Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta visa 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta skundžiamu nuosprendžiu, ir D. J. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į D. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta visiškai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (ištaisytas rašymo apsirikimas teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio D. J. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

D. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi D. J. pripažintas recidyvistu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu nuteistas ir V. Z. (V. Z.), tačiau šis nuteistasis apeliacinio skundo nepadavė, taip pat dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

9. Prokuroro nuomone, teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai paskyrė nuteistajam D. J. būtent laisvės atėmimo bausmę, nustatydamas ją mažesnę, nei šios rūšies bausmės vidurkis, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis, žinodamas apie jam anksčiau priimtus teismo sprendimus ir paskirtas bausmes, padarė naują nusikalstamą veikų bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas turtinės naudos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Pirmiausia pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

15. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

16. Pirma, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu už šios nusikalstamos veikos padarymą skirdamas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę nuteistajam D. J., pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliantas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio skunde detalių argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, plačiau dėl jų nepasisako bei konstatuoja, kad teismas, nuteistajam paskirdamas vidurkio nesiekiančią laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, tokia bausmė individualizuota tinkamai, paskirta įvertinus visas baudžiamajame įstatyme numatytas ir šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybės, todėl nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Nuosprendyje aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

17. Antra, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis D. J., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje neturi pagrindo įžvelgti BK 63 straipsnio reikalavimų pažeidimo.

17.1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, net ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai ar iš dalies atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022, 2K-60-495/2023).

17.2. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas D. J. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pasirinko visiško bausmių sudėjimo būdą ir prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo visą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą skundžiamu nuosprendžiu bei paskyrė galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. J. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė 2022 m. lapkričio 29 d. (nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas nurodant veikos padarymo datą, kuris ištaisytinas šia nutartimi), t. y. iki priimant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, nustatant nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, pagrįstai taikė BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

17.3. Šioje dalyje pažymėtina, kad apeliantas skunde tik deklaratyviai nurodo, jog nagrinėjamu atveju tikslingesnis ne visiško, o dalinio bausmių sudėjimo būdas, ir nepateikia jokių tokią poziciją pagrindžiančių argumentų. Teisėjų kolegija su tokiu apeliacinio skundo teiginiu neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis įstatymas tiesiogiai nenurodo, kokiais atvejais taikomas dalinio bausmių sudėjimo, o kokiais – visiško bausmių sudėjimo būdas, tai paliekama bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Paprastai parenkant bausmių bendrinimo būdą atsižvelgiama į iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios vertinamos ir parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį, kartu ir į nusikalstamos veikos pavojingumą, priskyrimą skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, kaltininko asmenybę ir pan. Nagrinėjamu atveju, taikydamas BK 63 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – visišką bausmių sudėjimą, pirmosios instancijos teismas pateikė tokio savo sprendimo motyvus, t. y. pažymėjo, kad bausmių bendrinimo būdą parinko atsižvelgdamas į skundžiamame nuosprendyje ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendyje bei Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams. Šiuo aspektu pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų veikų pavojingumą, t. y. atsižvelgė, kad veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei. Bausmių bendrinimo aspektu svarbu tai, kad ir ankstesniu nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo, tiesa ne dėl turtinio, o dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Taigi, BK 10 straipsnio prasme veikos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai ir yra priskiriamos tai pačiai kategorijai BK 11 straipsnio prasme. Teismas įvertino ir D. J. asmenybę, t. y. tai, jog šioje byloje nagrinėtą nusikaltimą D. J. padarė BK 27 straipsnio 1 dalies prasme būdamas recidyvistas ir tai yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurios kaltu pripažintas skundžiamu nuosprendžiu, padarymu metu D. J. buvo teistas 13 kartų (8 t., b. l. 71-84), šiuo metu tai jau 14 jo teistumas (10 t., b. l. 71-78), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis pirmą kartą jis teistas dar būdamas nepilnametis ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, (8 t., b. l. 71-84; 10 t., b. l. 71-78), nagrinėjamos veikos padarymu metu teistumai už tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, nebuvo išnykę, jis nusikalto net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Įvertinta ir tai, kad D. J. yra jauno darbingo amžiaus, vedęs, pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (10 t., b. l. 2), pateikė darbo sutartį (10 t., b. l. 36-37), nurodė, kad dirba ir pagal individualią veiklą ir iš to gauna pajamas, kurios dalinai yra pervedamos į žmonos sąskaitą (10 t., b. l. 27-35, 40), praeityje teistas už nusikaltimus nuosavybei, viešosios tvarkos pažeidimus, pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei smurtinius nusikaltimus (8 t., b. l. 71-84), per penkerius metus baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, važiavimą viešuoju transportu be bilieto bei tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, dalis paskirtų baudų apmokėta (8 t., b. l. 68-70). Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad D. J. galutiniais teismų spendimais buvo skirtos baudos, realios ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, kurios nuteistojo neprivertė padaryti socialiai naudingų ir vertybine išraiška priimtinų išvadų. Pažymėtina, kad net ir ankstesniu teismo sprendimu atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis sąmoningai nesilaikė intensyvios priežiūros sąlygų, teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismui nurodė, kad apykojė jam trukdo, jis jos specialiai nekrauna (10 t., b. l. 45). Pastebėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu su probacijos tarnyba D. J. nebendradarbiavo. Administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuota, kad probacijos laikotarpiu vykdant intensyvią priežiūrą jis padarė naujus administracinius nusižengimus (tarp jų ir tyčinius – smulkiąją vagystę, viešosios tvarkos pažeidimą ir kt.). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad D. J. daro naujus administracinius nusižengimus, nesilaikė įpareigojimo būti namuose ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat nustatyta, kad nuo 2024 m. spalio 2 d. 22.22 val. nekrauna elektroninio stebėjimo įrangos, todėl nėra galimybės stebėti jo buvimo vietos nustatytu laiku, o 2024 m. spalio 7 d., atvykęs į Probacijos tarnybą, nuteistasis kategoriškai atsisakė ją toliau dėvėti ir tinkamai naudoti (LITEKO duomenys, teikimas Nr. T-573-834/2024).

