Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. A. įgaliotajai atstovei advokatei K. A.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), nuo 2025-02-03 nedirbanti, nuo 2024-10-02 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, anksčiau teista (teistumas išnykęs):

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2018 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir skirta galutinė 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikusi;

3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį 25 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, taip pat įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2022 m. gegužės 16 d. išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sūnų D. A., o būtent: 2024 m. liepos mėnesio pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 22.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebusi savo sūnui D. A., gim. (duomenys neskelbtini), už rankų ties dilbiu jį tampė ir stumdė, po to abiem rankomis sugriebusi D. A. už kaklo ir jį spaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kaklo odos nubrozdinimus.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. K. kalta prisipažino iš dalies, sutiko duoti parodymus. Nurodė, jog pats įvykis buvo ne 22.30 val., kad buvo ankstesnis laikas. Sūnus D. A. turėjo grįžti pas močiutę, tačiau jam pasakė, kad gali likti nakvoti pas ją, kad pas močiutę grįš ryte. Be to, sūnus norėjo nakvoti pas draugus, tačiau ji jam neleido. Kadangi jis pradėjo ją stumdyti ir jai pasuko ranką, tai ji perbrėžė sūnui kaklą. Sūnus nuėjo miegoti ir ji nuėjo miegoti. Ryte jo atsiprašė. Sūnus jai griebė už dešinės rankos, kurią pasuko ties alkūne. Ji pasodino sūnų, kadangi jis „karštakošis“. Sūnus viena ranka paėmė jai už rankos, kurią traukdama perbraukė jam per kaklą, tačiau nepasakys kurioje kaklo pusėje. Ji matė, kad perbrėžė, pati išsigando. Sūnus išsigando, pradėjo verkti. Tai padarė netyčia. Abiem rankom jam už kaklo nebuvo paėmusi. Ji tik norėjo išlaisvinti ranką, kurią jis buvo suėmęs. Į medikus ji nesikreipė, nors jai ranka buvo patinusi ir pamėlusi. Tuo metu ji gyveno su D. G., kuris nieko nematė, nes ji su sūnumi buvo virtuvėje. Kuomet jai pasuko ranką, ji sušuko, o D. G., išgirdęs jos šauksmą, atbėgo. Jis matė jos pamėlusią ir patinusią ranką. Ji tikrai netyčia sužalojo savo vaiką. Buvo blaivi. Tai apklausos metu ji pasakojo ir tyrėjai. Tyrėjai nesakė, kad buvo suėmusi už kaklo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta buvo du kartus. Pirmą kartą pasakė, kad sūnui už kaklo buvo suėmusi, norėdama, kad viskas greičiau pasibaigtų. Paskui tyrėjai pasakė, kad viskas buvo ne taip, kaip kad teigia sūnus. Pirmą kartą buvo apklausta (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji buvo supažindinta su kaltinimu. Pirmą kartą pripažino, o paskui viską apgalvojo. Gynėjo neturėjo. Kada antrą kartą apklausta buvo, nepamena. Neprisimena, ar antrą kartą buvo apklausta tos pačios tyrėjos, ar kitos. Jai, atrodo, jog jai skambino kita tyrėja. Nurodė, kad ji to nedarė. Antros apklausos metu sakė tą patį, ką ir dabar sako teisme. Pirmą kartą parodymus perskaitė ji pati, o kitą kartą jai perskaitė. Lyg ir teisingai viskas buvo užrašyta. Galbūt ji apsiriko. Antrą kartą buvo susipažinti su byla. Dabar prisiminė, kad buvo apklausta vieną kartą. Tada pripažino kaltę, tačiau paskambinusi kitą kartą pasakė, kad nebepripažįsta ir nebebuvo apklausta. Su atmintimi jai nėra gerai, nes tris kartus sirgo Covid. Nurodė, jog D. vėlavo grįžti pas močiutę, todėl jam leido likti pas ją, o kadangi jis norėjo nakvoti pas draugus, sūnaus ji ir nebeišleido.

