Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atstovui advokatui K. U.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. Atsakovė kredito pagal Sutartį mokėjimui atliko keletą įmokų, kurios, vadovaujantis Sutarties 8.5 punktu, buvo paskirstytos tokia tvarka – pirmiausia padengiami delspinigiai, toliau – Sutarties mokestis, Administravimo mokestis, palūkanos, kiti mokesčiai (jei tokie yra), likusia suma dengiamas Kreditas. 2019 m. lapkričio 28 d. atsakovei buvo priskaičiuota papildoma 1,60 Eur suma pagal mokėjimo grafiką, todėl atsakovė pradiniam kreditoriui liko skolinga 6 858,56 Eur nepadengto kredito sumos (7 600,00 Eur + 1,60 Eur – 743,04 Eur). Kadangi atsakovė tinkamai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, pradinis kreditorius 2020 m. kovo 6 d. Sutartį su atsakove nutraukė ir 2022 m. sausio 6 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą perdavė ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.

4. Taip pat ieškovė nurodo, kad jos negautų pajamų faktą įrodo tai, kad pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ už sutartą mokestį (administravimo mokestį) paskolino atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukė Sutartį, tačiau neatgavo nei šių paskolintų pinigų, nei administravimo mokesčio. Kadangi atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui iš viso 5 745,60 Eur administravimo mokesčio, ieškovės negautas pajamas (administravimo mokesčio forma) nuo Sutarties nutraukimo 2020 m. kovo 6 d. iki pareiškimo parengimo dienos 2022 m. rugsėjo 27 d. sudaro 1 846,80 Eur administravimo mokestis, ir šias negautas pajamas (administravimo mokesčio forma) ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

II. Atsakovės argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. M. 2019 m. vasario 6 d. pradiniam kreditoriui UAB „SB lizingas“ pateikė paraišką kreditui gauti. Kartu su šia paraiška pateiktas atsakovės asmens dokumentas. Minėtos paraiškos pagrindu 2019 m. vasario 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią UAB „SB lizingas“ suteikė atsakovei 7 600,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo jį grąžinti pradiniam kreditoriui Sutartyje numatytomis sąlygomis, kartu apmokant administravimo mokestį bei kitus mokesčius. Tą pačią dieną atsakovė pradiniam kreditoriui pateikė prašymą dėl suteikto 7 600,00 Eur kredito pagal Sutartį paskirstymo, pervedant suteiktą paskolą tokia tvarka: į UAB „Mokilizingas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės turimiems kreditams padengti (818,98 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 789,84 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 684,77 Eur pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 4 774,84 Eur UAB „SB lizingas“ skolos pagal sutartį Nr. C811112988 padengimui bei 531,57 Eur pervesti į pačios atsakovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ant visų šių dokumentų yra atsakovės parašai bei ranka daryti įrašai „J. M.“. 2019 m. vasario 6 d. pradinis kreditorius pervedė atsakovei suteiktą kreditą į jos nurodytas sąskaitas.

9. Atsakovė J. M. ginčija sudarytą paskolos sutartį, nurodydama, kad ji jos nepasirašė, ant sutarties bei prašymų yra ne jos parašai, be to, jai nėra žinomos sąskaitos, į kurias buvo pervestos aukščiau nurodytos sumos.

10. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius (nagrinėjamu atveju ieškovė) turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas (nagrinėjamu atveju atsakovas) – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kredito davėjas pasinaudojo patikimu būdu identifikuodamas kredito gavėją atsakovę, kadangi sudarant sutartį buvo pateiktas galiojantis atsakovės asmens dokumentas – pasas. Atsakovės parašai, esantys ant kredito paraiškos, paskolos sutarties bei prašymo paskirstyti suteiktą kreditą, vizualiai atitinka atsakovės parašą, esantį ant jos asmens dokumento.