17.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos ir kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistasis D. J. sąmoningai ir piktybiškai nesilaiko visuotinai priimtinų teisės ir moralės normų, jo asmenybė vertybine prasme iš esmės regresuoja. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą parinkti nepalankiausią bausmių bendrinimo būdą – visišką bausmių sudėjimą, numatytą BK 63 straipsnio 3 dalyje.

18. Trečia, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai sudėdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, turėjo jam paskirti 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių, o ne 3 (trejų) metų subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nes, nuteistojo teigimu, jis realiai atliko Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šis apeliaciniame skunde keliamas klausimas skundžiamame nuosprendyje išspręstas vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į D. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaičius pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas aiškiai nurodyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Taigi, remiantis tokiu teismo sprendimu, nuteistajam pataisos įstaigoje nustatant laisvės atėmimo bausmės pabaigą, bus įskaičiuota jo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį jau atliktos bausmės dalis.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

19. Pažymėtina, kad esminis nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentas yra susijęs su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, t. y. nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskyręs subendrintą bausmę, nepagrįstai jos vykdymo neatidėjo BK 75 straipsnio nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek bylos medžiaga, tiek nuteistojo D. J. apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimo priimtu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padarius BK 75 straipsnio pakeitimus, kurie įsigalioja 2025 m. vasario 1 d., apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bausmės vykdymo atidėjimu, taip pat ir šių pakeitimų kontekste.

20. Tieks veikos padarymo metu galiojusioje, tiek šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tuo tarpu šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (tokia nuostata iš esmės atitinka ankstesnės redakcijos BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pagrindą). Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą teismui sprendžiant dėl BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

21. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad D. J. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme dėl vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo (BK 178 straipsnio 1 dalis) padarymo, o jam paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) padarymą ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, konstatuotina, jog egzistuoja BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas formalus pagrindas taikyti nuteistajam dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Visgi, vien formalių pagrindų egzistavimas nėra pakankama priežastis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi, taikydamas šį baudžiamosios teisės institutą, teismas privalo nustatyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį laisvės atėmimo bausmės ir pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Itin svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-7-29-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-217-976/2018, 2K-7-266-511/2018, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.).

22. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje, atsižvelgus į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu buvo atidėtas D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, buvo iš naujo spręstas klausimas, ar yra teisinis pagrindas dar kartą atidėti D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nenustačius veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyto pagrindo (šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyto BK 75 straipsnio 5 dalyje), nuspręsta laisvės atėmimo bausmės vykdymo nebeatidėti ir pateikti detalūs tokio sprendimo motyvai. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė, jog baudas už administracines nuobaudas yra sumokėjęs, dirba UAB „M“, vykdo individualią veiklą, išlaiko šeimą, todėl jam atliekant bausmę šeima, kuri turi finansinių įsipareigojimų, nebeturės pajamų, neteks maitintojo ir atsidurs itin nepalankioje finansinėje padėtyje. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tos aplinkybės, jog nuteistasis dirba, vedęs, augina du mažamečius vaikus, kad teismas, anksčiau nagrinėdamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, probacijos tarnybos teikimo netenkino, nesudaro pagrindo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

23. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, kad nuteistasis dirba, kad šeima turi finansinių įsipareigojimų, kadangi skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, jog teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad D. J. jauno, darbingo amžiaus, teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (10 t., b. l. 2), pateikė darbo sutartį su UAB „M“, kuri sudaryta 2024 m. spalio 10 d. (10 t., b. l. 36-37), teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba ir pagal individualią veiklą ir iš to gauna pajamas, kurios dalinai yra pervedamos į žmonos sąskaitą, nes turi 7 000 Eur įsiskolinimų (10 t., b. l. 27-35, 40). Pastebėtina, kad teismas šiuos duomenis vertino visumoje su SODRA duomenimis, iš kurių matyti, jog D. J. dirba UAB „M“ nuo 2024 m. spalio 11 d., tačiau nuo 2024 m. spalio 25-26 d. ir nuo 2024 m. lapkričio 2 d. iki 13 d. yra nedraudiminiame laikotarpyje, nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 11 d. dirbo „D“, verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą. Taip pat vertino paties nuteistojo parodymų, susijusių su pragyvenimo lėšų gavimu, prieštaringumą, kas neleidžia visiškai tikėti nuteistojo aiškinimu apie vien teisėtus pragyvenimo šaltinius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu vertinimu nesutikti, juo labiau, kad 2024 m. spalio 1 d. nuteistasis D. J. baustas administracine tvarka už smulkią vagystę, nors bauda ir sumokėta, tačiau tai rodo, jog nuteistasis ir toliau nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis sumokėjęs visas administracines nuobaudas, kadangi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog buvo atsižvelgta į tai, kad be pirmiau paminėtos smulkios vagystės, jis baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, važiavimą be bilieto, vaiko teisių pažeidimus, baudos sumokėtos (10 t., b. l. 79-82). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ši aplinkybė ir palanki nuteistajam, tačiau iš esmės, vertinant su kitais jį daugiau neigiamai apibūdinančiais duomenimis, nepagrindžia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės. Taigi, nei mažamečiai vaikai, nei probacijos tarnybos priežiūra nepadarė įtakos D. J. elgesiui ir neprivertė jo laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Atitinkamai šioje dalyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad sistemingas intensyvios priežiūros sąlygų pažeidinėjimas, nuteistojo elgesys probacijos laikotarpiu, daromi administraciniai nusižengimai sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog D. J. savo elgesio nevertina kritiškai, o jį neigiamai apibūdinančios aplinkybės rodo, kad jis linkęs ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, tuo tarpu ankstesni teisės pažeidimai bei gyvenimo stilius leidžia teigti, kad yra rizika, jog nusikalstamas elgesys gali kartotis. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, ar atidėjus jos dalį, kaip to reikalavo veikos padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 4 dalies ir atitinkamai šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos.

24. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kuriuo nuteistasis tvirtina, kad didžiąją dalį ankstesnių nusikalstamų veikų jis padarė būtent laisvės atėmimo vietų įstaigose bausmių vykdymo laikotarpiais, kartu teigdamas, jog tai rodo, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiktų jo resocializacijos procesą. Pažymėtina, kad tokia aplinkybė niekaip nepaneigia būtinybės taikyti pačią griežčiausia bausmės rūšį, greičiau priešingai, rodo, kad net ir griežčiausia bausmės rūšis daro itin menką poveikį jo elgesiui ir požiūriui į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, atitinkamai leidžia manyti, kad veikos padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 4 dalyje, atitinkamai šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo pagrindas neegzistuoja.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 pakeitus BK 75 straipsnį, šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis dėlto teisėjų kolegija nenustatė jokio faktinio pagrindo nuteistojo D. J. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisingumo principą ir tuo pagrindu atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta jokių šiuo klausimu reikšmingų faktinių aplinkybių.

26. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti nuteistojo D. J. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

27. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašant nuteistojo D. J. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes (datą) padarytas rašymo apsirikimas, kadangi nurodyta, jog nusikalstamą veiką jis padarė 2022 m. lapkričio 9 d. Visgi, iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2022 m. lapkričio 29 d., todėl šis rašymo apsirikimas, vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, taisytinas teismo iniciatyva.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. J. (D. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio nustatomoje dalyje aprašant nuteistojo D. J. nusikalstamos veikos aplinkybes padarytą rašymo apsirikimą nurodant nusikalstamos veikos datą, nurodant, kad nusikalstamą veiką jis padarė – 2022 m. lapkričio 29 d.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.