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje balsu perskaityti 2024 m. rugsėjo 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamosios I. K. parodymai (1 tomas, b. l. 145-148). I. K. nurodė, kad pagal jai pateiktą įtarimą kalta prisipažįsta visiškai. D. A. yra jos sūnus, jis gyvena kartu su jos mama D. K., nes jai yra paskirta laikina globa. Jai nėra apribotos teisės į sūnų. 2024 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, bet gali būti ta diena, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, kai sūnus grįžo į namus. Tuo metu ji ten nuomojosi butą. Dabar gyvena kitu adresu. Kaip minėjo, sūnus grįžo pas ją, bet pakankamai vėlai, dėl ko jam grįžus tarp jų ir kilo žodinis konfliktas. Ar žodinio konflikto metu pasakė necenzūrinius žodžius sūnaus atžvilgiu, neprisimena, bet gal ir galėjo, nes buvo labai supykusi ant sūnaus. Žodinio konflikto metu ji su D. susistumdė, gal ir galėjo sūnui sugriebti už rankos ir ją patempti. Paskui ir jai sūnus sugriebė už rankos ir ją stipriai pasuko, tačiau dėl to ji savo sūnui jokių pretenzijų neturi ir neturės. Pareiškimo dėl to tikrai nerašė ir niekur nesikreipė. Kai sūnus jai pasuko ranką, tada ji jam sugriebė už kaklo ir spustelėjo. Sūnus pradėjo muistytis ir ji jam nagais perbrėžė kaklo kairę pusę, dėl ko sūnui buvo žymė. Dėl to, kad sūnui įbrėžė kaklą, ji išsigando ir pati nuėjo į kambarį, kad daugiau tarp jos ir sūnaus nekiltų konfliktas. Paaiškino, kad to įvykio metu namuose buvo sugyventinis, bet jis nesikišo į jos ir D. konfliktą. Sugyventinis tuo metu buvo kitame kambaryje, o tarp jos ir D. konfliktas vyko virtuvėje, į kurią patenkama iš koridoriaus. Ar susistumdymo metu, kai tempė sūnui už rankų, jam skaudėjo, nežino, bet mano, kad galėjo, nes ji tikrai buvo supykusi ant sūnaus. Jos veiksmai, kai sūnui sugriebė už kaklo, jį spustelėjo ir nagais perbrėžė kaklą, mano, kad tikrai galėjo sukelti jam fizinį skausmą. Dėl tokio savo poelgio ji labai gailisi. Ji D. atsiprašė. Jei tiksliai prisimena, kad D. po visko verkė. Paaiškino, kad V. B. yra mačiusi vieną kartą, ją žino, nes D. draugauja su jos vaikais. Su V. B. yra bendravusi žinutėmis, kai D. norėjo eiti pas jos vaikus. Šiuo metu su V. B. nebendrauja ir jai nepatinka, jog ji bendrauja su jos sūnumi. Dėl jai pateikto pranešimo apie įtarimą, ji prisipažįsta visiškai. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

