvelgdama į proporcingumo principą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju šalių nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteistinas 330 Eur išlaikymas.

43. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Vadinasi, aplinkybė, kad teismas šalių dukrai ir sūnui priteisia skirtingas išlaikymo sumas, negali būti vertinama kaip nesuderinama su vaikų lygybės principu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

44. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

45. Ieškovė laimėjo 63 proc. bylos (221 (priteistas išlaikymo padidinimas) / 350 (ieškiniu prašytas išlaikymo padidinimas). Vadinasi, valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis padidinamas iki 79,56 Eur (221 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). Iš atsakovo atitinkamai taip pat priteistinos 8,47 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

46. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų išlaidos, tenkančios ieškovei, t. y. 4,97 Eur, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

47. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai atmesti 37 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 370 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

48. Perskirsčius priteistinas iš šalių bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomas sprendimas panaikintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

49. Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, iš atsakovo priteistinas 32,76 Eur (91 Eur x 12 x 3 proc.) žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

50. Atsakovas patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2022 m. lapkričio 4 d. pinigų priėmimo kvitą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas 59 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 177 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės R. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2661-904/2018 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui V. P. po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), šalių nepilnametei dukrai A. P. po 271 Eur (du šimtus septyniasdešimt vieną eurą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2022 m. birželio 10 d.) iki vaikų pilnametystės, paliekant teismo 2018 m. kovo 16 d. sprendimu nustatytą mokėjimo tvarką, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams V. P. ir A. P. skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. P..

Priteisti iš ieškovės R. P. atsakovui V. P. 370 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. P. 79,56 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ir 8,47 Eur (aštuonis eurus 47 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, priteistas sumas įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. papildomą sprendimą.

Priteisti iš atsakovo V. P. 32,76 Eur (trisdešimt du eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už apeliacinį skundą) valstybei, priteistas sumas įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš ieškovės R. P. atsakovui V. P. 177 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.