13. Be to, į bylą pateiktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-l-01-77844-19, patvirtina, kad atsakovė J. M. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, kad jos pažįstamas J. R. pasinaudojo jos asmens duomenimis ir jos vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant aplinkybių patikslinimą J. M. paaiškino, kad ji su J. R. susitarė, jog ji paims kreditus, o J. R. jais naudosis ir juos atiduos. Atsimena, kad UAB „ SB Lizingas“ yra paėmusi kelis kreditus, galiausiai juos sujungė į vieną. Kai juos ėmė ji pilnai suprato ką daro, tačiau pinigais naudojosi J. R. J. iš pradžių atliko kelis mokėjimus per „Perlo terminalus“, o dabar nemoka, pinigų neatiduoda, todėl ir nusprendė kreiptis į policiją. J. M. patvirtino, kad Sutartis su UAB „ SB lizingu“ sudarinėjo Kaune, Laisvės al. bendrovės biure. Jos niekas sutarčių pasirašyti nevertė, J. R. prieš ją jokio smurto, nei fizinio, nei psichologinio nenaudojo, tik sugebėjo įkalbėti įtikindamas, kad paimtų kreditus ir duotų pinigus naudotis jam. Taigi, šios byloje nustatytos aplinkybės paneigia atsakovės nurodytą versiją, kad ji sutarties su pradiniu kreditoriumi nesudarė, pinigų negavo, ir kad atsakovė neturi atsakyti už savo vardu pasiimtus įsipareigojimus.

14. Be to, į bylą yra pateiktos ir paskolos sutartys, kurių padengimui atsakovė prašė pervesti suteiktą kreditą į jos nurodytas sąskaitas: t. y. 2018 m. lapkričio 28 d. su UAB „Mokilizgas“ sudaryta paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kuria atsakovei buvo suteiktas 800,00 Eur kreditas su 562,24 Eur sutarties mokesčiu; 2019 m. sausio 16 d. su UAB „Mokilizgas“ sudaryta paskolos pavedimu (vartojimo kredito) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kuria atsakovei buvo suteiktas 675,00 Eur kreditas su 519,52 Eur sutarties mokesčiu, kurias atsakovė turėjo grąžinti į UAB „Mokilizingas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi šie įrodymai paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę, kad jai nebuvo žinomos sąskaitos, į kurias buvo prašoma pervesti suteiktą kreditą.

15. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. atsakovė atliko mokėjimus, skirtus įsipareigojimų pagal Sutartį, t. y. kredito, administravimo mokesčio, delspinigių dengimui. Įmokos buvo atliekamos per Perlo, Maxima, Lietuvos paštas mokėjimų terminalus, taip pat paskutinis mokėjimas 2019 m. gruodžio 6 d. buvo atliktas iš atsakovės mamos R. M. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo posėdyje atsakovė patvirtino, jog pagal Sutartį pervestus į jos sąskaitą 500,00 Eur ji išsigrynino ir vėliau išleido. Aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovė ir konkliudentiniais veiksmais pripažino, jog Sutartis buvo sudaryta.

16. Atsakovė aktyviais veiksmais (t. y. patvirtindama savo asmens tapatybę ir pateikdama paraišką kreditui gauti) išreiškė valią gauti kreditą, kartu patvirtino vartojimo kredito sutarties Bendrąsias ir Specialiąsias sąlygas, kreditas buvo pervestas į jos nurodytas sąskaitas, iš kurių viena priklauso jai asmeniškai, gautais pinigais buvo padengti jos turimi įsipareigojimai pagal kitas sudarytas kredito sutartis, o likusią dalį pinigų atsakovė panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui. Taip pat beveik metus laiko atsakovė Sutartį vykdė, mokėdama kasmėnesines įmokas, todėl visi šie atsakovės atlikti veiksmai įrodo sutarties dalyko (pinigų) perdavimo faktą paskolos gavėjui ir kiti byloje pateikti įrodymai nepaneigia šios išvados.

17. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, jog anksčiau nurodytos aplinkybės, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, suteikia pagrindą išvadai, kad ieškovė, šioje byloje reikšdama reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo, faktą, o atsakovė, nesutikdama su ieškovės ieškiniu, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskoliniuose teisiniuose santykiuose paskirstymo taisykle, turėjo įrodyti, jog paskolos negavo arba ją grąžino, tačiau to nepadarė, todėl kol nėra nuginčyta vartojimo kredito sutartis, atsakovės pareiga mokėti pagal ją skolas (paskolą, palūkanas ir kt.) išlieka.

18. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė netinkamai vykdė su pradiniu kreditoriumi sudarytą sutartį, todėl UAB „SB lizingas“ 2020 m. kovo 6 d. pastarąją nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo.

19. 2022 m. sausio 6 d. UAB „SB lizingas“ ir UAB „Intrum Lietuva“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu UAB „SB lizingas“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės J. M. atžvilgiu pagal Sutartį, t. y. dėl 7 774,05 Eur skolos.

20. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, kad atsakovas apie reikalavimo perleidimo faktą yra informuotas tinkamai.

21. Taigi, pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę ieškovei, tarp ieškovės ir atsakovės įstatymo pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovė įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal Sutartį iš viso yra sumokėjusi pradiniam kreditoriui tik dalį įmokų, kurias pradinis kreditorius, vadovaudamasis Sutarties 8.5 punktu paskirstė tokia tvarka – pirmiausia buvo padengiami delspinigiai, toliau administravimo mokestis, o likusia suma dengiamas kreditas, likusios suteikto kredito dalies - 6 858,56 Eur (7 600,00 Eur suteiktas kreditas + 1,60 Eur priskaičiuota papildoma suma pagal mokėjimo grafiką – 743,04 Eur atsakovės grąžinta kredito dalis) negrąžino nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei, taip pat neginčijo pačio skolos dydžio, ieškovės reikalavimas dėl 6 858,56 Eur negrąžinto kredito priteisimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis, CK 6.873 ir 6.886 straipsniai).

22. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 846,80 Eur negautas pajamas (administravimo mokesčio forma). Nurodo, kad jos negautų pajamų faktą įrodo tai, kad pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ už sutartą mokestį (administravimo mokestį) paskolino atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukė Sutartį, tačiau neatgavo nei paskolintų pinigų, nei administravimo mokesčio. Kadangi atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui iš viso 5 745,60 Eur administravimo mokesčio, ieškovės negautas pajamas (administravimo mokesčio forma) nuo Sutarties nutraukimo 2020 m. kovo 6 d. iki pareiškimo parengimo dienos 2022 m. rugsėjo 27 d. sudaro 1 846,80 Eur administravimo mokestis. Taip pat ieškovė nurodo, kad administravimo mokestis iki sutarties nutraukimo yra padengtas iš atsakovės mokėtų įmokų.

23. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.14 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – už Sutarties administravimą, priežiūrą, mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą numatytas mokestis, kurio dydis nurodytas specialiojoje Sutarties dalyje. Nagrinėjamu atveju administravimo mokestis yra viena bendra atsakovės mokėtina suma, kuri yra išdėstyta per visą sutarties laikotarpį. Šalys sutartyje susitarė, kad administravimo mokestis per visą sutarties galiojimo laikotarpį yra 5 745,60 Eur, jis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir turėjo būti mokant kiekvieną mėnesį įmokas po 68,40 Eur.

24. Nustatyta, kad Sutartis dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo buvo nutraukta 2020 m. kovo 6 d. Iki sutarties nutraukimo administravimo mokestis yra sumokėtas. Kaip žinoma, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikšti reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi, bendrąja prasme, nutraukus sutartį, atsakovė yra atleidžiama nuo administravimo mokesčio mokėjimo, kadangi šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006

26. Pažymėtina, kad pradinis kreditorius, nutraukęs sutartį, nebeturėjo administruoti mėnesio mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovės mokamų įmokų, kaip nurodyta sutarties bendrųjų sąlygų 1.14. punkte, todėl nebegalėjo reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių jis po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Taigi, tokia teisė neatsirado ir ieškovei, perėmusiai iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovę. Tokiu būdu, ieškovė nepagrįstai bando praplėsti administravimo mokesčio sąvoką, įtvirtintą sutarties bendrosiose sąlygose. Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų buvo patirta administruojant nutraukus su atsakove sudarytą sutartį. Reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, paskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.

27. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi vertinimo, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-74-640/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-147-565/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-657/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-657/2023 ir kt.), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 846,80 Eur negautų pajamų administravimo mokesčio forma priteisimo po sutarties nutraukimo, atmetamas kaip nepagrįstas.

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

30. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui priteisimos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 196,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 198,90 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės ieškinį tenkinus 79 proc., iš atsakovės ieškovei priteisiama 311,97 Eur bylinėjimosi išlaidos (196,00 Eur + 198,90 Eur x 79 proc.).

31. Atsakovei J. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-06095, buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų. 2023 m. rugsėjo 14 d. teisme gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 426,67 Eur. Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų dydžiui, iš ieškovės valstybei priteistina 89,60 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (426,67 Eur x 21 proc.).

32. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepatirtos, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, 6 858,56 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 56 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 311,97 Eur (trijų šimtų vienuolikos eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, valstybei 89,60 Eur (aštuoniasdešimt devynių eurų 60 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.