2.2. Pagarsinus parodymus kaltinamoji I. K. nurodė, kad susipažįstant su bylos medžiaga pasakė tyrėjai, kad ne taip viskas buvo ir, kad netyčia perbrėžė kaklą. D. sakė, kad policiją iškvietė atvejo vadybininkas, o vaikų teisių specialistai sakė, kad D. pats išsikvietė policiją. D. lanko dienos centrą, kuriame dirba atvejo vadybininkas. Iš pradžių D. sakė, kad katinas perbrėžė, o paskui pasakė, kad ji. Byla nutraukta prieš senelius dėl smurto. D. nemažai meluoja. Jis meluoja ne tik senelių atžvilgiu, bet ir jos. Taip jis elgiasi, nes nori, kad V. B. jį globotų. Apkalbinėdavo senelius, norėjo iš jų šeimos išeiti. Jis sakė, kad geriau gyventų vaikų namuose. Pati ji apie įvykusį konfliktą nepranešė. Vėliau kalbėjosi su atvejo vadybininke. Ji niekur nesikreipė, kadangi dėl vaiko veiksmų nenorėjo rašyti pareiškimo. Atsakydama į prokurorės klausimus nurodė, kad su atvejo vadybininke kalbėjosi po to, kuomet D. pasiskundė. Jos ranka visą savaitę buvo „mėlyna“. Tai matė dienos centro vadovė Indrė. Ji pirma griebė sūnui už rankos, o jis pašoko ir bandė išsivaduoti. Jį laikė dešine ranka. Už kaklo nespaudė. Taip ji nesakė. Jis jai suko dešinę ranką, kurią keldama (traukdama) ir nubrėžė jam kaklą. Tą vakarą sūnus norėjo išeiti pas V. B., tačiau ji neleido jam to padaryti dėl socialinės rizikos. Tada jis norėjo išeiti pas M. Kodėl sūnus norėjo išeiti, nepasakys. Konfliktas vyko virtuvėje, nes ji jam šildė maistą. Konfliktas įvyko prie išėjimo iš virtuvės. Atsakydama į advokatės klausimus nurodė, kad ji pykčio metu galėjo sūnui suimti rankas ir spustelėti, gerai neatsimena. Tampyti tikrai netampė. Tai galėjo trukti kelias sekundes. Tada sūnus bandė patraukti rankas. Išsilaisvinęs griebė jai už rankos, suktelėjo, o ji keldama ranką perbrėžė per kaklą. Nepamena, kurioje pusėje padarė sužalojimą, bet įbrėžimą matė. Mano, kad gal „atžagaria“ ranka perbraukė ir dėl to galėjo atsirasti įbrėžimas. Matėsi, kad sunkiasi kraujas. Jis pats išsigando, apsiverkė. Ji dar bandė su juo kalbėtis, bet jis nebekalbėjo, nuėjo ir atsigulė. Kakle perbrėžtą vietą ji patepė dezinfekciniu skysčiu. Galėjo ji sūnui sukelti fizinį skausmą, nes kitu atveju jis nebūtų verkęs. Šiuo metu jie pabendrauja telefonu, susitinka kartą per savaitę. Dėl to įvykio jie kalbėjosi. Sūnus jai atleido. Puikiai atsimena, kad ryte jo atsiprašė. Pripažįsta civilinį ieškinį, kurį, jei reikės, jį atlygins. Teisiamajame posėdyje balsu perskaičius specialisto išvadą Nr. G 767/2024(04), kurioje nurodyta, kad D. A. nustatyti sužalojimai: kaklo odos nubrozdinimai. Kaltinamoji I. K. nurodė, kad nežino kaip atsirado kiti sužalojimai. Ji matė tik tą vieną įbrėžimą. Nugarinėje kaklo dalyje ji nieko nematė.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

24. Teismo vertinimu, nukentėjusysis nepilnametis D. A. viso proceso metu davė nuoseklius, išsamius, logiškus, patikimus, nes juose nenustatyta esminių prieštaravimų, kurie leistų jais abejoti, tarpusavyje sutampančius parodymus, patvirtinančius, jog I. K. 2024 m. liepos mėnesio pradžioje, apie 22.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebusi savo sūnui D. A. už rankų ties dilbiu jį tampė ir stumdė, po to abiem rankomis sugriebusi D. A. už kaklo ir jį spaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. A. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kaklo odos nubrozdinimus.

26. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 31 d. apklaustas nukentėjusysis nepilnametis D. A. nurodė, jog jis tą dieną svečiavosi pas mamą. Dienos metu jis buvo išėjęs į lauką ir į namus turėjo grįžti 22.00 valandą. Kadangi užsibuvo lauke, jis pas mamą į namus grįžo tik apie 22.30 val. Jam grįžus pas mamą, ji pradėjo šaukti, kad jis laiku negrįžo į namus. Mama jį visaip išvadino, tada ir jis ant mamos pradėjo šaukti. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu mama jam sugriebusi už rankų jį tampė ir stumdė. Dažniausiai jam mama griebė už kairės rankos. Vis sakė, kad eitų miegoti. Jis sakė, kad nori atsigerti limonado, bet mama sakė, kad jam negalima gerti. Kai jam mama tampė už rankų (parodo rankos dilbį) ir jį stumdė, jam skaudėjo, tai yra jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tą skausmą įvertintų 4 balais iš 10-ies. Kai mama jį tampė, jie buvo kambaryje, o paskui viskas vyko koridoriuje. Žodinio konflikto metu, kaip minėjo, šaukė, jis taip pat šaukė ant mamos ir jai pasakė „negražius“ žodžius. Paskui jis nuėjo į kambarį atsigerti. Tada jis iš kambario ėjo į koridorių, kai prie jo priėjo mama ir jam abiem rankom sugriebė už kaklo ir pradėjo jį smaugti. Smaugiant jam mama įbrėžė kaklo kairėje pusėje, dėl ko net dabar yra likusi žymė. Smaugimo metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertintų 10 balų iš 10-ies. Jam skaudėjo ir trūko oro. Paskui jį ir mamą išskyrė patėvis. Tada jis nuėjo į virtuvę, kur atsisėdęs sėdėjo, kad mama daugiau prie jo nelįstų. Po kiek laiko jis vėl nuėjo į kambarį atsigerti limonado ir mama vėl pradėjo ant jo šaukti ir vėl sugriebusi jam už rankų jį tampė ir stumdė. Tada jis mamą pastūmė ir vėl nuėjo į virtuvę, kad mama vėl nelįstų. Tuo tarp jo ir mamos konfliktas baigėsi. Norėdamas, kad mama jį paleistų, jis netyčia išsuko ranką. Jis, tiesiog, norėjo ją pastumti, kad ji baigtų lįsti (1 tomas, b. l. 106-112).

27. Iš 2024 m. liepos 16 d. vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kaip Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nukentėjusysis D. A. nurodė, jog prieš savaitę jo mama I. K. savo namuose – (duomenys neskelbtini), konflikto metu prieš jį smurtavo: smaugė abiem rankomis ir jį pastūmė. Mama jį įžeidinėjo, vadino „durniumi“, „necenzūrinė raiška“, „šeimos nusivylimu“, teigė, jog norėtų, kad „būtų visai negimęs“. Tada jis verkė, šaukė, nes buvo skaudu. Kai mama smaugė, jis ją pastūmė, nes jam trūko oro. Policijos nekvietė, nes bijojo.

28. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina D. A. asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, tarnybiniuose pranešimuose nurodytos faktinės aplinkybės.

30. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. A. nustatyti sužalojimai: kaklo odos nubrozdinimai. Iš tiriamosios dalies matyti, jog D. A. nustatyti trys sužalojimai, du kaklo priekinėje dalyje viršutiniame trečdalyje, kairiau vidurio linijos, įstrižos eigos ir vienas kaklo viršutiniame trečdalyje nugariniame kaklo paviršiuje, ties plaukų augimo riba, skersinės eigos. Sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus ploto daiktais (galimai rankų nagais) tiesioginiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. D. A. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 tomas, b. l. 68). Teismo vertinimu, minėta išvada nustatyti sužalojimai, jų atsiradimo mechanizmas atitinka nukentėjusiojo parodymus, kadangi teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas L. J. nurodė, jog nukentėjusiajam buvo nustatyti 3 kaklo odos nubrozdinimai: vienas įstrižas, senas odos nubrozdinimas su šašų likučiais, antras lygiagrečiai vienu centimetru aukščiau kaklo priekinėje dalyje ir 1,6 cm ilgio nubrozdinimas nugariniame kaklo paviršiuje. Visi trys nubrozdinimai galėjo būti padaryti rankų nagais skirtinguose paviršiuose. Jie galėjo būti padaryti vienu kartu suėmus už kaklo viena ranka ir nukentėjusiajam stengiantis išsivaduoti. Sužalojimai turi tą patį marfologinį laiką ir padaryti panašiu laiku. Ekspertas paaiškino, jog suėmus už kaklo ne visuomet lieka išorinės žymės.

30.1. Šie įrodymai paneigia kaltinamosios I. K. parodymus, jog kakle įbrėžimą nukentėjusiajam ji galėjo padaryti netyčia, vieną kartą „atžagaria“ ranka perbraukdama nukentėjusiojo kaklą. Akivaizdu, jog nukentėjusiajam nustatytas įbrėžimas ir kaklo nugarinėje dalyje, kuris, kaip nurodė ekspertas, galėjo būti padarytas ranka kaltinamajai suėmus nukentėjusiojo kairę kaklo pusę.

31. Apibendrinant anksčiau išsakytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma pakankama I. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. Teismo vertinimu, kaltinamoji I. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė, kad sugriebdama savo sūnui D. A. už rankų ties dilbiu ir jį temdama ir stumdydama, po to abiem rankomis sugriebdama D. A. už kaklo ir jį spausdama, gali sukelti jam fizinį skausmą ar žalą sveikatai bei to norėjo. Jos nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismo vertinimu, dėl tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kilusio žodinio konflikto kaltinamoji neturėjo pagrindo gintis.

Bausmės skyrimas ir kt.

32. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

33. Kaltinamoji I. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog kaltinamoji anksčiau teista tris kartus, iš kurių du kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai. Kadangi kaltinamoji nusikalto teistumui išnykus, ji laikytina neteista (1 tomas, 153-160). IBPS duomenimis, kitų ikiteisminių tyrimų kaltinamosios atžvilgiu neatliekama, Liteko duomenimis, jos atžvilgiu baudžiamųjų bylų teisme nenagrinėjama. Kaltinamoji per pastaruosius 5 metus administracine tvarka bausta, paskirtų baudų nesumokėjusi (1 tomas, b. l. 161-171), iš išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, jog baudos iš kaltinamosios išieškomos priverstinai. Kaltinamoji nuo 2025-02-03 nedirbanti, nuo 2024-10-02 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Duomenų, jog kaltinamoji būtų įrašyta į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydyta byloje nėra. Iš išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, jog kaltinamosios atžvilgiu užvesta ne viena vykdomoji byla, be skolų išieškojimo, iš kaltinamosios išieškomas išlaikymas L. Š.

34. Kadangi teismas sprendė, jog kaltinamoji I. K. savo kaltę pripažino iš dalies, jos atžvilgiu nenustatytina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis), tačiau iš bylos duomenų matyti, o ir nukentėjusysis pripažįsta, jog tarp kaltinamosios ir jo dėl nukentėjusiojo elgesio kilo abipusis žodinis konfliktas, kurio metu ir nukentėjusysis taip pat išsakė necenzūrinius žodžius kaltinamosios atžvilgiu, kas, teismo vertinimu, galėjo išprovokuoti kaltinamąją nusikalsti, todėl, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Byloje nėra neabejotinų duomenų, jog nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

35. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmių rūšys. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajai I. K. už nusikalstamą veiką paskirti laisvės apribojimo bausmę.

36. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus vieną iš švelniausių, laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos dydį artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant kaltinamąją bausmės vykdymo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

37. Teismo vertinimu, tokios bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, todėl teismo nuomone nėra pagrindo kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi. Taip pat byloje nenustatyti pagrindai kaltinamosios atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 36 straipsniu, 37 straipsniu, 38 straipsniu, 39 straipsniu. Pažymėtina, jog kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies, nors ir susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau, teismo nuomone, įvertinus kaltinamosios ankstesnius teistumus, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ateityje kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

38. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (1 tomas, b. l. 149-152).

Dėl civilinio ieškinio

39. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

40. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl prašomos priteisti neturtinės žalos siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita teismo įvertintą pinigais.

41. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

42. Baudžiamojoje byloje nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė K. A. nukentėjusiojo vardu pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 tomas, b. l. 60-62). Nurodė, jog dėl civilinio ieškinio reiškimo pozicija suderinta su nepilnamečio nukentėjusiojo rūpintoja J. J. Teisiamojo posėdžio metu nepilnametis nukentėjusysis D. A. nurodė, jog su mama susitaikė, jai atleido, jos atžvilgiu jokių pretenzijų neturi, nepalaiko jo vardu pareikšto civilinio ieškinio. Teismo vertinimu, nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė advokatė K. A. turi teisę reikšti civilinį ieškinį atstovaujamojo vardu, todėl civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėtinas.

43. Pažymėtina, jog šiuo nuosprendžiu I. K. pripažinus kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra padarius nukentėjusiajam D. A. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kaklo odos nubrozdinimus, darytina išvada, jog nukentėjusysis dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis būtų patyręs padarinių, kurie pakeistų jo gyvenimo kokybę ateityje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog įgaliotai atstovei advokatei K. A. pareiškus civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį atstovė pagal įstatymą J. J. palaikė, į teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo D. A. duotus parodymus, jog jis kaltinamajai I. K. atleido, jie susitaikė, jo prašymą netenkinti civilinio ieškinio, į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, bei atsižvelgdamas į kaltinamosios sunkią turtinę padėtį (besiverčianti individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, epizodiškai dirbanti bendrovėse, gaunanti itin mažas pajamas, turto neturinti, antstolių informacijos duomenimis turinti skolinių įsipareigojimų, teikianti periodinį išlaikymą kitam vaikui), sprendžia, jog nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės advokatės civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteisiant 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

44. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

45. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusįjį nepilnametį D. A. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta ir teismo paskirta advokatė K. A. (2024 m. gruodžio 4 d. advokato orderis serija LA Nr. (duomenys neskelbtini), 2 tomas, b. l. 54). Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 15 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-00528, kurioje nurodyta, jog šioje baudžiamojoje byloje D. A. teikiant antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 1167,10 Eur išlaidų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamosios.

46. Šiuo nuosprendžiu I. K. pripažinus kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išlaidos advokatei už teisinę advokato pagalbą nepilnamečiui nukentėjusiajam buvo pagrįstos būtinumu reikiamai ginti nepilnamečio nukentėjusiojo teises ir teisėtus interesus baudžiamosios bylos nagrinėjime. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos ir tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamojoje byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina tai, jog byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti itin sudėtingų teisinių žinių. Buvo surengti keturi teisiamieji posėdžiai, iš kurių vienas (2025 m. sausio 10 d.) dėl kaltinamosios ligos neįvyko. Advokatė nepilnamečio nukentėjusiojo interesu surašė kelių lapų civilinį ieškinį, kuris tik iš dalies buvo tenkintas šioje byloje, juolab, į bylą įstojo tik teisminio nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, t. y. faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir jos nagrinėjimo trukmę, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir nepilnamečio nukentėjusiojo procesinę padėtį, patenkintą ieškinio dalį, į jau anksčiau aptartas aplinkybes, t. y. sunkią kaltinamosios turtinę padėtį, turimus skolinius įsipareigojimus, teikiamą išlaikymą kitam vaikui, sprendžia, kad šių prašomų priteisti išlaidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokatės atliktiems veiksmams ir jos darbo sąnaudoms, todėl prašymas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą tenkintinas iš dalies, prašoma priteisti suma mažintina iki 800 Eur.

47. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

48. Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (CD diskas), pridėta prie baudžiamosios bylos medžiagos (1 tomo galinio viršelio), paliktina saugoti kartu su byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti I. K. bausmės vykdymo metu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nepilnamečio nukentėjusiojo D. A. vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš I. K. D. A. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš I. K. valstybės naudai priteisti 800 (aštuonis šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti I. K., kad proceso išlaidas privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – 1 skaitmeninę laikmeną (CD diskas), esančią voke pridėtame prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti I. K., kad jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.